Alhoholizmas
TURINYS
Turinys
Įvadas
1.Visuomenės žinios apie alkoholizmą praeityje
2.Girtavimas
2.1.Girtaujančiųjų grupės
3.Socialinės alkoholio vartojimo pasekmės
4.Alkoholiniai gėrimai
5.Girtumas
5.1.Girtumo stadijos
6.Pirmoji pagalba apsinuodijus alkoholiu
7.Alkoholizmo stadijos
7.1.Pirma alkoholizmo stadija
7.1.1.Patologinis potraukis alkoholiui
7.1.2.Psichinė priklausomybė
7.1.3.Padidinta tolerancija alkoholiui
7.1.4.Situacinės kontrolės netekimas
7.1.5.Vėmimo reflekso išnykimas
7.1.6.Laikini užtemimai
7.2.Antra alkoholizmo stadija
7.2.1.Fizinė priklausomybė
7.2.2.Kompulsinis potraukis
7.2.3.Abstinencijos sindromas
7.2.4.Dipsomanija
7.2.5.Pseudogirtumas
7.2.6.Asmenybės pakitimai
7.2.7.Somatiniai pakitimai
7.2.8.Seksualinės problemos
7.3.Trečia alkoholizmo stadija
7.3.1.Tolerancija alkoholiui
7.3.2.Alkoholinė degradacija
7.3.3.Somatiniai pakitimai
7.3.4.Alkoholinės polineuropatijos
7.3.5.Alkoholinės psichozės
8.Alkoholizmo pasekmės sveikatai
8.1.Alkoholiniai kkepenų pažeidimai
8.1.1.Alkoholinė kepenų steatozė
8.1.2.Ūminis alkoholinis hepatitas
8.1.3.Lėtinis alkoholinis hepatitas
8.1.4.Alkoholinė kepenų cirozė
8.2.Alkoholizmo pasekmės psichinei sveikatai
8.2.1.Alkoholinė psichozė
8.2.2.Baltoji karštinė
8.2.3.Alkoholinės klausos haliucinacijos
8.2.4.Alkoholinė paranoja (pavydo manija)
8.2.5.Alkoholinė paranoja (persekiojimo manija)
8.2.6.Korsakovskio psichozė
9.Gydymas,reabilitacija
9.1.Gydymo metodai
9.2.Gydymo ir reabilitacijos organizavimas
9.3.Reabilitacijos metodai
10.Kitų autorių darbai
10.1.Bulotaitės L.”Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo
prevencija mokykloje”.
10.2.Hardiman Michael “Žalingi įpročiai”.
10.3.Rekomenduojama literatūra
11.Išvados
12.Literatūros sąrašas
ĮVADAS
Žmonės prisirišę prie etilo alkoholio vadinami alkoholikais,o jų būsena alkoholizmu.Alkoholizmas yra sunki būsena,kelianti ppavojų gyvybei.Ji ne tik sugriauna alkoholiko gyvenimą,bet ir kelia dideles problemas šalia jo gyvenantiems žmonėms.Tai ypač galioja kalbant apie sutuoktinį ir vaikus,kurių gyvenime ilgalaikiai artimi santykiai su alkoholiu palieka neišdildomą pėdsaką.
Skaudi mūsų visuomenės problema yra alkoholio vartojimas moksleivių ir jjaunimo tarpe.
Remiantis A.G.Davidavičienės atliktu tyrimu 1999 m.,aišku,kad 96,5 procento 15-16 m.amžiaus moksleivių jau yra vartoję alkoholį,o 73,6 procento bent kartą buvo girti.Taigi vargu ar rasime nors vieną moksleivį,kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus, alkoholį ir tabaką.
Žalingi įpročiai plačiai paplitę jaunimo tarpe.Dauguma moksleivių nemano alkoholį ir nikotiną esant narkotikais.Yra paplitę daug mitų,pvz.”keli kartai tikrai nepakenks” ir panašiai.
Jeigu mes norime,kad jaunimas suprastų alkoholio žalą,pasakytų tvirtą “NE”,reikia organizuoti prevencinį darbą mokyklose.Lietuvoje yra nemažai įstaigų,organizacijų,kurios dirba alkoholio prevencijos srityje,yra sukaupę nemažai patirties,išleidę metodinės,mokomosios literatūros,organizuoja įvairius kursus,seminarus šia tema.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms yra parengta sveikatos ugdymo programa,kurios tikslas-iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje,diegti visuomeninį sveikatos supratimą,suteikti žinių ir įgudžių, padedančių ugdyti,stiprinti bei gerinti savo bei kitų žmonių sveikatą.Bendromis medikų,mokytojų,šeimos bei visuomenės pastangomis reikia kkurti integruotą,visaapimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą per vaikų ugdymo institucijas.Mokytojams trūksta informacijos,kada ir kaip kalbėtis su moksleiviais alkoholizmo ir kitomis žalingų įpročių temomis,kokią informaciją pateikti.
Šiame darbe,remiantis literatūra,aptariamos visuomenės žinios apie alkoholio vartojimo prevencijos mokyklose problemas,čia jūs rasite pagrindines prevencijos priemones,praktinius patarimus kaip ir kada kalbėtis su moksleiviais alkoholizmo tema.
Taip pat pateiktas rekomenduojamos literatūros sąrašas besidomintiems alkoholiu ir kitais narkotikais bei jų vartojimo pasekmėmis.
1.VISUOMENĖS ŽINIOS APIE ALKOHOLIZMĄ PRAEITYJE
Nesaikingas alkoholio vartojimas (girtavimas) buvo smerkiamas jau senovėje.1116 m.pr.m.e. KKinijoje parašytas veikalas “Pranešimas apie girtavimą”.Vertingiausią kovos su girtavimu patyrimą sukaupė Skandinavijos šalys. 1865 m. Švedijoje,vėliau ir kitur buvo įvesta Geteborgo sistema-alkoholinią gėrimų pardavimas tik su karštu maistu.1919-1957 m.Skandinavijos šalyse galiojo brato sistema-alkoholinių gėrimų norma šeimai.
Lietuvoje iki 15 a.pabaigos buvo paplitęs alus ir midus.Dusborgo kronikoje (14 a.) minimas pagonių lietuvių vaišingumas,išgertuvės. Svaigieji gėrimai Lietuvoje buvo vartojami gana saikingai, dažniausiai tik per šventes.Augant miestams,apie turgaus aikštes kūrėsi karčiamos.Iki 16 a. vidurio daugiausia buvo alaus ir midaus karčiamų,o 16 a. viduryje pradėjo sparčiai gausėti degtinės karčiamų.Prieš jų plitimą pradėta protestuoti.Girtavimą smerkė Mykolas Lietuvis traktate “Apie totorių,lietuvių ir maskvėnų papročius” apie 1550 m.
Apie alkoholio žalą rašė reformatų publicistas Andrius Volanas. 1818 m. Gyd. J. Šimkevičius Vilniuje išleido “Veikalą apie girtuokliavimą”,kuriame pirmasis lietuvoje pradėjo propoguoti blaivybės idėjas, aprašė alkoholizmo rūšis.
19 a. viduryje Lietuvoje paplito blaivybės sąjūdis. Aktyviausi jo idėjų propoguotojai buvo Motiejus Valančius, Juozapas Dovydaitis. 1864 m. Caro valdžiai uždraudus blaivybės judėjimą, girtavimas vėl pradėjo plisti.Nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas sudarė palankias sąlygąs blaiviam gyvenimo būdui propoguoti ir įtvirtinti.
Nuo 1940 m.alkoholinių gėrimų gamyba sparčiai augo, per antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais paplito naminė degtinė.
2.GIRTAVIMAS
Nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas.
Skiriamas:
-paprastasis girtavimas (buitinis)
-alkoholizmas
Girtavimas būna:
-nuolatinis (įprastinis), kai geriama nedaug, bet nuolat.
-epizodinis ((atsitiktinis),kai geriama daug, bet retomis progomis.
Įprotį girtauti skatina žmogaus psichikos savybės (nesugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, nepasitikėjimas savimi, vienatvė, menkavertiškumo jausmas sukelia psichinį diskomfortą, kuris laikinai nuslopinamas alkoholiu), aplinkos veiksniai.
Alkoholis yra narkotinė medžiaga ir iš tiesų veikia atpalaiduojančiai, pagerina nuotaiką, tačiau išgėrimas nepašalina stresą ar depresiją sukėlusios priežasties, tik sukelia norą išgerti vėl, kad pagerėtų savijauta, o tai padidina pavojų tapti priklausomu nuo alkoholio, todėl geriau nespręsti problemų alkoholio pagalba. Yra kitų būdų valdyti stresą ir gerinti savijautą- tai:
-judėjimas
-fizinis darbas
-sportas
-geras poilsis
-relaksuojantys pratimai.
Nuolat girtaujantys įgyja potraukį alkoholiui (jam atsirasti turi reikšmės genetinės organizmo sąvybės, medžiagų apykaitos ypatumai), paaugliams, moterims, silpnos psichikos žmonėms jis kartais atsiranda jau po pirmojo išgėrimo.
2.1. Pagal girtavimo pobūdį skiriamos keturios girtaujančiųjų grupės:
-gamybinės (formaliosios) – geria vienos brigados, pamainos darbuotojai.
-mikrosocialinės-draugai, pažįstami, kaimynai.
-šeimyninės
-sergančiųjų alkoholizmu
-mišrios.
Grupės būna:
-nestabilios- kartu girtaujama vieną ar kelis kartus
-stabilios (ilgalaikės)- turi susiformavusį girtavimo stereotipą ir ritmą.
Nedidelis alkoholio kiekis sukelia žmogui savotiškus euforijos reiškinius, nuotaikos pakilimą, užsimiršimą, pasitikėjimą savimi. Dėl šios alkoholio savybės ir paplito paprotys vaišintis alkoholiniais gėrimais.
3.SOCIALINĖS ALKOHOLIO VARTOJIMO PASEKMĖS
Alkoholis kenkia tiek pačiam girtaujančiam, tiek ir jo šeimai bei visuomenei:
Autoavarijos
Nelaimingi atsitikimai
Savižudybės
Žmogžudystės
Prievartavimai
Chuliganizmas
Šeimų irimas
Vaiko asmenybės luošinimas, o taip pat daugelis kitų dalykų, ddėl kurių žmonės tampa nelaimingi, yra glaudžiai susiję su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais.
4.ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
Tai gėrimai, kuriuose yra etilo alkoholio (etanolio). Pagal jo kiekį alkoholiniai gėrimai būna:
-silpnieji- (0,8-6 procentai tūrio etilo alkoholio), tai duonos gira, alus.
-vidutinio stiprumo- (8-20 procentų tūrio etilo alkoholio), tai vynas.
-stiprieji- (20-50 procentų tūrio etilo alkoholio), tai degtinė, likeris, konjakas.
Alkoholiniai gėrimai gaminami iš įvairios žaliavos:
Alus- daugiausia iš miežių.
Vynas- iš uogų, vynuogių, vaisių.
Konjakas- iš vynuogių.
Likeris, degtinė- iš etilo alkoholio.
Pagrindinė alkoholinių gėrimų veiklioji medžiaga yra etilo alkoholis, kuris didesniais kiekiais kenkia organizmui ir sukelia patologinę girtumo būseną. Ilgesnį laiką sistemingai geriant alkoholinius gėrimus, galima susirgti alkoholizmu.
5.GIRTUMAS
Girtumas, tai apsinuodijimas etilo alkoholiu, kai sutrinka fiziologinės organizmo, ypač centrinė nervų sistema.Dažniausia girtumo priežastis- alkoholinių gėrimų vartojimas.
Alkoholis žmogų svaigina, atpalaiduoja, ramina, bet mažina psichinį ir fizinį žmogaus pajėgumą, žaloja įvairius organus.
Išgėrus alkoholio, paprastai sutrinka dėmesys, atmintis, mąstymas ir kitos psichikos funkcijos, neretai žmogus nebegali kontroliuoti savo veiksmų, tampa agresyvus.
Nesaikingas ir dažnas alkoholio vartojimas arba girtavimas gali pereiti į alkoholizmą. Nuo girtavimo primityviam, liguistam arba po galvos smegenų traumos žmogui dar labiau išryškėja patologiniai asmenybės bruožai, suintensyvėja ligos požymiai, pablogėja nuotaika.
5.1. Girtumo stadijos
-Nedidelis, lengvas girtumas (alkoholio koncentracija kraujyje 0,5- 1,5 promylės)
Pojūčiai:
~nenatūraliai
pakili nuotaika
~apima šiluma (dėl išsiplėtusių periferinių kraujagyslių)
~žmogus darosi judrus, pasitikintis savimi.
-Vidutinio girtumo stadija (alkoholio koncentracija kraujyje 1,5-2,5 promylės)
Pojūčiai:
~žmogus nebegali kontroliuoti savo raumenų veiklos
~darosi neramus, irzlus, įtarus
~lengvai susijaudina
~greitai įsižeidžia
~neišlaiko kūno pusiausvyros
~kitą dieną būna pagirių požymiai (negaluoja, skauda galvą, kamuoja troškulys, bloga nuotaika).
-Sunkus apsinuodijimas alkoholiu (alkoholio koncentracija kraujyje virš 2,5 promylės)
Pojūčiai:
~mieguistumas
~orientacijos praradimas, žmogus nieko neprisimena
~sutrinka sąmonė (apkvaitimo ar net komos būsena).
Dar didesnis alkoholio kiekis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir, negavęs pagalbos, gali mirti. Mirtina alkoholio dozė suaugusiam yra 7-8 gg. 1 kg. kūno masės, jo koncentracija kraujyje yra 3-4 procentai. Vaikui mirtina dozė- 3 g. 1 kg. kūno masės.
6. PIRMOJI PAGALBA APSINUODIJUS ALKOHOLIU
Apsinuodijusiam alkoholiu reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o kol ji atvyks, būtina suteikti pirmąją pagalbą:
~duoti uostyti amoniako
~duoti gerti stiprios juodos kavos ar arbatos
~dėti ant galvos ledą ar šaltą kompresą
~išplauti skrandį
~kūną šildyti šildykle
~susilpnėjus kvėpavimui ir širdies veiklai reikia daryti dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą.
7. ALKOHOLIZMO STADIJOS
7.1. Pirma stadija, tai psichinės priklausomybės stadija.
7.1.1. PPatologinis potraukis alkoholiui, dar vadinamas pirminiu, yra pagrindinis tarp pirminių požymių.Alkoholis tampa pastoviai būtina priemone pagerinti nuotaiką, pamiršti apie nemalonumus, jaustis savimi patenkintu, pasitikėti savimi, palengvinti kontaktus su aplinkiniais.
7.1.2. Psichinė priklausomybė nuo alkoholio.
Priklausomybės esmė yra tai, kad pagrindinis gyvenimo ttikslas yra išgėrimas. Visos mintys ir sumanymai koncentruojasi į išgėrimą. Alkoholikas prasimano įvairių priežasčių, kad galėtų išgerti, susiranda atitinkamą kompaniją, bet kokia proga ar įvykis tampa išgertuviė priežastimi. Dėl to pamirštami seni draugai, hobi, užsiėmimai, pomėgiai, vengiama negirtaujančių kompanijų.
7.1.3. Padidinta tolerancija alkoholiui.
Pajusti girtumo būseną, alkoholio reikia 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau, tačiau po ilgesnės pertraukos, kai alkoholis nevartojamas, tolerancija gali mažėti. Paaugliams ir jauniems žmonėms tolerancija gali didėti ir nesergant alkoholizmu, fizinio vystymosi ir kūno masės didėjimo sąskaita.
7.1.4. Situacinės kontrolės netekimas pasireiškia tuo, kad pradėjus gerti, žmogus negali sustoti ir prisigeria iki sunkios girtumo stadijos. Jis nekontroliuoja situacijos netgi tada, kai esant girtumo būsenoje gręsia dideli nemalonumai.
7.1.5. Vėmimo reflekso išnykimas.
Tai yra apsauginis organizmo refleksas, tačiau 5-10 pprocentų alkoholikų gali neturėti šio reflekso iš pat pradžių. Šiuo atveju didelės alkoholio dozės iššaukia gilų miegą ar net komą.
7.1.6. Laikini užtemimai, blekautai. Blackout (angl.)
Alkoholikas neatsimena įvykių girtumo metu, bet tada galėjo veikti, kalbėti ir neatrodyti aplinkiniams ypatingai girtas (apsvaigęs). Šis fenomenas kai kuriais atvejais pasireiškia pirmoje arba antroje alkoholizmo stadijose. Tiems, kurie turėjo galvos smegenų traumas, serga epilepsija, epileptine psichopatija ir yra akcentuoto charakterio, tokie užtemimai gali pasireikšti jau po pirmojo gyvenime sunkaus girtumo.
7.2. Antroji alkoholizmo stadija.
7.2.1. Fizinė priklausomybė nuo alkoholio, tai esminis antros stadijos požymis. Jo esmė ta, kad reguliarus alkoholio vartojimas tampa būtina sąlyga palaikyti organizme pasikeitusią homeostazę. Pavyzdžiui, ypatingai aktyvizuojasi fermentų išskyrimo sistema, dalyvaujanti alkoholio perdirbime.
7.2.2. Kompulsinis (antrinis, nenugalimas) potraukis.
Alkoholis darosi reikalingas kaip maistas ir gėrimas.Žmogus jaučia nenugalimą poreikį reguliariai gerti alkoholį, nuolatinės dozės negavimas iššaukia sveikatos sutrikimus.
7.2.3. Abstinencijos sindromas.
Tai yra būsena, pasireiškianti negavus įprastinės alkoholio dozės, tai pagirių sindromas. Alkoholikui prasideda kitą dieną po išgėrimo: jam skauda galvą, džiūsta burna, dreba rankos, sumažėja apetitas, būna bloga nuotaika, baimė, prakaitavimas, nemiga. Išgėrus alkoholio, savijauta pagerėja. Šiam sindromui būdingas AKS padidėjimas, naktiniai košmarai. Sunkiais atvejais gali išsivystyti alkoholinis delyras (baltoji karštinė). Įtarus abstinencinį sindromą, reikia padėti ligoniui kuo greičiau kreiptis į gydytoją narkologą.
7.2.4. Dipsomanija-įpatinga alkoholizmo forma, jos išsivystymui turi įtakos akcentuotas charakteris arba ciklotimija. Gėrimas tęsiasi keletą dienų, pirmomis dienomis atsiranda didelė tolerancija alkoholiui, vėliau ji sumažėja. Gėrimas neretai baigiasi aversiniu sindromu-visišku pasibjaurėjimu alkoholiu, kai vien nuo jo vaizdo ima pykinti, vemiama. Vėliau keletą savaičių ar mėnesių ligoniai susilaiko nuo alkoholio vartojimo iki sekančios afektinės fazės.
7.2.5. Pseudogirtumas būdingas 2-trąjai alkoholizmo stadijai, jis atsiranda socialinių-psichologinių faktorių pasekoje (darbo savaitės pabaiga, algos diena). Būtent nuo šių faktorių priklauso išgėrimų dažnumas. To išvengiama ttik veikiant aktyviems išoriniams faktoriams (disciplinos reikalavimai arba alkoholinių gėrimų nebuvimas).
7.2.6. Asmenybės pakitimai ypatingai išryškėja 2-joje alkoholizmo stadijoje. Išryškėja labiausiai akcentuoti charakterio bruožai. Žmonės darosi euforiški, neišrankūs kompanijoms, dažnai pažeidžia įstatymus ir viešąją tvarką. Paaugliams asmenybės pakitimai gali pasireikšti jau 1-mojoje alkoholizmo stadijoje, o nepastovus akcentuotas tipas gali pasiekti psichopatijos lygį.
7.2.7. Somatiniai organizmo pakitimai sergant alkoholizmu.
2-ojoje stadijoje ypatingai dažnai pasireiškia riebalinė kepenų distrofija, gali vystytis lėtinis alkoholinis hepatitas, pasireiškia alkoholinė kardimiopatija (tachikardija, širdies ribų išsiplėtimas, duslesni širdies tonai, nuovargis ir dusulys atliekant fizinį krūvį). Taip pat pasitaiko skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės.
7.2.8.Seksualiniai sutrikimai, problemos.
Antrojoje susilpnėja lytinis potraukis, potencija, sustiprėja pavydo sutuoktiniui ir nepilnavertiškumo jausmai.
7.3. Trečia alkoholizmo stadija.
7.3.1. Tolerancijos alkoholiui sumažėjimas kartais prasideda po daugelio metų alkoholio vartojimo ir yra pagrindinis trečiosios stadijos požymis. Iš pradžių reikia mažesnės alkoholio vienkartinės dozės, apgirstama nuo mažos taurelės. Paros dozė sumažėja vėliau. Pamažu pereinama nuo stiprių gėrimų prie silpnų, dažniausiai pradedama vartoti pigius vynus. Nutraukus alkoholio vartojimą, pasireiškia sunkūs abstinencijos požymiai: baimė, nemiga, išreikšti neurologiniai ir somatiniai sutrikimai. Kartais abstinencijos metu pasireiškia traukuliniai priepuoliai.
7.3.2. Alkoholinė degradacija pasireiškia asmenybės pakitimais, sumažėja emocionalumas, akcentuoti bruožai jau nebe tokie ryškūs, atsiranda abejingumas artimiesiems, moraliniams ir etiniams principams, visuomeniniam gyvenimui. Savo bbūklei ligoniai nekritiški. Jie tampa grubūs, ciniški, agresyvūs.Atsiranda psichoorganiniai pakitimai: pablogėja atmintis, sunku susikaupti, žemas intelektas (alkoholinė demencija). Ligoniai pasyvūs, apsileidę, nesirūpina išvaizda. Viskam, išskyrus alkoholį, tampa abejingi.
7.3.3. Somatiniai pakitimai. 3-oje stadijoje būna ypatingai sunkūs: kepenų cirozės, kardiomiopatijos.
7.3.4. Alkoholinės polineuropatijos pasireiškia skausmais ir nemaloniais pojūčiais galūnėse: apmirimu, parestezija, traukuliais, pakinta eisena, gali būti parezės, raumenų atrofija.
7.3.5. Alkoholinės psichozės.
Ūminės ir lėtinės klausos haliucinacijos.
Encefalopatinės psichozės.
8. ALKOHOLIZMO PASEKMĖS SVEIKATAI
Pats alkoholizmas nėra psichotinis sutrikimas iš esmės, tačiau sergant juo gali atsirasti psichozės, kurių atsiradimo priežastis yra lėtinis apsinuodijimas pačiu alkoholiu. Alkoholizmas gali išprovokuoti endogenines psichozes, išeitinėje alkoholizmo stadijoje vystosi alkoholinė demencija.
Labiausiai alkoholis pakenkia nervų sistemai-kiekvienas prisigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių-dėl to alkoholikai ir degraduoja.
Dėl lėtinio alkoholizmo atsiranda alkoholinė polineuropatija ir periferinės nervų sistemos paralyžius, vėžys, kepenų cirozė, kasos uždegimas, gastritas. Ypač sunki lėtinio alkoholizmo komplikacija- alkoholinė psichozė.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra svarbiausia silpnaprotystės ir kitų apsigimimų priežastis.
8.1. Alkoholiniai kepenų pažeidimai (AKP)
Ši savoka apibūdina kliniškai bei patomorfologiškai skirtingas kepenų ligas, kurioms būdingas etiologinis faktorius: ilgas piktnaudžiavimas alkoholiu.
Alkoholiniam kepenų pažeidimui atsirasti, be pagrindinio etiologinio faktoriaus, tam tikrą reikšmę turi ir kiti egzogeniniai faktoriai: nepilnavertė mityba, ypač baltymų ir vitaminų stoka maiste
bei badavimas.Nustatyta, kad genetiniai veiksniai irgi gali sąlygoti ligą.
8.1.1. Alkoholinė kepenų cirozė.
(Steatozis hepatis alcoholica)
Tai pradinė AKP forma, kuriai būdinga riebalų ląstelių susikaupimas hepatocituose ar net portaliniuose traktuose. Ligai progresuojant, susidaro riebalinės pūslelės, dėl to deformuojasi hepatocitai, atsiranda portalinių traktų uždegimai, infiltracija, išveša jungiamasis audinys. Gydant būtina visiška abstinencija, ribojamas fizinis aktyvumas, riebalai.
8.1.2. Ūminis alkoholinis hepatitas.
(Hepatitis alcoholica acuta)
Ūminis alkoholio sukeltas kepenų uždegimas, kuriam būdinga hepatocitų riebalinė distrofija, centrolobulinė nekrozė bei polimorfonuklearinė uždegiminė traktų infiltracija. Retkarčiais nustatomas alkoholinis hhialinas.
Vyrauja kepenų padidėjimas, skausmo sindromas, pakyla kūno temperatūra, gelta, dispepsijos reiškiniai, cholestozės simptomai, portalinė hipertenzija. Įtaką simptomatikai gali turųti pagrindinės kepenų ligos, nes ūminis alkoholinis hepatitas gali atsirasti sergant alkoholine kepenų steatoze, lėtiniu alkoholiniu hepatitu ir alkoholine kepenų ciroze.
8.1.3. Lėtinis alkoholinis hepatitas.
(Hepatitis alcoholica chronica)
Formos: persistentinis hepatitas ir aktyvus hepatitas.
Vyrauja astenovegetacinis sindromas: sumažėja darbingumas, apima silpnumas, nuolat maudžia dešinį šoną, mažėja kūno masė, dispepsija.
8.1.4. Alkoholinė kepenų cirozė.
(Cirrhosis hepatis alcoholica)
Tai dėl lėtinio alkoholizmo atsirandanti sunki kepenų liga, kkuriai būdinga parenchimos riebalinė distrofija, mazginės regeneracijos židiniai hepatocitų nekrozės vietoje, susidarant pseudoskiltelėms,- dėl to sutrinka normali organo kraujotaka bei tulžies nutekėjimas.
Nuolat piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais žmogus gali mirti praėjus 2-3 metams nuo ligos pradžios. Dažniausiai šia liga serga vyrai.
Nusiskundimai: silpnumas, padidėjęs nuovargis, darbingumo sumažėjimas, dispepsijos požymiai-atsiranda ne tik dėl kepenų funkcijos sutrikimo, bet ir dėl alkoholinio kasos, skrandžio, žarnų uždegimo.
Padidėja dirglumas, nemiga, sumažėja lytinis potraukis, impotencija, menstruacinio ciklo sutrikimai.
Pagrindinė profilaktikos priemonė-visiška abstinencija.
8.2. Alkoholizmo pasekmės psichinei sveikatai.
8.2.1. Alkoholinė psichozė išryškėja ne kaip tiesioginė lėtinio alkoholizmo pasekmė, o kaip endogeninės intoksikacijos rezultatas, vidaus organų pažeidimo ir metabolizmo sutrikimų pasekoje, iššauktų alkoholio. Alkoholine psichoze suserga apie 10 procentų sergančiųjų alkoholizmu, dažniausiai 3-čioje stadijoje, nors pasitaiko ir 2-oje stadijoje.
8.2.2. Baltoji karštinė.
(Delirium tremens)
Tai alkoholinis delyras, liga, kurią sukelia lėtinis alkoholizmas, tai viena dažniausių alkoholinių psichozių. Ji prasideda po ilgo girtavimo, kai staiga nustojus vartoti alkoholį, prasideda abstinencijos sindromas. Dar po 3-4 dienų prasideda regos, klausos, lytėjimo haliucinacijos. LLigonį apima baimė, jis veržiasi bėgti, puola aplinkinius. Dreba, prakaituoja, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, svyruoja AKS, padidėja kepenys, sutrinka medžiagų apykaita. Liga trunka keletą dienų. Kartais susergama plaučių uždegimu, įvyksta kalapsas.
Kai būna lengvesnė ligos forma, gydomas ligonis užmiega ir prabudęs staiga pasveiksta. Po to būna išsekęs, sutrikęs, beveik neprisimena ką tik buvusių įvykių, tik šiek tiek- haliucinacijų išgyvenimus.
8.2.3. Alkoholinės klausos haliucinacijos.
Ligonis girdi dialogus, daugybę balsų. Vieni kalba tarpusavyje, kiti- ligoniui. Balsai kaltina, teisia, grąsina, tyčiojasi, šaiposi, o kiti bbalsai jį gina, duoda patarimus. Jeigu klausos haliucinacijos tampa lėtinėmis-prie jų priprantama.Sąmonė išlieka aiški, orientacija laike ir vietoje taip pat.
8.2.4. Alkoholinė paranoja.
Serga vyrai su paranojine arba epileptine charakterio akcentacija. Jaučia pavydo idėjas, kurias sugeba slėpti nuo pašalinių. Dažniausiai neagresyvūs. Krinta seksualinė potencija.
8.2.5. Alkoholinės paranoidos (persekiojimo manija)
Elgsena vadovaujama kliedesių. Persekiojimo kliedesio nelydi jokie kitų rūšių kliedesiai.
8.2.6. Korsakovskio psichozė.
Paprastai pranašauja alkoholinį delyrą arba encefalopatiją Gajė-Vernikė. Būdinga simptomų triada:
~Fiksacinė amnezija
~Konfabuliacija
~Amnestinė dezorientacija
Šios psichozės eiga lėtinė, tęsiasi mėnesiais ir netgi metais.
9. GYDYMAS IR REABILITACIJA. SLAUGA.
Gydymo tikslas- psichinės ir fizinės priklausomybės pašalinimas. Detoksikacija ir terapija yra svarbios, bet tai tik papildoma priemonė, nes pačio alkoholizmo neišgydo.
9.1.Gydymo metodai.
~sąlyginai reflektorinė terapija
~sensibilizuojanti terapija
~psichoterapija
~palaikomoji terapija
9.2. Gydymo ir reabilitacijos organizavimas.
Sergantys alkoholizmu gydomi narkologiniuose stacionaruose, dispanceriuose, kabinetuose, taip pat egzistuoja anoniminių alkoholikų klubai.
9.3. Reabilitacijos metodai
-psichoterapija
-socioterapija (darbinis užimtumas)
-susitikimai su buvusiais alkoholikais
-anoniminių alkoholikų klubai
10. KITŲ AUTORIŲ DARBAI
10.1. Bulotaitė L.”Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje”.- Vilnius, 2000 m.
Tai metodinio pobūdžio medžiaga. Joje autorė nagrinėja alkoholio prevencijos įgyvendinimą mokyklose ir jaunimo tarpe, pateikia prevencijos būdus: gasdinimas, informacija, formuojami atsisakymo įgūdžiai, ugdomi socialiniai įgūdžiai, psichologinio atsparumo didinimas.
Taip pat pateikiami prevencinėms programoms keliami reikalavimai, rizikos faktoriai bei įspėjamieji ženklai.
Aptariamas informacijos pateikimas moksleiviams pagal amžiaus ggrupes, prevencinių programų priemonių kūrimas, tikslai.
Yra pateikta pratimai, užduotys bei kiti aktyvių ugdymo formų pavyzdžiai.
10.2. Michael Hardiman “Žalingi įpročiai”. Vilnius, 2000
Ši knyga priklauso “racionalaus požiūrio” knygų serijai.Knygoje autorius aprašo ne vieną atskirą žalingą įprotį, o komentuoja žalingų įpročių kilmę.Knyga svarbi tuo, kad paprastais ir suprantamais terminais komentuojama tai, kas visuotinai pripažįstama kaip labai sudėtingas reiškinys. Autorius aiškiai, išsamiai, su dideliu pastabumu ir jautrumu nagrinėja kiekvieno žalingo įpročio “vidinį mechanizmą”, sykiu tiksliais ir paprastais žodžiais jo supančioto žmogaus kančias ir ir pastangas išsivaduoti iš jo pančių. Savo knygoje autorius apibūdina pagrindines žalingų įpročių gydymo galimybes ir metodikas. Pažymi, kad daugeliu atvejų efektyviausiai veikia keleto metodų kombinacija, šeimos nariai taip pat geranoriškai įpareigojami keisti savo elgseną su žalingo įpročio apimtu šeimos nariu.
10.3. Rekomenduojamos literatūros sąrašas
1.”Alkoholis ir kiti narkotikai”. Atviros Lietuvos fondas.V.,1992
2.Svaigalų profilaktikos programa “Sniego gniūžtė”/Goštautas A., Gustaitienė L., Pilkauskienė J./”Mokykla ir nusikalstamumo prevencija”. V.,1996, p. 119-122.
3.Nissen J. F.”Nematomas dramblys. Alkoholis, alkoholizmas, alternatyvos”. V.,1997
4.”Kaip įveikti alkoholio ir narkotikų problemas”. Vilniaus narkologijos centras. V.,1994
5.Davidavičienė A.G. “Sveikos gyvensenos įtvirtinimas mokyklose”. V.,1998.
6.”Faktinė medžiaga apie alkoholį ir kitus narkotikus”. Lietuvos mėlynojo kryžiaus organizacijos leidinys. V.,1997
7.”Narkotikai.Atmintinė jaunimui ir tėvams”. LR VRM. V.,1996
8.”Marytės dienoraštis”. Mokymo priemonė apie gyvenimą, meilę ir alkoholį 7-8 klasėms. V.,1998
IŠVADOS
Moksleivių ir jaunimo požiūrį į alkoholį formuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra, visuomenė, žiniasklaida. Statistika rodo, kad nemažai moksleivių dažniau ar rečiau vartoja alkoholinius
gėrimus.
Sunku pasakyti ir išskirti priežastis , kurios skatina jaunimą vartoti alkoholį, nes veikia veikia visas kompleksas tarpusavyje susijusių veiksnių:
~Biologiniai veiksniai ( organizmo, genetinės savybės )
~Socialiniai veiksniai ( aplinka, šeimos pažiūros, draugai)
~Asmenybės ypatybės ir psichologiniai veiksniai ( nepasitikėjimas savimi, nerimas, depresija )
Jaunimas vartoja alkoholinius gėrimus siekiant sumažinti įtampą, įveikti stresą, norėdami pajusti apsvaigimą, dėl bendraamžių įtakos.
Žinant alkoholio vartojimo priežastis ir motyvus, galima sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo išgėrinėjimo veiksnius.
Apskritai, sprendžiant šią problemą, reikia siekti darnių santykių šeimoje, tėvų ir vaikų tarpusavio pagarbos.
Psichologai teigia, kad jei jaunuolis jaus artimųjų pagarbą, domėjimasį jo asmenybe, interesais ir pasitikės jais, tai sumažins alkoholio vartojimo poreikį.
Alkoholio vartojimas tai ženklas, kad asmuo turi psichologinių problemų, kurias labai svarbu padėti išspręsti, kol žmogus dar nenugrimzdo į alkoholizmo liūną.
Visuomenės žinios apie alkoholizmą yra lengvai prieinama informacija apie šią ligą, taip pat yra alkoholio vartojimo prevencijos dalis. Informuojant visuomenę apie alkoholizmą, būtina naudoti įvairius metodus, o ne vien didaktines mokymo priemones.Tai gali būti diskusijoa, įvairūs žaidimai, psichologinės technikos, video filmai.
Didelis
dėmesys turi būti skiriamas tėvams, jiems reikia suteikti informaciją ne tik apie alkoholizmo žalą, bet ir supažindinti su apsaugančiais veiksniais. Jie turi žinoti apie “ įspėjamuosius ženklus”, bei tai, kur galima kreiptis pagalbos.
12. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.” Klinikinė gastroenterologija”- vadovėlis studentams medikams.
( S. Čepulis, P. Čibimas, G. Grybauskas). Vilnius: Mokslas, 1988.
177-186 p.
2.”Psichiatrija”- vadovėlis studentams medikams.
( M. B. Korkina, N. D. Lakosina, A. E. Ličko). Maskva: “Medicina”,
1995. 192-224 p.
3.” Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje”
(Bulokaitė L.).Vilnius: Efrata, 2000
4.”Žalingi įpročiai”
(Hardiman Michael).Vilnius: GGaivata, 1999
5.”Medicinos enciklopedija”, 1 tomas.
Vilnius: valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991
