Alfredas Adleris
Alfredas Adleris (1870-1937) – vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau – psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A.Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija.
Gyvenimas ir kūryba
1870 vasario 7 d. Vienoje gimė Alfredas Adleris.
1879-80 mokėsi realinėje gimnazijoje.
1880-88 Hernalser`io humanitarinės gimnazijos moksleivis.
1888-95 medicinos studijos Vienos universitete.
1889 įstojo į Austrijos studentų sąjungą.
1892 savanoriška tarnyba armijoje (pusė bbūtino laiko).
1895 Vienos universitetas suteikė medicinos daktaro diplomą.
1896 medicininė taryba armijoje.
1897 pirmi straipsniai darbininkų laikraštyje. Dalyvavo tarptautiniame gydytojų kongrese Maskvoje. Gruodį Rusijoje vedė Raisą Timofejevną Epštein.
1898 gimė duktė Valentina Dina.
1899 privačios medicininės praktikos pradžia.
1901 gimė dukra Aleksandra.
1902 pakviestas į Zigmundo Froido organizuotus ”trečiadienio susirinkimus”.
1903 priimtas į gydytojų draugiją.
1904 perėjo į evangelikų tikėjimą.
1905 gimė sūnus Kurtas.
1907 išleido knygą ”Studija apie organų menkavertiškumą”.
1909 gimėdukra Kornelija (Neli).
1910 drauge su V.Štekeliu išleido psichoanalizės laikraštį.
1911 atsiskyrė nuo Z.Froido. Išstojo iš psichoanalizės draugijos. Įkūrė ”Laisvosios psichoanalizės draugiją”.
1912 pradėtas leisti draugijos laikraštis. Išleido knygą Apie nerviškąjį charakterį”.
1914 draugija pervadinta ”Individualiosios psichologijos draugija”.
1916 pašauktas į kkarinę tarnybą.
1918-19 Vienoje įsteigta pirmoji auklėjimo konsultacija.
1919 išleido brošiūrą ”Kita pusė. Masių psichologijos studija apie tautos kaltę”.
1920-23 kursaimokytojams, vėliau tapę tęstiniu mokymu.
1920 išleido knygą ”Individualiosios psichologijos praktika ir teorija. Įvadas į psichoterapiją gydytojams, psichologams ir mokytojams”.
1922 pirmasis tarptautinis Individualiosios psichologijos kongresas Miunchene.
1923 pasirodė pirmasis ”Tarptautinio Individualiosios ppsichologijos žurnalo” numeris.
1925 antrasis tarptautinis IP kongresas Berlyne.
1926 trečiasis tarptautinis IP kongresas Diuseldorfe. Pirmoji kelionė į Ameriką.
1927 ketvirtasis tarptautinis IP kongresas Vienoje. Išleido knygą ”Žmonių pažinimas”.
1927-29 paskaitos Amerikoje.
1929 nusipirko vasarnamį Vienos priemiestyje. Išleido knygas ”Individualioji psichologija mokykloje. Paskaitos mokytojams ir auklėtojams”, ”Neurozės problemos”, ”Gyvenimo prasmė”.
1930 60-mečio proga suteiktas Vienos garbės piliečio vardas. Penktasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. Išleido knygas ”Sunkiai auklėjamo vaiko siela”, ”Vaikų mokymas”, ”Gyvenimo stilius”, ”Homoseksualumo problema”. Paskaitos Kolumbijos universitete.
1932 individualiosios psichologijos vasaros mokykla Zemeringe ir Vienoje. Formalus persikraustymas į Niujorką.
1933 pasikeitus valdžiai Vokietijoje A.Adlerio knygos pateko į draudžiamų knygų sąrašą. Pakartotini knygų leidimai anglų ir vokiečių kalbomis.
1935 žmona Raisa su Kurtu ir Aleksandra Adler persikėlė į Niujorką.
1936 vasaros mokykla Los Andžele.
1937 gegužės 28 d. Alfredas Adleris mirė Škotijoje, Aberdyno mieste, atvykęs skaityti paskaitų.
Individualioji psichologija
Giluminė
– remiasi pasąmone, ttiria ir atskleidžia ne akivaizdžius elgesio būdus, o paslėptus tikslus, prasmes, vidinius dėsnius.
Optimistiška
– akcentuoja žmogaus tikslus, o ne įvykių priežastis. IP orientuota į ateitį. Visa, ką žmogus daro, jis daro tikslingai. Vieni tikslai jam pačiam aiškūs, kiti – neįsisąmoninti. Psichoterapijoje ir konsultavime siekiama pakeisti destruktyvius pasąmoningus tikslus. IP padeda suprasti kiekvieno asmens privačią logiką – kokie vidiniai argumentai, vertybės, įsitikinimai verčia kelti sau tuos tikslus.
Žmogiška
– nedalo žmogaus į atskirus elementus, o nuolat mato visumą. Asmenybė vientisa. Žmogus gali kkovoti su pasauliu, su realybe, bet jo protas ir jausmai, sąmonė ir pasąmonė visada veikia išvien.
Vientisa
– pagrindinė tema – gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir „veda“ žmogų per visą gyvenimą. Gyvenimo stilius – tai kiekvieno iš mūsų individualus būdas įveikti problemas, eiti į sėkmę, tai judėjimo per gyvenimą dėsnis. Gyvenimo stilių galime išskaityti bendravimo manieroje, sapnuose, pasirinktoje profesijoje, prisiminimuose, meilės santykiuose ir t.t.
Draugiška
– teigia žmonių lygiavertiškumą. Žmogui įgimtas bendrumo jausmas – noras būti su kitais, noras būti jiems reikalingu, naudingu. Tada pats asmuo jaučiasi vertingas. Rūpintis aplinkiniais, bendradarbiauti yra natūralus sveiko žmogaus poreikis. Geriausiai kiekvienas mes jaučiamės lygiavertiškuose santykiuose. Bendravimo problemos kyla, kai įsiveliame į kovą siekdami įrodyti savo pranašumą.
Paprasta
– kalba apie kasdienius gyvenimo uždavimus – darbą, šeimą, draugystę. IP terminai ir pagrindinės tiesos suprantamos kiekvienam žmogui.
Praktiška
– greitai duoda naują supratimą apie žmones, jų santykius. IP idėjos pritaikomos šeimoje ar darbe. Konsultavime IP metodai gali būti labai universaliai taikomi įvairiose srityse ir įvairioms problemoms spręsti.
