Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamentas ir Lietuvos kaimas

Turinys

1. Įvadas…………………………2psl.

2. Žemės ir maisto ūkio integracijos į ESdepartamentas prie Žemės ūkio ministerijos …………………………3psl.

3. Kaimo bendruomenės kūrimas ir stiprinimas………….6psl.

4. Išvados…………………………9psl.

Įvadas

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos politinė ir ekonominė orientacija buvo siejama su Europa. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, pasirinko integracijos į Europos Sąjungą (ES) kelią: 1994 liepos 18 d. pasirašyta Laisvos prekybos su ES sutartis, 1995 m. birželio 12 d. Lietuva pasirašė Europos (Asociacijos) sutartį, kuri padėjo teisinį, ekonominį bei socialinį pagrindą tolimesniam šalies integravimuisi į ES. 1995 m. gruodžio 8 d. LLietuva oficialiai pareiškė norą tapti ES nare.

Vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos pasirengimo narystei vertinimo kriterijų yra nacionalinės teisės atitikimo Europos Sąjungos teisei lygis. Tuo pačiu metu, kurdama naujus žemės ir maisto ūkį reglamentuojančius teisės aktus, Lietuva pradėjo perėjimo programą žemės ir maisto ūkio sektoriuje, siekdama sukurti tarptautiniu mastu konkurencingą bei panašų į Vakarų ir Vidurio Europos šalių ūkį.

Siekiant užtikrinti šių, pagrindinių pereinamuoju laikotarpiu, tikslų efektyvų įgyvendinimą, 1998 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 11303 buvo įsteigtas Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Departamento nuostatai buvo patvirtinti ministro 2001 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 357.

Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamentas prie Žemės ūkio mministerijos

DEPARTAMENTO STRUKTŪRA

1. Vadovybė

2. Norminių dokumentų organizavimo skyrius

2.1. Skyriaus funkcijos:

• vykdo departamento teisinį aptarnavimą: departamento sutarčių sudarymas, priėmimas į valstybės tarnybą, atleidimas iš valstybės tarnybos, konsultacijos valstybės tarnybos, darbo teisės, kitais Lietuvos Respublikos, ES ir tarptautinės teisės klausimais, vidaus tvarką reglamentuojančių įsakymų, instrukcijų rengimas ir jų registro tvarkymas;

• vykdo žemės ūkio integracijos proceso metodologinę priežiūrą;

• rengia, koordinuoja Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą (NAPP) (Žemės ūkio ir Žuvininkystės sektoriai), atnaujina programos planus, teikia ataskaitas bei kitą informaciją apie šios programos įgyvendinimą;

• dalyvauja rengiant Nacionalinį institucijų plėtros planą;

• dalyvauja sudarant metinius biudžeto finansinių rodiklių bei Valstybinės investicijų programos projektus;

• pildo Europos Komisijos TAIEX (Techninės pagalbos informacijos keitimosi) biuro parengtą nacionalinės teisės derinimo su Europos Sąjungos teise Progreso informacinę duomenų bazę;

• koordinuoja Pasirengimo narystei ES darbo ggrupių veiklą, dalyvauja šių darbo grupių veikloje;

• pagal kompetenciją dalyvauja rengiant Stojimo sutartį;

• koordinuoja ir vykdo derybinių įsipareigojimų monitoringą;

• koordinuoja dalį techninės (dvišalės ir daugiašalės) pagalbos;

• organizuoja teisės aktų vertimo bei jų autentikavimo darbus.

3. Europos Sąjungos žemės ūkio politikos skyrius

3.1. Skyriaus funkcijos:

• analizuoja dabartinės ir perspektyvinės ES BŽŪP, struktūrinės/regioninės ir kaimo plėtros politiką;

• rengia medžiagą Europos Sutarties klausimais (Asociacijos tarybos, Asociacijos komiteto ir žemės ūkio bei žuvininkystės pakomitečio susitikimams);

• koordinuoja ES Komisijos pavedimų vykdymą (Lietuvos žemės ūkio pažangos ataskaitų rengimas, aatsakymai į įvairius klausimynus);

• koordinuoja žemės ūkio sektoriaus pozicijos derybose dėl narystės ES rengimą ir tobulinimą;

• koordinuoja techninę (dvišalę, daugiašalę ir Phare) pagalbą;

• rengia planavimo dokumentus ES paramai gauti.

4. Informacijos skyrius

4.1. Skyiaus funkcijos:

• organizuoja departamento darbui reikalingos informacijos rinkimą, kaupimą, analizę, apdorojimą ir pateikimą;

• informuoja kitus Žemės ūkio ministerijos struktūrinius padalinius, suinteresuotas valstybines institucijas ir nevyriausybines organizacijas Europos Sąjungos žemės ūkio klausimais;

• rengia medžiagą teminiams leidiniams, informuojantiems visuomenę Europos Sąjungos, Lietuvos integracijos į ES klausimais;

• prižiūri departamento kompiuterines duomenų bazes, atlieka informacijos paiešką nemokamose bei komercinėse duomenų bazėse;

• administruoja ir atnaujina Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento puslapį Internete;

• atlieka departamento organizacinės įrangos techninį aptarnavimą, konsultuoja departamento darbuotojus techniniais klausimais,

• rengia vaizdinę medžiagą departamento darbuotojų pranešimams, sistemina ir apipavidalina medžiagą apie žemės ūkio sektorių: teisės aktų peržiūrai, Lietuvos pasirengimo narystei ES programai (NAPP), rengiant derybinę poziciją ir kt.;

• teikia informaciją apie departamento darbuotojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registrui.

5. Ekonomikos – fiansų ir personalo skyrius

DEPARTAMENTO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

1. Departamento uždaviniai yra:

1.1. vykdyti Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus integracijos į ES procesą ir koordinuoti šio sektoriaus pasirengimą narystei ES, įgyvendinant ES Acquis Communautaire, padėti Žemės ūkio ministerijai formuoti šio sektoriaus politiką;

1.2. kartu su ministerijos padaliniais dderinti nacionalinę teisę su ES teise bei vykdyti teisės aktų praktinio įgyvendinimo Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriuje priežiūrą;

1.3. užtikrinti, kad Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriuje būtų vykdomos ir laiku įgyvendinamos valstybinės Lietuvos Respublikos integracijos į ES programos;

1.4. dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriaus ekonominės integracijos į ES programas;

1.5. ministrui ar ministerijos sekretoriui pavedus, vykdyti kitus Žemės ūkio ministerijos uždavinius.

2. Vykdydamas jam pavestus uždavinius, departamentas:

2.1. dalyvauja formuluojant užsakymus, planuojant ir kontroliuojant atliekamus mokslinius tiriamuosius darbus bei programas, skirtas integracijos į ES procesui užtikrinti;

2.2. vykdo pasirengimo darbus bei dalyvauja ES teisės peržiūros procese, užsako reikiamus ES ir nacionalinės teisės aktų vertimus;

2.3. rengia Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus derybinę poziciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Žemės ūkio ministro ar ministerijos sekretoriaus nustatyta tvarka dalyvauja oficialių derybų ar techninių konsultacijų su ES procese. Teikia visokeriopą paramą derybų metu, sistemina ir kaupia medžiagą apie derybų procesą. Šių funkcijų įgyvendinimui departamente suformuoja derybų sekretoriatą;

2.4. Žemės ūkio ministerijos vadovybės pavedimu vadovauja ministerijoje įsteigtų pasirengimo narystei ES darbo grupių veiklai, vykdo Lietuvos teisės aktų derinimą su ES teise bei kartu su kitais ministerijos padaliniais rengia teisės aktų, atitinkančių ES reikalavimus, projektus, teikia juos nustatyta tvarka ttvirtinti bei rengia siūlymus dėl tinkamo jų įgyvendinimo Lietuvoje;

2.5. užtikrina Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, vykdymą. Rengia reikalingą medžiagą Europos sutarties Asociacijos tarybos įsteigtam “Žemės ūkio ir žuvininkystės” pakomitečiui, dalyvauja kitų, su žemės ūkiu susijusių, pakomitečių veikloje;

2.6. rengia ir atnaujina Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (NAPP). Koordinuoja joje numatytų žemės ūkio ir maisto sektoriui priskirtų teisinių ir institucinių priemonių įgyvendinimą, teikia ataskaitas apie programos vykdymą. Teikia išvadas ir pasiūlymus dėl programos pataisų ir papildymų;

2.7. vykdo TAIEX harmonogramos pildymą bei atsiskaitomumą TAIEX.

2.8. analizuoja Bendrąją žemės ūkio politiką (CAP), jos principus, raidos tendencijas ir perspektyvas;

2.9 žemės ūkio ministro bei ministerijos sekretoriaus ar viceministrų pavedimu rengia medžiagą jiems dalyvaujant ES institucijų organizuojamuose renginiuose (ministrų apvalieji stalai, ekonominės konsultacijos ir pan.);

2.10. rengia ataskaitas apie esamą žemės ūkio ir maisto sektoriaus būklę, kasmetines žemės ūkio sektoriaus pažangos ataskaitas ir teikia ES bei Lietuvos institucijoms, rengia medžiagą VEIK, Seimo Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetams;

2.11. renka ir kaupia informaciją, reikalingą integracijos į ES procesui užtikrinti. Teikia Žemės ūkio ministerijos struktūriniams padaliniams ir ministerijos reguliavimo srities įmonėms, įstaigoms, organizacijoms informaciją, susijusią su žemės ūkio ES

klausimais;

2.12. organizuoja ES leidinių, leidinių apie ES ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus integracijos į ES depozitoriumo veiklą;

2.13. rengia apžvalgas apie ES žemės ūkio politiką bei naujausius įvykius ES.

2.14. panaudodamas informaciją, nurodytą šių nuostatų 7.12., 7.13., 7.14. punktuose, leidžia periodinį leidinį apie ES integracijos žemės ir maisto ūkio procesą ir platina valstybės institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms;

2.15. planuoja bei nustatyta tvarka ministerijai teikia tvirtinti departamento, Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje ir uužsienyje integracijos į ES klausimais programas, koordinuoja TAIEX organizuojamus mokomuosius vizitus bei seminarus, informuoja apie tokią galimybę valstybės institucijas bei visuomenines organizacijas;

2.16. dalyvauja kartu su ministerijos padaliniais tarptautinėse konferencijose, seminaruose, forumuose ir kituose renginiuose, susijusiuose su integracija į ES;

2.17. pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio šalių ambasadomis ir atstovybėmis Lietuvos Respublikoje bei Lietuvos ambasadomis ir Misijomis užsienyje. Nustatyta tvarka ruošia ir teikia joms informaciją, sistemingai keičiasi šia informacija su kitais ministerijos padaliniais;

2.18. palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos mministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;

2.19. teikia informaciją ir pasiūlymus ministerijos vadovybei bei ministerijos struktūriniams padaliniams integracijos į ES klausimais;

2.20. ministrui ar ministerijos sekretoriui pavedus, vykdo kitas funkcijas.

Kaimo bendruomenių kūrimas ir stiprinimas

Šiuo metu Lietuvoje viena iiš problematiškų žemės ūkio sryčių yra kaimas, todėl integruojantis mūsų šalėj į ES viena pagrindinių funkcijų yra Lietuvos kaimo reorganizavimas ir siprinimas. Europos Sąjunga skiria šiam reikalui nemažai dėmesio ir lėšų. Yra įgyvedinamos įvarios paramos programos. Viena iš tokių yra sukūrti ir sustiprinti kaimo bendruomenę.Svarbiausi Europos Sąjungos kaimo vietovių plėtros principai ir integruoto kaimo samprata išdėstyti Europos Tarybos 1995 m. parengtoje Kaimo vietovių chartijoje bei konferencijoje, įvykusioje 1996 m. Cork’e Airijoje. Pagal šią chartiją kaimas turi būti patraukli ir saugi gyventi vieta, su gera infrastruktūra, gyvybingais žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės bei kitos veiklos sektoriais, su sveika aplinka, išsaugotu bei puoselėjamu kraštovaizdžiu. Socialinės ir ekonominės politikos derinimo dėka visi kaimo regionai turi būtų plėtojami tolygiai.Be žemės ūkio politikos, kaimo vietovių plėtra EES apima kaimo vietovių teritorinio planavimo, bendruomenių formavimo, turizmo ir laisvalaikio, užimtumo ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos, regioninės politikos elementus. Kaimo plėtros prioritetai nustatomi, atsižvelgiant į specifinius regiono išteklius, socialinę, demografinę situaciją, ūkinės veiklos plėtojimo galimybes.

Svarbiausieji ES valstybių kaimo vietovių plėtros strategijos principai:

 Integracijos principas: kaimo problemos apima ne tik žemės ūkį, bet ir socialinę, verslo plėtros sferas. Šioms problemoms spręsti būtinas integruotas požiūris, taikytina integruota paramos sistema.

 Įvairovės principas: kaimo plėtra turi jungti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą.

 Nenutrūkstamumo principas: kaimo pplėtros politika turi saugoti gamtos išteklių, augalų įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą ateities kartoms.

 Vietinio savarankiškumo principas: kaimo plėtra turi būti kuo labiau decentralizuota visais lygiais (vietos, regiono, nacionaliniu, Europos).

Taigi, ES žemės ūkio ir kaimo politika orientuota į integruoto kaimo viziją. Svarbiausi dabartinės politikos bruožai: Bendrosios žemės ūkio politikos rinkos sektoriaus reformos užbaigimas bei kaimo potencialo plėtojimas, atnaujinant kaimiškas vietoves, išsaugant gamtinį kraštovaizdį.

Siekiant įgyvendinti ES valstybių kaimo vietovių plėtros strategijos principus, keičiama žemės ūkio politika bei paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai santykis, vis didesnę struktūrinių fondų lėšų dalį skiriant kaimui. Globalizacijos, aplinkosaugos tendencijų pasėkoje, po 2006 m. numatomas kitoks, negu buvęs, žemės ūkio ir kaimo plėtrai ES biudžeto pasiskirstymas. Būtent, kaimo plėtros politikai įgyvendinti numatoma skirti 30 proc., agrarinei aplinkosaugai – 45 proc., rinkai – 10 proc., ūkių pertvarkymams – 15 proc. lėšų.

Dauguma Europos Sąjungos kaimo plėtros paramos prioritetų, išdėstytų Europos Tarybos reglamente 1257/1999, tinka ir Lietuvai. Tačiau esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms paremti kaimo pertvarkymą, Lietuvai būtina numatyti prioritetines, valstybės remiamas, kryptis. Be to, turėtų būti didesnė, negu dabar, kaimo gyventojų iniciatyva, suinteresuotumas gerinti savo gyvenimo kokybę. Kaip ir ES, vienu svarbiausių kaimo plėtojimo principų Lietuvoje turėtų būti vietinis savarankiškumas, kurio esmė – decentralizuoti kaimo vietovių pplėtrą, skatinti bendruomenių kūrybinį aktyvumą.

Vietinis savarankiškumas suprantamas kaip planavimas iš ,,apačios į viršų”. ES sprendimai dėl kaimo plėtros regione ar visoje šalyje priimami remiantis vietos bendruomenių sukurta kaimo vizija (1 pav.).

Integruoto

kaimo

plėtros planas

Kraštovaizdžio,

gamtos apsaugos makroregionai

planas

Agrarinio sektoriaus

restruktūrizavimo planai mikroregionai

kaimai/

bendruomenės

1 pav. Integruoto kaimo plėtros planavimo schema

Bendruomenės rengia kaimo plėtros planus: kaimo atnaujinimo, turizmo, kaimo infrastruktūros, švietimo, mokymo ir kitus projektus.

Bendruomenių iniciatyvoms skatinti teikiama valstybės finansinė parama.

Aktyvinant kaimo bendruomenių veiklą svarbus vaidmuo tenka jų lyderiams.

Anot profesoriaus Romualdo Grigo kaimo bendruomeniškumas aktualus dėl:

• tarpusavio pagalbos, sprendžiant savo gyvenimo ir dabartinės veiklos problemas;

• kultūros tęstinumo, nes tik intensyviau tarpusavyje bendraujantys ir sąveikaujantys žmonės ,,vartoja” kultūrinio elgesio normas ir net istorinį paveldą;

• socialinės tvarkos palaikymo ir priešinimosi negatyviems reiškiniams;

• įgimto žmonių bendravimo, kurio dėka ir įgyjama patirtis bei kultūra.

Kaimo bendruomenės yra trečioji savivaldos pakopa. Jos paskirtis – bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis, aukštesnės pakopos savivaldos institucijomis (savivaldybėmis, ministerijomis). Perspektyviausiu dabartinio kaimo socialinės organizacijos akcentu turėtų tapti stambesnės kaimo gyvenvietės ir miesteliai.

Kitu žvilgsniu reiktų vertinti kaimo seniūnijos ir net rajono valdžios veiklą. Šios institucijos privalėtų užsiimti ne tik įvairių formų gamybine kooperacija, bet ir šiandien aiškiai nusilpusiu: mokyklos socialinio vaidmens; kultūros įstaigų; savų iškilesnių asmenybių, žemiečių, gyvenančių miestuose ir net bbažnyčios pastangų telkimu. Toks kooperavimas bei socialinių pajėgų telkimas privalėtų būti pajungtas aukščiau įvardintų bendruomeniškumo funkcijų plėtojimui.

Bendruomenės plėtros sėkmės veiksniai

• išorinės paskatos ir lyderis,

• bendruomenėje turi būti kuo įvairesnio išsilavinimo, socialinės padėties, įsitikinimų, vertybių supratimo žmonės (atmestinas ,,veidrodžio principas, kai viskam pritariama, kai žmones sieja labai bendri interesai),

• įsileisti į bendruomenę kiekvieną norintį,

• mokymas, seminarai,

• bendruomenės plėtros modelio parengimas ir jo įgyvendinimas,

• geranoriškas, nuoširdus darbas, noras veikti,

• neužsidaryti, ieškoti kelių, kaip paaiškinti, kas vyksta,

• bendravimas (gyventojų apklausos, informaciniai leidiniai, įvairūs renginiai),

• išlaikyti pasitikėjimą pasirinkta veikla.

Išvados

Įstojimas į Europos Sąjunga pastebimai pagerino kaimo vietovių kestėjimą. Mes jau galime pastebėti, kad labai sparčiai plečiasi kaimo tūrizmo verslas. Ši veikla tapo perspektyvi, madinga ir pelninga, be to kelia Lietuvos kaimo statūsą. Be to, plačiai pradėjo veikti įvairios paramos programos, viena iš tokių SPARAD.

Žemės ūkio rūmai, laimėję Žemės ūkio ministerijos skelbtą konkursą, pradeda vykdyti mokymo programą kaimo gyventojams “SAPARD ir ES struktūrinių fondų įtaka socialinei ir ekonominei pažangai Lietuvos kaime”. Iki balandžio pabaigos visuose šalies rajonuose bus surengta per 60 seminarų.

Lietuvos kaimas prarado vystymosi spartą, kai nebuvo tinkamai ir laiku pasirengta įsisavinti SAPARD programos lėšas nuo programos atėjimo į Lietuvą dienos. Šiandien ši programa didžiuliais šuoliais vejasi prarastą laiką. Per 2 metus buvo pasirašytos sutartys, kurių paramos suma siekia beveik

4 metų SAPARD lėšų asignavimus. Iki šių metų pradžios Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos 1055 paraiškos, paramai gauti pasirašytos 509 sutartys. Iš jų jau įgyvendintas 131 projektas, kurių investicijos siekia 325 mln. Lt. Vidutiniškai 45-50 proc. šios sumos buvo kompensuota iš SAPARD programos lėšų. Iki 2003 metų projektams įgyvendinti skirta per 554 mln. litų, įskaitant ir Lietuvos finansuojamą 25 proc. dalį.

Šiandien atėjo metas kitų ES struktūrinių fondų naudojimui Lietuvos kaimo ekonominiam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui gerinti, todėl seminarų ciklas ir supažins su nnaujų ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis bei primins SAPARD duodamą naudą kaimo plėtrai.Seminarų metu kaimo bendruomenės, žemdirbiai sužinos apie šiems metams SAPARD programoje numatytą paramą, Kaimo rėmimo programos galimybes ir kokią paramą kaimas galės gauti iš jos. Nuo šių metų pradeda veikti Bendrojo programavimo dokumentas. Jis tęs SAPARD programos veiklą, kuri numatyta iki 2006 m. BPD numatyti prioritetai, kurie leis sėkmingai tęsti minėtą programą bei skatins vientisą ir spartų kaimo vystymą. Kokios kaimo plėtros programos numatytos 2004-2006 metams ir kokias ggalimybes turi kaimo žmonės – svarbiausia ir aktualiausia tema šiandien.Seminarus ves Žemės ūkio rūmų specialistai, kurie išklausė specialų paskaitų kursą, suteikiantį teisę skleisti savo žinias Lietuvos kaime. Seminarų laikas ir vietos parinktos taip, kad kuo daugiau kaimo žmonių galėtų juose ppabuvoti ir pasisemti žinių savo kaimo ateities vizijai įgyvendinti.

Literatūros sąrašas:

1.Kuodys A. Ūkių tipologijos nustatymas. Kaimo plėtra: ekonomika ir vadyba 2001. – Kaunas: Akademija. 2001. – P 12-13.

2. Europos žinios // Europos Komisijos Delegacijos Lietuvoje Informacijos centro biuletenis. – 2002. – Nr. 2,4.

3.Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 – 2006 metams programa. – Vilnius: LR Žemės ūkio ministerija, 2000. – 202 p

4.Paraiškos ir verslo plano rengimo rekomendacijos SAPARD paramai gauti. – Vilnius, 2001. – 61 p.

5.Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija (Žin., 2000, Nr. 50 – 1435)

6.http://www.zum.lt/europa/