atmintis irvaizduote

TURINYS

Įvadas………………………… 3

Atminties ir vaizduotės panašumai, skirtumai ir

sąsajos……………….4

Išvados………………………… 6

Naudota literatūra……………………….. 7

ĮVADAS

Įsivaizduokime savo gyvenimą be ateities. Nesimėgautumėme

buvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustume kalti ir nesikamuotume

dėl skausmingų akimirkų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas gaivus potyris.

Tačiau nepažintume nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti,

kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetima. Atmintis yra proto sukauptų

žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra “visų dalykų saugykla ir

sergėtoja”.

Kur nors keliaudamas žmogus dar prieš nuvykdamas į vietą,

įsivaizduoja, kaip ten bus – galvoja apie žžmones, kuriuos ten sutiks, gerą

maistą, galimybę atsipalaiduoti, ar ką nors kas džiugina. Tai yra

vaizduotė. Kad galėtų sėkmingai orientuotis veikloje, kad sugebėtų numatyti

galimus veiklos rezultatus ar prieš veiklos pradžia žmogus naudojasi savo

vaizduote arba fantazija.

Darbo tikslas būtų: išsiaiškinti atminties ir vaizduotės panašumus,

skirtumus, sąsajas.

ATMINTIES IR VAIZDUOTĖS PANAŠUMAI, SKIRTUMAI, SĄSAJOS

Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos

įsiminimas, laikymas ir atgaminimas vadinami atmintimi. Gyvūnas ir žmogus

gauna daug informacijos, padedančios orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti

prie jos kitimų. Žmogaus informacijos turinį sudaro visa, kas susiję su jo

pažintine veikla. Informacija atmintyje koduojama vaizdiniais ir sąvokomis

(mintimis).

Žmogaus atminties procesai vystosi visą gyvenimą, tačiau kinta

vystymosi pobūdis ir intensyvumas. Pasiekus vystymosi viršūnę atmintis

pradeda blogėti. Taigi, atmintis nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui

išlaikyti. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, yra

žmogaus “aš”, jo rryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.

Atmintį galime skirstyti į trumpalaikę ir ilgalaikę. Nauja

informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje. Čia ji įprasminama,

vertinama ir laikoma. Trumpalaikė atmintis – pirmasis gautos informacijos

apdorojimo etapas. Svarbi trumpalaikės atminties ypatybė – jos apimties

ribotumas (maždaug 7± 2 objektai). Iš tikrųjų žmogus suvokia daugiau, tik

labai greitai (per kelias sekundės dalis) dalį informacijos užmiršta.

Iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę

atmintį. Jos apimtis jau neribota. Yra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad

ilgalaikė atmintis laiko viską, ką žmogus patyrė. Nepaisant kai kurių

sunkumų, žmogus greitai ir tiksliai “suranda” ilgalaikėje atmintyje

žodžius, skaitmenis, veikimo schemas ir t.t.

Taip pat atmintį galime skirtyti ir į daugybę rūšių, kaip

vaizdinę, motorinę, žodinę – loginę, emocinę atmintis, valingą ir

nevalingą.

Atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškinių

sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis iir suvokimas būtų naujas, žmogus

negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti

sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir

asmenybės „aš“ su pastoviais motyvais, nuostatomis ir t.t. Atminties

netekimo atvejai kokių nors traumų metu rodo, kad žmogus be atimties

nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reaguojantį automatą.

Vaizduotė arba fantazija, yra naujų vaizdinių

sudarymas, pertvarkymas atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė kuria

naujus vaizdinius iš atmintyje užfiksuotos medžiagos, taigi, šiame procese

dalyvauja nervinai įsiminimo ir atsiminimo mechanizmai. Vaizduotė yra

žmogaus specifinė psichikos veikla, kkuri atsirado ir plėtojosi jam dirbant.

Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyse įsivaizduoja, ką ir kaip

darys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas iš pradžių tik idealia forma yra

vaizduotės vaizdas.

Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje dar

nėra, o kartais ir tai, ko ir nebus. Tačiau jos šaltinis visada yra

objektyvi tikrovė. Vaizduotės ryšys su objektyvia tikrove lemia jos

priklausomybę nuo tikrovės pažinimo. Kuo daugiau žmogus turi žinių iš tos

srities, kuri susijusi su jo kūryba, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovę

atitinkančius naujus dalykus ir juos praktiškai pritaikyti, nes darbo

procesuose atsiradusi vaizduotė kuria vaizdus, o tie vaizdai realizuojami –

kuriami juos atitinkantys originalūs ir vertingi produktai.

Vaizduotės vaizdai būna tikroviški, jeigu jie

teisingai atspindi tikrovę, nors ir pertvarkytu pavidalu. Tikroviška

vaizduotė yra ir tada, kai suskurti vaizdai įgyvendinami kuriant naujas

vertybes. Net svajonės gali būti įgyvendintos. Vaizduotės tikroviškumas

priklauso nuo žmogaus žinių, patirties, kritiško mąstymo.

Vaizduotė netikroviška, kai jos sukurti vaizdai negali

būti įgyvendinti arba jų įgyvendinimas būtų beprasmis. Tokius vaizdus kuria

žmonės, kurie turi mažai žinių, patirties, nepakankamai išugdytą mąstymą,

ir tie, kurie atitrūkę nuo tikrovės, neveiklūs.

Vaizduotė – tai durys į žmogaus vidinį pasaulį ir taip

pat durys į išorinį pasaulio išgyvenimą. Žmogaus vaizdiniuose išnyksta

laiko ir erdvės ribos, kas leidžia „keliauti: į tolimas ir artimas vietas,

į praeitį, dabartį ir ateitį; „susitikti: ir „kalbėtis“ su norimais

žmonėmis, nepriklausomai nuo to, kur jie yra geografiškai ir istoriškai.

Vaizduotė leidžia visapusiškai išgyventi situaciją ir

susitikimą su žmogumi. Tai reiškia, kad žmogus intelektualiai stebi

situaciją ir išgyvena tuo metu apimančius jausmus. Taip situacija ir

žmonės, su kuriais norima susitikti, tampa tikri.

Naudodami vaizduotę, galima geriau pažinti save, tai,

kaip gali būti reaguojama esant skirtingoms situacijoms. Tuo remiantis,

galima išbandyti įvairius elgesio būdus ir pažiūrėti, „kaip tai veikia“.

Kaip matome, vaizduotės reikšmė žmogui gyvenime

didelė. Ji leidžia geriau pažinti pasaulį, praturtinti psichikos procesų

veiklą. Vaizduotė reikšminga įvairiose žmogaus veiklos srityse: žaidžiant,

mokantis, dirbant, kuriant, tačiau teigiamą reikšmę turi tik tikroviška

vaizduotė.

Reikėtų pažymėti, kad atminties vaizdiniai yra

konkrečių anksčiau suvoktų daiktų ar reiškinių vaizdai, nors gali būti

pasikeitę. Pavyzdžiui, matyto Klaipėdos švyturio ar jo fotografijos

pavienis atminties vaizdinys arba bendras jūros švyturio vaizdinys jau

nebus nei Klaipėdos, nei Šventosios ar kurio nors kito uosto švyturys, o

turės kiekvienam švyturiui būdingų bruožų. Vaizduotės vaizdinys yra visai

naujo būsimo objekto vaizdinys. Pavyzdžiui: šiandien Paryžiuje arba

nuotraukose matytas visiems žinomas Eifelio bokšto vaizdas. Kol jo nebuvo,

inžinierius Eifelis tik savo vaizduotėje sukūrė to bokšto vaizdą ir vėliau

jį įgyvendino. Taigi, vaizduotė vertinga tuo, kad leidžia padaryti

sprendimą, jei net neturima tiek žinių, kiek jų reikia uždaviniui atlikti.

Be to, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vaizdiniai – tai ne atmintyje

išlaikytų paveikslų rinkinys, o tam ttikros programos, pagal kurias renkama

informacija iš aplinkos. Atminties vaizdiniais artėjama prie tikrovės, bet

kartais vaizduotės proceso atotrūkis nuo tikrovės gali labai padidėti.

Vaizduotė panaudoją pojūčių ir suvokimų medžiagą,

įtvirtintą atmintyje, tačiau nekopijuoja tikrovės kaip jutimas ir

suvokimas. Vaizduotėje modeliuojami tie tikrovės elementai, apie kuriuos

nėra geros pažintinės informacijos.

IŠVADOS

1. Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos

įsiminimas, laikymas ir atgaminimas vadinami atmintimi. Atmintis

nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui išlaikyti. Sutrikus

atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, yra žmogaus “aš”, jo

ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.

2. Vaizduote yra sukuriami naujų daiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai. Jie

vėliau gali būti įkūnijami materialiais daiktais arba praktine žmogaus

veikla.

3. Vaizduotės ir atminties pagalba žmogus sugeba pažinti pasaulį, jį

jausti, „numatyti“ ateitį.

4. Vaizduotė nuo atminties skiriasi tuo, kad vaizduotėje yra pertvarkomi ir

kuriami tokie vaizdiniai, kurių atmintyje nebuvo. Pagrindinė vaizduotės

veiklos kryptis – taip pertvarkyti atminties vaizdus, kad būtų sukurta

nauja, ligi tol nebuvusi situacija.

5. Įsimindamas žmogus kaupia informaciją apie aplinkinį pasaulį savyje, o

vaizdavimas sudaro galimybę numatyti veiklos rezultatą dar prieš

veiklos pradžią, kas padeda žmogui orientuotis veikloje. Kuo daugiau

atitinkamos rūšies vaizdinių atmintyje – daugiau medžiagos vaizduotės

vaizdiniams kurti. Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje

nėra, bet gali būti.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Furst M.

Psichologija. – Vilnius, 1998;

2. Grendstad N. M. Vaizduotė ir jausmai. – V., 1999;

3. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvenimas. – Vilnius, 1994;

4. Lapė J., Navikas G. Psichologijos įvadas. – V., 2003;

5. Myers David G. Psichologija. – Vilnius, 2000;

6. Psichologijos žodynas. – V., 1993