politinės teorijos

1.Politinės minties ištakos ir pradžia.Senųjų tautų politinė mintis kyla iš mitologijos.Senovės mituose vyrauja valdžios ir tvarkos, dieviškos kilmės samprata.1Senovės Egiptas.Senosios karalystės dinastijos laikais parašytas Herakliopolio karaliaus pamokymai savo sūnui.Pamokymuose daug kalbama kaip suburti šalininkus,siūloma negailestingai kovoti su priešininkais,nesigailėti neturtingųjų,pavojingiausi valdžiai yra iškalbingieji,valdant negalima veikti vien jėga,reikia laikytis teisingumo,ypač vengti bausti neteisingai.Ptachtepo pamokymai.Parašytas V dinastijos laikais.Pabrėžiama tradicijos ir paklusnumo svarba,visuomenės piramidėje aukščiausią poziciją užima dievai ir faraonai,piramidės pamatas-liaudis.Teigiama,kad baimė-valdymo pagrindas,kiekvienas turi tarnauti pagal savo padėtį,nedera piktnaudžiauti valdžia.2Tarpupio valstybės.Akadas.Legendos apie Sargoną,Karališkieji raštai.Vyraujanti vvalstybės forma-Rytų despotija,buve engiami vergai,laisvieji gyventojai,rengiami dažni sukilimai.Šumeras.Gilgamešas ir Aka,ir,Epas apie Gilgamešą.Juose išvardijami gentinės demokratijos elementai:laidies susirinkimai,seniūnų taryba.Ši demokratija priešinga Rytų despotijai.Karališką valdžią suteikia dievai,teisėje vertinant nusikaltimą atsiranda skyrimas tarp neatsargumo ir piktavališkumo.Babilonas.Hamarapio Įstatymai.Čia daug senų nuostatų ir teisės formų,įstatymai reikalingi teisingumui įvirtinti,teisė pripažįstama šventa,Babilono valstybės visuomenės tvarkyme tiesiogiai dalyvauja dievai.Asirija.Šamšio Adado I laiškai sūnui,Karalių laiškai dievams,Dievo Ašūro atsakymas karaliui Šamšiadadui V.Dievų pavedimu karalius tarpininkauja tarp dievų ir žmonių.Čia formuojasi pirmos politinės abstrakcijos-atsirado abstrakti valstybęs sąvoka.3 Žydų tauta.Biblija ir Senasis TTestamentas.Valstybė reikalinga įvesti vidaus tvarkai ir sėkmingai kovoti su kaimynais.4 Iranas.Avesta,Vendidatas,Visperadas.Dviejų pradų(gėrio ir blogio)samprata.Valdyti turi išmintingieji,skiriami luomai,moterys lygios vyrams,minimi ir vergai,tačiau jie nėra išskirti į atskirą luomą.5 Indija.Brahmanizmas.Vedos,Upanišados,Manu įstatymai.Politikos centre atsiranda savimonė ir moralė,pirmą kartą kalbama apie privalomąjį elgesį,valdovas turi bbūti teisingas,apdairus,valdyti negali tas kuris prisirišęs prie žemiškų malonumų.Budizmas.Tripitaka,Palijų kanonai,Genezės knyga.Kalbama apie sutartinę visuomenės teoriją.D‘zainizmas.Adipurana,Utarapurana.Skelbė neprievartą,kaip valdžios veikimo principą.Induizmas.Šantiparva,Bhagavadgita.Karalius iš dievo gavo įgaliojimus tavrkyti kosminę tavrką,karaliaus valdžia turi tarnauti bendram gėriui,atmeta prievarta valdyme.Kautilijos Arthašastra.Kautalijos Arthašastra.Valdova sprivalo vykdyti savo pareigas ir skatinti kitus jas vykdyti,bausmės taikymas-valdovo pareiga.6 Kinija.Istorijos knyga.Valdovas turi būti išmintingas,rūpintis liaudimi,gerbti taisykles,aprašomos dvi valdymo formos:geradarių valdymas ir valdymas jėga.Konfucijus.Papročių knyga.Valstybė didelė šeima,valdyme svarbiausia laidies gerovė,svarbi socialinė hierarchija.Mo Dzė.Mo dzė.Valdyti geriausiai gali išmintingieji,pasisakė už griežtą ekonomiją,prieš prabangą ir turtus,smerkė karą,valstybė yra visuomenės susitarimo rezultatas,laidies gerovė-galutinis tikslas.Šan Janas.Šan dziun šu.Valstybė yra gigantiška prievartos mašina,jos aparatas turi gasdinti,turtingus reikia paversti vargšais.Šen Buchajus.Guan dzi.Luominė gradacija nulemia valstybės buvimą,valstybės sureguliavimo teorija.Lao Dzė.Le Dzė.Valstybė nereikalinga,geriausia būsena neveikla,pasyvumas.Men Dzė.Men dzė.Valdovo pareiga užtikrinti laidies gerbūvį,veikti reikia gerumu,mokesčiai tturi būti nuosaikūs.Siun Dzė.Siun Dzė.Aukso vidurio siekimas,reikia bausti ir auklėti.Han Fėjus.Chan Fėjdzė.Valstybė reikalinga stipri,gyventojai paklsunūs,įstatymai pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti,įstatymas ir bausmė aukščiau valdovo.7 Senovės Garikijos politinė mintis ir trys jos etapai.Politinių teorijų formavimasis vyksta per bendrą žmogiškąjį pažinimą.1.pažiūrų apie valstybę ir teisę užuomazgos.2.valstybės ir teisės mokymų suklestėjimas.3.politinės teorijos krizė.Odisėja ir Iljada.Blogi poelgiai užtraukia dievų rūstybę,čian politinės ir teisinės idėjos pateikiamos mitinių simbolių pavidalu.

Senovės Graikija.Septyni išminčiai.Talis,Pitakas,Elijandras,Biantas,Solonas,Chilonas,Periandras,Kleobulas.Geriausia visuomenės santvarka kur piliečiai bijo įstatymų.Solonas uždraudė vergiją už skolas.Sofistai.Pirmieji aukštuomenės politikos,valstybės ir teisės tteoretikai.Nuo dieviškų reiškinių aukštinimo jie pasuko prie žmogiškų poreikių tyrinėjimo.Pitagoras.Pavartojo sąvoką filosofas.Teisingiausia valdžia ta kuri remiasi dievų išmintimi.Taisingumas-skaičius padaugintas iš savęs.Anrachija didžiausias blogis,kritikuojama ir demokratija,nes visur turi būti hierarchija tarp žmonių ir dievų..Heraklitas.Demokratiją laikė neprotingu ir blogu valdymu,geriausia kai valdo aristokratai,nelygybė neišvengiama ir pateisinama.Demokritas.Įstatymas yra blogio išradimas,valstybės atsiradimą aiškino evoliucionistiniu principu,valstybės interesai yra patys svarbiausi nes išreiškia bendrą siekį.Sokratas.graikų filosofas,manė kad etika ir politika yra neatskiriami,žmonių nelaimių šaltinis-nekompetetingų asmenų valdymas ir nesilaikymas jų pačių priimtų įstatymų,įstatymai-socialinės tvarkos pagrindas,pasisakė prieš prigimtinę teisę,kad neva vaikai tėvų nuosavybė.Prigimtinė teisė ir polio įstatymas gludi prote,pilietis yra teisės kūrinys,įstatymams paklusti privaloma,kas to nevykdo gali paleisti tėvynę,Platonas.“valstybė“ Idėjų teorija.Egzistuoja objektyvios mūsų matomų daiktų ir reiškinių idėjos,jų tam tikri provaizdžiai,griežta idėjų hierarchija.Idealią santvarką Platonas modeliuoja pagal sielos teoriją,čia svarbu kad kievienas atliktų savo funkcijas,atitinkančias jų sugebėjimus,visuomenę turi laikyti teisingumas,nubrėžia ribą tarp valdovų ir pavaldinių,valstybėje melas ir žudymas leistini,jei tik talkina tam valstybės funkcionavimui,bet kokia luoma kaita yra neteisinga,valstybės idėja yra pradas ant kurio galima statyti valstybę.Palotnas sukūrė pirmąją pasaulio atsiradimo teoriją,pasaulis atsirado iš dviejų amžinų pradų :idėjų ir materijos.Sielos teorija,geidžiančioji siela,kintačioji ir protingoji.Ideali valstybė susidaro iš valdančiųjų ir valdinių,kai valstybė ir išmintis susijungs,visuomenės ribos išnyks, Kada valdžia ir politika, politika ir filosofija bus sujungtos visuomenės valdžia bus ttobula. Kada valdžia ir politika, politika ir filosofija bus sujungtos visuomenės valdžia bus tobula.Aristotelis.“politika“ Valstybė atsiranda natūraliai,žmoguje yra valstybingumo galimybė,įstatymas aukščiausia niekam nepavaldi jėga,valstybė parengta šeimos modeliu,visatos egzistavimo pargindas-energija,kuri yra viso judėjimo ir vystimosi šaltinis.Pagal jį egzsistuoja tik empyrinis pasaulis. Valstybė – natūralaus vystymosi rezultatas. Valstybė – tai aukščiausia bendravimo forma ir apima kitas bendravimo formas. Tik politiniame bendravime visos kitos žmonių bendravimo formos pasiekia tikslą. Žmogus iš prigimties yra politinė būtybė, linkusi jungtis į valstybę Blogiausia valstybes forma – tironija. Kritikuojama ir kraštutinė demokratija, nes aukščiausia valdžia priklauso demosui, o ne įstatymams..Epikūras.Polotinaime gyvenime nedalyvavo dėl savo nuostatų,visą dėmesį skyrė individo gėrio ir laimės problemoms,projektavo dvasinio atsnaujinimo programą,tikrovė sudaryta iš atomų,buvo pripažintas etinės išminties kūrėju. Pagrindinis valdžios, politinio bendravimo uždavinys – užtikrinti žmonių saugumą, o tikrasis saugumas pasiekiamas gyvenant nuošaliai, gyvenant nuo minios, . Teisė nėra kokios nors aukštesnės idėjos įkūnijimas. Teisė nėra dieviškas kūrinys. Teisingumas ir teisė yra reliatyvus dalykas ir turi atitikti konkrečias vietos ir laiko sąlygas (vieni dalykai vienoje valstybėje yra teisingi, o kitoje – neteisingi). Valstybė ir įstatymai yra žmonių susitarimo rezultatas bendrai naudai pasiekti.

Politinės ir teisinės idėjos Senovės Romoje.Karaliaus,respublikos ir imperatoriaus valdymo etapai.Broliai Grakhai.Tiberijus ir Gajus.Jie reikalavo apriboti stambiąją žemvaldystę,konfiskuoti viršijančią cenzą žemę,siekė kainų sumažinimo,kovojo pprieš Senatą,pasisakė už demokratiją.12 lentelių įstatymai.Ekonominių santykių,socialinės struktūros,teisinių normų nagrinėjimo šaltinis.Nustatytos:patricijų ir plebėjų teisės,skolinės teisės galiojimas..Makrialistinė politikos kryptis.Titas,L.Karas.Anot jo žmonija išgyveno laukinį periodą,vėliau kultūros formavimos periodą,šeimos periodas.Progresyvios žmonijos raidos idėja.Ciceronas.“apie valstybę ir įstatymus“ Retorikas,filosofas,oratorius.Respublika yra visų žmonių viešas reikalas ir rezultatas.Teisės pagrindas yra teisingumas,svarbiausia nekenkti kitiems,nepretenduoti į svetimą turtą.Valstybių kvalifikacija:karalius,aristokratija,liaudis.Jis kalba apie tautų teisę.Liaudis-susitarę žmonės kuriems būdingas interesų bendrumas.Valstybės atsiradimą lėmė,poreikis gyventi kartu.Vergai naudingi ir vetinami teigiamai,juos prilygino samdiniams.Ciceronas padėjo pagrindą humanistinei žmonijos konsepcijai. Vergovė – silpnesniųjų labui, Jo teisės teorija pagrįsta prigimčiai būdingu teisingumu. Prigimtinė teisė yra tikroji, proto teisė (ratio recta), kuri atitinka gamtą, pasėtą visų žmonių protuose, nesikeičianti, amžina, kuri įsakydama verčia eiti savo pareigas, o drausdama – saugo nuo pikto.

Romos stoikai Įkūrėju laikomas Zenonas Valstybė atsiranda todėl, kad žmones iš prigimties traukia vieną prie kito. Todėl valstybė yra natūralus prigimtinis darinys, o ne dirbtinė sutarties pagrindu atsiradusi organizacija.Seneka.Senatorius.Deklaravo žmonių dvasinę laisvę,likimo keisti negalima,etinė maxima yra individuali ir bendra, galiojanti valstybėje.Siekė pripažinti pasaulinių dėsnių būtinumą,geriausia valdymo forma-respublika,pasipaskė prieš vergovę ir turtą.Romos juridinė mintis.Nubrėžta riba tarp visuomeniškos teisės ir dievo įsakymu.Teisė suskirstyta į prigimtinę ir pozytiviąją.Domicijus.teisininkas,pasisakė prieš vergovę kuri prieštarauja prigimtinei teisei,bet pateisimo vergovės papročius,neribotą imperatoriaus valdžią.Svarbiausi teisiniai šaltiniai.Grigoriano kodeksas,Teodosijaus II kodeksas.

Viduramžiai.Krikščionybės atsiradimas,lygybė,laisvė,politika nešvarus reikalas.Katalikų bažnyčios atsiradimas,išaukštinamas dievas,kuris

niekam nepavaldus.Dvasininkija atsakinga už dvasinius reikalus,visa kita tai valdžios reikalai. Atsiranda religiniai mokymai atsiskyrę nuo realiginės doktrinos,eretikai,pasisakę prieš bažnytinę veiklą.A.Augustinas.“apie dievo valstybę“ hipono vyskupas,pagrindinė idėja-krikščioniškosios valstybės teorija ir konsepcija,visuomenė tai krikščioniška bendruomenė.Skyrė dvi valdžias,valstybinė pasaulietinė valdžia ir bažnytinė dvasinė valdžia.Valdymas siejamas su paklusnumu ir vergove. . Bažnyčia valstybei yra reikalinga, nes bažnyčioje glūdi teisingumo pradas, be kurio valstybė negalėtų būti valstybe, ji taptų plėšikų gauja. Bažnyčia turi būti lojali valstybei ir neturi varžyti jos papročių ir įstatymų. Valstybė neturi kėsintis įį bažnyčios prerogatyvas ir padėti kovoti su erezijomis., Teisingumas priklauso nuo dievo, kuris yra didžiausias teisingumo šaltinis.

Trys teisės rūšys:

1. Amžinoji teisė

2. Prigimtinė teisė

3. Laikinoj i teisė T.Akvinietis“apie valdovų valdžią“ .skirtingai nei A.Augustinas,vastybės pradžią įžvelgė visuomeninėje žmogaus prigimtyje,ir atskiro individo silpnume.Tai žmonių susivienijimas bendrai veiklai.,valstybės pagrindas yra valdžia,ji reikalinga kad nukreiptų į galutinį dievo skirtą tikslą,valdžia valdo per įstatymus,juos Tomas vadina žmonių įstatymais,taip nurodydamas,kad juos sukūrė žmonės o ne dievas.Politikos tikslas bendra gerovė,tai svarbiau nei atskiro individo gerovė.Tomas pasisakė uuž monarchiją,valdžai turi ginti privačią nuosavybę,valdovas turi pasižymėti teisingumu ir praktine išmintimi, bendram gėriui pasiekti būtina valdžia, nes kaip siela valdo kūną, kaip aukštesnis valdo žemesnį, taip ir valstybėje turi būti valdžia, Valdžios esmė. Valdymo ir pavaldumo santykiai: aukštesnieji valdo žžemesniuosius. Tokia valdžia yra iš Dievo.

Valdžios kilmė. Valdžia gali būti : iš dievo – kai gaunama teisėtų priemonių pagalba, ne iš dievo – kai valdžia gaunama smurtaujant, apgaudinėjant ir papirkinėjant.

Naudojimasis valdžia. Jei naudojantis vadovaujamasi dievo nurodymais, tai valdžia iš dievo, jei ne – ne iš dievo.Tironijos nemėgo labiausiai.Iki reformacinės ir Renesanso politinės teorijos.M.Paduvietis.pateikė natūralistinę valstybės konsepciją,teigė jog nėra jokių įrodymų,kad dievas sukūrė žmonių valstybę,valstybė atsirado iš bendruomeniškumo,pripažino jog teisė ir įstatymai tuo pat metu yra teisingumo ir neteisingumo išraiška dėl visų pasaulio bėdų kalta bažnyčia, nes ji turi užsiimti tik dvasine žmonių gyvenimo sfera, turi būti atskirta nuo valstybės Gynė drąsią tezę, kad bet kokios valdžios šaltinis yra tauta (tuo metu tai buvo radikali mintis). tiek pasaulietinės, tiek dvasinės, Paduvietis ppirmasis ėmė skirti įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią, teigdamas, kad įstatymų leidžiamoji valdžia turi nustatyti įstatymų vykdomosios valdžios kompetencijos ribas.V.Okamas.buvo nepatenkintas bažnyčios veikla,jai kontroliuoti rado būdą-visuotinis susirinkimas.Jo filosofija gina ir orientuojasi į valdovo ir valdinių santykius,numato valdninių priešinimosi teisę,vadovaujantis savo sąžine ginti tai ką jie laiko krikščioniškąja tiesa.N.Makiavelis.“Valdovas“Jis teigė,kad politika yra amorali,patys piliečiai amoralūs,todėl ir valdovas gali naudoti amoralumą įvairiems tikslams pasiekti,kuo papročiai amoralesni tuo politika amoralesnė.Makiavelis išskyrė pagoniško ir krikščioniško pasaulių morales.Apie valdovą jis sako,kad griežtumas daugeliu atvėju efektyvesnis,bet žžmogiškumas duoda geresnius vaisius,galima sužadinti baimę bet ne neapykantą,reikalingas suskirstymas į klases,reikai remti religiją,malones suteikia valdovas,o juodą darbą atlieka kiti,bet koks valdovo veiksmas pateikiamas kaip malonė,drastiški kirčiai atliekami ne pakopomis,valdžią galima naudoti bauginimui,tačiau negali laužyti savo paties įstatymų,valdovas turi gyventi nuolatiniu karo laukimu.“valdovas“jame pateiktos sėkmingo valdymo dalys:kariuomenė,žinios,valdovo valdymo bruožai,tinkamų ministrų parinkimas.Liuterio reformacijos teorija.Pirmasis reformatorius,laikėsi požiūrio,kad priešinti valdovams yra nuodemė,kovojo prieš popiežių,kaltino dvasininkus nedoru gyvenimu,dvasininkai taip pat turi būti atsakingi už pasaulietinius dalykus,lygiai taip pat kaip ir pasauliečiai,pasisakė prieš erziją., Nėra tikslinga turėti dvi valdžias – dvasinę ir pasauliečių Valdžiai priešintis nevalia. Nors pareigūnai ir keičiasi, dievišką autoritetą turinčios įstaigos egzistuoja nuolat. Neklusnumas valdžiai yra didesnė nuodėmė nei žmogžudystė, apgaulė.Ž.Kalvinas.Kalvinistinės religinės srovės pradininkas,despotiškai valdęs Ženevą,liberalai pamėginę priešintis buvo išžudyti,jis fanatiškai nepakentė kitų religijų tikinčių žmonių,savo valdymo metai liepė visiems atsisakyti prabangos ir puošnumo, Šventas Raštas – vienintelis autoritetas. Jame išreikšta Dievo valia, o žmonėms tereikia tik suderinti su šia valia savo gyvenimą. Bažnyčios tėvų mokymas, enciklikos, bulės svarbios tiek. kiek atitinka Švento Rašto esmę., Valios laisves nėra ir būti negali, viską yra iš anksto nusprendęs Dievas., Žmogus puola, nes tokia Dievo valia, tačiau nusideda savo valia. Bet kokia valstybė žmonėms yra duota Dievo ir reikalinga kaip oras, maistas. Bet koks protestas yyra priešgyniavimas Dievo valiai. O griežta valdžia geriau nei silpna, išimtis draudimui priešintis valdžiai yra – kai valstybės valdžios sprendimai prieštarauja Šventui Raštui.T.Hobsas.“Leviatanas“. ryžtingai paneigęs nuomonę apie religijos dievišką kilmę. Religiją jis laikė politinės valdžios įrankiu, siekiant liaudį išlaikyti klusnią. Tačiau ir Hobsas buvo nenuoseklus religijos atžvilgiu. Jis pripažino egzistuojant dievą ir laikė jį pasaulio priežasti¬mi, materijos judėjimo šaltiniu. Kritikuodamas religiją, Hobsas betgi pasisakydavo už jos išsaugojimą, manydamas ją esant reikalingą bur¬žuazijai, nes ji padedanti darbo žmones išlaikyti klusnius, . Jis grynojo racionalizmo atstovas,. prigimties žmogus yra egoistinė būtybė, kurią valdo gobšumas, garbėtroškos, baimės, neapykantos impulsai Svarbiausias ir esminis įstatymas liepia siekti taikos ir ja vadovautis. Visi kiti įstatymai yra tik priemonės, kurios padeda taikos siekiui, Hobsas sako, kad įstatymų vykdymas nėra privalomas, kad ir kokie svarbus jie bebūtų. Prigimtiniai įstatymai yra laisvė ką nors daryti ar nedaryti, todėl prigimtinių įstatymų vykdymą reikia užtikrinti, – geriausia jėga, Pagal Hobsą, ką bepadarytų valdžia, niekas negali būti laikoma neteisinga, neįstatymiška. Pavaldinys neturi jokių teisių santykyje su valdžia. Valdžia tegali būti panaikinama ją sukūrusių žmonių. Hobsas postuluoja absoliučią valstybės valdžią.Ž.Bodenas.“Šešios knygoas apie valstybę“šia knyga analizuoja aukščiausios valdžios,valstybės idėjos,nesinaudoja teologija ir dieviskosios teisės teorija.Svarbiausia yra aukščiausios valdžios ypatybė-galia leisti įstatymus,kurie būtų lygūs visiems piliečiams iir atskiroms jų grupėms,įstatymų leidžiamoji neprivalo atsiklausi aukštesnio ar lygaus žmogaus sutikimo.Kita galia-skelbti karą ir derėtis dėl taikoValstybė – tai teisėtas kelių ūkių ir jų bendro turto valdymas, kurį vykdo aukščiausioji valdžia. Valstybė turi palaikyti taiką savo viduje, užtikrinti vidinę harmoniją, stabilumą, apsaugoti nuo užsienio priešųs, Skiriant valstybės pareigūnus, reikia derinti aristokratinius ir demokratinius principus – tam tikros teisinės pareigos gali būti prieinamos tik kilmingiesiems (kariuomenėje ir teismuose), kitos – visiems.Suvereno valdžia neturi prieštarauti dieviškai teisei, prigimtinei teisei, pagrindiniams valstybės įstatymams. Tam negali prieštarauti monarcho priimta pozityvioji teisė (nuosavybės teisė, šeimos teisė – neginčijamas proto imperatyvas, kuriam negali prieštarauti suvereno valdžia.H.Grocijus tarpautinės teisės tėvas,teisingumas priklauso nuo atitikimo prigimtinei teisei,net dievas,jo galia negali pakeisti prigimtinės teisės,valstybė kurima užtikrinti ramybei,todėl ji gali kontroliuoti ir uždrausti teisę priešintis,pagrindinis tikslas taika,kiekvienas turime ginti savo teises,tam mums duotos kojos ir rankos, Pagrindinis veikalas „Apie karo ir taikos teisę“ („De jure belli et pacis“). Tai trys knygos, kuriose aiškinama prigimtinės ir tautų teisės, taip pat viešosios teisės principai., Jis už sąžinės laisvę, už politinę laisvę., Tikslingumo ir naudingumo politikoje ir teisėje klausimus palieka spręsti politikos mokslui. Visą teisę skirsto į dvi dalis: 1)prigimtinę teisę ir 2)valingai nustatytą teisę, Grocijus nesutinka su teiginiais, kad teisė – tai

stipriųjų jėga, nauda, kad teisė yra kuriama jėga, kuriama baimės.. teisės atsiradimas yra logiškai neišvengiama prigimtinės teisės pasekmė. Sutarčių laikymasis išplaukia iš protingų žmogaus minčių. Tie, kurie yra įstoję į bendruomenę, paklūsta todėl, kad yra davę žodinį pažadą, arba dėl paties sandorio kilmės yra įsipareigoję vykdyti, ką nuspręs dauguma ar tie, kam suteikta valdžia .B.Spinoza.Pasisakė už prigimtinę teisę,tapatino dievą su gamta,prigimtinė teisė neapima valdymo srities,jis pajungė dvi valstybės atsiradimo konsepcijas:Aristotelio „apie valstybės natūralią kilmę“ ir sutartinę valstybės atsiradimo konsepcija.Politikai tai eetikos tesinys,valdžia neturi būti absoliuti,o grindžiama sveiku protu,karas galimas tik dėl taikos,o dvi valstybės yra priešai,kurie bendradarbiauja.Gamta vienintelė egzistuojanti materiiali substancija, Visas pasaulis susideda iš dvejopų daiktų: 1) daiktų, kuriuos galima ne tik pažinti, bet ir įrodyti; 2) daiktų, kuriuos galima tik pažinti. Pirmieji daiktai – teoremos. Teisė, nurodymas, Įprotis – tokių daiktų negalima įrodyti., Pagrindinė prigimtinė teisė yra jėga. Prigimtinė teisė, kiekvieno atskiro individo (kaip gamtos dalies) teisė yra tokia, kokia yra jų turima jėga, Imperiumas – ta aukščiausia vvaldžia, kuri užtikrina tvarką, garantuoja saugumą. Ji turi teisę spręsti, kas yra gera, teisinga ir kas yra bloga, neteisinga. Ji veikia leisdama, aiškindama, atšaukdama įstatymus, vykdydama teisingumą, spręsdama kitus valstybės klausimus (karo, taikos klausimai).F.Bacon.Jo politinis idealas buvo stipri ir karinga ttauta,o ne per daug apkrauta mokesčiais,neturinti per daug galingos diduomenės,valstybė kuriai vadovautų karalius,turinti stirprią išimtinę teisę,vykdantis nacionalinės ekspansijos politiką.“naujoji Atlandida“utopines valstybės iliuzija.Dž.Lokas.“esė apie žmogaus intelektą“Jo veikalai sukuūrė svarbiausias empyrizmo prielaidas,bei mąatymo modelius ir atvėrė kelią švietimo epochai,jis teigė,kad bet koks žmogiškojo pažinimo šaltinis yra išorinis bei vidinis patyrimas,žmogų laikė unikalia būtybe,kuriai reikia laisvės ir lygiateisės saviraiškos.Griežtai kritikavo Bibliją,jo laisvamanybė turėjo didelę įtaką ugdant kritišką požiūrį į religiją.Jis teigė,kadžmogus iš prigimties yra laisvas tiek kiek tai laidžia prigimties įstatymas,politinė visuomenė egzistuoja tada kai visi dirba bendram gėriui,visuomenės tikslai-išsaudoti visų valstybės narių nuosavybę,besalygiškai teisėjauti,reikalingi nuolatiniai įstatymai,bendruomenė aukščiausia jėga,bet veikianti tik paleidus vyriausybę.Žmogus negali kesintis nei į kito nei į savo gyvybę,karas-naikinimo būklė. Lokui svarbiausia, kad valdymo forma nuosekliai išplauktų iš sutarties ir kkad būtų saugomos individų teisės ir laisvės, rūpinamasi bendra nauda.

Švietimo amžiaus XVIIIa. Epocha.Arba proto amžius prasidėjęs nuoracionalistinės krypties filosofijoje formavimosi.Didžiausias dėmesys-mokslui,ir manoma kad tik jo pažanga galima pertvarkyti visuomeninį socialinį gyvenimą.Volteras.“filosofiniai laiškai:Asmens ir minties laivė gali būti pasiekta ir absoliutinėje monarchijoje,reikia tik apsišvietusio valdovo,švietimo pagalba galima sukurtinaują,teisingesnę visuomenę,todėl puolė tamsybiškumą palaikančia krikščionišką religiją ir bažnyčią,jis skelbė kara dogmatizmui,kovojo už žmogaus laisvę,prieš vergovę,luominį pasiskirstymą, Prigimtinė teisė jam – tai būdas legitimuoti didžiausią vertybę – laisvę, lygybę, kurios įkūnija gamtos suteiktą protą. LLaisvė yra individuali kategorija, ne visuomenės, o atskiro individo, Valdymo formos gali skirtis priklausomai nuo laikotarpių ir skirtingos valdymo situacijos. Svarbiausia Volterui, kiek vienos ar kitos valdymo formos atveju užtikrinama laisvė, lygybė, nuosavybė, teisingumas.Monteskjė.“persų laiškai“Jis nepritarė neribotai karaliaus valdžiai,savo veikaluose nagrinėjo despotijos ir monarchijos bruožus,teigė,kad kiekvienas pilietis yra ir valdžios atstovas ir pavaldinys,despotija pati blogiausia valdymo forma,geeresnė respublika,monarchija gali būti gera valdymo forma jei tik monarch valdžia-kontroliuojama.Valstybė turi užtikrinti tvarką ir piliečių laisves,teismo valdžia turi priklausyti piliečiams,išrinktiems pagal įstatymą,įstatymai gali būti atšaukti jei jie nevykdomi arba prieštarauja visuomenės interesams.

Švietimas įnešė dvi naujas teorijas,kurios tampa modernaus pasaulio politinės sistemos,pagrįstos liberalizmo ir demokartijos principais modeliu:-prigimtinės laisvės.-sutarties teorija.Ž.Ž.Russo.Pasisakė prieš privatinę nuosavybę,bažnyčios savivalę,teigė jog vienintelis teisėtas suverenas yra liaudis,buvo demokratinės santvarkos idealogas,bet abejojo jos realumu,nebent demokratijai palankios sąlygos mažose valstybėse.Teigė jog didžiosios valstybės yra blogai valdomos,nes jų valdininkai nepaiso liaudies interesų,kiekviena absoliutinė valdžia gadina gerus žmones, atsiradus privačiai nuosavybei, atsiranda socialinė nelygybė, kuri sukelia kovas tarp turtingų ir vargšų. Lygybė nyksta kartu su privatine nuosavybe. Kada lygybė išnyko, „sekė siaubingi neramumai, vargšų sumušimai, neteisingi turčių užpuolimai, Valstybės valdžiai ir įstatymams atsiradus, vargšai prarado ne tik prigimtines teises, laisves, bet negavo ir politinių teisių ir laisvių. Ta sutartis buvo bloga. Sutarties ir įstatymų sukurta valstybė ssilpnam užkrovė dar didesnę naštą, o turtingam – suteikė dar daugiau jėgų, Kol tauta paklūsta valdžiai, yra gerai, bet jei tauta, pajutusi galimybę numesti naštą ir tai padaro, tai yra gerai, nes taip tauta atgauna prarastą laisvę. Taip jis pateisina revoliucinį kelią.

Utopinės valstybės teorijos.T.Moras. Utopija – šalis, kuri panaikino privatinę nuosavybę. Su ja išnyko socialinės negerovės, šalis ėmė klestėti. Šioje valstybėje yra vergovė. Valstybėje turi būti vergai, kurie nešioja pančius. Utopiečių gero gyvenimo neturi trukdyti nemalonūs darbai (skersti gyvulius, išvežti šiukšles ir pan.), kuriems atlikti reikalingi vergai (karo belaisviai, nusikaltėliai, žmonės, kuriuos kitos valstybės nuteisė mirties bausme).T.Kampanela Aukščiausiasis valdovas yra metafizikas, Jis valdo tol, kol neatsiras pranašesnis už jį., Visi kiti pareigūnai renkami. Visi žmonės bendrai dirba žemę, verčiasi amatais. Produkcija dalijama teisingai (duodama tiek, kiek reikia), ). Kalbama apie privatinės nuosavybės panaikinimą, nekalbama apie žmonių teises ir laisves Jų garantijų sistemą.

Lietuvių politinės minties klaida.Lietuvos statutai. 1. užbaigė feodalinės teisės sistemos formavimosi procesą,pabrėžiamas LDK savarankiškumas,nusakė nusikaltimo ir bausmės sąvokas.2 šiuo statutu buvo įvesti bajorams ir ponams bendrai renkami teismai,bajorų teisės buvo ypatingai susitiprintos,valdovas galėjo įvesti naujus mokesčius,kariauti,leisti naujus įstatymus,žemės savininkam leisri laisvai disponuoti jų turima žeme..3.sustiprintas LDK valstybingumas,panaikinti kai kurie Liublino unijos punktai,praplėetu skyriai apie bajorų teises,valstiečiai labiau pririšti prie žžemės,užtikrino bajurų teises užimti valstybines tarnybas.