Platonas“Valstybe“

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

NEAKIVAIZDINĖ STUDIJOS

C GRUPĖS DALYKAS

POLITINĖ FILOSOFIJA

NAMŲ DARBAS NR. 1: 2 KNYGOS PLANAS IŠ KNYGOS PLATONAS „VALSTYBĖ“

2004-04-05

Atliko:Politikos mokslų ir diplomatijos instituto

Viešojo administravimo programos 1 k. Stud.

ANTANAS VILEIKIS

Tikrino:

Dėstyt. Milda Paulikaitė

Kaunas

2004

PLATONAS

VALSTYBĖ

Antroji knyga

I. ĮŽANGA.

I.1. Platonas aprašo vykstantį dialoga – tai ar teisingumas, ar neteisingumas yra geriau valstybėj.

I. 2. Platonas išvardija du dialogo dalyvius, kurie šį klausimą nagrinėja. Sokratas teigia, kad teisingumas yra geriau už neteisingumą, o Trasimachas, giria neteisingumą. Dialogui vykstant, Glaukonas įsikiša į jų samprotavimus iir pasako savo nuomone apie teisingumą ir neteisingumą.

II.GLAUKONO SAMPROTAVIMAS

II. 1. Apie teisingumą.

II. 1. 1. 1. kas yra teisingumas paprastų žmonių nuomonę ir iš kur jis yra kilęs;

II. 1. 1. 2. visi laikosi teisingumo prieš savo norą, laikydami jį būtinybę, o ne gėriu;

II. 1. 1. 3. jų elgesys yra visai nesuprantamas, nes, kaip jie sako, neteisingo žmogaus gyvenimas yra geresnis negu teisingo.

II. 2. Teisingumo prigimtis ir iš kur jis kilo.

II. 2. 1. Žmonės sako, kad neteisingai elgtis iš prigimties yra ggera, o patirti neteisingumą – bloga.

II. 2. 1. 1. žmonės skriausdami vieni kitus ir nebegalėdami su tuo susidoroti pradėjo sutarti, nei daryti bloga;

II. 2. 1. 2. pradėjo leisti įstatymus ir sudarinėti tarpusavio sutartis;

II. 2. 1. 3. o įstatymų nuostatus ppavadini teisėtumu ir teisingumu.

II. 2. Išvada. Todėl teisingumas yra gerbiamas ne kaip gėris, bet yra vertinamas tik todėl, kad neįstengia skriausti kitų.

II. 3. Glaukono aiškinimai apie neteisingumą, kuris jo nuomone yra geriau už teisingumą.

II. 3. 1. Pirmiausia neteisingojo rankose turi būti valdžia, kad atrodytų teisingas.

II. 3. 2. Jis sukuria šeimą, daro sandorius, draugauja su kuo tik nori.

II. 3. 3. .Dievams aukoja puikias aukas, dovanoja dovanas, sugiaba įsiteikti dievams ir žmonėmas.

II. 3. Išvada. Kad neteisingiems žmonės ir dievai sukuria geresnį gyvenimą negu teisigiesiems.

III. ADEIMANTO KALBA

III. 1. Auklėjimo teikiama nauda.

III. 1. 1. Tėvai auklėdami vaikus moko būti juos teisingais

III. 1. 2. Giria teisingumą, kuris gali duoti geras vietas valdžioje ir gerą vardą.

1 intarpas. Geras auklėjimas yra valstybės pamatas.

Auklėjimas, manau yyra vienas iš svarbiausių dalykų, jei norime sukurti gerą valstybę. Reikėtų, kad vaikai jau nuo pat mažens būtų auklėjami, taip kad vėlaiu kai jie paaugės nenueitų nedorais keliais. Mūsų dienomis žvelgiant tėvai nelabai rūpinasi savo atžalomis, kurie dabar daro ką nori. Reikėtų jiems jau nuo mažų dienų išaiškinti, ko jiems labiausiai dabar reikia, kad svarbiausias uždavinys yra mokytis, nes mokykla tai pat yra didelė auklėjimo mašina.. Kiek dabar yra jaunų nusukaltelių, kurie netgi jau prieina net iki žmogaus nužudimo. Prie ttokio jų elgesio prisideda, tai kad tokie vaikai nuo pat mažens neturėjo tėvų, kurie jiems padėtų. Tad reikėtų, kad tokiems vaikams būtų kuriamos įvairios programos, kurios padėtų jiems išaugti dorais žmonėmis, nes visas pasaulėvaizdis susiformuoja nuo pat vaikystės.

III. 2. Iš dievų malonės teisingiesėms.

III. 2. 1. Dievų gaunamas atlyginimas tęsesi labai ilgai.

III. 2. 2. Dievai duoda daug gėrybių teisingiesėms, kurie buvo ištikimi jiems.

III.2. išvada. Šitaip jie išgiria teisingumą ir ušpeikia neteisingumą.

III. 3. Neteisingumas naudigesnis už teisingumą.

III. 3. 1. Turtingus nedorėlius laiko laimingus ir juos gerbia, o tie, kurie silpni negiarbia.

III. 3. 2. Dievai geriems žmonėms skiria nelaimes ir blogą gyvenimą, o blogiems – priešingą likimą,

2 intarpas. Apie neteisingumą.

Turtingieji paprastai būna neteisingi, kitiems žmonėms, nes jie prisidengia savo turtais ir aukštomis pareigomis , visaip įtikinėja varkšą žmogelį savo naudai, kuris jiems atseit sako tiesą.Taip meluodami jie ir pasiekia tokių aukštumų, kuris juos padaro gerbiamais žmonėmis.

III. 3. Išvada. Iš tų samprotavimų išeina, kad jau geriau būti neteisingam, bet turtingam ir gerbemam, negu teisingam, kuris kęstų bausmes ir skurdą.

III. 4. Santykis su dievais: teisingumo ir neteisingumo atžvilgiu.

III. 4. 1. Būdami teisingi galime dievų nebijoti, bet neteksime naudos, kuria mums teikia neteisingumas.

III. 4. 2. Būdami neteisngi pasipelnysime ir savo maldomis įkalbėsime ddievus mums dovanoti mūsu bausmes ir nusikaltimus.

III. 4. Išvada. Vadinasi, geriau būti teisingu, nes tik tuomet galėsi sau nevržomai ir nieko nebijodamas gyventi.

IV. SOKRATAS APIE TEINGUMĄ IR NETEINGUMĄ

IV.1 Valstybės susikūrimo priežastys

IV. 1. 1. Žmonės pasitelkia vieni kitus, sprendžaint valstybės reikalus.

IV. 1. 1. Žmonės susiburia į bendrijas, kad vieni kitiems padėtų.

IV. 2. Apie besikurenčią valstybę.

IV. 2. 1. Žmogaus poreikiai.

IV. 2. 1. 1. Maistas, kad išgyventu.

IV. 2. 1. 2. Būstas, kur gyventi.

IV. 2. 1. 3. Drabužiai ir kiti dalykai.

IV. 2. 2. Vastybės poreikių gavimas.

IV. 2. 2. 1. Turės būti žemdirbiai.

IV. 2. 2. 2. Namų statytojai.

IV. 2. 2. 3. Audėjai ir kiti darbininkai.

Išvada:valstybiai reikia keturių ar penkių žmonių.

IV. 2. 3. Darbo pasiskirstymas

IV 2. 3. 1. Žmogus turi dirbti darbą tam tikrą laiką

IV. 2. 3. 2. Dirbti tiktą darbą kuris jam tinka iš prigimties

Išvada: valstybėje turi būti ne keturi žmonės, o dagiau žmonių.

IV. 2. 4. Valstybės didinimas.

IV. 2. 4. 1. Aviganių, jaučiaganių pridėjimas.

IV. 2. 4. 2. Pirkliai, kurie rūpinsis prekyba.

IV. 2. 4. 3. Tarpininkai, kurie keisis prekėmis su kitomis šalimis.

Išvada: reikia gaminti tiek, kad užtektų patiems, ir kad už juos gautum įvežamų prekių.

3 intarpas. Apie prabangoje gyvenančias valstybes.

Gerai besivystančiuje šalyje yyra iš ties geriau gyventi, nes ten gyvenantiems žmonėms nereikia taip jau sukti galvos, kas bus rytoj, ką reikės valgyti ir t.t. Žmonėms papraščiausiai yra lengviau užsidirbti pragyvenimui, jie pakankamai visko užtenka. Tai yra tikroji valstybė, kurią platonas ir norėtų matyti.

IV. 3. Karščiuojanti valstybė.

IV. 3. 1. Didėjantys žmonių poreikai valstybėje.

IV. 3. 1. 1. Žmonės nori geresnio gyvenimo, jie bus nepatenkinti, norės gerasnių guolių,stalų, indų, įvairiausių dalykų.

IV. 3. 1. 2. Reikalaus prabangesnio gyvenimo, būtiniaisiais dalykais laikys papuošalus, aukso, dramblio kaulo ir kitus vertingus daiktus.

IV. 3. 2. Didėjanti valstybė.

IV. 3. 2. 1. Reikės daugiau žemės, patarnaujančių žmonių, turtų.

IV. 3. 2. 2. Daugiau turtų, kurie patenkintų jų troškimus.

IV. 3. 3. Karas , kuris podės padidinti valstybę.

IV. 3. 3. 1. Žmogus nori daugiau visko turėti ir to galima gau kariniu būdu.

IV. 3. 3. 2. Tačiau visa tai tampa asmanine nauda, kuri yra nelaimių priežastis.

4 intarpas. Karas ir jo pasekmės.

Karas yra žiauriausia žmonijoje sukurta priemonė, kuri padėtų padidinti galybę.Žvelgiant į istorija karas padarė žmonijai nepaitaisomos žalos, kuriuose žuvo milijonai žmonių, nesuskaičiuojamą turtinę žalą, kuri niekada nebus sugražinta. Dabar mūsų dienomis žvelgiant viso to norima kaip įmanoma išvengti. Tam yra kuriamos įvairios tarptautinius konfliktus sprendžiančios oraganizacijos, kurios padėtų,

kaip įmanoma geriau išspresti tarpusavio nesutarimus, išvengiant karinių veiksmų.

V. DIALOGAS TARP SOKRATO IR GLAUKONO. DISKUSIJA, KOKS TURI BŪTI SARGYBINIS?

V. 1. Valstybės sargybiniai.

V. 1. 1. Turi būti geras regėjimas,greitas, miklus.

V. 1. 2. Stprus , kovoje su priešu, narsus.

V. 1. 3. Švelnus saviškiams ir žiaurus priešams.

V. 1. 4. Turi būti filosofas.

Išvada:valstybės sargybinis turi būti iš prigimties ir filosofas, ir niršus, ir stiprus, ir greitas.

V. 2. Sargybinių auklėjimas.

V. 2. 1. Kūnui – gimnastika.

V. 2. 2. SSielai – mūzų menas.

5 intarpas. Apie auklėjimą.

Mnau, kad tai yra labai svarbu valstybei, jei ji nori būti stipri ir galinga. Valstybės sargybiniai turi būti ir kūnu ir protu stiprūs, nes tik tada bus užtikrintas valstybės saugumas. Lyginant šių dienų valstybes jų galios yra nevienodos. Paprastai didelės valstybės turi dideles galias tarptautinėje arenoje, omažos jau lieka nuošalyje. Todėl yra kuriamos įvairios organizacijos, kurios mažas valstybes jungia į vieną karinį alijansą, kuris užtikriną valstybių saugumą, ir kurios padeda viena kitai iškilus pavojui jjų valstybei.

V. 3. Paskojimai būna dviejų rūšių – teisingi ir melagingi.

V. 3. 1. Melagingos pasakos

V. 3. 1. 1. Pasakoje neigiamai vaizduojami dievai herojai.

V. 3. 1. 2. Atvazduoja ne taip kaip turėtų būti.

V. 3. 2. Pasakojomų kūrėjai.

V. 33. 2. 1. Pirmiausia rekės prižiūrėti pasakų kūrėjus: jei sukurs gerą pasaką – priimti, o jei blogą – atmesti.

V. 3. 2. 2. Aklės turės sekti tas pasakas kurios yra pripažintos, kurios labiau formuotų jų sielas.

V. 3. 3. Blogi pasakojimai.

V. 3. 3. 1. Kad dievai su dievais kariauja, mušasi, daro vieni kitiems spastus.

V. 3. 3. 2. Nereikia pasakoti ir piešiniuose vaizduoti gigantų mūšių arba kaip artimi giminaičiai pykstasi vieni su kitais.

V. 3. 4. Geri pasakojimai.

V. 3. 4. 1. Kai dievai darė gerą ir elgėsi teisingai, o bausmė nukiantėjusiems išėjo į gerą.

V. 3. 4. 2. Negalima sakyti, kad dievas, kuris yra geras, kaltas dėl kieno nors nelaimių.

6 intarpas. Pasakojimai ir jų įtaka žmonėms.

Pasakojimai daro didelę įtaką žmonių pasaulėvaizdžiui. Jau nnuo pat mažens vaikams yra pasakojame įvairiausi padavimai, legendos, kuriais vaikas susidaro nuomonę apie pasaulį kuriame gyvena. Iš tų pasakojimų jis atsirenka kas jam yra gera, o kas bloga, kaip reikia elgtis, ką gerbti, o ko ne. Platono gyventame laikotorpyje pasakojimai turėjo didelę reikšme.

V. 4. Valstybės įstatymai.

V. 4. 1. Pirmasis įstatymas ir taisyklė dėl dievų: kalbantieji turės kalbėti ir poetai savo kūriniuose turės sakyti, kad dievas yra ne viso ko, o tik gėrio priežastis.

V. 4. 2. Kalbantieji ir poetai turės ssakyti, kad dievai ne burtininkai, jie nekeičia savo išvaizdos ir neapgaudinėja nei žodžiais, nei darbais.

Išvada: Tai buvo pirmas žingsnis einant tobulos valstybės link, kuris yra labai svarbus besikuriančiai valstybei.