politologijos konspektas

JAV konstitucija

1987 m. geguzes menesi Filadelfijoje (pirmoji JAV sostine) buvo susauktas konventas naujai konstitucijai parengti. Buvo parengta konstitucija, pagal kuria JAV buvo paskelbta federaline (sajungine) valstybe, kurioje kiekviena valstija islaike savo autonomija. JAV valstybines santvarkos pagrinda sudare valdziu atskyrimo principas. Pagal si principa istatymu leidziamoji valdzia (parlamentas), vykdomoji valdzia (prezidentas ir vyriausybe) ir teismine valdzia yra atskirtos viena nuo kitos. JAV vyriausybes nariai vadinami ne ministrais, o sekretoriais. Vyriausybei vadovauja prezidentas. JAV parlamentas vadinamas kongresu. Jis sudarytas is dvieju daliu: ssenato ir atstovu rumu. JAV senatas atsakingas uz svarbiu valstybes pareigunu patvirtinima. Parlamentas sprendzia finansinius, mokesciu, prekybos, muitu, kariuomenes ir laivyno formavimo klausimus. Pagal konstitucija prezidentas turi teise pritarti senatui, skirti sekretorius ir auksciausiojo teismo teisejus. Prezidentas yra vyriausias kariuomenes vadas ir turi labai dideles teises sprendziant vidaus ir uzsienio politikos klausimus. 1789 m. konstitucija papilde “Teisiu bilis”, jis paskelbe demokratines laisves: zodzio, spaudos, susirinkimu, sazines ir taip pat atskyre baznycia nuo valstybes. Pagal JAV konstitucija rinkejai prezidenta renka ketveriems mmetams ir nedaugiau nei dviems kadensijoms. Vienintele isimtis buvo padaryta renkant prezidenta Ruzvelta per Antraji Pasaulini kara.

Napaleono kodeksai

XIX a. pirmajame desimtmetyje buvo atliktas didelis darbas tvarkant senus ir rengiant naujus Prancuzijos istatymus. 1804 m. kovo menesi buvo paskelbtas civilinis kodeksas, kkitaip vadinamas Napaleono kodeksu (kodeksas- susistemintas). Siame kodekse buvo itvirtintas asmens nelieciamumo ir sazines laisves; pilieciu lygybe pries istatymus, buvo bandoma uztikrinti privatines nuosavybes nelieciamybe. Kodeksas numate ivairius apribojimus samdomiems darbininkams. Jie neturejo teises jungtis i profesines sajungas, buvo uzdrausti streikai, ivestos knygeles, kuriose imoniu seimininkai darydavo “atzymas” apie darbininko elgesi, darba ir atleidimo priezastis.

1807 m. buvo isleistas baudziamasis kodeksas, o 1811 m.- komercinis. Baudziamajame kodekse labai grieztos bausmes buvo uz pasikesinima i privacia nuosavybe. Pagal kodeksa i santuoka buvo ziurima tik kaip i turto sajunga, kurioje visos teises ir privilegijos priklause seimos “galvai”- vyrui. Napaleono kodeksus paruose keturi teisininkai parinkti Napaleono nurodymu. Napaleonas aktyviai domejosi kodekso paruosimo darbais. Sis kodeksas tapo Prancuzijos juridinio (teisinio) gyvenimo pagrindu. Sis kodeksas buvo iivestas daugelyje Napaleono uzkariautu saliu. Napaleono kodeksai tapo pavyzdziu kitu saliu teisynams. Jis nera panaikintas iki dabar, o dalis jo straipsniu ieina i dabartine Prancuzijos konstitucija.

· Politikos teorija- tai politologijos saka apimanti politiniu ideju ir debatu nagrinejima.

· Politikos turinys- tai zmoniu grupiu viesuju reikalu tvarkymas panaudojant valdzia.

· Platonas teige, kad zinojimas yra auksciausia dorybe, o nemoksiskumas- didziausia blogybe.

· Sokratas teige, kad etika ir politika neatskiriamos.

· Socialine filosofija teigia, kad butina nagrineti visuomenes ivairiu socialiniu grupiu kilme, prasme ir tikslus.

· Pagrindiniai siuolaikines valstybes pozymiai: suverenitetas, tauta, teritorija. PPrie pozymiu nepriskiriama viena kalba.

· Pilietybei budinga teisiu ir pareigu visuma.

· Tautines valstybes susikure po Pirmojo Pasaulinio karo (po Versalio sutarties).

· Pagrindinis pozymis isskiriantis valstybe is kitu zmoniu susivienijimu- NEPRIKLAUSOMYBE.

· Svarbiausias tautiskumo kriterijus- SAVIMONE.

· Siuolaikineje valstybeje suverenas yra- valstybes pilieciai.

· Svarbiausias skirtumas tarp siuolaikines ir antikines valstybes- grieztai nustatytos sienos.

· Separatizmas- tai siekis atsiskirti ir ikurti atskira valstybe.

· Valstybes valdzia Lietuvoje sudaro: vykdomoji valdzia (prezidentas ir vyriausybe), istatymu leidziamoji valdzia (seimas- parlamentas) ir teismine valdzia (ja sudaro visu instanciju teismai).

· Lietuvos respublikos prezidentu gali buti renkamas asmuo: turintis pilietybe, pastaruosius trejus metus gyvenes Lietuvoje bei rinkimu diena turintis keturiasdesimt ir daugiau metu. Prezidentas renkamas penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijom. Taip pat prezidentas negali priklausyti jokiai politinei partijai.

· Sinekuras- tai valstybes administracijos organizavimo budas, atsirades XIX a. pabaigoje Vokietijoje.

· Ombudsmenas (valstybes kontrolierius)- tiria pilieciu skundus, kontroliuoja valstybes administracijos darba.

· Impicmentas- aukstu valstybes pareigunu, ju tarpe ir prezidento, apkaltinimo budas.

· Lietuvos seimo narys gali buti: seimo komiteto nariu arba pirmininku, ministru, ministru pirmininku (premjeru), taciau negali buti valstybes banko tarybos nariu.

· Svarbiausias piliecio pozymis- visateisis valstybes narys.

· Kraujo teise (jus sangvinis)- tai budas pilietybei igyti, kai atsizvelgiama i tevu pilietybe. (Pvz. Galioja Vokietijoje.)

· 1930 m. M. Gandis ragino Indijos gyventojus nebesilaikyti druskos monopolio istatymo ir patiems gamintis druska. Tai reiske pilietini nepaklusnuma.

· Legitimumas- tai vyriausybes valdzios ppilieciams teisetumas.

· Svarbiausias legitimumo kriterijus pilieciams- saugu gyvenima uztikrinanti politika.

· Anksciausiai demokratija atsirado Atenuose (V a pr. Kr.).

· 1975 m. buvo pasirasytas- Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamasis aktas, kitaip vadinamas Helsinkio aktu.

· Esminis skirtumas tarp siuolakines ir antikines demokratijos: antikine demokratija buvo tiesiogine (valdyme dalyvavo visi pilieciai), o siuolaikine demokratija yra atstovaujamoji (valdo pilieciu isrinkti atstovai).

· Rinkimai- tai pagrindine tautos suvereniteto igyvendinimo priemone.

· Totalitarizmo ir autoritarizmo bendri bruozai: 1) Vyriausybe nera atsakinga tautai. 2) Varzoma pilieciu politine veikla.

· 1929- 1933 m. m. pasaulines ekonomines krizes metu, Lietuva, skirtingai nuo daugelio saliu, dideliu nuostoliu nepatyre, nes salies ukyje vyravo zemes ukis.

· Konvencija- tai sutartis, kurios turi laikytis visos pasirasiusios salys.

· Ksenofobija- priesiskumas uzsienieciams ir viskam, kas yra uzsienietiska.

· Teisine valstybe- tai tokia valstybe, kurioje pilieciu teises saugo istatymai ir ju laikymasi garantuoja nepriklausoma teisine sistema.

· Teiginiai budingi demokratijai: zmoniu arba tautos suverenumas; vyriausybes sudaromos su tautos pritarimu; daugumos valdzia; garantuojamos mazumu teises; garantuojamos zmogaus teises; konstitucija apriboja valdzios teises.

· Teiginiai budingi diktaturai: valzia sutelkiama asmens arba grupes asmenu rankose; valdzia neatsiskaito tautai; nevyksta laisvi rinkimai; valdzia kontroliuoja ekonomika, svietima, kultura ir privatu zmogaus gyvenima.

· Svietimo epochoje buvo sukurti- siuolaikines, konstitucines, demokratines santvarkos pagrindai.

· XX- XXI a. a. turto cenzas niekur nebera taikomas.

· Moterys rinkimu teise anksciausiai gavo Naujojoje Zelandijoje.

· Demokratiniu rinkimu bruozai: 1) Rinkimai aiskiai apibrezti. 22) Rinkimai konkurenciniai. 3) Rinkimai reguliarus. (Rinkimus i Lietuvos seima organizuoja vyriausioji rinkimu komisija, apygardu ir apylinkiu komisijos.)

· Rinkeju sarasai baigiami sudarineti iki rinkimu likus trisdesimciai dienu.

· Seimo nariu gali tapti asmuo ne jaunesnis nei dvidesimt penkeriu metu.

· Is viso Lietuvoje yra septyniasdesimt viena vienmandate rinkimu apygarda.

· Teise kelti kandidatus i seimo narius daugiamandatese ir vienmandatese rinkimu apygardose turi: politines partijos, organizacijos ir pavieniai asmenys.

· Pavieniai asmenys, norintys tapti kandidatais i seima privalo surinkti ne maziau tukstancio rinkeju balsu.

· Seimo narys be seimo nario atlyginimo gali gauti atlyginima tik uz kurybine veikla.

· Teisejai yra vieninteliai pareigunai, kuriuos demokratinese valstybese gali paskirti iki gyvos galvos.

· Platonas teige, kad nesvarbu kiek zmoniu valdo, o svarbu kaip jie pasirenge valdyti.

· Interesu grupe- tai pilieciu grupe, kuriu interesai bendri ir susije su vyriausybes politika. Interesu grupes egzistuoja esant betkokioms valdymo formoms (demokratijai, diktaturai ir kt.).

· Interesu grupiu paskirtis politiniame gyvenime – itraukti visus suinteresuotus visuomenes narius i viesa, jiems svarbiu reikalu aptarima ir tvarkyma.

· Interesu grupes tipas nustatomas pagal organizuotumo lygi ir pobudi.

· Interesu grupiu vaidmuo ir tikslas siuolaikineje valstybeje suteikti pilieciams galimybe dalyvauti valstybes gyvenime.

· Pliuralizmas- tai sistema kai ivairiu interesu zmones gali laisvai susiorganizuoti ir konkuruoti del itakos valdziai.

· Politine doktrina (paziuros)- tai tarpusavyje susijusiu politiniu ideju junginys.

· Aristotelis teige, kad geroje valstybeje istatymas, o ne asmuo

turi buti auksciausias suverenas.

· Turto cenzas yra apribojimas (cenzas) priartinantis demokratija prie oligarchijos.

· Dzonas Lokas- tai pirmosios tautos suvereniteto idejos autorius.

· Liberalizmas- tai politine doktrina, kurios poziuris i ekonomika apibudinamas kaip leidimas veikti.

· “Zmogus zmogui sventas.” Tai stoizmui budingas teiginys, atsirades renesanso laikotarpiu.

· Aristotelis teige, kad zmones lygus prigimtimi, o valstybe yra “viesas reikalas” (respublika).

· “Dvieju kalaviju” teorijai budingas dvieju valdziu (pasaulietines ir baznytines) sambuvis.

· Makevelis teige, kad valstybe yra politine organizacija isikurusi apibrestoje teritorijoje.

· Pagrindine liberalizmo ideja: visi zmones is prigimties lygus ir laisvi.

· Lokas ir Milis yra zzymiausi liberalizmo teoretikai.

· XVIII a. pabaigoje- XIX a. pradzioje Anglijoje labai stipriai pasireiske liberalizmo itaka.

· Pagrindine socializmo ideja: visu zmoniu gerove imanoma tik neklasineje visuomeneje, kurioje nera isnaudojimo ir privatines nuosavybes.

· Stoistai sukure tokia socialiniu ekonominiu formaciju kaitos schema: pirmykste bendruomene, vergovine santvarka, feodalizmas, burzuazine santvarka (kapitalizmas), socialistine santvarka (komunizmas).

· Socializmas suskilo i socialdemokratija ir komunizma.

· Koncervatizmo teiginys apie valdzia: “Valdzia turi buti stipri, ji privalo palaikyti visuomeneje stabiluma ir tvarka.

· Liberalai teigia, kad valstybe privalo garantuoti zmogaus teises ir laisve.

· Koncervatoriai teigia, kad betkokie visuomenes pertvarkos pprojektai yra pavojingi, nes naujoviu padarinius sunku numatyti.

· Socialdemokratai teigia, kad darbininku klases siekius galima igyvendinti taikiu parlamentiniu keliu.

· Partijos paskirtis demokratineje valstybeje palaikyti rysi tarp profesionliu politiku ir paprastu pilieciu.

· Politine partija- tai visuomenes dalis. Pilieciu susivienijimas, kurio tikslas siekti valstybes valdzios.

· Siuolaikiniu ppartiju uzuomazgos atsirado Anglijoje, formuojantis parlamentizmui ir buvo vadinami politiniais klubais.

· Partijoms budingos keturiuos pagrindines funkcijos: 1) politine 2) organizacine 3) ideologine 4) teorine

· Partiju finansavimo saltiniai: nario mokestis, partijos idejoms pritarianciu asmenu parama, finansine parama is uzsienio, pelnas gaunamas is partijos turto (per rinkimus partijos gauna lesu is valstybes).

· Italijoje vienpartine sistema buvo 1924- 1945 m. m. (fasistu partija)

· Ispanijoje vienpartine sistema buvo 1939- 1975 m. m. (“Ispanijos falanga”)

· Vokietijoje vienpartine sistema buvo 1933- 1945 m. m. (nacionalistu partija)

· Tarybu Sajungoje vienpartine sistema buvo 1922- 1991 m. m. (komunistu partija)

· Vyriausybines krizes reciausiai pasitaiko esant dvipartinei sistemai.

· Pirmoji politine partija Lietuvoje susikure XIX a. pabaigoje. Tai buvo- socialdemokratai.

· Ilgiausiai is visu Lietuvos partiju valdzioje isbuvo krikscionys- demokratai. 1918- 1991 m. m.

· Partija, kurios ideju pagrindas: valstybe, tauta ir jos ggerove, buvo vadinama “Tautininku sajunga”.

· A. Smetona Lietuvos prezidentu buvo renkamas arba perrenkamas keturis kartus: 1919 m., 1926 m., 1931 m., 1938 m. Pirmaji karta ji isrinko valstybes taryba, antraji karta- seimas, treciaji ir ketvirtaji- ypatingi tautos atstovai.

· 1989 m. Lietuvos komunistu partija tapo nepriklausoma nuo Tarybu Sajungos komunistu partijos.

· Tarpukario metais krikscionys- demokratai leido laikrascius “Apzvalga” ir “Tevynes sargas”.

· 1926 m. iki gruodzio perversmo valde kairiuju partiju (socialdemokratu ir valstieciu- liaudininku) prezidentas Grinius.

· Desniosios partijos atejo po perversmo: tautininku ir krikscioniu- demokratu partijos (A. SSmetona).

· Parlamentu pavadinimai ivairiose salyse: Danija- Folketingas, Airija- Altingas, Svedija- Rikstagas, Prancuzija- Nacionalinis susirinkimas, JAV- Kongresas, Lenkija- Tautos susirinkimas (seimas), Norvegija- Startingas, Rusija- Duma.

· Voldemaras ir Slezevicius tarpukario Lietuvoje ne viena karta buvo ministrais pirmininkais.

· Nepasitikejimo votumas- tai parlamento sprendimas, patvirtinantis, kad vyriausybe istiko krize.

· Kohabitacija- tai padetis kai vykdomoji valdzia atsiduria skirtingu politiniu paziuru politiku rankose.

· Lietuvoje ministra pirmininka, seimui patvirtinus, skiria prezidentas.

· Vyriausybe privalo atsistatydinti, kai seimas balsu dauguma isreiskia nepasitikejima vyriausybe arba ministru pirmininku, arba kai seimas du kartus is eiles nepritaria vyriausybes programai. Atsistatydinus pavieniams minstrams- vyriausybe gali dirbti toliau.

· A. Stulginskis tarpukaryje buvo vyriausybes nariu, steigiamojo seimo pirmininku ir antruoju Lietuvos prezidentu.

· Unitarines valstybes- tai tokios valstybes, kurios neskaidomos i jokius pusiau valstybinius darinius ir joms budingas centralizuotas valdymas.

· Kompetensija- tai, kurio nors organo ar pareiguno teisiu ir pareigu, nustatytu istatymais arba istatais visuma.

· Federacine valstybe, vadinama sajungine valstybe, kurioje stipri centrine valdzia ir silpna vietine valdzia. Pvz.: Rusija, Vokietija, JAV.

· Konfederacine valstybe, vadinama sajungine valstybe , kurioje vietine valdzia stipresne uz centrine valdzia. Pvz.: Sveicarija.

· Sovietu Sajungos, konstitucijoje buvo ir unitarines, ir federacines, ir konfederacines valstybes bruozu.

· Gynybos ir saugumo politika- tai valstybes politikos sritis, kuria visa, be isimciu tvarko vyriausybe.

· Biudzeto deficitas- tai padetis, kai valstybes (vyriausybes) islaidos virsija pajamas.

· Is Europos valstybiu po Antrojo Pasaulinio karo, jjokiose karinese operacijose nedalyvavo: Svedija, Suomija, Austrija, Sveicarija, Jugoslavija ir Airija.

· XIX a. Europoje pradejo kurtis pirmosios tarptautines organizacijos.

· 1948 m. gruodzio 10 d. Jungtiniu Tautu Organizacija (JTO) prieme visuotine zmogaus teisiu deklaracija

· 1950 m. Europos zmogaus teisiu komitetas sukure zmogaus teisiu gynimo sistema.

· 1959 m. JTO’u generaline asambleja paskelbe vaiku teisiu deklaracija.

· Politologija- tai mokslas apie politika (politikos mokslas).

· Mokslas- tai susistemintu teiginiu apie tikrove visuma.

· Politika- tai bendro zmoniu gyvenimo visuomeneje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.

· Politikos teorija, kaip politologijos saka, siandien apima politiniu ideju ir debatu nagrinejima. Dalis politikos teorijos srityje dirbanciu politologu nagrineja ir interpretuoja zymiausiu politikos teoretiku palikima. Dar kiti patys imasi gvildenti amzinuosius klausimus: kas yra politinis teisingumas, kokios yra karu priezastys, kaip zmonija padaryti laiminga.

· Lyginamoji politika, kaip politologijos saka, uzsiimanti tiek politiniu instituciju, tiek partiju grupiu ir viesosios nuomones tyrinejimais, koncentruojanti savo demesi i atskiru politiniu veikeju, procesu ir strukturu panasumus ir skirtumus. Gali buti lyginamosios atskiru valstybiu politines santvarkos, politines institucijos ar politikos veikejai. Lyginamoji analize gali buti taikoma ir atskiros salies politikai. Pavyzdziui, gali buti lyginamos partiju programos, ivairiais laikotarpiais dirbusiu vyriausybiu ekonomine politika, rinkeju elgsena per ivairius ivykius ir t. t. Lyginamoji politika apima didele sriti, i ja patenka is esmes visi svarbiausi atskiru krastu politinio gyvenimo reiskiniai.

· Tarptautiniai ssantykiai irgi yra savita politologijos saka, tyrinejanti politinius tarpvalstybinius santykius ir visos pasaulio tarptautines politines sistemos funkcionavimo ir raidos dinamika. Tyrinejami tokie reiskiniai, kaip diplomatija, karai, tarpvalstybiniai konfliktai, aljansai, tarptautines organizacijos, integracijos. I tarptautiniu santykiu plotme patenka ir atskiru valstybiu uzsieno politika. Viena vertus, ji is dalies priklauso lyginamosios politikos sferai, nes daug kuo panasiu valstybiu uzsienio politika yra savita ir verta lyginamosios analizes. Kita vertus, valstybiu uzsienio politika , atskirta nuo bendresnio tarptautines politikos konteksto butu sunkiai suprantama.

· Respublika (viesas reikalas)- tai valdymo forma, kuriai budingas visu pilieciu dalyvavimas rinkimuose.

· Politikos turinys- tai zmoniu grupiu viesuju reikalu tvarkymas, panaudojant valdzia.

· Valdzia- tai ypatingas zmoniu tarpusavio santykis, kai vienas zmogus paklusta kito zmogaus valiai.

· Akivaizdi valdzia: sios valdzios atveju lengva nustatyti ir isakanciojo valdzios saltini, ir paklustanciojo motyvus nesipriesinti. Taip pat yra suformuluotas isakymas, kas turi buti padaryta.

· Neakivaizdi valdzia: si valdzia nera lydima aiskiai suformuluoto isakymo. Taip pat sunku nustatyti tiek valdzios saltini, tiek paklusimo motyvus.

· Socialine psichologija- tai labai sudetingo proceso- socialiniu grupiu lyderiu iskilimo tyrinejimas.

· Institucija (lot. k. steiginys, istaiga)- tai ne konkretus zmogus ar organizacija, o tam tikru nuolat vykdomu funkciju visuma.

· Pilietybe- tai teisiu ir pareigu, kurias prisiima valstybes nariu, t. y. pilieciu tampantis arba norintis tapti zmogus, visuma.

· Geopolitika- specialus mokslas, tiriantis neabejotinai

egzistuojanti rysi tarp valstybes politikos ir jos valdomos teritorijos.