AŠ vaizdas

Aš-vaizdo apibūdinimas

Savimonę, arba savęs įsisąmoninimą, pirmiausia reikėtų suprasti kaip savęs pažinimo ir įvertinimo procesą. Šio proceso rezultatas būtų savęs vaizdas, vadinamas Aš-vaizdu, arba Aš-koncepcija, arba Aš-sistema. Dalis autorių šiuos terminus vartoja kaip sinonimus, o kai kurie nurodo tam tikrus jų skirtumus.

Taigi kas yra Aš-vaizdas?

Aš-vaizdas – tai vaizdinių ir sprendinių apie save (savo bruožus ir sugebėjimus, išgyvenimus ir motyvus, savo vietą tarp žmonių ir t.t.) sistema. Ji yra palyginti pastovi, labiau ar menkiau įsisąmoninta, išgyvenama kaip unikalus Aš.

Kiekvieno iš mūsų Aš-vaizde ggalima išskirti du aspektus:

1. Žinias apie save (tai ne tik žinojimas, kas mums būdinga, bet ir kiek išreikšti mumyse vieni ar kiti bruožai).

2. Savosios vertės jausmą (savęs įvertinimą), t.y. nusiteikimą savo paties atžvilgiu, savo vertingumo išgyvenimą, kuris tarsi persmelkia visą savęs suvokimą ir Aš-vaizdą.

Aš-vaizdo turinys formuojasi ilgus metus, save perprantant ir kaupiant žinias apie save. Toms žinioms apie save, be abejo, nesame abejingi: mes jas vienaip ar kitaip vertiname, išgyvename, priimame arba nepriimame. Todėl atskirti žinias apie save ir savęs vertinimą yra llabai sunku, o gal net ir neįmanoma. Sąlyginai tai atskiriama tik dėl to, kad būtų lengviau suprasti Aš-vaizdo esmę ir sandarą.

Taigi Aš-vaizdas yra savimonės, arba savęs suvokimo, proceso produktas. Tai galima pavaizduoti taip:

Aš-vaizdas visada sąlygoja mūsų asmenybės aktyvumą ir galimybes. PPavyzdžiui, esama žmonių, apie save manančių: „aš viską galiu“, „aš kai ką galiu“, „aš nieko negaliu“. „O jeigu negaliu, tai nieko ir nedarysiu“. Vadinasi, palankus arba nepalankus Aš-vaizdas skatina arba slopina mūsų aktyvumą. Kad nuo savojo Aš suvokimo priklauso žmonių galimybės, įrodo hipotezė: įteigus žmogui vienas ar kitas jo Aš galimybes, jis iš tiesų sugeba atlikti tai, ko įprastoje būsenoje nepajėgtų.

Antra vertas, sėkminga ar nesėkminga mūsų veikla atitinkamai veikia Aš-vaizdą. Taigi galima sakyti, kad mūsų Aš-vaizdas ir mūsų veikla bei aktyvumas yra tarpusavyje susijęs, vienas nuo kito priklauso.

Mūsų Aš susieja į visumą įvairias mūsų mintis, jausmus, norus, veiksmus ir pan., t.y. leidžia mums pajusti savo asmenybės vientisumą. Be to, Aš dėka juntame, išgyvename save kaip tą patį praeityje, dabartyje ir aateityje ir šiaip suvokiame bei jaučiame tapatumą sau. Todėl kiekvieno mūsų Aš – tai tarsi mūsų asmenybės šerdis, vidinio pasaulio ašis, centras.

Aš-vaizdo įsisąmoninimas

Kaip ir kiti psichiniai reiškiniai, Aš-vaizdas visada turi kažką, kas suvokiama labai aiškiai, kažką, kas suvokiama ne taip aiškiai, o dar dalelė savęs vaizdo lieka apskritai neįsisąmoninta. Kokios savybės paprastai „pasprunka“ nuo mūsų sąmonės, lieka už aiškaus suvokimo ribos?

 Tai gali būti savybės, kurių savyje nepastebėjome, nes jos mums paprasčiausiai nereikšmingos.

 Galima suvokti turint vienas ar kitas savybes, tačiau nesuprasti vvidinių ar išorinių jų priežasčių.

 Kai kurios savybės neįsisąmoninamos dėl to, kad asmenybei jos yra nepriimtinos: prieštarauja jau susiklosčiusiam Aš-vaizdui, ir jų suvokimas gali sumenkinti savigarbą.

Įsisąmonintų ir neįsisąmonintų elementų požiūriu Aš-vaizdą galime įsivaizduoti kaip tam tikrą sistemą su „sąmoninga“ viršūne ir „pasąmoniniu“ pagrindu.

Šių vaizdo dalių santykis nuolat kinta. Sakykime, per psichoterapijos seansus žmogus suvokė, kodėl jaučia priešiškumą metais jaunesniam broliui. Vadinasi, anksčiau nelabai aiškiai suvokta ir sunkiai paaiškinama savybė – „priešiškumas broliui“ tapo visiškai įsisąmoninta. Taigi prasiplėtė viršutinės Aš-vaizdo dalies ribos.

Taigi kiekvieno mūsų Aš yra žymiai didesnis nei tas Aš, kurį mes sąmoningai suvokiame. Pasąmonėje paslėpti mūsų asmenybės aspektai gali būti labai nemalonūs, išreiškiantys priešiškumą ir agresyvumą.

Psichoanalitikai teigia, kad susitikti „akis į akį“ su savo pasąmone mums padeda ne tik nevalingi poelgiai. Dar viena iš tokios akistatos galimybių yra sapnai.pasąmonėje glūdintys slapti, sąmonei nepriimtini norai, baimės, konfliktai iškyla į paviršių miegant.

Užmegzdami ryšį su savo pasąmone ir giliau save įsisąmonindami, mes turime galimybę ne tik išspręsti savo vidinius prieštaravimus. Pasąmonėje mes galime atrasti savojo Aš atsinaujinimo, augimo, stiprybės, išminties šaltinius. Vadinasi, galime suprasti, kas esame iš tikrųjų.

Aš-vaizdo pastovumas

Susiformavusiam mūsų Aš-vaizdui būdinga patį save palaikyti, išliekant nepakitusiu.

Mūsų Aš-vaizdo pastovumas kaip tik ir priklauso nuo to, kaip mes priimame neatitinkančią jo informaciją: esame „„atviri“ ar „uždari“ jai. Todėl Aš-vaizdas gali būti labilus (kintantis), ir rigidiškas (sustingęs).

Vadinasi, kuo „atviresni“ esame informacijai apie save, tuo daugiau galimybių keistis turi mūsų Aš-vaizdas.

Kai Aš-vaizdas yra per daug kintantis arba, atvirkščiai, per daug pastovus, gali kilti įvairių problemų. Turėdamas nepastovų, lengvai kintantį Aš-vaizdą, žmogus tarsi netenka savęs suvokimo ir vertinimo pagrindo, nes nežino, koks yra iš tikrųjų, ko iš savęa tikėtis. Todėl jis tampa priklausomas nuo išorinių aplinkybių, ir kiekviena sėkmė ar nesėkmė keičia jo požiūrį į save.

Tuo tarpu „sustingusį“ savęs vaizdą turinčiam žmogui būdinga stipri psichinė gynyba – visa nauja informacija apie save pertvarkoma taip, kad ji nepažeistų susidariusio Aš-vaizdo. Tai trukdo žmogui prisitaikyti prie naujos aplinkos, keisti požiūrį į save.

Aš-vaizdo turinys

Aš-vaizdo turinį sudaro informacija apie save. Ją galima padalyti į tokias grupes:

 Požiūris į savo išvaizdą;

 Savo emocionalumo įvertinimas;

 Sprendimai apie savo moralines savybes;

 Požiūris į intelektą ir sugebėjimus;

 Informacija apie savo socialinius vaidmenis.

Kiekviena tokia grupė žinių apie save vadinama Aš-vaizdo faktoriumi. Šie faktoriai sudaro tam tikrą sistemą. Savęs suvokimo ir vertinimo procese vienas kuris nors faktorius vyrauja, t.y. tampa svarbiausiu savęs vertinimo kriterijum.

Kuris Aš-vaizdo faktorius taps vyraujančiu, dažnai priklauso nuo to, kurioje veiklos srityje asmenybė jaučiasi labiausiai kompetentinga ir kur anksčiau ji yra sulaukusi sėkmės ar palaikymo.

Susiformavus pagrindiniam savęs vertinimo kkriterijui, žmogus paprastai vėl pasirenka tokias veikos sritis, kur vyraujantis Aš-vaizdo faktorius gali geriausiai pasireikšti, kur jis gauna didžiausią aplinkinių palaikymą, įvertinimą, paspirtį.

Pasitaiko atvejų, kai kiti žmonės mūsų vyraujančio savęs vertinimo kriterijaus ne tik nepalaiko, bet ignoruoja ar net neigia, t.y. vertina mus ne pagal tai, ką mes patys savyje vertiname. Tuomet, siekdami išlaikyti savosios vertės lygį, mes iškreipiame informaciją, neigiančią mūsų vyraujantį Aš-vaizdo faktorių. Dažnai žmonių tarpusavio konfliktai kyla būtent dėl to, jog yra neigiama ignoruojama tai, ką žmogus savyje labai vertina. Galima sakyti, kad tiesiausias kelias į draugystę – pripažinti ir patvirtinti žmogaus vyraujantį savęs vaizdo faktorių.

Aš-vaizdo formos

Vaizdiniuose apie save visuomet galima aptikti realųjį Aš (įsisąmonintą vaizdinį apie save šiuo momentu); idealųjį Aš (koks norėčiau tapti, kokį man būtų malonu save matyti); ateities Aš (tokią asmenybę, kokia realiai galiu tapti); idealizuotąjį Aš (koks norėčiau tapti): daugybė parodomųjų (reprezentacinių) Aš (savotiškų kaukių, kurių tikslas paslėpti neigiamus bruožus).

Tai dar ne viskas. Kiti autoriai mini dar dvasinį Aš, socialinį Aš, fizinį Aš, intymųjį Aš, taip pat šeimyninį Aš. Skiriamas ir veidrodinis Aš. Kalbama natgi apie fantastinį Aš.

Matyt, galima būtų atsirasti ir daugiau Aš veidų. Tačiau problema yra ne ta, kiek ir kokių Aš iš tikrųjų yra, o ta, kad šitokia mūsų

Aš įvairovė gerokai apsunkina teisingos savivertės formavimąsi.

Koks yra santykis tarp mūsų realaus ir idealaus Aš?

Sveikam žmogui tarp realaus ir idealaus Aš būdingas tam tikras atotrūkis. Žmogaus sielos tyrinėtojai tvirtina, kad šio nesutapimo laipsnis turi nemažai įtakos mūsų veiklos aktyvumui ir sėkmei, taip pat mūsų savosios vertės jausmui.

Mažas skirtumas tarp realaus ir idealaus Aš liudija apie asmenybės vidinę pusiausvyrą, pasitikėjimą savo jėgomis ir kartu sąlygoja sėkmingą veiklą. Didelis skirtumas, atvirkščiai, byloja apie asmenybės vidinius konfliktus, menkavertiškumo jausmą, sukelia pasyvumą, nesėkmes veikloje, ttarpasmeninių santykių sunkumus.

Reprezentacinis Aš – savotiška mūsų vizitinė kortelė, pateikiama kitiems. Tiksliau, daugybė vizitinių kortelių, nes kiekvienas mūsų atliekamas vaidmuo reikalauja atskiro parodomojo Aš. Kiekviename tokiame Aš mes pateikiame save truputi geresnį, gražesnį, malonesnį. Parodomasis Aš yžač parankus tada, kai siekiama pateisinti kitų žmonių lūkesčius mūsų atžvilgiu.

Paprastai mes puikiai suvokiame skirtumą tarp savo realaus ir reprezentacinio Aš. Tačiau kartais parodomasis Aš taip „įauga į kraują“, kad žmogus gali priimti jį kaip realybę, o realusi Aš paprasčiausiai išstumiamas į pasąmonę.

Aš-vaizdo vystymasis

Kokiomis kkryptimis vystosi Aš-vaizdas asmenybei bręstant?

 Aš-vaizdo turinys plečiasi.

 Suvokiamos savybės ir bruožai tampa vis labiau apibendrinti, pereinama nuo atsitiktinių, išorinių požymiu fiksavimo.

 Stiprėja savojo Aš individualumo, unikalumo suvokimas, atrndama vis daugiau savo ir kitų žmonių skirtumų.

 Keičiasi Aš-vaizdo faktorių reikšmingumas.

Taigi mūsų savęs suvokimas prasideda nnuo atskirų pajautimo momentų ankstyvojoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Maždaug antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais jau pradedame atskirti save nuo aplinkos – „Aš“ nuo ne „Aš“.

Paauglystę Aš-vaizdas „pasitinka“ kaip gana pastovi ir sudėtinga sistema. Paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje labai smarkiai keičiasi savęs suvokimo turinys ir struktūra.