Bendravimo psichologija

Tarpasmenybinis bendravimas pasižymi: 1. unikalumas – rodo kad nėra vienodų santykių. 2. nepakiečiamumas – negali būt pakeisti kitais. 3. abipusis priklausomumas – žm priklauso vienas kitam. 4. atsiskleidimas – žm aEko – žm ūkinė veikla, kurioje naudojami ištekliai. Poreikiai – žm biologinės ir soc prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtą prekes ir paslaugas. Jie yra neišsenkantys. Eko ištekliai – žemė, darbas, kapotalas. Eko sistemų tipai: natūrinis ūkis, centralizuotai valdomas ūkis, rinkos ūkis. Eko – mokslas apie tai kaip žm ir vvisuomenė pasirenką vieną iš įvairių gamybos išteklių naudojimo variantų. Mirko – atskirų ūkio komponentų subjektų veikla. Makro – viso šalies ūkio kaip visumos funkcionavimas. Pozityvinė eko – analizuoja esamas situacijas, pateikia faktus jų bevertindama. Normatyvinė – vertina eko reiškinius. Gamybos galimybės – sąlygoja išteklių alteratyvą. Priklauso nuo techologinio pažangumo, kapitalo kieko padidėjimo, dirbančiųjų sk, jų igudžių, išsilavinimo. Eko sistemos – priklauso nuo šalies išsivystymo lygio ir prioriteto. Grynojo kapitalizmo – remiasi privačia priemonių ir individualia eko laisve. Nėra apribojimų. Rinka –– pagr rodiklis – kaina nurodo potencialius vartotojus. Paklausa – pirkėjas kuris nori ir gali isugyt pr. Augant kainai, paklausa mažėja. Pirmo būtinump pr – augant pajamoms auga išlaidos. Prie didelių pajamų jos išsilygina. Prabangos pr – be kurių galima iišgyvent. Augant pajamoms išlaidos visuomet auga. Nestandartinės nekondicinės pr – gali būt nekokybiškos. Priklauso nuo vartotojo pajamų ir jų pasiskirstymo, kitų pr, kainų svyravimų. Substitutai – vienos pr kainos kyla, tai jos pirkimas mažėja, bet didėja pigesnės pr pirkimas. Pasiūla – gamintojo pozicija. Parduodamos pr ar paslaugos kiekis kurį gamintojas nori ir gali parduoti prie atitinkamos kainos. Pasiūlos dėsnis – augant kainai pasiūla didėja. Bet kainos augimas gali iššaukt konkurenciją. Pr pasiūlos veiksniai: kainos, technologinė pažanga, gamtionės sąlygos, gamybos kaštai, išteklių kainų kitimas. Rinkos pusiausvyra 1 paklausa didesnė už pasiūla – deficitinė rinka. Požymiai: pr trūkumas, eilės, prekybos paribojimai, gamintojas nesirūpina kokybe, negauna didelio pelno. 2 kai patenkintas ir gamintojas ir vartotojas. 3 paklausa mažesnė už pasiūlą. Pr perteklius, mažėja kkainos, didėja reklama, asortimento plitimas. Paklausos el: 1 jei prekės nuturi atrimų pakaitalų tada ji kainai neelastinga. 2 elastingumą lemia gyv sk, jų išaugimas skatina paklausos padidėjimą, nes tasiranda daugiau žm norinčių ir galinčių įsigyt pr. 3 sezonas. Sezoninės pr paklausa mažiau elastinga, nei nesezoninė. 4 elastingumas didėja mažėjant naudingumui. 5 nuo visuomenės papročių ir tradicijų. 6 pomėgių. Pasiūlos el– jį įtakoja laikas, elastingesnė per kup trumpesnį laiką. Absoliutus el – kai net mažai pasikeitus kainai įtakoja didelę pasiūlos ir ppaklausos procentą. Santykinis el – tam tikras kainų pakitimas. Vienetinis el – kiek pakyla kaina, tiek padidėja kiekis. Vartotojo elgsena riboja – kiekinis ir ribinis naudingumas. Bendrasis naudingumas – pasitenkinimas kurį patiria vartotojas suvartojus atitinkamą kiekį produkcijos ar paslaugų. Ribinis naudingumas – kiekvieno papildomos pr ar paslaugos vieneto teikiamas naudingumas. Mažo bir nauding dėsnis – iki tam tikro pr kiekio bendr naud idėja, didėjant vartojimas mažėja. Vartotojo pr ie pasl yra sprendžiamas kl koks pr ar paslaug rinkinys atneš didžiausią bendr naud ir pasitenkinimą jo turimų pinigų ribose. Čia taikoma naudingumo maksimilizavimo taisyklė kad vartotojas gaus maximalų bendrąjį naud,kai kiekvienai pr išleisto piniginio vieneto teikiamas ribinis naudingumas bus lygus visoms kitoms pr išleisto piniginio vieneto nauding. Tik taikydamas šias sąlygas vartotojas gaus maximalų pasitenkinimą. Vartotojo pusiausvyra – situacija kai jis negali padidint savo bendrojo naudingumo mažiau pajamų išleisdamas vienoms pr pirkt ir daugiau kitoms. Vartojimas – vartotojo išlaidų galutinėms pr ir paslaugoms įsigyt visuma. Vartotojo elgsena sąlygoja du pagr veiksniai: ką vartotojas gali įsigyt ir ka nori įsigyt. Vartotojo biudžetas – piniginės pajamos skirtos ir išleistos pr ir pasl įsigyjimui. Remiantis biudžeto tiese: 1 rodo įvairius pr rinkinius, kuriuos vartotojas gali nusipirkti už turimus pinigus prie esamų kainų lygio, jei vvisas pajamas skirs šioms pr pirkti. 2 visi taškai parodo pr variantus. Esantys į kairę parodo perteklinį biudžetą. 3 visi esantys į dešinę rodo deficitinį biudžetą. Tiesės poslinkius įtakoja: pajamos, kaina. Biudžeto tiesės slinkimas – pajamų padidėjimas arba sumažėjimas esant nekintančioms kainoms peslenka lygiagrečiai į dešinę ar į kairę. Jei paj nekinta, o kinta pr kaina tada keičias tiesės kampas. Jei abiejų pr kainos kinta proporcingai o paj tokios pat išlaikomas lygiagretumas. Biudž tieses pasislinkimai kintant kainoms ir paj pagrindžia kainų indeksavimo būtinumą infliacojos sąlygois. Jei kainos kyla siekiant išlaikyt vartojimo sąlygumą yra nustatomas kainų augimo indeksas ir tada tokiu pat indeksu didinamos asm paj. Abejingumo kreivė – kiekvienas kreivės taškas reikšia vienodą pasitenkinimą arba naudingumo lygį. Vartotojas yra vienodai abėjingas kiekvienam pr deriniui. Savybės: 1 bet kuris taškas esantis į kairę reikšia mažesnį pr rinkinį, o į dešinę – didesnį. 2 aukštesnė kreivė rodo jog vartotojas pasirinkdamas ją sudarančius pr rinkinius gaus didesnį naudingumą, negu vartodamas rinkinius žemesnėje abejingumo kreivėje. Vartotojo pusiausvyra – gaunama tuose taškuose kur biudž tiesė kerta abejingumo kreivę. Šiuose taškuose vartotojas naudingisuaisi išleidžiapaj. Dar didesnį naudingumą pasiektų jei biudž tiesė kirstų abejing kreiv esančią į dešinę. Gamyba – procesas, kuriame visuomeneij esantys ištekliai naudojami naudingumui ssukurti nežiūrint į tai, kokias formas naudingumas pasiekia. Gamyboje naudojami ištekliai – gamybos veiksniai. Rinkoje įmonė perka gamybos veiksnius, juos derina, gamina pr ar paslaugą ir ją realizuoja partnerinė įmonė – sudaro 2 ir daugiau savininkų. Gali būt sukurtas didesnis turtas, didesnis kapitalo kaupimo galimybės, darbų pasidalijimas. Paj aapmokestinamos vieną kart. Lanksti verslo forma. Pažįstamas vartotojas. Blogai, kad gali atsirast konfliktai, išėjus vienam įmonė perregistruojama. Akcinė benrdovė – viena sudetingiausių verslo formų. Didelės kapitalo kaupimo sąlygos. Dažnai vadovauja samdomi darbotojai. Lengva konkuruot rinkoje. Galima akcininkų kaita. Atsiranda konfliktai tarp administracijos ir akcininkų. Dvigubas apmokestinimas. Verslo rinka mažesnė. Įmonių integracija – horizontali – įmonės kurios tarpusavyje susiję ir vykdo vienos rūšies veiklą. Sumažina gamybos ir realizavimo kaštus. Padidėja galimybė kontroliuot veiklą. Vertikali – keletas įmonių apsijungusių tarpusavyje, kurios vykdo griežtai skirtingas operacijas. Sumažinami gamybos, pirkimo, pardavimo ir valdymo kaštai, sumažinamos kainos, didinamos gamybos apimtys. Konglomeratai – įmonės, kurioms būdinga gaminamų pr ir pasl įvairovė. Kaštai – panaudoti ištekliai tam tikram sprendimui įgyvendinti gamybos kaštai – piniginės išlaidos būtinos visiems gamybos veiksmams apmokėti už pr pagminimą ir pasl teikimą. Susidaro visuose verslo srityse. Priklauso nuo gamybos procese naudojamų pajėgumų ir jų apimčių. Įmonėse kaštus skaičiuoja buhalteriai, kurie fiksuoja tai kas įvykę. Eko

kaštai – mokėjimas gamybos veiksnių savininkams arba jų pajamos, kurios privalo būt tokio dydžio kad gamybos veiksniai nebūtų naudojami kitose alternatyviose gamybose. Pastovieji kaštai – visos išlaidos, kurios nepriklauso nuo gamybos paimčių. Kintamieji kaštai – priklauso nuo gamybos apimčių. Gamyba – Susideda iš admonistravismo ir pačios gamybos. Pajamos – tai ką mes gaunam realizavę produkciją.

tsiskleidžia viens kitam. 5. vidinis apdovanojimas – kitas žm mus apdovanoja savo buvimu šalia. 6. retumas. Bendravimo principai: 1. gali būt sąmoningas ir spontaniškas. 2. nebendrauti nnegalime, bendravimas vyksta net ir tada kai žm tyli. 3 . bendravimas negrįžtamas procesas, nes po kiekvieno momento žm yra kitoks, jis turi daugiau patirties. Bendravimo mitai: 1. prasmė slype ne žodžiuose 2. geriau daugiau bendraitu 3. bendraujant galima išspręst visas problemas 4. bendravimas yra natūralus gebėjimas 5. kuo daugiau žinosi tuo geriau. Pranešimo požymiai: 1 turinio dimencija – diskusijų objektas 2 santykių dimencija – parodo ką kiekvienas pranešėjas jaučia vienas kitam. Pranešimams būdinga: 1 bendrumas ir patrauklumas 2 pagarba. SSvarbiau būt gerbiamam nei mylimam. 3 kontrolė. Kas kontroliuoja diskusiją tas priima ir sprendimus. Kontrolės pasiskirstymo tipai: 1 papildantis sprendimą. Pasisikirsto pagal sritis 2 simetriniai santykiai. Megsta sprendimus priimt kartu. 3 paraleliniai santykiai. Vienas vieną kartą, kitas kitą priima sprendimą. EElgesys bendravime rpiklauso: 1 konteksto, vietos, laiko 2 tikslo 3 kito žm. 4 įgudimo elgtis vienaip ar kitaip. 5 savikontrolės 6 įsipareigojimo santykiams 7 abipuses naudos troškimo. 8 sąveikos ir tolesnio bendravimo suvokimo. Atspindėto įvertinimo teorija: jio nurodo kad aš vaizdas priklauso nuo aplinkinių žm. Pirmas vertintojas – šeima. Sakoma koks yra tėvu aš toks ilgainiui formuojasi ir vaikų aš. Jeio šeimos aš neapibrėžtas tai aš ieškomas už šeimos ribų. Kad kito žm nuomonė apie mus būtų priimtina keliami 4 reikalavimai: 1 asmuo turi būt kompetetingas, kad galėtų reikšt savo nuomonę. 2 vertinimas turi būt suvoktas kaip liečiantis asmenybę. 3 turi būt panašu į tai ką mes apie save manom. Jei nepanašu atmetame. 4 jei vertinimai svarbūs ir dažni jie llabiau priimami už įprastinius ar vienkartinius. Socialinio palyginimo teorija: mes ne visada priimame aplinkinių nuomonę apie save, nes sąmoningai ar nesąmoningai kuriame savo aplinką ir savąjį aš vaizdą. Žm patys linkę nusistatyt savo lūkesčius, todėl jie dažnai lygina savo vertybes su aplinkiniais žm. Norėdami nusistatyt savo pozicija savęs lyginimui su kitais mes atsirenkame žm.

Suvokimo benrdavime žingsniai 1 atrenkamumas – mes turime atsirinkti: intensyvius, kontrasto dirgiklius, motyvus. 2 organizacija – atsirinka informacija suorganizuojam, atrenkam. 3 interpretacija – įvykius padaro gerus arba bblogus. Jos ne visada tikslios bet jos visada veikia mūsų elgesį. Interpetacijos žingsniai: patyrimas, prielaidos, lukesčiai, žinojimas, nuotaika. Suvokimą veikiantys faktoriai 1 fiziologiniai – apsprendžia skirtingi mūsų pojūčiai, jų lygis. Labai svarbu amžius. Nuovargis arba liga. Biologinis ciklas. 2 kultūriniai – kiekviena tauta skirtingai reaguoja ir suvokia įvykius.3 socialiniai – nuo gimimo kiekvienas užima skritingą vietą. Svarbiausia neįstrigt vienam vaidmenį. Psichologiniai lyčių tipai: 1 vyriškasis 2 moteriškas. 3 Androgeninis. 4 neišreikštas.

Empatija – gebėjimas atkurti kito žm pasaulio mąstymą. Taip kaip kitas žm suvokia pas. Empatijos dimencijos: kognityvinė – kito žmmastymo supratimas. Emocija – pajautimas ką kitas jaučia. Empatija galima išsiugdyt formuojan įgudžius: 1 atvira nuomonė – gebėjimas palikti nuošalyje savo paties įsitikinimus, nuomoę, pažiūras. Tai sunku padaryt kai kito žm nuomonė yra kitokia. Tokiu atveju priešinga nuomonė įvardinama kaip nesąmonė. 2 vaizduotė – reik įsivaizduot kito žm būsenas, mintis, kas už jų slypi. Mes turime įsivaizduot žm problemas. 3 įsipareigojimas suprasti. Įsijausti labai sunku, todėl reikai nuoširdžiai norėti suprat kitą žm, tam reikia laiko ir kantrybės. Pillow metodas: 1 pozicija – aš teisus tu klysti. Matymas iš savo pozicijos, kaltinimas tų kurie su mumis nesutinka. 2 aš klystu tu teisus. Persijungimas į kito pozicija, ieškome argumentų kito žm pozicijai paremti. ČČia svarbu suprast o ne pateisint. 3 abu teisūs, abu klysta. Surandame silpnasias ir stipriases puses keikvieno argumentuose. Keikviena puse turį ydų, tyai leidžia ne per daug kritišku kitam ir geriau jį suprast. 4 ginčas arba nesutarimas. Leidžia suprast kad priešinga pozicija nera tokia kritiška kaip gal;vojame. Konflikto yspūdis nedingsta bet išmoksmae su tuo gyventi. 5 teisybės yra visose pozicijose, todėl labai svarbu suvokt, kad visose pozicijose yra gerų savybių. Suvokimo klaidos: 1 akivaizdžiausi faktai ne visuomet yra svarbiausi ir pagr elgesio priežastis 2 mes laikomes pirmo įspudžio, net jeigu jis klaidingas, naujus faktus reikia patikrinti. 3 mes esam linkę daryt išvadas kad kiti žm panašūs į mus.

Emocijų grupės: 1 džiaugsmas ir priemimas – meilė 2 priėmimas ir baimė – nuolankumas 3 baimė ir nustebimas – abstulbimo jausmą. 4 nustebimas ir liūdesys – nusivylimas. 5 liūdesys ir pasibjaurejimas – sąžinės graužimas. 6 pasibjaurėjimas ir pyktis – panieka. 7 pyktis iri laukimas – agresija. 8 laukimas ir džiaugsmas – optimizmas. Emocijų komponentai: 1 fiziniai pakitimai 2 neverbaliniai pasireiškimai 3 koglityvinė interpretacija 4 verbalinė išraiška: žm išvardina emocijas, emocijas išreiškia frazėmis, nurodo veiksmas. Priežastys dėl kurių nekalbam apie emocijas: 1 mūsų visuomenė draudžia reikšt daugeli emocijų. 2 asocialinių vaidmenų reikalavimai 3 nnesugebėjimas atpažint emocijas, jas giliai jaust 4 baimė atsiskleisti. 5 visuomenėje egzistuoja nuomonė kad yra gražūs ir negražūs jausmai. Emocijų raiško nauda: fizinė sveikata, artimumo didėjimas, konfliktų sprendimas.

Emocijos ir jausmai mūsų tikslas surast būdą kaip ištrūkt iš slopinančių emocijų ir dirbti su skatinančiom emocijom. Ellis teigė kad norint pakiesti jausmus reikia keisti mąstyma. Mintys sukelia jausmus, o ne jausmai mintis. Norėdami suprast ir pakeist emocijas turime atsizvelgti į savo mintis esancias uz tų emocijų. Įsiklausyt į savo vidinį balsą. Iracionalūs lukesčiai vidinio pokalbio procesas padeda mum suprast silpninančias emocijas, manoma kad jis ateina iš racionalių lukesčių arba klaidų kurios veda prie neprotingų išvadų. Rūšys: tobulumo klaida. Labai svarbu suvok tiesą, kad žm nėra tobuli. Tobulumo mitas ateina iš TV, knygų. Žm siekdamas tobulumo susikuria daug socialinių kaukių, laukia pripažinimo. Tokios kaukės atima daug psich energijos, trugdo bendrauti. Tobulumo siekimas sutrigdo santykius, kenkai sveikatai, atsiranda nerimas, mažėja produktyvumas. Pritarimo klaida žm svarbu sulaukt visų pritarimo. Laukdami pritarimo jei aukoja savo principus, sekme, darosi nervingi. Sulaukt visapusiško pritarimo neįmanoma. Svarbiau siekt pagarbos. Teiginio kalidingumas žm nesugeba skirt kas yra dabar ir kas galėtų būti, labai daug tikisi iš pasaulio. Žm sulaukia tokių pasekmių: priartina nelaimes kurių būtų galima išvengti, susilaiko nuo

netenkinančių aplinkybių keitimo, sukelia palinkinių žm gynybos reakcija. Apibendrinimo klaida atsiranda kai pervirtinami pavieniai įvykiai. Pervertina kito žm trūkumus. Tai sukelia pyktį, neviltį. Priežasties klaida ne mes sukelias kitų žm neigiamus jausmus, ojei taip reaguoja į tam tikrą elgesį dėl savo emocijų. Pasekmės: kad kiti žm keistų savo elgesį ji eturi žinot kas jum nepatinka. Piktinames elgesiu tokių žm, kurių negalime paskųsti. Kai nusiimsite kauke kiti nežinos tai jūs tikras ar ne. Bejegiškumo klaida ji rodo, kad tenkinimasis gyvenimu priklauso nnuo šaltinių, kuriuos kontroliuojame. Žm kurie laikosi šios nuomones jaučiasi aukomis. Daugelį sunkumų galima įveikti. Daugelis sunkumų atsiranda dėl nenoro ką nors keisti. Tragiško laukimo klaida kai kurie daro prielaidas, kad jei kas nors blogo gali atsitikti tai ir atsitiksnaivu manyt kad visos sąveikos bus sekmingos arba nesekmingos.būdai nukreip blogas emocijas: 1 stebeti savo emocine reakcija, elgesį. 2 stebeėt emocijas sukeliantį pyktį, situacija kurioje atsiranda slopinančios emocijos, bendravimo tema, pokalbio vieta, amžius, pažiūros. 3 fiksuoti vidinę kalbą, analizuot mintis. 4 aapsvarstyt neprotingus lūkesčius. Kaip reikšt emocijas: 1 atpažint savo jausmus, svarbu juos įsisąmonint, matyt visą žm kūną, jaust kūną, jausmų rodiklis – fiziologiniai pojūčiai, vidinės kalbos bendraujant su kitais stebėjimas, kalbos pasirinkimas. 2 dalintis mišriais jausmais. Jausmai labai sudėtingi. Skiriasi eemocijų intensyvumas. Dalijant emocijas svarbu ne tik išreikšti, bet ir nudoryti. 3 skirt jausmus nuo veiksmo. Kai kurios mūsų emocijos tiesiogiai susijusios su spontaniskais veiksmais ar elgesiu, nors elgesys ne visada sutampa su emocijom. Kai jaučiames blogai tai neturim elgtis blogai. Reikia įvardint emocija ir ji sustoja. 4 prisiimkite sprendimą už savo jausmus. Mes dažnai išgyvenam emocijas kaip atsaką į kitų elgesį. Svarbu suprats kad kiti žm nesukelia mums jausmų, žm mūsų neliūdina, ne džiugina. Emocijas sukeliam mes patys. 5 pasirinkti tinkamą laiąk ir vietą. 6 venkite pervertinti jausmus, išreikšti jausmus juo užkoduojant. Labai dažnai emocijas reikšiam neaiškiai. Užkoduojam emocijas bijodami kad jas supras. Emocijos kurios skatina ir slopina bendravimą silpninančios silpnina, o skatinančios skatina bendravimą, tai priklauso nuo emocijų sstiprumo. Tos dvi rūšys skiriasi savo intensyvumu. Intensyvus baimė ar pyktis nerima sukelia dviem būdais: a stiprios emocjios trugdo smarkiai galvot. B intensyvūs jausmai nukreipia nuo problemos sprendimo, nes žm negali aiškiai galvoti. Emocijos ksiriasi ir trukme. Pyktis gali skatint veiklą bet jei jis intensyvus ir ilgalaikis veikla pradeda silpnėti. Pyktį reikia tinkamai išreikšti. Pykčio reiškimas gali sukurt pykčio yprotį, susidaro pykčio ratas: rato pradžioje mums keliamo nerimo reiškinio suvokimas, žm analizuoja galimas nerimo pasekmes, žm sugebėjimas susidorot su nerimu, ppykčio ratas baigiasi dvejopai: jei nerimas ne labai didelis arba žm turi jėgų jį suvaldyt,jis atsako šaltai ir tikslinga, jei nerimas didelis ir žm negali jo suvaldyt, pyktis išlenda į paviršių. Pavydą sukelia kelių emocijų kombinacija: neadekvatumas, nepasitikėjimas, bejegiškumas. Pavydas suprantamasi kaip baimė kažko netekti, ką kita sjaučia, teisę turėt. Pavydas apima: dkt‘o suvikomą, suvokta nerimą netenkant dkt‘o, užvaldymą, nerimą. Pavydas priklauso nuo netekimo rūšių: pažeminimas, negalėjimas kontroliuot įvykių, partnerystės praradimas. Pavydas trukdo pasirinktam gyv stiliui ir trukdo tarpamsneinius santykius. Pavydas gali būt naudojamas kaip konstruktyvus tarpasmeninių santykių sutrikimo rodiklis dviem atvejais: 1 sutuoktiniai gali apribo sudėtingas santykių situacijas taip, kad galėtų juos toleruot. 2 pavojaus signalas, kad netenkinami vieno žm lūkesčiai. Vyrai linkę pavydą atmest, paneigt, nukreipia savo veiklą už šeimyninių santykių ribų. Pavydėdami kaltina žmoną,konkurentą. Moterys linkusios pavydą priimt, koncentruojas ties savo partneriu ir konkurente. Pavydedamos kaltina save. Klausymas bendravime klausymas yra pgr ir svarbiausia dalis. Svarbiausi elementai bendravime: klausymas, jausmų raiška, santykių kūrimas, pokalbio turinys, savęs atskleidimas. Suaugusieji 70% savo laiko praleidžia bendraudami, iš jų 45 % klausymui, 30% kalbėjimui, 16% skaitymui, 9% rašymui. Klausymo teorijos: 1 klausymas – nėra girdėjimas. Girdėjimas – procesas, kai garsų bangos sukelia bugnelio virpėjimą ir paduoda jį į smegenis, smegenų impulsai yyra perdirbami ri garų reikšmes interpretuojamos. Klausymas nėra automatiškas, dažnaiusiai girdime bet ne kalusome. Kartasi klausome sąmoningai. Girdime bet neklausome jei mums neįdomu. 2 menas klausyt nėra įgimtas. Bendravimas dažnai nukenčia dėl blogo klausymo. Kiti mūsų nesupranta dėl neiaiškiai pasakytų minčių. 3 visi klausytojai skirtingai supranta pranešimą.klausymą veikia: fiziologiniai faktoriai, soc vaidmenys, kultūriniai faltoriai, asm poreikiai ir interesai. Klausymo komponentai: 1 girdėjimas. Veikia: nuovargis, monotoniškas tonas, garsumas. 2 dėmesingumas. Žm poreikiai, norai, troškimai. Nulemia ką klausydami išskiriame, atsirenkame. 3 supratimas. Jį sudaro: pranešimo supratimas, priklauso nuo mūsų žinių apie pranešėją. Socialinis kontekstas: laikas, vieta padeda nuspręst ar pranešėjas juokauja ar ne. Supratimas priklauso nuo bendro pas įvaizdžio, tie patys dalykai gali būt skirtingai interpretuojami. Supratimas priklauso nuo sugebėjimo organizuot informaciją, kurią girdim. 4 atsiminimas. Sugebėjimas atsimint medžiagą kurią supratom priklauso nuo to kiek kartų ji buvo kartojama, keikinfo talpina smegenys. Trumpalaikis – 20s – 1 min, ilgalaikis – beribis. Klausymo funkcijos: 1 info priėmimo. Žm turi stengtis priimti kuo daugiau info. Svarbu suprast instrukcijas, pranešimus, žinot poreikius. 2 kito žm supratimo. Bendraujant reik suprast ir jaust pašnekovo mintis, jausmus. Klausydami koti išmokstam galvot ir elgtis panašiose situacijose. 3 info patikimumo. Nusprendžiam ir vertinam info patikimumą, naudingumą. Klausymas – kalbančiojo pripažinimas. KKlausyt negalime dės šių priežasčių: girdėjimo problemos, nuovargis, perduodamos info kiekis, asm interesai, per greitos mintys, siuntejo kalba – įvairūs žodžiai neatitinkantys situacijos, prieštaringa pašnekovo kalba, baimė užduot kl, stereptipai, nepasitikėjimas, kultūriniai skirtumai. Triukšmas. Blogio kalusymo įpročiai: 1 psiaudoklausymas. Vaidiname kad kalusome. 2 noras demonstruot save. Nutraukia pašnekovą, stengias įsiterpti. 3 atrankinis klausymas. Klauso to kas įdomu. 4 spargų užpildymas. Užmirštas vietas prikuriame. 5 ankstesnio pranešimo asimiliacija. Dabarties pranešimai interpretuojami dabarties terminais. 6 izoliuotas klausymas. Klausytojas visai nesigilina į poklabio temą. 7 ginybiškas kalusymas. Partneris priima kaip smūgį sau. 8 pasala. Atidžiai klausos kad surinktą info panaudotu tolimesniai atakai. 9 nejautrus klausymas. Nereiškiajausmų, nesupranta užuominų.

Pagr elektyvaus klausymo principai: 1 nešnekėkite. Kai pats mažiau šneki suteiki galimybę kitam atsiskleisti. Nepretraukinėkite kl ar komentarais, sutelk dmesį į kalbantyjį ir leisk pasakyt ką jis nori. 2 sutelk demesį. Geras klausytojas sutelkia demesį į šnekantyjį. Tai nesunku jei palinka neblaško. Balškyt gali telefas, kitų kišimasis ir t.t. 3 žiūrėkite į kalbantijį. Leiskite žm suprat kad domities tuo kas sakoma, žiūrėkite į akis. 4 išgirskite tai kas svarbiausia. Temą, pasikartojančią mintį, bet ne detales. 5 klausykite kaip pateikiama informacija. Sutelk demesį į tai kaip sakoma. Klausykit ir reaguokit jautriai į emocingus ats. Paklasukite savęs

kaip žmj jaučiasi šitoje situacijoje. 6 atskirtike žm nuo minties. Dažniau žm labaiu veikia paties kalbančiojo o ne tai kas pasakoma. Mes geriau reaguojam į mitis tų, kurie mums patinka, o ne tų kurie mums abejingi. 7 išgirskite tai kas vengiama pasakyti. Galite daugiau sužinot klausydami to kas nepasakoma. Paklauskit savęs ar žm praleido svarbiausią dalį. 8 nepainiokit savo jausmų su atsakymais. Geram klausytojui btina atskirt emocinę reakciją nuo klausymosi ir supratimo. 9 atsargiai vertinkite skubotą prielaidą. Išvados gali būti ppavojingos. Prielaidos dažnai pagrįstos apie kalbantijį. Venkite vertinimo agal save. 10 gerbkite kalbantijį, kaip žm. Jeigu ištikro norit padėt turit nuoširdžiai gerbt, domėtis, turit vertint bendravimą. Skirt laiko ri pastangų išklausyt. 11 įsijauskite į asmens išgyvenimus.