NATO

NATO ir saugumas

NATO įkūrimo priežastys

Sovietų siekimas viešpatauti Eurazijoje;

Nusilpusios Europos didžiosios valstybės: DB nebegali palaikyti jėgų pusiausvyros kontinente;

Po 1945 m. lyderėmis lieka JAV ir SSSR – nė viena nėra Vakarų valstybė tarp jų geopolitinė kova (jūrų galybė vs. kontinentinė galybė);

JAV ir Europos valstybėms, nors kilo skirtingo dydžio grėsmė, bet jas jungė du dalykai – (a) vienodas grėsmės supratimas, (b) vienodas požiūris į nacionalinį saugumą, t.y. kad jį galima užtikrinti tik bendromis pastangomis.

Europos valstybės norėjo išvengti dar vieno karo;

Europos valstybės norėjo eefektyvios gynybos be karo – max atgrasinimo šalininkės, JAV massive retaliation(stambaus atlytginimo) strategija buvo priimtina.

Noras pozityviai išspręsti ateities Vokietijos keliamos grėsmės klausimą.

JAV reikėjo išlyginti jėgų pusiausvyrą Europoje (Vakarų valstybės – nusilpusios), sustiprinti save ir išvengti naujo karo, o jei jis būtų, tai už JAV ribų → keičiasi doktrina.

NATO įkūrimas

1949 m. Balandžio 4 d. Pasirašyta Vašingtono sutartis ir jos pagrindu sukurta NATO – North Atlantic Treaty Organization

Sudarė 12 valstybių: JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Islandija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Prancūzija, Portugalija iir Italija.

1952 m. Turkija ir Graikija tapo NATO narėmis dėl

Karinio potencialo;

Geografinės padėties – stabdyti SSSR įtakos plitimą į PR Europą

Vien karinės NATO pagalbos gali ir neužtekti Turkijai ir Graikijai atsilaikyti prieš SSSR

Padėtų sumažinti priešpriešą.

Padėtis Šiaurės regione

1948 m. pavasarį Švedijos vvyriausybė pasiūlė Danijos ir Norvegijos vyriausybėms sukurti Šiaurės gynybinę sąjungą

ŠGS pagrindinis tikslas – suteikti regionui efektyvų neprovokacinio pobūdžio kolektyvinio saugumo laipsnį

ŠGS nesusikūrė dėl

1948 m. balandžio 6 d. – SSSR-Suomijos sutartis, Suomijos padėtis – dviprasmiška.

SSSR užėmė Petsam’o regioną ir Norvegija įgijo sieną su SSSR,

Islandija jau nuo 1946 m. sutiko įsileisti JAV dalį karinių pajėgų.

Švedija nebuvo pajėgi suteikti reikiamo ginklų kiekio likusioms Šiaurės valstybėms, kurių joms reikėjo norint apsiginti.

Šiaurės valstybės neturėjo resursų ginklams įsigyti ir išspręsti savo saugumo problemų.

Didžioji Britanija nors palankiai žiūrėjo į neutralios Šiaurės idėją, bet neturėjo ginklų, kuriuos būtų perdavusi Šiaurės valstybėms.

JAV turėjo pakankamai ginklų, bet nepritarė ŠGS idėjai.

1555 05 05 Vokietija priimta į NATO

Geopolitinė padėtis, ypač po Vokietijos pasidalijimo;

Atsvara SSSR;

Taip jją lengviau kontroliuoti

siekti sunaikinti jos galybę, buvo vykdoma iš pradžių denacifikacija, demilitarizacija ir demokratizacija.

Varšuvos sutarties organizacija

1955 05 14 įkurta WTO

Sudarė: SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Rytų Vokietija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija.

Prasidėjo konfrontacija tarp blokų. Geležinė uždanga lėmė saugumo politiką nuo 1955 iki 1985.

NATO plėtra

1982 m. NATO nare tapo – Ispanija.

Dėl geopolitinių priežasčių – tiko apsaugoti Viduržemio jūros baseiną kartu su Turkija.

1999 m. – Lenkija, Čekija ir Vengrija.

2004 m. – Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, SSlovėnija, Slovakija.

NATO plėtra

Trijų pirmų plėtimų metu naujoms narėms faktiškai nebuvo keliama konkrečių karinių standartų atitikimo reikalavimų.

Vadovautasi tik bendrapolitiniais reikalavimais – plėtoti demokratiją ir demokratines institucijas bei užtikrinti rinkos ekonomikos funkcionavimą.

Paskutinio plėtimo metu priimtoms narėms imta šalia politinių (pastarųjų sąrašas buvo “praplėstas” gerų kaimyninių santykių reikalavimu) kelti daugiau karinio pobūdžio reikalavimų.

NATO krizės Šaltojo karo metu

1954 m. Prancūzijos parlamentas neratifikavo Vokietijos narystės.

1958-1963 m. Berlyno krizė – antras išbandymas NATO.

1966 m. Prancūzija pasitraukia iš NATO karinės struktūros.

1976-78 m. ketvirtoji NATO krizė. (JAV atsakas – neutroninio ginklo dislokavimo Europoje idėja, kad būtų atsvertas SSSR pranašumas)

Kodėl NATO turėjo išlikti po ŠK

Europa yra gan svarbi JAV ypač žvelgiant į tolimesnę ateities perspektyvą ir JAV vis dar suinteresuota turėti draugiškus, institucionalizuotus santykius.

Bendri Europos ir JAV interesai:

užkirsti kelią hegemono Europoje atsiradimui,

skatinti Rytų Europos stabilumą,

užtikrinti tolimesnį priėjimą prie energetinių resursų,

stabdyti masinio naikinimo ginklo plitimą pasaulyje.

Nemažai grėsmių gali kilti iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų tiesiogiai paveiksiančių Europą bei JAV.

JAV ir Europą jungia ir bendros vertybės.

Kodėl NATO turėjo išlikti po ŠK

NATO kaip organizacija išlaikė:

Savo institucinę galią koordinuodama ir vykdydama efektyvų bendrą karinį planavimą ir operacijas už NATO šalių ribų;

Brangią ir nuodugniai paruoštą infrastruktūrą su galimybe integruoti skirtingas vvalstybių-narių pajėgas veiksmams krizių atveju.

Nei viena Europos valstybė nepajėgi savarankiškai sėkmingai vykdyti svarbių konvencinių karinių operacijų už savo ribų.

Po Šaltojo karo nebuvo kitos institucijos, kuri būtų galėjusi pasiūlyti realią alternatyvą NATO

NATO po Šaltojo karo

Vykdyti priešo atgrasinimą

užtikrinti taiką, NATO narių saugumą ir teritorinį integralumą atsakomybės ribose

būti pasirengus vykdyti karines operacijas (gynybą ir puolimą) bei remti ir teikti pastiprinimą tiek regione, tiek ir už jo ribų (nauja)

prisidėti prie stabilumo užtikrinimo už NATO atsakomybės ribų skatinant taikų bendradarbiavimą ir dialogą (nauja)

būti pasirengus vykdyti 5 straipsnio operacijas visos NATO teritorijos ribose bei planuoti, vykdyti arba remti platesnio masto veiksmus bei misijas už NATO atsakomybės ribų (nauja)

NATO adaptacija

Vidinė adaptacija:

Strategijos ir tikslų pokyčiai, Išorinė adaptacija:

Bendradarbiavimas su ne-NATO šalimis per įvairias iniciatyvas ir per tai užtikrinti saugumą regione.

NATO plėtra

Bendradarbiavimas su Rusija, Ukraina

Viduržemio jūros bendradarbiavimo grupė (Egiptas, Izraelis, Mauritanija, Marokas, Tunisas).

NATO struktūra

NATO pajėgos

Pajėgų struktūra formuojama iš šalių narių nacionalinių oro, sausumos ir jūrų pajėgų vienetų, paskiriamų kuriai nors iš trijų NATO pajėgų kategorijų:

Reagavimo pajėgoms (Reaction Forces);

Pagrindinėms gynybos pajėgoms (Main Defense Forces);

Papildomoms pajėgoms (Augmentation Forces).

NATO pajėgos

NATO vadovaujamos (command) pajėgos – pajėgos, kurioms operacinį vadovavimą arba operacinį valdymą taikos metu atskiros valstybės-narės yra perdavusios NATO vadui (NATO Commander).

Priskirtos (assigned) pajėgos – pajėgos, kurioms operacinį vadovavimą aarba valdymą atskiros valstybės-narės sutinka perduoti NATO vadui, kai susiklosto tam tikra ypatinga padėtis, apibrėžta NATO Įspėjamojoje (precaution) sistemoje arba specialiuose susitarimuose.

Pažymėtos (earmarked) pajėgos – pajėgos, kurioms operacinį vadovavimą arba valdymą atskiros valstybės-narės sutinka perduoti NATO vadui ateityje.

Finansavimas

NATO bendrai finansuojamus resursus sudaro

Biudžetai;

NATO saugumo investicijų programa (NSIP);

Žmogiškieji resursai.

Bendrai finansuojami biudžetai

Civilis biudžetas;

NATO Karinis biudžetas;

Agentūrų biudžetai (NAMSA, NACMA, NETMA, t.t.).

Išlaidos kariuomenei (mlrd. Lt) (2001 m.)

Finansavimas

Iš NATO karinio biudžeto finansuojami:

Sistemoje dirbantys civiliai;

NATO štabai;

Eksploatacinės išlaidos (pvz. CIS eksploatuojamos NATO HQ, ryšių sistemos, radarų planai, NATO išankstinio įspėjimo sistemos);

NATO pratybos;

Kai kurie įsigijimai;

Automatizuotos duomenų sistemos (susiję su ginkluotės, technikos ir kt. įrangos įsigijimais ir jų eksploatacija);

Atskiri projektai, kuriems priimamas bendras sprendimas

NATO problemos po plėtros

Tačiau „energinga plėtra“, kuri jau atrodo neišvengiama , gali būti pražūtinga NATO, susilpninti jo karinius pajėgumus, sukelti grėsmę sąjungininkų vienybei ir net paskatinti debatus, ar toks Aljansas apskritai yra reikalingas.

gebėjimas priimti efektyvius sprendimus remiantis konsensusu lems tai, kad ši organizacija taps dar mažiau priimtinesne JAV vadovybei

Aljansui iškilo grėsmė ilgainiui tapti tik „diskusijų forumu ir naudingų bei įdomių analitinių studijų šaltiniu

NATO problemos po plėtros

„Artimoje ateityje, turiu galvoje kitą dešimtmetį, nė viena iš septynių šalių, kurios greičiausiai bus pakviestos prisijungti prie NATO šį lapkritį, Aljansui neatneš jokios naudos, nebent infrastruktūrą ir galimybę naudotis

jų oro erdve“, – sakė RAND instituto mokslininkas Thomas Szayna

NATO plėtros tegiamas aspektas

Be to, ji gali skatinti Rytų Europą toliau eiti teigiamų permainų keliu, kuris per praėjusį dešimtmetį atvedė skurdo alinamas autoritarines valstybes demokratijos ir rinkos reformų link.

Pavyzdžiui, trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – galėtų tapti tiltu į Rusiją, kuri pastaruoju metu vis aktyviau plečia bendradarbiavimą saugumo klausimais su buvusiu senu savo priešininku.

Slovakija sustiprintų rytinį NATO „flangą“, tuo tarpu Slovėnija, Rumunija ir Bulgarija galėtų tapti ssvarbiu atramos tašku Balkanuose, nuolatiniame etninės įtampos židinyje, kur klesti organizuotas nusikalstamumas ir kuris laikomas potencialiu terorizmo šaltiniu.

Rumunija ir Bulgarija taip pat užpildytų spragą tarp Vidurio Europos ir vienintelės gyventojų musulmonų dominuojamos NATO narės Turkijos, kuri, be abejonės, galėtų atlikti svarbų vaidmenį, jei būtų pradėta JAV vadovaujama karinė operacija prieš Iraką.

Kitoms dviem kandidatėms, Albanijai ir Makedonijai, greičiausiai teks palūkėti narystės kiek ilgėliau.

Dabartinė situacija

“Visi už vieną” ar “vienas už visus”?

Rusijos ir NATO suartėjimas.

JAV ir Rusijos interesų pasidalijimas

JAV ir ““Senosios Europos” konfliktas.

Ateitis

NATO atsinaujina ir tampa dar stipresnė ir efektyviai kovoja su terorizmu ir kitomis naujomis grėsmėmis.

NATO tampa regionine organizacija, kuri veiksminga tik Europoje ir aplink ją.

Alijansas tampa politinių diskusijų forumu.

Lietuvos ateitis NATO

Naujos priemonės plėtoti santykius su kaimynėmis –– aktyvi regiono valstybė.

Aktyvesnis bendradarbiaviamas su JAV.

Papildoma informacija:

NATO vakar, šiandien ir rytoj: kolektyvinė monografija (sud. R. Lopata, G. Vitkus), Atlanto sutarties Lietuvos bendrija, VU TSPMI, 1999, p. 256

Erik Yesson. NATO, EU and Russia: reforming Europe’s Security institutions // European foreign Affairs review // vol 6 issue 2, 2001

Jeffrey Simon. European (in)security and NATO challenges // European security policy after the revolutions of 1989 (ed. Jeffrey Simon) // Washington, 1991, p. 613-621

http://www.nato.int