Charakteris

CHARAKTERIS

Prancūzų rašytojas V.Hugo yra pasakęs, kad kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kurį jis sau priskiria, tą kurį jam priskiria, ir pagal tą kuris yra iš tikrųjų.

Charakteris – graikų kilmės žodis, reiškiantis ir atspaudą, kalimą ir įspaudimą. Iš tikrųjų charakteryje atsispindi žmogaus auklėjimas ir jo veikla, o iš kitos pusės, žmogus pats ,,nukala” savo charakterį. Charakteris apsprendžia žmogaus elgesį, mintis, jausmus. Tačiau charakteriu reikia laikyti ne visus žmogaus ypatumus, bet tik esminius ir pastovius. ,,Charakteris – pastovių žmogaus elgesio ypatybių vvisuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis ir pačiu savimi, savo veiksmais”. Žinant individo charakterį, galima gana tiksliai numatyti būsimus jo veiksmus ir poelgius.

Vieni charakterio bruožai yra tipiški tam tikrai asmenų grupei. Jie priklauso nuo bendrųjų žmogaus gyvenimo visuomeninių aplinkybių, perimamos socialinės aplinkos. Dažnai būna, kad vaikai iš asocialių šeimų būna agresyvūs, pikti, nedraugiški. Šeimoje, kur svarbiausia yra materialinis gerbūvis, vaikai augs godūs, šykštūs, teikiantys pirmenybę materialinėms gėrybėms. Gi nuoširdžioje, draugiškoje aplinkoje augę vaikai dažniausia bus paslaugūs, draugiški, atviri.

Tačiau ddaug ką lemia ir individualios charakterio savybės. O jos priklauso nuo žmogaus vystymosi fiziologinių prielaidų:

jo duomenų;

temperamento;

aukštosios nervinės veiklos.

Charakterio pradmenis vaikas turi nuo gimimo, tai priklauso nuo jo temperamento tipo. Aišku, kad choleriko ar sangviniko poelgiai bus greiti, staigūs; jie ggreičiau susidraugaus negu melancholikas ar flegmatikas, iš kurių nereikia tikėtis greito užduočių įvykdymo ar sprendimo. Temperamento negalima pakeisti, tik šiek tiek pakoreguoti, tuo tarpu charakterį galima keisti, ugdyti jį norima kryptimi.

Labai svarbią įtaką charakteriui turi žmogaus gyvenimo aplinkybės ir auklėjimas.

Ir tipiški, ir individualūs charakterių bruožai sudaro vienovę.

Charakterio bruožus dar galima suskirstyti į pagrindinius, kurie lemia asmenybės esmę, ir antrinius. Šie bruožai yra dinamiški. Esant vienoms aplinkybėms gali išryškėti vieni charakterio bruožai (esant dviese žmogus gali būti atviras, draugiškas), kitose aplinkybėse jis gali būti kitoks (triukšmingame vakarėlyje tas pats žmogus uždaras, nekalbus, suvaržytas).

Visus charakterio bruožus (o jų yra labai daug) pagal tai, kaip jie atspindi žmogaus požiūrį į aplinką, save, santykius su kitais žmonėmis ir t.t., galima suskirstyti į aatskiras grupes.

Vieni iš svarbiausių yra bruožai, kurie išreiškia asmenybės psichologines savybes, jos įsitikinimus, idealus, kryptingumą.

Tai žmogaus santykiai su kitais žmonėmis ir visuomene (patriotizmas, mokėjimas bendrauti, jautrumas, atsidavimas, gerumas, sąžiningumas, teisingumas, nuoširdumas ir pan.). Be abejo, galimi ir neigiami asmenybės bruožai (egoizmas, melas, veidmainystė).

Žmogaus požiūris į save. Nuo pat vaikystės mes mokomės įvertinti savo išvaizdą, gabumus ir t.t. Dažnai mes susitinkame su perdėtu savęs įvertinimu, pasipūtimu arba pernelyg dideliu nepasitikėjimu savimi, pažeminimu. Vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenime dalykų – mokėti tteisingai save įvertinti, būti oriu ir pasitikinčiu savimi.

Kiti charakterio bruožai atskleidžia žmogaus požiūrį į darbą, darbo rezultatus, veiklą. Teigiami bruožai: darbštumas, iniciatyvumas, pastovumas, tvarkingumas. Neigiami: neatsakingumas, tinginystė, pasyvumas, sunkumų bijojimas.

Ypatingą vietą žmogaus charakterį užima valia. Tai charakterio pagrindas.

Valia – tai žmogaus sugebėjimas atlikti sąmoningus veiksmus, kurie reikalauja išorinių ir vidinių sunkumų nugalėjimo. Valingas veiksmas prasideda nuo to, kad atsiranda poreikis, kuris verčia žmogų tapti aktyviu, atsiranda veiklos motyvas. Po to pasirenkamos priemonės tikslui pasiekti. Čia nepaprastai svarbūs tokie charakterio bruožai kaip ryžtingumas, atkaklumas, kantrybė.

Charakterį reikia valdyti. ,,Charakterio ugdymas yra labai svarbus, nes to, kas turi charakterį, veiksmai yra pastovus, turi tam tikrą kryptį. Galima numatyti tokio žmogaus veiksmus, galima juo pasitikėti, jį suprasti”. (J.Vabalas – Gudaitis).

Tam, kad galėtume ugdyti savo charakterį, reikia gerai pažinti save, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tam gali padėti įvairūs testai, pvz.: Aizenko tekstas (S.Rudalevičiūtė ,,Kas tu?”, 78 psl.), ir knygos ,,Pažink save”, ,,Psichologiniai tekstai”. Tik taip galima tapti stipria, harmoninga asmenybe. Ne veltui yra sakoma: ,,Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą”.