Vietos savivalda. Panevėžio atvejis

Turinys

Įvadas 3

Vietos savivaldos principai 3

Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas 4

Vietos savivaldos institucijos 4

Savivaldybės taryba 6

Savivaldybės meras 9

Savivaldybės administracija 10

Savivaldybių funkcijos 11

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14

Priedas 15Įvadas

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto –

savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos

Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto

nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą, bei

jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.[1]

Lietuva – demokratinė valstybė ir mes tuo galime didžiuotis.

Demokratija įtraukia piliečius į valdymo procesą bei sprendimų priėmimą.

Savivalda yra suvokiama kaip sistema, kkur žmonės patys sprendžia bendrus

reikalus ir iškilusias problemas, vadovaujasi savais interesais, viską

įgyvendina bendromis pajėgomis, nepasitelkdami aukštesnės valdžios.

Piliečiai įsilieja į bendruomenės valdymą tiesiogiai ir per rinktus

atstovus. Teisė laisvai ir savarankiškai veikti reiškia savivaldybių

institucijų teisę priimti sprendimus pagal Konstituciją ir įstatymus.[2]

Šią teisę realizuoja patys savivaldybės gyventojai per išsirinktą

savivaldybės tarybą ir jos sudarytas vykdomąsias institucijas.

Kad ir kaip mes norėtume, vietos savivaldos teisė irgi nėra absoliuti.

Pagrindinis apribojimas – tai, kad vietos savivalda negali kištis į

valstybės valdžios kompetenciją, sprendžiant vidaus arba išorinio

(kariuomenė, diplomatija) suvereniteto klausimus, kurie ir lieka

centralizuoti.

Šio rašto darbo tikslas yra apžvelgti savivaldybės darbą, jos

struktūrą ir funkcijas. Panagrinėti praėjusių savivaldybių rinkimų

rezultatus Panevėžio mieste. Čia pateikta truputi statistinių duomenų apie

rinkimus įvykusius nuo 1995m. iki 2002m. Vietos savivaldos principai

Vietos savivalda grindžiama devyniais pagrindiniais principais: 1)

atsakomybė rinkėjams (Savivaldybės nariai yra atsakingi ir atskaitingi

rinkėjams); 2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės

reikalus (gyventojai gali tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų

projektus, organizuojant apklausas ir t.t.); 3) savivaldybių ir valstybės

interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 4)

savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas (jos

įgyvendindamos įstatymus priima sprendimus); 5) veiklos skaidrumas (veikla

turi būti aiškiai suprantama gyventojams, jei jie reikalauja turi gauti

paaiškinimus); 6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų

derinimas (savivaldybės institucijų priimti sprendimai neturi pažeisti

įstatymų garantuotų gyventojų teisių); 7) viešumas ir reagavimas į

gyventojų nuomonę (gyventojai turi teisę susipažinti su savivaldybės

institucijų priimtais sprendimais, pareikšti apie juos savo nuomonę; 8)

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų

teisėtumas (visi priimti sprendimai turi atitikti įstatymus ir kitus teisės

aktus); 9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas (priimti

sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių iir laisvių, orumo, vyrų ir moterų

lygių galimybių. Vietos savivaldybių institucijų egzistavimas visiškai

priklauso nuo įstatymų.[3] Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas

Politinė valstybės valdžia yra padalyta tarp centrinės, vietos

savivaldos, regionų institucijų. Valstybės teritorija visuomet yra padalyta

į administracinę arba politinę reikšmę turinčius darinius, kuriuose gyvena

gyventojai.[4] Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė. Unitarinė

valstybė – tai valstybė, kurioje veikia vieningos įstatymų, valstybės

administracijos, teismų sistemos, yra viena pilietybė.[5] Lietuvos

teritorija suskirstyta į šiuos administracinius vienetus: (1) apskritis –

Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosius administracinius vienetus,

kurių valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė. Apskritis

sudaroma iš savivaldybių teritorijų; (2) savivaldybes, kurios yra Lietuvos

respublikos administracinis vienetas, valdomas jos gyventojų bendruomenės

išrinktos savivaldos institucijos.[6] Lietuvoje yra 10 apskričių ir 60

savivaldybių. Panevėžio apskričiai priklauso Panevėžio miesto, Biržų,

Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos. Vietos savivaldos institucijos

Demokratinė visuomenė savivaldą suvokia kaip savireguliuojančią

sistemą, kurioje žmonės savarankiškai ir savo atsakomybe turi teisę spręsti

reikalus vadovaudamiesi bendruomenės poreikiais ir veikiančiais

įstatymais.[7] Savivaldybė yra pagrindinė institucija tvarkanti vietos

savivaldos reikalus. Vietos savivaldybei būdingi šie požymiai: 1) apibrėžta

teritorija (vietos savivaldos teisė visuomet įgyvendinama tam tikroje

teritorijoje, savivaldybių teritorija sutampa su valstybės teritoriniais

administraciniais vienetais; 2) juridinio asmens statusas (savivaldybės ir

jos institucijų įsteigti juridiniai asmenys turi tenkinti viešuosius

interesus); 3) Gyventojų bendrumo pagrindas – jų gyvenimas toje pat

teritorijoje ( tai ne kraujo, ideologiniai ar ekonominiai ryšiai, bet

žmonių gyvenimas toje pačioje erdvėje, teritorijoje; 4) bendras tikslas (

vietos savivaldybių tikslas – rūpintis vietos bendruomenės interesais,

reikalais.

Lietuvos Respublikoje nuo 1995m. veikia vieno lygio vietos

savivaldybių sistema, kuriai priklauso miestai ir rajonai.[8] Nuo 1995m.

prasidėjo savivaldybių teritorijų reforma. Gyventojams dažnai nepatinka,

kad yra keičiamos savivaldybių ribos, nes tai kartais sukelia jiems

nepatogumų. Taip įvyksta dėl reformos skubotumo ir neatsižvelgimo į

gyventojų nuomonę.

Savivaldos institucijos yra: 1) renkamoji atstovaujamoji – tai

savivaldybės taryba, 2) vykdomosios – tai savivaldybės meras arba

savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu), 3)

kontrolės – tai savivaldybės kontrolierius. Kontrolierius, neviršydamas

Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų,

prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai,

tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat

savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė. Panevėžio savivaldybės

kontrolieriaus tarnybai šiuo metu vadovauja Savivaldybės kontrolierius

Marija Danutė Kažukauskienė. Savivaldybės kontrolierius į šias pareigas

skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu

penkeriems metams. Kontrolieriaus tarnybos veiklos uždavinius įgyvendina

tarnybos specialistai, kurie yra viešojo administravimo karjeros valstybės

tarnautojai (jų Panevėžio Miesto Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje

dirba 7). Iš viso Kontrolieriaus tarnyba Panevėžyje kontroliuoja 124

įmones, biudžetines įstaigas ir Savivaldybės akcines bendroves.

Kontrolieriaus tarnybos specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvos

savivaldybių kontrolierių asociacijos darbe.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį

susirenka naujai išrinkta taryba. Visus tarybos narius dviems metams renka

savivaldybės gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos

Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės taryba sudaro komitetus, komisijas ir kitus pagal Lietuvos

Respublikos įstatymų numatytus organus. Pagrindinė savivaldybės tarybos

veiklos forma yra posėdis. Savivaldybės taryba

Savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, kuri įgyvendina

savivaldos teisę. Savivaldybių tarybos nariai nuo 2002 metų renkami

ketverių metų kadencijai ir jų skaičius svyruoja nuo 21 iki 51. Taryba

renkama pagal proporcinį rinkimų modelį. Savivaldybės taryba po rinkimų

savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero

siūlymu – mero pavaduotoją. Meras ir mero pavaduotojas renkami slaptu

balsavimu. Be to savivaldybės taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimų

laikui iš tarybos narių sudaryti vykdomąją instituciją – valdybą,

nustatydama ir jos narių skaičių. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus

įgyvendina kolegialiai savo tarybos posėdžiuose.[9]

Tarybos savarankiškoji kompetencija – tai kai taryba: (1) renka ir

atleidžia iš mero pareigų merą ir mero pavaduotoją; (2) sudaro komitetus, o

nutarusi ir valdybą, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų

pirmininkų kandidatūras; (3) nustato administracijos struktūrą, etatų

skaičių, darbo užmokesčio fondą; (4) skiria kontrolierių bei jo

pavaduotoją; (5) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo

į seniūnijas ir nustato jų ribas; (6) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo

įvykdymo apyskaitą; (7) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą

Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais ir

tvarka; (8) skirsto ir įgalioja merą arba valdybą ,jei ji sudaryta

skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas; (9) tvirtina kainas ir

tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas; (10)

tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrą

asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą; (11) įstatymų numatyta tvarka

nustato vietines rinkliavas; (12) priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti

ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir

organizacijas; (13) nustato mokėjimų arba kompensacijų dydį už išperkamus

žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos

ištekliais; (14) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį

planą bei jo pakeitimus; (15) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų

su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis

ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis tvirtinimo

tvarką; (16) priima

sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėl

prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; (17) savo

iniciatyva, Vyriausybės atstovo ar kitų institucijų siūlymu ar reikalavimu

panaikina ar atšaukia įstatymams, Vyriausybės ar tarybos sprendimams

prieštaraujančius tarybos, mero ar valdybos, jei ji išrinkta, bei kitų

savivaldos institucijų sprendimus ir potvarkius; (18) tvirtina savivaldybės

simbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą.

Tarybos deleguotoji kompetencija – tai (1) savivaldos institucijos

atlieka civilinės metrikacijos funkcijas; (2) tvarko savivaldybių,

valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų

registrą; (3) gali valdyti valstybinius parkus( nacionalinius ir

regioninius); (4) gali organizuoti ssavivaldybių policiją; (5) organizuoja

civilinę ir priešgaisrinę saugą; (6) gali įgyvendinti ir kitas įstatymų

deleguotas funkcijas.

Panevėžio miesto savivaldybės taryboje yra 31 narys, iš jų: 9 –

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), 5 – Socialdemokratų partijos; 5

– Lietuvos centro sąjungos; 3 – Liberalų demokratų partijos; 3 –

Krikščionių demokratų partijos; 2 – Naujosios sąjungos (socialliberalų); 2

– Valstiečių ir Naujosios partijų sąjungos; 2 – Lietuvos liberalų sąjungos

atstovai.

Išnagrinėkime, kaip vyko rinkimai į Panevėžio miesto

savivaldybę. Palyginimui pateikiu . 1995, 1997, 2000 ir 2002 metų

savivaldybių rinkimų rezultatus (priedas NR.1-lentelė). 1995 metų

savivaldybių tarybų rinkimuose dėl 31 mandato varžėsi 165 kandidatai arba

5,32 kandidatai į vieną vietą; 1997metais varžėsi 131 kandidatas arba 4,22

kandidatai į vieną vietą; 2000metų rinkimuose dalyvavo 219 kandidatų arba

7,06 kandidatai į vieną vietą ; 2002 metų rinkimuose varžėsi 1168 kandidatai

arba 5,41 kandidatai į vieną vietą. Iš šių skaičių matome, kad partinė

konkurencija savivaldybių tarybų rinkimuose augusi nuo 1995 iki 2000 metų,

2002 metais Panevėžyje sumažėjo. Tačiau partijų dalyvavusių skirstant

mandatus keitėsi kitaip: jeigu 1995metų rinkimuose dalyvavo 10 partijų,

skirstant mandatus dalyvavo 7; 1997 metais dalyvavo 9 partijos, skirstant

mandatus dalyvavo tik 5; 2000 metais rinkimuose dalyvavo jau 13 partijų, o

į savivaldybės tarybą buvo išrinkti jau 8 partijų atstovai; 2002 metų

savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 9 partijų atstovai, mandatus gavo

jau 8 partijų atstovai (mandatų negavo nuosaikiųjų konservatorių sąjunga).

Šie skaičiai rodo, kad rinkimuose Panevėžyje dalyvauja partijos, kurios

mieste yra populiarios arba jų sudėtyje yra mieste žinomi žmonės. Galima

daryti išvadą, kad panevėžiečiai balsuoja už asmenybes, o ne už partijas.

Visuose 1995m., 1997m., 2000m., 2002m., savivaldybių rinkimuose

Panevėžyje dalyvavo tik 3 partijos: Tėvynės Sąjunga/ Lietuvos

Konservatoriai, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos

socialdemokratų partijos. Daugiausia kandidatų į savivaldybės tarybą iškėlė

TS(LK) – 28, 30, 31, ir 24; toliau eina Lietuvos krikščionių demokratų

partija – 24, 14, 14, ir 15; Lietuvos socialdemokratų partija iškėlė – 13,

13, 16 ir 25 kandidatus. Visuose vykusiuose rinkimuose daugiausia mandatų

iškovojo Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai: 14, 15, 7, 9. Jeigu 1995,

1997 ir 2000 metų rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybę po 3 – 4

mandatus iškovojo Lietuvos demokratinė darbo partija, tai 2002 metų

rinkimuose ši ppartija visai nedalyvavo. Rinkimuose į miesto savivaldybės

tarybą pastoviai po 3 – 4 mandatus gauna Lietuvos krikščionių demokratų

partija. Nuo 1997 metų rinkimuose gana sėkmingai dalyvauja Lietuvos centro

sąjunga gaudama po 5 mandatus. Visa tai rodo, kad Panevėžyje žmonės labiau

linkę patikėti valdžią dešinėms ir centro politinėms jėgoms.

Rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą įdomus faktas tas,

kad 2000 metais savo kandidatus iškėlė Lietuvos laisvės lyga ir laimėjo 4

mandatus (mandatą gavo ir lyderis A.Terleckas). Lietuvos laisvės lyga kėlė

kandidatus tik 2 apygardose Panevėžyje ir Klaipėdoje. Jų dalyvavimas

rinkimuose laikomas gana sėkmingu.

2002 metų rinkimai gana sėkmingi buvo partijoms debiutantėms, kurios

nedalyvavo ankstesnių metų rinkimuose. Tai: valstiečių ir naujosios

demokratijos partijų sąjunga iškėlė 10 kandidatų, laimėjo 2 mandatus;

liberalų demokratų partija iškėlė 20 kandidatų, laimėjo 3 mandatus. Antrą

kartą dalyvaujančios partijos: Naujoji sąjunga iškėlė 27 kandidatus,

laimėjo 2 mandatus, o Lietuvos liberalų sąjunga iškėlė 14 kandidatų,

laimėjo irgi 2 mandatus.

Kadangi rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą kiekvienuose

rinkimuose daugiausia mandatų iškovoja Tėvynės Sąjunga, tai ir miesto

merais yra tapę dažniausiai Tėvynės Sąjungos atstovai tai: nuo 1995m. buvo

T.Josas, R.Liepa, V. Matuzas, kuris šiuo metu nuo 2003m. vėl išrinktas

miesto meru. (Išskyrus laikotarpį nuo 2000m. balandžio 11d. iki 2002m.

lapkričio 21d. kai miestui vadovavo Lietuvos centro sąjungos narys

V.Jakštas). Negalima sakyti , kad tai atsitiktinumas, jog Panevėžyje

dominuoja TS(LK). Tam turėtų būti nnemažai paaiškinimų. Viena iš jų, TS(LK)

yra labai stabi.li partija, kuri per tuos metus nepatyrė smarkių sukrėtimų

ar nuosmukių, todėl ji yra išsiugdžiusi tam tikrą autoritetą žmonių akyse.

Kaip žinoma Panevėžyje nėra universiteto, todėl mieste dominuoja pagyvenę

žmonės kurie labiau pasitiki partija kuri pasisako už lietuviškas

tradicijas ir yra prognozuojama. Be to šioje partijoje yra nemažai žmonių

gerai žinomų Panevėžyje kuriais visuomenė pasitiki.

Analizuojant rinkimų rezultatus reikia atkreipti dėmesį į Panevėžio

miesto gyventojų dalyvavimą rinkimuose. Rinkimuose dalyvavo skirtingas

rinkėjų skaičius: 1995m. rinkimuose dalyvavo 47,50% rinkėjų teisę turinčių

gyventojų; 1997m. rinkimuose gyventojų aktyvumas krito, dalyvavo tik 37,41%

rinkėjų; 2000m. ir 2002m. rinkimuose rinkėjų aktyvumas išaugo nuo 51,34%

iki 58,29%. Rinkėjų aktyvumas aiškinamas: gyvesne rinkimų kampanija,

kandidatų “reitingavimo sistemos” įvedimu, išaugusiu gyventojų aktyvumu, jų

pilietine pozicija, kaip galimybė keisti esamą padėtį šalyje. Savivaldybės meras

Meras yra savivaldybės vadovas. Savivaldybės meras skiria ir

atleidžia seniūną. Seniūnas yra administracijos pareigūnas seniūnijoje, juo

gali būti tos seniūnijos gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis. Meras

numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems

pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo

tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus. Meras organizuoja tarybos

sprendimų įgyvendinimą. Meras yra išrenkamas, o mero pavaduotojas

paskiriamas, jei už jų kandidatūras balsavo dauguma visų tarybos narių.

Panevėžio miesto savivaldybės vadovais nuo 1990 metų yra buvę net 8

Lietuvos Respublikos piliečiai: 1990m. balandžio 12d. – 1991m. spalio 4d.

Gema LLukoševičiūtė-Umbrasienė; 1991m. spalio 25d. – 1992m. rugsėjo 11d.

Stanislavas Mačiulis 1992m. lapkričio 12d. – 1995m. sausio 27d. Valdemaras

Vizbaras; 1995m. balandžio 13d. – 1997m. sausio 31d. Tomas Josas; 1997m.

vasario 17d. – 1997m. balandžio 8d. Rimantas Liepa; 1997m. balandžio 8d. –

2000m. balandžio 11d. Vitas Matuzas; 2000m. balandžio 11d. – 2002m.

lapkričio 21d. Valdemaras Jakštas; 2002m. lapkričio 21d.- 2003m. balandžio

10d. Visvaldas Matkevičius; ir nuo 2003m. balandžio 10d savivaldybei vėl

vadovauja Vitas Matuzas. Savivaldybės administracija

Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro

struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos

(filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo

valstybės tarnautojai.[10] Ji savo teritorijoje organizuoja ir

kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų vykdymą, taip pat

įgyvendina įstatymus, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnija yra

struktūrinis teritorinis padalinys veikiantis tik tam tikroje teritorijos

dalyje. Ji administruoja jai priskirtų viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnijai

vadovauja seniūnas, kurį skiria savivaldybės administracijos direktorius.

Seniūno darbą reglamentuoja jo veiklos nuostatai: mero pavedimu rengia ir

teikia mero potvarkių projektus seniūnijos klausimais, teikia merui

rekomendacijas dėl socialinės globos, renka kompetencijai priskirtus

statistikos duomenis, išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl socialinės

padėties, šaukia seniūnijos gyventojų sueigas, organizuoja kapinių

priežiūrą, renka žinias apie žemės nuomos poreikius, organizuoja rinkliavas

ir vietinių mokesčių rikimą, tvarko ūkines knygas, kaimo vietovėse

registruoja gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymų

nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus. Gyventojai gali išsirinkti

savo bendruomenės atstovą (atstovus) į seniūniją. Pagrindinis jo uždavinys

– rūpintis

bendruomenės interesais ir atstovauti jai seniūnijoje. Jis dirba

visuomeniniais pagrindais. Panevėžio miesto savivaldybės administracija –

įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuojanti ir kontroliuojanti

savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą, administruojanti viešųjų

paslaugų teikimą. Administracijos vadovas yra Administracijos direktorius

tai Visvaldas Matkevičius. Administracijos struktūrą, kompetenciją ir darbo

organizavimo tvarką nustato Panevėžio miesto savivaldybės administracijos

nuostatai. Šiuo metu savivaldybės administracijoje veikia 23 skyriai arba

tarnybos. Tai: architektūros ir urbanistikos, centralizuota vidaus audito,

civilinės saugos, civilinės metrikacijos, ekologijos, ekonomikos ir turto

valdymo, finansų ir biudžeto, informacinės visuomenės plėtros, investicijų,

kanceliarija, kultūros ir meno, kūno kultūros ir sporto, miesto ūkio,

nevyriausybinių organizacijų, socialinės paramos, sveikatos apsaugos,

švietimo, teisės, ūkio ir eksploatavimo, vaikų teisių apsaugos, viešųjų

ryšių, vyriausiasis karo prievolės specialistas, vyresnysis darbų saugos

specialistas. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių institucijų laisvę riboja jų funkcijos, jos negali

savarankiškai nustatyti savo kompetencijos. Valstybinė valdžia gali

įpareigoti savivaldybes tvarkyti ir tam tikrus valstybinio valdymo

uždavinius. Lietuvoje savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo

laisvę skirstomos į: 1) savarankiškąsias – šias funkcijas savivaldybė

atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją; 2) priskirtąsias – šias

funkcijas savivaldybė atlieka atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes;

3) valstybines – valstybės funkcijos perduotos savivaldybei atsižvelgiant į

gyventojų interesus; 4) sutartines funkcijas – tai funkcijos kurių

įgyvendinimas grindžiamas sutartimis. Pagal veiklos pobūdį skirstomos į:

viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Savivaldybė yra

atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.[11] Savivaldybėms

suteikta teisė nustatyti mokesčius yra labai svarbus požymis garantuojantis

joms didesnį autonomiškumą. Kiekviena savivaldybės finansinius išteklius

sudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos. Biudžetas

sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybės

biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio

turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir

organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus

joms priskirtų pajamų šaltinių. Jeigu savivaldybių biudžetams priskirtų

pajamų neužtenka socialinėms reikmėms tenkinti, savivaldybių biudžetams

gali būti skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto tikslinėms

programoms įgyvendinti. Savivaldybės gali naudotis bankų kreditais, imti ir

teikti paskolas įstatymų nustatyta tvarka. Panevėžio miesto savivaldybės

taryba 2004m. vasario 19d. patvirtino Savivaldybės 2004metų biudžetą

135180,9 tūkst. Lt pajamų ir išlaidų. Biudžeto pajamos, palyginti su 2002m.

patvirtintu biudžetu, padidėjo 12,9 procento. Tam įtakos turėjo bazinės ir

minimalios mėnesio algos pasikeitimas, investicijos, piniginės socialinės

paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimas ir kt. Per

pastaruosius 5 metus visų ssavivaldybių biudžetai išaugo. Panevėžio miesto

savivaldybės biudžetas per 2000 – 2004 metus keitėsi taip: 2000m. – 112178

tūkst. Lt; 2001m. – 108229 tūkst. Lt; 2002m. – 114139 tūkst. Lt; 2003m. –

119785,6 tūkst. Lt; 2004m. – 135180,9 tūkst. Lt. Per 2000-2004m. pajamos ir

išlaidos išaugo 23 mln. Lt arba 20,5 procento. Šiuos augimo tempus sąlygoja

ne didesnės lėšos, skiriamos Savivaldybės reikmėms, o biudžeto sudarymo

metodikos, pajamų apskaitos pasikeitimas, naujų Seimo įstatymų ir

Vyriausybės nutarimų priėmimas. Savivaldybės 2004m. biudžete asignavimai

valstybės deleguotoms funkcijoms sudaro 49,3 proc., savarankiškoms

funkcijoms – 48,7 pproc. Ir 2 proc. – investicijoms. Lėšų savarankiškoms

funkcijoms vykdyti nepakanka. Savivaldybė negali užtikrinti būtiniausių

biudžetinių įstaigų poreikių, neturi galimybės skirti lėšų pastatų

remontui.

Savivaldybės teritorijoje laikinai, iki kadencijos pabaigos, Seimo

sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas, jeigu: 1) savivaldybė

savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą, bei

konstitucinę tvarką; 2) teismas nustato, kad savivaldybė pažeidinėja

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus; 3) taryba neišsirenka mero,

mero pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos institucijų per nustatytą laiką

(per du mėnesius nuo pirmojo posėdžio sušaukimo pradžios); 4) tarybos

posėdžiai nešaukiami pagal reikalavimus arba taryba nesusirenka į posėdį 3

kartus iš eilės; 5) meras ir taryba nepaiso vyriausybės įspėjimų; 6)

pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatai pripažįstami

negaliojančiais; .7)seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginį

valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. Išvados

Vietos savivalda, tai arčiausiai žmonių esanti valdžia. Ji tiesiogiai

kontaktuoja su gyventojais, mato jų problemas ir išklauso jų pageidavimų.

Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis gali kreiptis į savivaldybę ir

prašyti susitikimo su pageidaujamu savivaldybės nariu. Jam tokia galimybė

bus suteikta, o paprastam žmogui tai ir yra svarbiausia, kad jis būtų

išklausytas ir kad jis būtų išgirstas. Iš šio darbo matome, kad savivaldybė

daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimui, tik kartais ji pritrūksta lėšų savo

planams įgyvendinti. Kaip ir rinkimuose į seimą taip ir rinkimuose į

savivaldybę dažniausiai būna partijos lyderės. Ne išimtis yra ir Panevėžys,

kur aiškus lyderis yra Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai. Nors

savivaldybės galios labai suvaržytos ir apribotos, bet tai yra institucija

į kurią žmonės privalo kreiptis ir tuo padėti savivaldybei tinkamiau

išspręsti gyventojų problemas.

Literatūros sąrašas:

1. Selkauskas P., Šabajevaitė L., Lietuvos politinės sistemos studijų

šaltiniai, Vilnius: VU leidykla 1997.

2. Lapinskas K., “Politologija”, vietos savivalda ir Valdymas Lietuvoje:

pirmieji reformos metai, Vilnius: Polibijaus fondas, 1995.

3. Lukošaitis A., “Politologija”, Savivaldybių tarybų rinkimai 2000:

rinkimų rezultatų analizė, Vilnius: Polibijaus fondas, 2000.

4. Žilinskas G., “Vietos savivalda”, Lietuvos politinė sistema, Kaunas:

Poligrafija ir informatika, 2004.

5. Http://www.vrk.lt

6. Http://www.panevezys.lt

7. Http://www.lrs.lt

|Rinkimų metai |1995 |1997 |2000 |2002 |

|Turėjo teisę balsuoti |91075 |90125 |89692 |92358 |

|Dalyvavo rinkimuose/% |43265/ |33717/ |46046/ |53838/ |

| |47,50% |37,41% |51,34% |58,29% |

|Gavo balsų/ mandatai : | | | | |

|Tėvynės sąjunga(Lietuvos |1. 17841/|1. 15134/|1. 8945/ |1. 13575/|

|konservatoriai) |14 |15 |7 |9 |

|Lietuvos demokratinė darbo partija |2. 4869/|3. 3696/ |5. 4337/ |nedalyvavo|

| |4 |4 |3 | |

|Koalicija ”Žmogui –miestui” |3. 4821/|nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|

| |4 | | | |

|Lietuvos krikščionių demokratų |4. 4694/|4. 3583/ |8. 2876/ |5. 4731/ |

|partija |3 |4 |2 |3 |

|Lietuvos socialdemokratų partija |5. 3395/|5. 3372/ |7. 3407/ |2. 8159/ |

| |2 |3 |3 |5 |

|“Jaunosios Lietuvos”, naujųjų |6. 2444/|1234/ 0 |1318/ 0 |nedalyvavo|

|tautininkų ir politinių kalinių |2 | | | |

|sąjunga | | | | |

|Politinių kalinių ir tremtinių ir |7. 2274/|nedalyvavo|1497/ 0 |nedalyvavo|

|tautininkų koalicija |2 | | | |

|Lietuvos centro sąjunga |nedalyvavo |2. 4980/ |2. 6885/ |3. 7628/ |

| | |5 |5 |5 |

|Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|1748/ 0 |

|Lietuvos laisvės lyga |nedalyvavo |nedalyvavo|4. 4444/ |nedalyvavo|

| | | |4 | |

|Naujoji sąjunga(socialliberalai) |nedalyvavo |nedalyvavo|6. 4059/ |6. 3817/ |

| | | |3 |2 |

|Liberalų demokratų partija |nedaly.vavo |nedalyvavo|nedalyvavo|4. 5165/ |

| | | | |3 |

|Lietuvos liberalų sąjunga |nedalyvavo |539/ 0 |3. 4888/ |7. 3126/ |

| | | |4 |2 |

|Valstiečių ir naujosios |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|8. 2546/ |

|demokratijos partijų sąjunga | | | |2 |

|Lietuvos demokratų parija |556/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|

|Respublikonų partija |356/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|

|Tautos pažangos partija |334/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|

|Lietuvos tautininkų sąjunga |nedalyvavo |322/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|

|Lietuvos ūkio partija |nedalyvavo |553/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|

|Naujoji demokratija/ moterų partija|nedalyvavo |nedalyvavo|972/ 0 |nedalyvavo|

| “Socialdemokratija 2000” |nedalyvavo |nedalyvavo|577/ 0 |nedalyvavo|

|Tėvynės liaudies partija |nedalyvavo |nedalyvavo|241/ 0 |nedalyvavo|

Priedas Nr. 1

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai. Panevėžio savivaldybė

———————–

[1] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 2000, Vilnius:

Lietuvos Respublikos Seimo leidykla 1994.

[2] Žilinskas G., ,,Vietos savivalda” žr.: Algis Krupavičius, Lietuvos

politinė sistema: sąranga ir raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika,

2004, p. 490.

[3] Žilinskas G., p. 492.

[4] Ten pat, p. 497.

[5] Ten pat,

p. 497.

[6] Ten pat, p. 498.

[7] Ten pat, p. 499.

[8] Ten pat, p. 500.

[9] Ten pat, p. 502.

[10] Ten pat, p. 503.

[11] Ten pat, p. 508.