Tarparlamentine nvs asambleja

Tarpparlamentinė NVS šalių Asamblėja (TA) – formavimo tvarka, funkcijos ir veikla

TA buvo sukurta 1992m. kovo 27d. Alma-Atos sutarties, kurią pasirašė Armėnijos, Baltarusijos, Kazachijos, Kirgizijos, Rusijos, Tadžikijos ir Uzbekijos parlamentų vadovai, pagrindu. Asamblėja buvo įsteigta kaip konsultacinė institucija klausimų ir dokumentų, dėl kurių yra suinteresuotos šalys, projektų svarstymui.

1993-95 TA nariais tapo Azerbaidžano, Gruzijos, Moldavijos parlamentai. 1999m. prie Alma-Atos sutarties prisijungė Ukraina.

1995m. gegužės 26d. Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachijos, Kirgizijos, Rusijos Federacijos ir Tadžikijos vadovai pasirašė Tarpparlamentinės NVS šalių Asamblėjos Konvenciją, kkuri įsigaliojo 1996m. sausio 16d. 1997m. prie Konvencijos prisijungė Moldavija. Pagal šią Konvenciją TA yra pripažinta tarpvalstybiniu organu ir vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų NVS organų sistemoje.

TA sudaro parlamentinės šalių-dalyvių delegacijos, Asamblėjos Taryba, nuolatinės ir laikinosios komisijos, TA tarybos sekretoriatas ir kiti pagalbiniai organai. TA renkasi į posėdžius 2 kartus į metus.

Parlamentinę delegaciją sudaro valstybės atstovai, kuriuos išrenka arba paskiria valstybės parlamentas iš savo narių tarpo pagal vidaus reglamentus ir procedūras. Šios delegacijos dydis, veiklos laikotarpis ir įgaliojimų nutraukimo tvarka nnustatoma valstybės, kuri paskyrė delegaciją.

Parlamentinė delegacija turi vieną balsą, jei kitaip nenustato TA. Sprendimai dėl svarstomų klausimų TA priimami posėdyje ir balsavime dalyvaujančių parlamentinių delegacijų. TA sprendimai gali būti priimti tik plenariniuose posėdžiuose. Plenariniams posėdžiams paeiliui pirmininkauja parlamentų delegacijų vadovai, jjei kitaip nenustato TA.

TA Tarybą sudaro parlamentinių delegacijų vadovai. Taryba į posėdžius renkasi kelis kartus į metus. Taryba pati išsirenka pirmininką.

TA Tarybos sekretoriatas yra administracinis organas.

TA atviruose posėdžiuose kaip stebėtojai gali dalyvauti:

– NVS organų atstovai;

– Valstybių, kurios nėra TA Konvencijos dalyvės, parlamentų atstovai;

– Tarptautinių organizacijų atstovai;

– Valstybių (tiek dalyvių, tiek ne) visuomeninių organizacijų atstovai.

TA funkcijos (pagal Konvenciją)

– Svarsto valstybių-dalyvių bendradarbiavimą įvairiose srityse ir nukreipia savo rekomendacijas šiais klausimais Valstybių vadovų tarybai ir/arba Vyriausybių vadovų tarybai, taip pat kitiems NVS organams, parlamentams, atsižvelgiant į svarstomų klausimų turinį;

– Nagrinėja klausimus, perduotus jai Valstybių vadovų tarybos ir/arba Vyriausybių vadovų tarybos ir atitinkamai šioms institucijoms pateikia rekomendacijas, taip pat kitiems NVS organams;

– Tvirtina rekomendacijas dėl valstybių-dalyvių įstatymų leidybos suartinimo;

– Rengia įstatyminių aktų modelius ir su atitinkamomis rekomendacijomis nukreipia juos vvalstybių-dalyvių parlamentams;

– Rengia rekomendacijas dėl NVS valstybių-dalyvių sutarčių (susitarimų), sudarytų Sandraugos rėmuose, bei tam tikrų kitų sutarčių ratifikacijos procedūrų sinchronizacijos;

– Rengia rekomendacijas dėl valstybių-dalyvių įstatymų leidybos derinimo su tarptautiniais susitarimais, sudarytais NVS rėmuose;

– Bendradarbiauja teisinio pobūdžio informacijos mainuose tarp valstybių-dalyvių;

– Svarsto kitus tarpparlamentinio bendradarbiavimo klausimus.

Taip pat TA turi teisę sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas iš parlamentų delegacijų atstovų, kitus pagalbinius organus, reikalingus funkcijų vykdymui.

Taip pat TA turi teisę:

– Sudaryti sutartis (tame tarpe ir tarptautines nustatytos Konvencijoje kompetencijos ribose);

– Kelti bylas teisme ir dalyvauti teisminiuose procesuose.

Asamblėjos Taryba, ssudaryta iš parlamentinių delegacijų vadovų, užsiima TA veiklos organizavimu.

Asamblėjos Taryba:

– svarsto aktualias Sandraugos problemas;

– nagrinėja klausimus, susijusius su TA plenarinių posėdžių rengimu ir vykdymu;

– nagrinėja klausimus, susijusius su tarptautinėmis mokslinėmis konferencijomis ir seminarais;

– koordinuoja parlamentarų veiklą, susijusią su taikos palaikymu.

Asamblėjos Tarybos sekretoriatas teikia organizacinę pagalbą TA, Asamblėjos Tarybai, nuolatinėms ir laikinosioms komisijoms ir kitiems pagalbiniams organams (oficialių dokumentų ruošimas, vertimas, spausdinimas, platinimas, saugojimas ir pan.).

Nuolatinių TA komisijų funkcijos

Specifiniams klausimams yra sudarytos nuolatinės komisijos, kurioms rotacijos principu vadovauja kurios nors valstybės parlamento narys.

Nuolatinės komisijos vaidina svarbų vaidmenį įstatyminių aktų modelių rengime bei ruošime šiose srityse: teisiniai klausimai, ekonomika ir finansai, socialinė politika ir žmogaus teisės, agrarinė politika, gamtiniai resursai ir ekologija, politiniai ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimai, gynybos ir saugumo klausimai, mokslas ir švietimas, kultūra, informacija, turizmas ir sportas, valstybinės sąrangos ir vietos savivaldos patirties tyrimai, biudžeto kontrolė. Kiekvienai iš komisijų rotacijos principu vadovauja kurios nors valstybės parlamento narys. Komisijos rengia įstatymų modelius ir ruošia juos svarstymui TA, tarptautinėse konferencijose, seminaruose, simpoziumuose.

Praktinė TA veikla

Daugiausiai TA veikla susijusi su NVS valstybių įstatymų leidybos harmonizavimu ir suartinimu, įstatymų modelių priėmimu (per savo gyvavimo laikotarpį TA priėmė daugiau kaip 130 tokių dokumentų). Auga TA vaidmuo sprendžiant socialinės politikos, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, humanitarinio bendradarbiavimo problemas (pvz. buvo ppriimta Nepriklausomų valstybių piliečių socialinių teisių ir garantijų chartija). TA pasiekti susitarimai dėl bendros švietimo ir kultūros erdvės sukūrimo, dėl įstatymų leidybos mechanizmo, skirto politikos koordinavimui mokslo ir technikos srityse. Kuriamos sąlygos integraciniam bendradarbiavimui aplinkosaugos srityje. TA taip pat svarstomi daugelis kitų politinių, ekonominių, socialinių klausimų. TA dalyvauja įvairių tarpvalstybinių programų ruošime, pvz. NVS vystymosi iki 2005m. veiksmų programa, NVS valstybių kovos su tarptautiniu terorizmu ir kitomis ekstremizmo apraiškomis programa iki 2003m. ir kt. Galima išskirti dar dvi veiklos kryptis, kurios yra svarbios ne tik NVS šalims: taikdarystės veikla ir bendradarbiavimas su tarpparlamentinėmis bei tarptautinėmis pasaulio organizacijomis. Taikdarystės veikla laikoma viena svarbiausių TA užduočių. Į ją įeina taikos palaikymo akcijos ,,karštuose taškuose” įvairiose Sandraugos šalyse, šios veiklos teisinio pagrindo parengimas. TA bendradarbiavo su ESBO, JTO ir NVS Valstybių vadovų taryba siekiant išspręsti regioninius konfliktus, užtikrinti taiką ir saugumą Kalnų Karabache, Tadžikistane, Padniestrėje ir kt.

Nuo pat susikūrimo pradžios TA užmezgė ryšius su tarptautinėmis ir tarpparlamentinėmis organizacijomis, pvz. jau 1993m. su Šiaurės Taryba, Tarpparlamentine Sąjunga, Europos Parlamentu. Šie ryšiai vėliau peraugo į bendrų veiksmų organizavimą, bendradarbiavimą konkrečiais klausimais. Šis bendradarbiavimas apima daugiausiai socialinius, ekonominius, saugumo, regioninių ir tarptautinių konfliktų sprendimo bei prevencijos, informacinius ir kitus klausimus.