NATO

Aljansas yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų lygiateisių valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Visos valstybės Aljanso narės išsaugo visišką suverenitetą ir nepriklausomybę. Būtent valstybių lygiateisiškumas, konsensusu paremtas sprendimų priėmimo demokratiškumas įgyvendinamas formaliai visų valstybių atstovų, turinčių vienodas teises sutikti ar nesutikti, ar pateikti savo argumentus. NATO nebalsuojama. Aljansas neturi didesnės galios už valstybinę atskirais klausimais. Būdama daugianacionalinė tarpvyriausybinė laisvų ir nepriklausomų valstybių sąjunga, ji neturi didesnės, negu jos valstybės narės įtakos ir neatlieka savarankiškos politikos formavimo funkcijų. Bet kokiam sprendimui, kurį ppateikia valstybė ar jų grupė, ieškoma forma, kuriai pritartų visos be išimties valstybės. NATO sprendimai po diskusijų ir valstybių konsultacijų priimami pagal susitarimą.Aljansą galima palyginti su forumu, kuriame valstybės kartu konsultuojasi ir bendradarbiauja saugumo, politiniais, kariniais, ekonominiais, mokslo ir kitais klausimais. Remdamosi Sutarties 5 straipsniu, NATO karinės struktūros imasi veiksmų prieš bet kokią agresijos, iškylančios Aljanso narės teritorijai, formą. Aljansas taip pat plėtoja struktūras, kurios padeda kurti bendros gynybos principus, infrastruktūrą, bendras karinio parengimo ir pratybų programas.Aljansas reiškia transatlantinį NATO EEuropos valstybių, JAV ir Kanados bendradarbiavimą, kurio tikslas – užtikrinti taiką ir saugumą visoje transatlantinėje erdvėje. Transatlantinis saugumas yra vienas iš svarbiausių NATO gyvavimo elementų. Aljansas bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) yra vienintelės Europos institucijos, kurių veikloje aktyviai ddalyvauja JAV ir Kanada.

Pagrindinis narystės aljanse privalumas yra didesnis saugumas ir stabilumas bei garantas, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą – ir kiekviena atskirai, ir visos kartu. Sutartis užtikrina, kad atsiradus grėsmei šalies saugumui, nė vienai šaliai nereikės pasikliauti tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais.

Tačiau nė viena valstybė negali atsisakyti teisės vykdyti savo nacionalines prievoles prieš savo piliečius ir neišsižada atsakomybės už savo pačios gynybą. Aljansas to nedaro už jas: jis tik suteikia priemones kartu tai atlikti.NATO leidžia šalims narėms kolektyviai realizuoti esminius nacionalinio saugumo uždavinius. Dėl to atsirandantis šalių narių vienodo saugumo jausmas, nepriklausomai nuo jų situacijų ar atitinkamų nacionalinio karinio pajėgumo skirtumų, dar labiau sustiprina bendrą stabilumą.Kadangi AAljansas nesikiša į šalių narių valstybinius reikalus, NATO forumuose šalys yra nelinkusios kelti savo vidaus klausimų. Jei tarp šalių narių kyla ginčai ar atsiranda problemų, narystės privalumai vaidina svarbų vaidmenį. Jei šalys nori, jos gali priimti NATO Generalinio sekretoriaus pasisiūlymą tarpininkauti. Tačiau kad ir kokios būtų aplinkybės, suinteresuotos šalys, tuo metu, kai dar tik ieško skubesnių savo problemų sprendimo, gali bendradarbiauti ir dirbti viena su kita tame pačiame Aljanse pasikliaudamos savo patirtimi ir besinaudodamos NATO siūlomu užsienio saugumu.Panašius privalumus turi iir partnerystė NATO, kuri jau padėjo kai kurioms šalims partnerėms išspręsti užsitęsusias regionines problemas.Dar vienas iš NATO narystės privalumų yra tas, kad Aljanso šalys turi koordinuotą balsą kituose tarptautiniuose forumuose. Reguliarus ir natūralus jų tarpusavio bendravimas NATO būstinėje, tarp šalių narių sostinių bei nuolatinės konsultacijos su kitų šalių vyriausybėmis stiprina įtaką ir vaidmenį, kurį kiekviena jų vaidina savo tarptautiniuose santykiuose apskritai. Toks bendravimas praverčia šalims nesutarimų atvejais ir leidžia pasisemti naudos iš bendro abipusio bendradarbiavimo ir pagarbos, taip pat leidžia NATO valstybėms įsijungti į derybas kituose tarptautiniuose forumuose, kadangi jos iš anksto žino savo sąjungininkių nuomonę ir dažnai turi gerai suderintus politinius tikslus.NATO kaip gynybinės sąjungos tikslas yra išsaugoti taiką ir užtikrinti ją ateityje. Tai, kad NATO sėkmingai vykdo savo uždavinius, gali būti paaiškinta aukšto lygio koordinavimu ir planavimu politiniame lygmenyje, o taip pat gynybinėje ir karinėje srityse. NATO sudaro 25 valstybės, tačiau bet kurioje veiklos srityje yra aktyviai užmezgami partnerių santykiai su daugeliu kitų šalių.Rusija ir Ukraina su Aljansu pasirašė dvišalius dokumentus. Bendradarbiavimas su šešiomis Viduržemio jūros regiono šalimis, dalyvaujančiomis NATO Viduržiemio dialoge, yra pagrįstas sutarta darbo programa. Vidinė NATO struktūra atspindi santykius tarp karinių ir civilinių struktūrų. Tokiose srityse, kaip politinės konsultacijos, gynybos planavimas ir politika, bendradarbiavimas ginklavimosi ssrityse, komunikacijos, oro gynyba ar logistinė pagalba karinėms pajėgoms, buvo įsteigti įvairūs komitetai, atsakingi už planavimą ir atitinkamų veiksmų rekomendavimą Šiaurės Atlanto tarybai ar NATO Gynybos planavimo komitetui. Konsultacijos vyksta ir ekonominiais klausimais, susijusiais su saugumu, gynybai skiriamomis lėšomis, gynybos pramonės pertvarkymu civiliniams poreikiams. Visų šių komitetų, atsakančių už kurią nors sritį, darbą labai palengvina Tarptautinio skyriaus ir Tarptautinio karinio skyriaus poskyrių veikla, kuria remdamiesi šie komitetai planuoja ir vykdo savo uždavinius pagal NATO priklausančių šalių pasiektą susitarimą.NATO taip pat yra aktyvaus bendradarbiavimo tarp savo narių ir partnerių tokiose srityse kaip civilinių ekstremalių situacijų planavimas, pagalba nelaimės atvejais, mokslinės ir ekologinės programos forumas. Kiekviena šalis bendradarbiauja su kitomis NATO valstybėmis, siekdama užtikrinti, kad civiliniai Aljanso resursai būtų kuo efektyviau panaudojami, kai jų prireikia ekstremalios situacijos atveju. Tokiu atveju NATO veikia kaip koordinatorius, siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų nustatyti poreikiai ir gauti pagalbos prašymai būtų nukreipti tokiam ekstremalių situacijų sprendimo centrui, kuris būtų geriausiai pasirengęs padėti.NATO taip pat vadovauja tarptautinėms mainų programoms, susijusioms su mokslinėmis ir ekologinėmis problemomis, kurios kelia rūpestį ir NATO valstybėms, ir šalims partnerėms. Šios programos remia įvairius mokslinius tyrimus, skatina nacionalinių mokslinių ir technologinių resursų plėtojimą, ir per tarptautinį bendradarbiavimą įgalina taupyti. Didelė tokios veiklos dalis sskirta spręsti su gynyba susijusias ekologines problemas, turinčias neigiamos įtakos kaimyninėms šalims, ir kurias galima išspręsti tik kartu.

2004 03 22