Asmenybes samprata

TURINYS

ÁVADAS…………………..

………….. 1

1 dalis. ASMENYBËS

SAMPRATA…………………. 2

1.1. Psichoanalizës

teorija…………………..

….. 2

1.2. Mokymosi

teorija…………………..

…….. 6

1.3. Augimo

teorija…………………..

……… 7

2 dalis. KITOS ASMENYBËS SAMPRATOS TEORIJOS

IR

FAKTORIAI…………………..

……….. 9

2.1. Lauko

teorija…………………..

………. 9

2.2. Motyvacijos

teorija…………………..

……. 10

2.3. Savisuderinamumo

teorija…………………..

.. 10

2.4. Logika ir

kûryba……………………

…….. 11

2.5. Intuicija ir

áproèiai……………………

……. 12

2.6. Vertybiø

sistema…………………..

……. 13

Ávadas

Menas valdyti þmones visuomet yra gyvybiðkai svarbus vadovams bet

kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jëgos perteklius ir

maþas nusiskundimø skaièius, vadovas galëdavo “laikyti po padu” daugiau

darbininkø ir atleisti nepatikusius. Ðiais laikais prityræ specialistai

tapo retenybë. Be to, labai padaugëjo skundø bei reikalavimø, kuriems

tenkinti firmos iðleidþia daugiau pinigø, nei kitiems veiklos objektams.

Dël visø ðiø faktoriø valdymo menas yra vienas pagrindiniø momentø

vertinant firmos konkurentabilumà ir vadovybës darbo efektyvumà.

Nors þmogus yra sudëtingesnis ir máslingesnis uþ bet kurá gamybiná

procesà, teorinis supratimas apie já labai menkas. Þmogaus atsakomøjø

reakcijø gama þymiai platesnë nei árengimø. Vienodi mechanizmai vienodomis

sàlygomis vienodai reaguoja á konkreèius poveikius, taèiau nëra dviejø

þmoniø, kurie, atsidûræ vienodose sàlygose, elgtøsi vienodai ( nors jø

patirtis ir bûtø identiðka).

Be to, þmogus reaguoja á tokius faktorius, kurie mums neþinomi, todël

jo negalima tiksliai apibûdinti. Lengva patikrinti, kaip dirba maðina,

þmogus gi gali nusiðypsoti, nors viduje tiesiog “verda” ið pykèio.

Nors psichologija- jauna disciplina, taèiau apie individualø màstymà

ir elgesá spëjo sukaupti nemaþa þiniø. Ji gali bûti naudinga vadovui,

kuriam bûtina suprasti þmones, su kuriais dirba. Pirmos ir antros ððio darbo

dalies tikslas- supaþindinti su kai kuriomis psichologijos mokyklomis,

teorijomis, koncepcijomis, labiausiai tinkanèiomis ðiuolaikiniam vadovui.

Þmogaus elgesio samprata leis vadovui bûti atidesniu þmonëms, padëti

darbuotojams patenkinti savo poreikius ir pasitarnauti organizacijai.

1dalis

Asmenybës samprata

Ðioje dalyje pateikiamos trys pagrindinës mokyklos: 1) psichoanalizës

teorija, 2) mokymosi teorija ir 3) augimo teorija.

1. 1. Psichoanalizës teorija

Vientisà ir iðsamiausià þmogaus asmenybës teorijà- psichoanalizës

teorijà- XX a. pradþioje sukûrë Z.Froidas (S.Freud), o jà iðvystë K.Jungas

(K.G.Jung), A.Adleris (A.Adler), K.Horni (K.Horney),

H.Salivanas(H.S.Sullivan) ir E.Fromas(E.Fromm).

Z.Froidas.

Z. Froidas( 1856- 1939)- austrø psichiatras ir psichologas, sukûræs

individo psichoseksualinio vystymosi teorijà, pasiûlæs laisvø asociacijø

metodà laikyti psichoanalitinës terapijos pagrindu.

Psichoanalizë pagrásta dviem pagrindinëmis hipotezëmis.Pirmosios esmë

ta, kad kiekvienas psichologinis reiðkinys turi konkreèià prieþastá.

Froidas árodinëjo, kad sapnø turinys, nors daþnai atrodo nieko bendro su

realybe neturintis, yra sàlygojamas nesàmoningø þmogaus impulsø ir norø.

Jei gerbiantis virðininkà darbuotojas sapne mato já, atleistà ið pareigø,

tai pagal Froido teorijà gali reikðti, kad ið tikrøjø virðininkas nëra

pavaldiniui malonus.

Kalbos, raðymo, atminties klaidas (“ Freudian slips”) Z.Froidas laikë

ne atsitiktiniais nesusipratimais, o neásisàmonintø siekiø ir troðkimø

liudijimu. Jei susirinkimo pirmininkas suklys ir pasakys: ” man labai

nemalonu jus, susirinkusius èia, matyti.”- tai gali reikðti, kad

pasàmonëje dël ávairiø prieþasèiø jis norëtø susirinkimà atidëti arba visai

atðaukti.

Antroji hipotezë sako, kad neásisàmoninti procesai vaidina þymiai

svaresná vaidmená formuojant màstymà ir elgesá, nei sàmoningi. Þmogus

daþnai neþino tikrøjø savo siekiø ir norø. Kad iðsiaiðkintø slaptus

siekius, Froidas sukûrë laisvø asociacijø metodà, t.y. tiriamasis kalba

viskà, kas jam ðauna á galvà, nesvarbu kokios keistos ar nesàmoningos

iðreikðtosios mintys bebûtø.

Tæsdamas tyrimus, Froidas sukûrë struktûriná þmogaus psichinio

gyvenimo organizacijos modelá. Jis iðskyrë tris pagrindines dalis: “id”

(arba “tai”), “ego” (arba “að”) ir “superego” (arba “aukðèiau negu að”).

“Id”- þmogiðkø troðkimø ðaltinis. Tai seksualiniai ir agresyvieji

troðkimai, besivadovaujantys pasitenkinimu ir norø ágyvendinimu nedelsiant.

”Ego”- sàmonë, reguliuojanti pirmojo ir treèiojo psichikos lygiø

konfliktà, kontroliuojanti “id” ir “superego”. Ji paklûsta realybës

dësniams ir ieðko galimybës patenkinti poreikius ir norus atsiþvelgdama á

iðorinius faktorius.

“Superego”- auklëjimo, socialiniø normø suformuotas psichikos lygis

(sàþinë), padedantis sàmonei tramdyti ir valdyti pasàmonës potraukius.

“Superego” formuojasi tëvø, kuriuos vaikas stebi, moralës pavyzdþiu. Ðtai

pavyzdys, kaip visos trys psichikos dalys veikia vienu metu. Sutikæs

gatvëje patrauklià moterá, vyriðkis gauna ið “id” seksualiná impulsà. Jo

“ego” ieðko galimybës realiai patenkinti norà, o “superego”- moraliniø

principø ir kaltës jausmo ásikûnijimas- sulaiko nuo agresyviø veiksmø.

Kai susidaro iðorinis pavojus þmogaus psichinei bûsenai (nerimas,

stresas), “ego” stengiasi sumaþinti pavojø ieðkodamas realaus, sàmoningo

problemos sprendimo arba iðkreipdamas situacijà. Toks reiðkinys þinomas

kaip apsauginiø mechanizmø veikimas.

Pagrindiniai apsauginiai mechanizmai yra šie:

1) Iðstûmimas (repression).Reiðkiasi kaip nesiderinanèiø su savimone

ir galinèiø pakenkti savigarbai potraukiø ir impulsø, t.p. jø sukeltø

emocijø bei atsiminimø uþmirðimas, aarba perkëlimas ið sàmonës á pasàmonæ.

Skirtingai nuo paprasto uþmirðimo, yra motyvuotas, t.y. uþmirðtama tai, kas

nemalonu ir kelia kaltës pajautimà.

2) Perkëlimas (projection). Asmuo priskiria savo pojûèius kitiems

þmonëms. Uþuot pasakæs ”Að nekenèiu Dþordþo”, jis gali pasakyti “Dþordþas

nekenèia manæs”. “Ego” naudojasi ðiomis priemonëmis dël tø paèiø prieþasèiø

kaip iðstûmimo atveju. Minties apie neapykantà ásisàmoninimas, dažnai

žeidžiantis labiau nei pati neapykanta, sukelia toká nerimà ir pavojø, kad

þmogus nebegali normaliai gyventi.

3) Racionalizavimas (rationalization). Tikrosios prieþastys,

sukelianèios tam tikras mintis ar poelgius, kartais yra tokios

nepriimtinos, kad jas reikia pakeisti priimtinesnëmis. Pavyzdþiui, sunkiai

susitvarkantis su darbais, gali tikinti save ir kitus, kad grafikas

neatitinka realiø þmogaus galimybiø. Ið tikrøjø jam norisi, kad visas

kolektyvas dirbtø lëèiau ir blogiau, nes jis jauèiasi paþemintas.

4) Pakeitimas ( reaction formation ). Kai noro, jausmo ásisàmoninimas

sukelia þmogui baimæ ir diskomfortà, juos galima pakeisti prieðingais (

pyktá- dþiaugsmu, neapykantà- pakantumu ir pan.).

K.G.Jungas.

K.G. Jungas(1875- 1961)- ðveicarø psichologas, filosofas.Davë pradþià

gelmiø psichologijos krypèiai- analitinei psichologijai. 1907- 11 Z. Froido

mokinys ir bendradarbis.Froidistinëje psichikos sistemoje itin didelæ

reikðmæ teikë kolektyvinei pasàmonei, priskirdamas jai instinktus ir

archetipus (ankstesniø kartø mitus, simbolius ir vaizdinius ).

Nors K.G.Jungas pritarë daugeliui Z.Froido idëjø, taèiau jø nuomonës

iðsiskyrë principiniuose nesutarimuose. Jungas manë, kad elgesá lemia tiek

þmogaus norai, tikslai, tiek gyvenimo istorija. Jei Froidas tvirtino, kad

þmogus gyvena tik norais, ttai Jungas manë, kad þmogus gyvena ir norais, ir

tikslais.

Þinomiausia Jungo “asmenybës teorijos” dalis- þmoniø skirstymas á

intravertus ir ekstravertus. Ekstravertai susikoncentravæ á iðoriná pasaulá

ir yra komunikabilesni. Intravertai orientuojasi á savo vidiná pasaulá,

subjektyvius pojûèius, yra uþdaresni. Abi ðios tendencijos dera vienoje

asmenybëje, taèiau viena jø dominuoja, nulemdama asmenybës tipà.Todël

vadovui svarbu þinoti, kad þmonës bendrauja su iðoriniu pasauliu taip, kaip

jiems patogiau, o tai reiðkia, kad su kiekvienu ið jø reikia elgtis

skirtingai.

A.Adleris.

A. Adleris (1870- 1937)- austrø gydytojas ir psichologas. 1902-11

Z.Froido bendradarbis. Atsisakæs Froido paþiûrø sukûrë individualios

psichologijos sistemà. Þmogaus veiklos stimulu laikë siekimà kompensuoti

nepilnavertiðkumo kompleksà.

Adleris manë, kad socialiniams þmogaus interesams ir norui vadovauti,

pirmauti reikëtø skirti daugiau dëmesio, nei tai darë Froidas. Jo sukurta

teorija kaip tik ir sukoncentruota á ðiuos aspektus .

Savo teorijoje Adleris árodinëja, kad noras pirmauti- pagrindinis

þmogaus noras.Pirmaavimà jis suprato ne kaip garbæ ar socialiná statusà, o

kaip kaþkà labai artimà potencialiø þmogaus galimybiø vystymui ir

realizavimui. Adleris pastebëjo, kad silpni vienoje veiklos srityje þmonës

daþnai jauèiasi nepilnaverèiai ir bando kompensuoti tuos trûkumus kita

veikla.Pavyzdþiui, G. Kaningemas (Kanningem) vaikystëje labai apdegë.

Norëdamas kompensuoti ðá trûkumà jis intensyviai treniravosi ir tapo þymiu

sprinteriu.

K.Horni, H.Salivanas ir E.Fromas.

K. Horni(1885-1952)-vokieèiø, amerikieèiø gydytoja, psichologë. Neurozes

laikë þmogaus elgesio apsaugos nuo prieðiðkos socialinës aplinkos forma .

H. Salivanas (1892- 1949)- amerikieèiø psichologas. Sukûrë

asmeniniø

santykiø koncepcijà. Asmenybæ traktavo kaip þmogaus personifikacijø visumà.

E.Fromas (1900- 1980)- vokieèiø ir JAV filosofas, sociologas psichologas;

projekto sukurti sveikà visuomenæ psichoanalitinës socialinës ir

individualios terapijos pagrindu autorius.

Ðie psichologai taip pat pripaþino socialiniø aspektø svarbà

asmenybës teorijoje. Jie padarë svarbø ánaðà á þmogaus, ne tik kaip

biologinës, bet ir kaip á socialinës bûtybës, sampratà.

K. Horni (Horney) nustatë, kad vaiko baimës atsiranda dël blogø

santykiø su tëvais. Ji apraðë tø baimiø reiðkimosi vëlesniame bendravime

formas. Pavyzdþiui, vaikas, kuris vaikystëje buvo þeminamas, baudþiamas,

arba tas, kuris buvo pernelyg globojamas ir lepinamas, suaugæs gali

visokiais bûdais siekti aplinkiniø meilës ar valdžios.

H. Salivanas (Sullivan) tyrinëjo þmoniø santykius ir priëjo iðvadà,

kad asmenybë- tai tiesioginis tarpasmeniniø santykiø atspindys.

E.Fromas tyrë ryðius tarp psichiniø procesø ir socialiniø þmogaus

gyvenimo sàlygø. Jis teigë, kad kai kurie þmonës ar þmoniø grupës,

neturëdamos galimybiø patenkinti socialiniø poreikiø, tampa lyderiais-

maniakais. Kaip pavyzdá jis nagrinëjo situacijà hitlerinëje Vokietijoje.

Praktinës psichoanalizës teorijos iðvados.

Nors psichoanalizës teorija nepateikia konkreèiø problemos sprendimo

metodø, ji gali padëti vadovui suprasti pavaldinius. Ið ðios teorijos

vadovas supras, kkad pavaldiniø elgesys ne visada yra logiðkas ir protingas,

kad elgesá ne visuomet galima apibendrinti griežtais ir tiksliais

terminais, kad žmonës ne visada supranta savuosius impulsus ir norus. Todël

vadovui reikëtø atsiþvelgti ir á galimus slaptus motyvus.

1. 2. Mokymosi teorija.

Ið dalies kkaip atsakas psichoanalizës teorijos idëjoms, ið dalies dël

psichologijos mokslo vystymosi buvo sukurta mokymosi teorija- biheviorizmas-

antroji psichologijos mokykla. Jos atstovai- Dþ.Votsonas ir B.Skineris,

didelæ átakà turëjo I.Pavlovo darbai.

I.Pavlovas (1849- 1936) specializavosi sàlyginiø refleksø tyrimuose.

XX a. pr. sukûrë sàlyginiø refleksø teorijà, padëjusià tirti psichinius

procesus, nustatë refleksiniø aktø susidarymà ir persitvarkymà.

Dþ.Votsonas (Watson) pritaikë sàlyginio reflekso sampratà mokymosi

teorijoje. Jis teigë, kad visà elgesá galima apibûdinti stimulø ir reakcijø

terminais. Stimulas apibûdinamas kaip iðorinës aplinkos pasikeitimas, o

reakcija- kaip organizmo atsakas á tà pasikeitimà. Mokslininkas teigë, kad

tarp stimulo ir reakcijos egzistuoja ágimti ryðiai, todël, pasitelkus

sàlyginius refleksus, galima mokyti, taip sukuriant naujus ryðius tarp

konkreèiø stimulø ir reakcijø. Tvirtai ásitikinæs iðmokimo principø svarba

ir þmogaus apmokymo galimybe, Votsonas sakë: “ Duokite tuzinà sveikø vaikø,

leiskite juos auklëti pagal mano mmetodikà, ir að garantuoju, kad bet kurá

ið jø padarysiu, kuo panorësiu- daktaru, teisininku, menininku, komersantu,

net vagimi, visiðkai neatsiþvelgdamas á jø talentus, polinkius, siekius.”

B.Skineris (Skinner) praplëtë sàlyginiø refleksø teorijà. Jis nustatë

skirtumà tarp dviejø reakcijos tipø- automatiniø, atsirandanèiø dël

iðoriniø stimulø (seiliø iðsiskyrimas pamaèius maistà, rankos atitraukimas

nuo karðto daikto), ir operantiniø refleksø, kuriuos organizmas sukuria

savaime ( pradedanèio paþinti pasaulá vaiko ðliauþiojimas).

B.Skineris nustatë, kad operantines reakcijas galima sustiprinti

pagiriant ir susilpninti baudþiant. Ádomu, kad operantinis mokymas tæsiasi

ilgiau, jei skatinama ir giriama ne reguliariai, oo kartas nuo karto.

B.Skinerio bandymai parodë, kaip plaèiai galima taikyti operantinio

reagavimo principus( pvz.: mokë balandþius þaisti stalo tenisà).

Praktinës mokymosi teorijos iðvados.

Terminas “mokymosi teorija” taikomas pirmiausia kalbant apie elgesio

psichologijà. Skirtumas nuo pedagoginio supratimo yra tas, kad èia daugiau

analizuojami daugiau átakos asmeninës patirties formavimuisi turintys

faktai, tokie kaip ápratimas, ásidëmëjimas, paprasèiausiø refleksø

susidarymas ir pan.

Mokymo teorija organizacijoje pritaikoma efektyviau, nei

psichoanalizës teorija. Be to jos principai paprastesni, todël maþesnë

rizika, kad taikydami teorines þinias praktikoje, pabloginsime esamà

situacijà.

1. 3. Augimo teorija.

Treèioji asmenybës tyrinëjimø kryptis þinoma kaip “ treèioji jëga ”.

Literatûroje ji daþnai minima kaip humanistinë psichologija. Augimo teorija

pabrëþia þmogaus siekius á savo galimybiø realizavimà, saviraiðkà ir

tobulëjimà. Pagrindiniai ðios srovës atstovai: A.Maslou(Maslow,1908- 1970),

K.Rodžersas (Rogers,g.1902 ).

A. Maslou.

Poreikiø hierarchija.

Daugelis vadovø mano, kad darbas gali patenkinti visus þmogaus

poreikius. Taèiau tyrimai parodë, kad darbas daugeliui þmoniø reiðkia

daugiau nei pinigus, todël, nors ir gauna didelá atlyginimà, bet

nepatenkintas darbu, þmogus gali tapti blogu darbuotoju.

A.Maslou pirmasis pasiûlë poreikiø klasifikacijà ir nustatë jø

tarpusavio ryðius. Jis matë galimybæ sudaryti poreikiø hierarchijà, kurioje

aukðtesnieji poreikiai nepasireiðkia, kol nëra patenkinami þemesnieji.

Žemiausias lygis- fiziologinis, kuris apima visas pagrindines

normalaus žmogaus funkcionavimo ir gyvenimo sàlygas (maistà, poilsá,

gyv.vietà ir pan). Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda

saugumo samprata. Ðiame lygyje þmogus stengiasi uþtikrinti asmeniná saugumà

ir fiziologiniø poreikiø patenkinimo garantijas.Bûdamas saugus, þmogus

pereina á kità lygá ir patenkina atsiradusius socialinius poreikius

(statuso, pripaþinimo siekimà). Kai visi prieð tai minëti poreikiai

patenkinami, þmogus rûpinasi saviraiðka ir potencialiø galimybiø

realizavimu, talento atskleidimu. A. Maslou poreikiø hierarchija pateikta 1

paveiksle.

Maslou teigimu, pateikta hierarchijos struktûra nëra visiems vienoda.

Poreikiø lygiai persidengia vienas su kitu, be to, esant tam tikroms

situacijoms, visa hierarchija gali iðsikreipti, net apsiversti. Pavyzdþiui,

lenktyniø nugalëtojui þymiai svarbiau jo statusas nei saugumas, o

poliariniø srièiø tyrinëtojas pirmiau dëmesá skirs saviraiðkai, nei

fiziologiniams poreikiams.

1 pav. A. Maslou poreikiø hierarchija

Labai svarbu suvokti poreikiø hierarchijos reikðmæ vadovams.

Hierarchija rodo, kad greta pinigø- vieno pagrindiniø darbo varikliø-

svarbûs stimulai yra nepatenkinti poreikiai. Tyrimai rodo, kad aukðtas

gamybos lygis ir maþas darbuotojø kintamumas iðsilaiko tada, kai nëra jokiø

garantijø dël darbo vietø arba yra plaèios saviraiðkos galimybës.

Patenkintas poreikis netenka ðio privalumo. Þemiausiam hierarchijos

lygiui ði taisyklë teisinga tik ið dalies, kadangi sotus þmogus greitai

iðalksta ir jam vël reikia tenkinti tuos paèius poreikius.

Keldama darbo naðumà vien tokiais metodais vadovybë turi þinoti, kad

netinkamø socialiniø ir saviraiðkos poreikiø tenkinimas gali prieðtarauti

darbo reikalavimams, jam kenkti. Iðkilusios problemos sprendþiamos

maksimaliai pritaikant darbo sàlygas prie poreikiø. Pavyzdþiui, pradinë

situacija gamykloje buvo tokia, kad ten dirbanèios merginos negalëjo

bendrauti darbo metu dël tarp jø stovinèiø dëþiø. Kad patenkintø bendravimo

poreiká, jos palikdavo darbo vvietas. Kai dëþës buvo paðalintos, merginos

galëjo laisvai kalbëtis, konsultuotis. Darbo naðumas padidëjo, o broko

sumaþëjo pusantro karto.

2 dalis

Kitos asmenybës sampratos teorijos ir faktoriai

Antroje dalyje aptariamos kitos koncepcijos, kurios neiðsivystë á

mokyklas, taèiau su kuriomis vadovui naudinga susipaþinti. Tai “lauko”,

motyvacijos ir P. Lekio sàmoningumo teorijos. Be to, dëmesys skiriamas

konkretiems elgesio aspektams (logikai, intuicijai, kûrybiðkumui, vertybiø

sistemos formavimui bei ápratimams).

2. 1. Lauko teorija.

Tai viena perspektyviausiø teorijø, tirianèiø þmogaus elgesá;

geðtaltinës psichologijos variantas, sukurtas 1935 m.

K. Levinas (K.Lewin), jos autorius, pagrindinæ idëjà pateikia taip:

asmenybë gyvena ir veikia nemetrinëje erdvëje ir yra sistemos arba lauko,

kuris jà veikia ir lemia jos elgesá, dalis. Asmenybës elgesá lemia

situacinës, arba lauko jëgos, ir jos paèios bruoþai. Vienas elgesio tipas

labiau priklauso nuo asmenybës (pvz. manieros), kitas- nuo situacijos (

pvz., stereotipinis saliutavimas vëliavai).

Kiekviena svarbi þmogaus veikla tame lauke uþima atskirà sritá, kuri

þymima tam tikru skaièiumi. Lauko sritys skirstomos á laisvo ir draudþiamo

judëjimo sritis. Pastarosios apima visuomenës neaprobuojamus arba ið viso

draudþiamus veiksmus. Lauko sritis skiria nevienodo grieþtumo ir

paþeidþiamumo sienos. Asmenybë vystosi pertvarkydama leidþiamas ir

draudþiamas lauko sritis.

Dþ. M. Jingeris ( Iynger ) panaudojo lauko teorijà aiðkindamas kûrybà

ir teisës paþeidimus. Jis teigë, kad nusikaltimø negalima sieti tik su

asmenybe, nes juos veikia ir socialinë aplinka.

Lauko teorija suteikia vadovui daug galimybiø

veikti pavaldinius.

Pirma, galima keisti situacijas ar aplinkà, kurios sukelia problemas.

Antra, veikti asmenybæ. Treèia, naudoti aukðèiau minëtø galimybiø

kombinacijà.

Kadangi keisti aplinkybes visuomet lengviau, negu keisti asmenybæ,

todël pirmiausia reikëtø perþiûrëti visus galimus tokius problemos

sprendimo variantus, ávertinant bendravimo su darbuotojais pobûdá,

darbuotojø fizinæ bûklæ, ámonëje egzistuojanèias taisykles ir pan.

2. 2. Motyvacijos teorija.

Sistemindami asmenybæ stimuliuojanèius veiksnius, D.Maklelandas

(Harvardo un- tas) ir Dþ.Atkinsonas ( Mièigano un-tas) sukûrë specialià

motyvacijos teorijà, turinèià didelæ reikðmæ sprendþiant valdymo problemas.

Mokslininkai tyrë, kaip objektyviai, moksliðkai ávertinti motyvacijà. Jie

iðskyrë tris pagrindinius vveiksnius: verþimàsi á sëkmæ, norà susilaukti

pripaþinimo ir valdþios siekimà.

Verþimàsi á sëkmæ galima apibûdinti kaip norà iðsiskirti, pasiekti

tam tikrus gyvenimo standartus. Toks þmogus mëgsta spræsti problemas, kelia

sau sunkis uþduotis ir nori gauti konkreèius savo veiklos ávertinimus

Valdþios siekimas apibûdinamas kaip noras veikti kitus, priversti

daryti juos tai, ko kitu atveju jie nedarytø. Þmogus, besiverþiantis á

valdþià, nori valdyti kitus ir dþiaugtis savo valdþios poþymiais.

Pripaþinimo troðkimas- noras uþmegzti draugiðkus ryðius su

aplinkiniais. Toks þmogus mëgsta dirbti kolektyviná darbà, jis gerai jauèia

kolegø nuotaikas ir sstengiasi palaikyti atitinkamus santykius su jais.

Visi ðie stimulai labai svarbûs versle. Maslou hierarchijoje jie taip

pat yra aukðèiausiame poreikiø lygyje. Todël vadovai turi þinoti, kaip

sukelti pavaldiniai tam tikrà troðkimà, kad darbuotojas ieðkotø galimybës

patenkinti já gamybinio proceso metu. Toks priartëjimas prie norimos

valdþios, pasiekimø, pripaþinimo padarys darbuotojà laimingà.

2. 3. Savisuderinamumo teorija

(Òåîðèÿ ñàìîñîãëàñîâàííîñòè )

Treèioji asmenybës elgesio koncepcija- P.Lekio (Prescott Lecky)

sukurta savisuderinamumo teorija. Ði teorija ypaè naudinga aiðkinant save

griaunantá elgesá.

Pagrindinë savisuderinamumo teorijos tezë sako, kad kitiems

atrodantis nelogiðkas asmens elgesys, tam þmogui ið tikrøjø atrodo esàs

teisingas ir suderintas su asmeninëmis nuostatomis. Taigi, P.Lekis

tvirtino, kad kiekvienas mûsø laikome save protinga, harmoninga ir

tikslinga asmenybe.

Vis dëlto, dël atgaliniø ryðiø su iðoriniu pasauliu, supratimas apie

save kinta. Vieni, gaudami prieðtaringà informacijà apie save, lengvai

pakeièia nuomonæ, kiti tai daro labai sunkiai ir skausmingai arba ið viso

laiko naujus faktus klaidingais. Pastarasis atvejis pasitaiko daþniau.

Kitaip þmogaus supratimas apie save nuolat kistø, dël to labai

komplikuotøsi kasdieninis gyvenimas: asmuo netektø pasitikëjimo savimi,

savo galimybëmis, neþinotø aplinkiniø nuomonës, nesuprastø, kuo galima

pasikliauti.

Kad bbûtø iðvengta panaðios situacijos, savimonë turi atsilaikyti

prieð iðorës signalus. Dël ðios prieþasties suklydæs þmogus linkæs kaltinti

visus ir viskà, tik ne save (pvz., neigiamos kolegø pastabos daþnai

laikomos klaidomis ar pavydo apraiðka, uþuot jø paisèius ir bandþius keisti

savo elgesá).

Þmogaus susitaikymas su pastabomis priklauso nuo paèio asmens savybiø

(subrendæs, pasitikintis savimi þmogus greièiau ásitikins kritikos

teisingumu), kritikos intensyvumo (daugeliui sunku ignoruoti nuolatines

pastabas, todël anksèiau ar vëliau jas pripaþásta), taip pat nuo savæs

vertinimo adekvatumo ( kuo asmens savæs vertinimas labiau neatitinka

tikrovës, tuo didesnio pasiprieðinimo susilaukia kkritika).

Teorija labai neparanki vadovui: uþuot baudæs uþ neteisingus

sprendimus, jis turi pagalvoti, kaip pats darbuotojas save ásivaizduoja,

kaip reaguos á iðorinius signalus, kurie gali neatitikti darbuotojo

savimonei. Jei vadovas galës paaiðkinti pavaldinio elgesá, jis turës realià

galimybæ paveikti darbo procesà.

2. 4. Logika ir kûryba

Manome, kad visos mûsø mintys, veiksmai bei dauguma kitø asmenø

svarstymø, poelgiø yra logiðki. Visa mokymo sistema, kurios pagrindas-

faktø isiminimas, vysto loginá màstymà.Ið tikrøjø dauguma poelgiø-

intuityvûs, paremti tik jausmais. Taigi, logika vaidina tik antraeilá

vaidmená þmogaus elgesyje.

Ne visuomet logiðki yra ir kûrybiniai procesai. Dauguma þmoniø linkæ

manyti, kad mokslinë kûryba, atradimai- tai loginiø etapø grandinë. Ið

tikrøjø logika atsiranda tik vëlesniais kûrybinio proceso etapais.Pradþioje

kûrybinë asmenybë nustato neloginius tarpusavio ryðius tarp idëjø. Tik kai

padaromas atradimas, naudojami loginiai argumentai.

Kûrybinis procesas- tai viena intuicijos formø. Já galima padalinti á

dvi stadijas.

Pirmoje kûrybinio proceso stadijoje ieðkoma ryðio tarp dviejø atskirø

idëjø ar faktø, kuriuos reikia sujungti á vienà prasminæ priklausomybæ.

Pavyzdþiui, pirmuose bandymuose su elektra lordas Kelvinas bandë

sukonstruoti árengimà labai maþiems elektros átampos svyravimams fiksuoti.

Giedrà dienà jis pastebëjo kaip nuo menkiausio þiûrono læðio kryptelëjimo

ant sienos juda “saulës zuikutis”. Tada Kelvinas suprato, kad prie

voltmetro prijungus nedidelá veidrodëlá ir nukreipus já á matavimo skalæ,

bus galima pastebëti maþiausius svyravimus.

Ðis kûrybinio proceso etapas remiasi intuicija, aukðtesne pasàmoningo

màstymo forma. Mokslininkai nne visada gali paaiðkinti ko ieðko, o mums

sunku suprasti jø idëjas, todël negalima versti kûrybingø þmoniø nuolat

atsiskaitinëti. Jei jø iðkeltos idëjos ir nepasitvirtina, nereikia reikðti

didelio nepasitenkinimo, nes jis gali visai uþgniauþti kûrybinius

polinkius.

Antroji stadija apima atrastojo ryðio loginá paaiðkinimà, praktinio

pritaikymo árodymà.

2. 5. Intuicija ir áproèiai

Logika ne visada gali iðsamiai paaiðkinti þmogaus elgesá, todël

svarbûs yra ir kiti veiksniai: intuicija, áproèiai.

Intuicija- teisingumo ar klaidingumo, protingumo ar kvailumo vidinis

pojûtis be loginio paaiðkinimo. Laikydamas konkretø poelgá teisingu

konkreèiomis aplinkybëmis, þmogus vadovaujasi praeities patirtimi.

Aplinkybës nebûtinai turi bûti identiðkos. Pakanka, keliø leidþianèiø

apibendrinti elementø. Laikoma, kad intuicija veikia tokiu principu: þmogus

pergyvena konkretø ávyká, já apibendrina ir vëliau vadovaujasi tuo

apibendrinimu. Apibendrinimas gali bûti teisingas ir klaidingas.

Intuicijos procesai nëra iki galo aiðkûs, nes jie labai priklauso nuo

pasàmonës. Su intuicija susijusios ir dvi sàmonës funkcijos: atmintis ir

gebëjimas apibendrinti.

Kitas þmogaus elgesá formuojantis faktorius- áproèiai. Tai

standartinë asmens reakcija á aplinkà, susiformavusi dël daugkartiniø

ankstesniø reakcijø panaðiomis aplinkybëmis praeityje. Kai kurios áproèiø

formos pasitaiko ypaè daþnai. Tai pieðtuko galo kramtymas, atsakymo pradþia

þodeliu “na.”, nesàmoningas ðvilpavimas arba þodþio “þinai” kartojimas.

Prieþastys, dël kuriø atsiranda áproèiai, logiðkai nepaaiðkinamos, todël

kartais tenka pasistengti, kad jø atsikratytume.

Áproèiai- svarbi þmogaus elgesio dalis, kadangi jie atmeta bûtinybæ

spræsti daugelá problemø keletà kartø- tai padaroma automatiðkai (pvz.,

knygos puslapiø vertimas). Kuo daþniau kartojamas veiksmas, tuo didesnë

tikimybë pakartoti já panaðiomis aplinkybëmis ateityje. Áproèio

susiformavimas priklauso nuo iðorinio teigiamo ar neigiamo poveikio, laiko

tarp pirminio áproèio pasireiðkimo ir skatinimo.

2. 6. Vertybiø sistema ir þmogaus pozicija

Be pasàmonëje glûdinèiø intuicijos ir áproèiø þmogaus elgesá veikia

dar viena veiksniø grupë- vertybiø sistema ir þmogaus pozicija.

Vertybiø sistema ir pozicija daþnai apibûdinamos kaip tikëjimas (ne

religine prasme). Prieðingai intuicijai ir áproèiams, vertybiø sistema ir

pozicija perimama ið aplinkiniø, daþniausiai pasireiðkia sàmonës lygyje.

Vaikas perima jas pirma ið tëvø, vëliau draugø, mokytojø, bendradarbiø.

Svarbø vaidmená èia vaidina laikraðèiai, knygos bei televizija.

Iki ðiol labai maþai þinoma apie patá sistemos formavimosi

mechanizmà, kurio rezultatus sunku numatyti.

Tikimybë priimti konkreèià vertybæ priklauso nuo:

1)þmogaus amþiaus (lengviausiai formuojasi ir kinta jaunimo vertybiø

sistema ir pozicija);

2) žmogaus pasitikëjimo tos vertybës neðëju (greièiausiai perimamos

ðeimos nariø, artimø draugø paþiûros);

3) pasitikëjimo savimi (kuo maþesnis pasitikëjimas, tuo labiau asmuo

yra priklausomas nuo kitø, tuo daþniau keièia savo pozicijà);

4) nuosavø ásitikinimø tvirtumo;

5) naujø vertybiø atitikimo senosioms;

6) vertybiø priëmimo tvarkos.

———————–

Savirealizacijos poreikiai

saviraiška, kuryba,talento atskleidimas

Saves ivertinimo poreikiai

vidiniai išoriniai

savigarba statusas

pasitikejimas prestižas

laisve pagarba

Socialiniai poreikiai

padetis visuomeneje, draugyste,

meile

Saugumo poreikiai

saugumas, fiziologiniu poreikiu

patenkinimo garantijos

Fiziologiniai poreikiai

maistas, poilsis, gyvenamoji vieta