Depresija

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta,liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Ligos priežastys:

Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą ssmegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant ilgai trunkančiam stresui, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).

Simptomai:

• Dėmesio koncentracijos pablogėjimas

• Apatija

• Bloga nuotaika

• Kūno masės mažėjimas

• Malonumo jausmo netekimas

• Sutrikęs miegas

• Mintys apie savižudybę

• Nuovargis

• Energijos stoka

• Interesų rato susiaurėjimas

Ligos eiga:

Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos sstoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas iir kūno svorio pokyčiai. Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti. Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo. Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija. Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.

Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų. Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo iišsivysto ir antras. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą. Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija). Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas (žr. Bipolinis afektinis sutrikimas). Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai

Komplikacijos: Depresijos metu yra didelė savižudybės rizika.

Tyrimai:

Gydytojas simptomų išreikštumą vertinta pagal tam tikras skales, todėl pacientui gali tekti jas užpildyti. Tyrimai atliekami, norint atmesti kitas ligas (cukrinį ddiabetą, AIDS, insultą, miokardo infarktą ir kt.), kurių metu pasireiškia depresija

Gydymas:

Depresijos gydymui yra taikomi įvairių grupių antidepresantai ir psichoterapija, dažniausiai kognityvinė-elgesio psichoterapija. Abu šie metodai yra vienodai veiksmingi, tačiau taikomi kartu padeda pasiekti greitesnio ir stabilesnio būklės pagerėjimo.

Gydymas vaistais yra būtinas, kai depresija yra sunki arba vidutinio sunkumo, nepadeda psichoterapija, depresijos epizodai kartojasi ir šeimoje yra buvę depresijos atvejų. Visų grupių antidepresantų veiksmingumas yra panašus, tačiau būtina žinoti, kad daugumos jų visas gydomasis poveikis pasireiškia tik po dviejų savaičių. Pirmas dešimt vaistų vartojimo dienų gali pasireikšti šalutiniai vaistų reiškiniai, tačiau vėliau jie dažniausiai susilpnėja arba visai pranyksta.

Gydant depresiją būtina laikytis vaistų vartojimo režimo, tai nėra epizodiškai geriami vaistai. Pacientas turi gerai suprasti gydymo vaistais privalumus ir trūkumus, būti informuotas apie šalutinius vaisto reiškinius. Reikalinga pabrėžti, kad gydymas vaistais turi būti tęsiamas ne mažiau, kaip 6 mėnesius atsiradus pagerėjimui, siekiant išvengti depresijos pasikartojimo

Vaistai:

• Cipralex®

• Seroxat

Patarimai:

Sergant depresija naudinga yra susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiekvienai dienai. Stengtis kiek galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį. Svarbu būti užsiėmusiam, net kai nieko nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Daugeliui padeda savo problemas ir rūpesčius aptarti su kitais. Esant depresijai, pamėginkite tarsi atsitraukti ir ppažvelgti į savo problemą tarsi iš šalies. Daugiau dėmesio skirkite ne galimoms rūpesčių priežastims, o galimiems sprendimams.

Judėkite, fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.

Naudingi gali būti ir jonažolės preparatai, vadinami gamtos antidepresantais, tačiau dėl jų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju, nes jie gali nepalankiai sąveikauti su kitais vaistais (pvz. kontraceptinėmis piliulėmis).

Angliavandenių turintis maistas, šokoladas taip pat turi nuotaiką gerinančių savybių.

Kai artimas žmogus serga depresija reikia įvertinti savižudybės riziką. Ypač grėsminga yra situacija, kai yra mėginta nusižudyti ir yra savižudybės planas. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie savižudiškus ketinimus rizikos nepadidina, bet gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Verta žinoti, kad dažniau nusižudo vyrai, gyvenantys vieni, sergantys sunkiomis somatinėmis ir psichikos ligomis asmenys, jeigu savižudybės mintys yra pasikartojančios ir įkyrios, yra planas ir prieinamos priemonės, asmuo piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Esant didelei savižudybės rizikai, pacientas gali būti gydomas priverstinai

Profilaktika:

Norint išvengti depresijos pasikartojimo, veiksminga psichoterapija. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo

DEPRESIJA:KAIP JA IVEIKTI?

Darykite kasdieninius užrašus.

Nepamirškite valgyti. Atkreipkite dėmesį, ar ką nors (cukrų ar kavą) valgant / geriant keičiasi jūsų nuotaika.

Pasidarykite sau įdomius pietus, galite ką nors pasikviesti.

Išsimaudykite, gal net vonioje su putomis

Paklibinkite kompiuterį.

Išsinuomokite komedijinių filmų.

Išeikite ilgam pasivaikščioti. <

Šokite. Vienas(a) namuose arba su draugu(e).

Gerai valgykite. Maišykite jūsų mėgstamą maistą su tuo, kurį jum reikėtų valgyti.

Praleiskite laiką, žaisdami su vaiku.

Nusipirkite sau dovaną.

Paskambinkite draugui.

Perskaitykite juokingas laikraščių dalis.

Padarykite kam nors, ką nors netikėtai malonaus.

Padarykite sau ką nors neįtikėtinai malonaus.

Išeikite laukan ir pažiūrėkite į dangų.

Atlikite kokius nors pratimus, būdami lauke, tik ne per rimtai

Ravėkite piktžoles ar šiaip pakasinėkite.

Dainuokite! Jei bijote kritiškų kaimynų atsiliepimų, išvažiuokite kur nors ir ramiai sau traukite mašinoje. Dainuoti senas mėgstamas dainas yra kažkas tokio. Ypač padeda lopšinės.

Pasirinkite mažą ir lengvą užduotį (pvz. išvalyti grindis) ir ją įvykdykite.

Jei mokate – medituokite, tai tikrai padeda. Bet jei esate tikrai smigęs, tai padaryti bus beveik neįmanoma. Jūsų sugebėjimas medituoti grįš, kai tik pakils nuotaika. Jei negalite medituoti, susiraskite kokį malonų skaitalą ir skaitykite jį garsiai.

Atsineškite gėlių ir žiūrėkite į jas.

Pratimai, sportas. Nuostabu, kaip kai kurie žmonės net depresijoje gali gerai žaisti.

Pasirinkite veiksmą, kuris yra toks mažas ir specifinis, kad jūs žinote, jog galite jį atlikti dabar. Tai padeda, nes jūs jaučiate, kad kažką įvykdote. Taip nepakliūsite tarp abstraktaus

jaudinimosi ir didelių pasikeitimo idėjų. Pvz. sakykite „labas“ kažkam naujam, jei norite tapti draugingas, visuomeniškas. Arba išvalykite vieną savo kambario pusę, jei norite atgauti kontrolę savo namuose.

Jei jus neramina tai, kad jūs kažko vengiate, pabandykite rasti paramą ir sutikite tai, ko vengiate.

Atsikėlimas. Dauguma depresijų charakterizuojamos kalte. Dalykai, kuriuos depresuoti žmonės dažniausiai nori atlikti (likti lovoje, neiti lauk) daro depresiją dar stipresne, nes del to depresuoti žmonės jaučiasi tarsi jie viską gadintų vis labiau ir labiau. Taigi jjei miegui turite šešias ar septynias valandas, pabandykite prisiversti atsikelti, kai tik atsibundate. Nevisada tai pavyks, bet kai pavyks bus malonu, kad gerai pradėjote diena.

Išvalykite namus. Kai depresija baisiai spaudžia, jums gali nepavykti daryti jokio protinio darbo, bet jūs galite daryti fizinius darbus. Vienas depresuotas asmuo rašė: „Aš dvi savaites tvarkiau savo namus, aš turiu omeny TVARKIAU: išgrandžiau puodukus, nuvaliau sienas, išmečiau nereikalingus daiktus. Visas šias dvi savaites kartojau: „Aš tvarkau neteisingai, visa tai atrodo baisiai, aš net nnežinau, kaip reikia teisingai valyti“, bet pabaigoje mano namai tiesiog spindėjo!“

Ypatingai svarbu suprasti, ar jūs negalite kažko padaryti (parašyti programą, būti žaviu pasimatyme), nes esate depresijoje ar jūs papraščiausiai galite tai padaryti, bet tai būtų pragaras (tvarkyti namus, eeiti pasivaikščioti su draugu(e), išlipti iš lovos). Jei pasirodys, kad jūs galite tai padaryti, tik nenorite, pabandykite vis tiek tai padaryti. Nevisada pavyks, bet bandykite. Kai jum pavyks, bus malonu pažiūrėti atgal „Aš jaučiausi taip suš***, ir pažiūrėkite, kaip puikiai aš sugebėjau tai padaryti!“ Šis bajeriukas veikia tik fiziniams dalykams (tvarkymas, virimas ir t.t.). Protiniai dalykai, dažniausiai neįveikiami iki depresijos pabaigos.

Neprigalvokite sau sunkių tikslų ar didelės atsakomybės.

Skaidykite dideles užduotis į mažesnes, nustatykite prioritetus ir darykite ką galite, kaip galite.

Nesitikėkite per daug iš savęs. Nerealūs norai tik padidins nepasisekimo jausmą, nes jų neįmanoma nuveikti. Tobulumas (Perfectionism) veda į padidintą depresiją.

Stenkitės būti su kitais žmonėmis, dažniausiai tai geriau, nei būti vienam (vert. past.: nors iir norisi).

Dalyvaukite veikloje, dėl kurios turėtumėte jausitis geriau. Pabandykite lengvus pratimus: nueiti į kiną, pažaisti kamuoliu, ar nueiti į religinius renginius. Nepersistenkite ir nenusivilkite, jei tai jums nepadeda iš karto. Tam kad pasijustumėte geriau, reikia laiko.

Nedarykite svarbių gyvenimo sprendimų, tokių kaip išeiti iš darbo (mesti mokslus), vesti/tekėti arba išsiskirti. Dėl depresiją lydinčio neigiamo mąstymo, jūs galite padaryti labai neteisingą sprendimą. Jei jus spaudžia priimti tokį sprendimą, paaiškinkite, kad jūs padarysite ši sprendimą kai tik praeis depresija. NNepamirškite, kad būdami depresijoje jūs neobjektyviai matote ir save, ir pasaulį, ir ateitį.

Jei žmonės jums sakys „išsijungti“ iš savo depresijos, žinokite – tai neįmanoma. Toks pasakymas panašus į posakį „išsijunkite iš diabeto“.

Prisiminkite: depresija priverčia jus neigiamai mąstyti apie jus pačius, apie pasaulį, apie žmones, jūsų gyvenimą, apie ateitį. Prisiminkite, kad jūsų mintys nėra racionalios. Tai tarsi jūs matytumete save ir pasauli per negatyvumo rūką. Nepriimkite savo neigiamo požiūrio kaip teisingo. Tai tik depresijos dalis, kuri pranyks kartu su depresija. Jei jūsų neigiamas (beviltiškas) požiūris į ateitį verčia jus rimtai pagalvoti apie savižudybę, būtinai pasakykite apie tai gydytojui ar draugams ir paprašykite pagalbos. Savižudybė būtų negrąžinamas poelgis, paremtas jūsų neracionaliu mąstymu.

Nepamirškite, kad jausmas, jog depresija niekada nesumažės, yra depresijos dalis. Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip jums atrodo.

Jei jūs stengiates atsiminti daugelį dalykų, kuriuos reika atlikti, neblogai būtų juos užsirašyti. Jei sudarysite užduočių sąrašą, vienu metu darykite tik viena iš jų. Vykdyti kelias užduotis vienu metu gali būti per sunku. Jum gali padėti sąrašiukas užduocių, kurias reikia atlikti tuoj pat ir kitas, ilgesnis sąrašiukas dalykų, kuriuos reikia padaryti, bet nėra skubos. Kai baigsite rašyti ilgąjį sąrašą, pasistenkite jį bent trumpam užmiršti.

Jei tturite užduočių sąrašą, laikykite ir įvykdytų užduočių sąrašą, pasveikinkite save po kiekvieno įvykdyto darbo. Neišmeskite įvykdytų užduočių iš sąrašo „padaryti“. Jei taip padarysite, turėsite tik nepadarytų darbų sąrašą. Patogu įvykdytas užduotis užbraukti, taip matysite, ką jau padarėte.

Alkoholis dažniausiai tik didina depresiją. Dauguma šaltų vaistų gali turėti alkoholio. Taigi perskaitykite paciento informacinį lapelį.

Darykite po du dalykus kiekvieną dieną. Kei būna krizė, kai nenorite nieko daryti, darykite po du dalykus kiekvieną dieną. Priklausomai nuo jūsų psichinės būsenos, du dalykai gali būti: palysti po dušu ir paskambinti, arba parašyti laišką ir išdažyti kambarį.

Įsigykite katiną. yra švarūs ir tylūs.