depresija

Turinys

Ižanga

1. Depresija, kas tai?

• Depresijos sąvoka

• Depresijos formos

• Sutrikimo laipsnis

• Eiga

• Papildomi veiksniai

• Problema

• Problemos atsiradimo priežastys

2. Depresijos simptomai

3. Depresijos priežąstys

• Moterų depresija

• Vyrų depresija

• Senyvo amžiaus žmonių depresija

• Vaikų depresija

4. Depresijos gydimo būdai

• Vaistai ir psichoterapija

• Elektros traukulių terapija

• Magnetinė stimuliacija

• Klajoklio nervo stimuliacija

• Šviesos terapija

5. Vaistai

• Dažnai skiriami vaistai

• Gydymo pradžia

• Gydymas augliniais preaparatais

6. Psichoterapija

• Trumpoji terapija

• Psihodinaminė terapija

7. Kelias vedantis iš depresijos

8. Profilaktika

ĮŽANGA:

Kiekvieną savo gyvenimo akimirką mes išgyvename kokias nors emocijas bei jausmus, kurie suteikia mūsų kasdienybei skonį ir spalvą. Turbūt kiekvienas esame patyrę, kaip šeimyninės, darbo, finansinės problemos, lūkesčių žlugimas, o ypač – artimų žmonių praradimas, sukelia stiprius neigiamus išgyvenimus, liūdesį. Tačiau mes prisitaikome prie ggyvenimo pokyčių ir liūdesys išnyksta – toliau dirbame, kuriame, svajojame. Deja, kai kuriems žmonėms liūdesys užsitęsia, bloga nuotaika tampa nuolatine kasdienybės dalimi. Ne taip retai panaši būsena atsiranda be jokios žinomos priežasties arba po palyginti nedidelių stresų. Tokiu atveju gyvenimas pamažu praranda savo žavesį – viskas aplink nublanksta, pasidaro niūru ir pilka, niekas nebedžiugina, o tai, kas domino anksčiau, atrodo nebeįdomu. Dirbti darosi sunku, jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų stoka. Dažnai vargina įtampa dėl susikaupusių ir neužbaigtų darbų. Neretai prasideda galvos sskausmai, slegia širdies plote, dingsta apetitas, vargina nemiga. Pradedame save kaltinti dėl neveiklumo, jaučiamės niekam nereikalingi, nebesinori bendrauti.

Tokia emocinė ir fizinė būsena, aiškiai besiskirianti nuo įprastinės savijautos, besitęsianti savaitėmis, mėnesiais ar dar ilgiau ir sutrikdanti žmogaus kasdieninę veiklą, turinti savo vvardą. Tai – depresija.

Pastarąjį dešimtmetį pradėta daugiau kalbėti bei rašyti apie depresiją vis daugiau žmonių kreipiasi į specialistus. Tačiau statistika rodo, kad ne tik patys žmonės labai dažnai nepastebi depresijos pradžios, bet neretai – ir gydytojai. Ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Žmonės labai dažnai net nepagalvoja, kad bloga savijauta, nedarbingumas ar gyvenimo džiaugsmo praradimas – tai liga. Jie mano, kad blogą savijautą lemia pervargimas ar kitos konkrečios priežastys, ir tiesiog laukia, kol tie negalavimai praeis savaime.

Stengdamiesi pažinti kitus, save o taip pat savo jausmus, privalome būti dvasiškai stiprūs ir sveiki, išsaugoti vidinę pusiausvyrą. Tegul tai tampa mūsų gyvenimo taisykle.

Depresija, kas tai?

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. GGreta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Depresinis sutrikimas – tai liga, kuri paliečia žmogaus kūną, nuotaiką ir mąstymą. Jis turi įtakos tam, kaip kas valgo, miega, jaučiasi ir mąsto. Depresinis sutrikimas – tai ne praeinanti prislėgta nuotaika. Tai nėra asmeninio silpnumo požymis ar būklė, kurią valios pastangomis arba noru galima įveikti. Žmonės, ssergantieji depresija, negali paprasčiausiai „susiimti“ ir pasveikti. Nesigydant simptomai gali tęstis savaitėmis, mėnesiais ir netgi metais. Tinkamai gydant, daugeliui susirgusiųjų depresija galima padėti.

Depresijos formos

Depresijos sutrikimai pasireiškia įvairiausiomis formomis. Depresijos formos skirstomos ne tik pagal sunkumo laipsnį, bet ir pagal eigą ir kitus papildomus ir turinčius įtakos veiksnius.

Sunkumo laipsnis

Ar depresija yra lengva, vidutinio sunkumo ar sunki, sprendžiama pagal simptomų skaičių ir pobūdį (rūšį). Neįvertinamos tik segančiojo kančios

Eiga

Depresijos pobūdį (rūšį) lemia jos eiga ir dažnumas.

• Jei depresija pasireiškia vieną kartą, vadinama depresijos epizodu.

• Pasikartojanti ir vėl visiškai praeinanti depresija vadinama recidyvia.

• Įmanoma yra ir tai, kad sergantysis ilgus metus serga vis stiprėjančia, niekada visiškai nepraeinančia depresija. Šiuo atveju kalbama apie distimiją.

Papildomi veiksniai

Depresija, be sunkumo laipsnio ir eigos, remiantis kitais veiksniais, skirstoma.

• Depresiją gali sukelti vidaus organų (somatinės) ligos arba vaistai.

• Įmanoma, kad depresija glaudžiai siejasi su kokiu nors žmogaus gyvenimo įvykiu.

• Kitas papildomas veiksnys – maniakinė depresinė psichozė, vadinamieji bipoliniai sutrikimai – kai labai ryškiai išreikšta manija ir depresija. Per manijos fazę ligonis esti perdėm aktyvus ir jis labai daug ir garsiai kalba. Manijos metu sutrinka ligonio mąstymas, jis negali priimti sprendimų, keičiasi elgesys, dėl to gali kilti sunkių problemų, ligonis gali patekti į keblią situaciją.

PROBLEMA

Didėjantis skaičius pacientų sergančių depresija. Pirmą kartą diagnozuotų depresijų 11997m. buvo daugiau nei 700, o 1999m. beveik 3400 atvejų 2003m. sudaro apie 30%. Depresija yra viena iš dažnesnių psichikos sutrikimų. Ši liga „neišranki“, ja serga visų tautų ir rasių žmonės, bet kurio amžiaus ir lyties. Ji neaplenkia nei bankininko, nei mėsininko, nei paties mediko. Žodį „depresija“ neretai laikome liūdesio, blogos nuotaikos ir neretai nevilties sinonimu, todėl blogai susiteikę bendradarbiams sakome „šiandien man depresija“. Tačiau nereikėtų tapatinti liūdesio ir nevilties su depresija. Tai tik keleto depresijos simptomų, dar nerodančiu, kad žmogus serga.

JAV nacionalinio psichikos sveikatos duomenimis, vienu metu depresija serga apie 15% gyventojų. Depresija viena iš labiausiai paplitusių XXIa. ligų.

Lietuvoje kol kas išsamių depresijos paplitimo tyrimų dar neatlikta, tačiau remiantis esamais duomenimis, galima teigti, kad depresija per gyvenimą sirgo 2,3 – 4,4% vyrų ir 4,9 – 8,7% moterų. Moterys serga 2 – 3 kartus dažniau negu vyrai. Susirgus depresija dar galima sirgti 5 kartus. Nediagnozuojama apie 50% depresijos atvejų. Pirmą kartą diagnozuotų depresijų 1997m. buvo daugiau nei 700, o 1999 beveik 3400 atvejų, 2003m susidaro apie 30%. Iš šių esamų skaičių galime spręsti, kad žmonių sergančių depresija skaičius didėja.

Duomenys rodo, kad apie 30% suaugusiųjų kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu patiria depresiją. 1990m. depresija buvo pirmoji iš dešimties ligų, dėl kurių pprarandami sveiki gyvenimo metai. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020m. depresija bus antroji iš ligų/ po išeminės širdies ligos/, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas. Depresija didina mirties nuo bronchinės astmos riziką, blogina gijimą po insulto, 4 kartus padidina mirties po ūmaus miokardo infarkto tikimybę, pažeidžia gyvybinius žmogaus organus, sukelia daugybę požymių.

Mano aptarnaujamoje apylinkėje tikslios statistikos nėra, tačiau tokie pacientai kreipiasi vis dažniau. Per šių metų du mėnesius kreipėsi šeši pacientai su depresija. Juos išklausę patarėme kreiptis į psichiatrą.

PROBLEMOS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Depresija – tai susirgimas kurį lemia biologiškai veikliųjų medžiagų – noradrenalino ir serotonino cheminės pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių.

Depresija gali sąlygoti įvairios priežastys:

1. Paveldimumas. Jeigu šeimoje kas nors sirgo ar serga depresija, tai yra didelė tikimybė, kad šia liga taip pat dar kas nors gali sirgti.

2. Depresija vystosi esant sunkioms litinėms ligoms (pvz., vėžys, cukrinis diabetas)

3. Dažnai ji vystosi po ūmių fizinių sveikatos sutrikimų (pvz., smegenų insultas, širdies infarktas).

4. Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai.

4.1 Paauglystė (tai įvairūs nesutarimai šeimoje, tėvų nesantaika, skyrybos, mokykloje nesutarimai su mokytojais, draugais, didelis mokslo krūvis, „pirmosios meilės“ nesėkmė).

4.2 Nėštumas. Sunku apsispręsti moteriai gimdyti ar ne. Jei mergina ir dar nepilnametė, jei kyla problemų kaip pasakyti tėvams, vaikinui. Nežinomybė, įtampa ir nerimas gali sukelti

depresiją. Nėštumas nedidina galimybę sirgti depresija, bet ir neapsaugo nuo šios ligos. Kai kuriuos jautrios moterys suserga depresija būdamos nėščios. Susirgusios depresija, ligos pasikartojimą gali sukelti nėštumo nutrūkimas. O juk apie 20 procentų visų nėštumų yra nutraukiami.

4.3 Gimdymas. Depresija gali atsirasti staigiai sumažėjus progesterono hormonui, o taip atsitinka 4 – 5 dieną po gimdymo. Tada depresijos simptomai patys ryškiausi. Įtakos gali turėti sunkus gimdymas, cezario pjūvis, pieno liaukų uždegimai, per maža vyro ar šeimos parama, menkas pasitikėjimas savimi dar iki gimdymo. TTai tik pogimdyvinė depresija, kuri neturi nieko bendro su tikrąja depresija, bet tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.

4.4 Menopauzė. Sumažėjus kiaušidžių išskiriamų hormonų kiekiui keičiasi moters gyvenimo vaidmuo bei santykiai su kitais žmonėmis. Čia moterys jaučiasi „nepilnavertės“, kad išnyko mėnesinės.

5. Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais).

6. Ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai).

6.1 Mylimo žmogaus mirtis

6.2 Išsiskyrimas su mylimu žmogumi.

6.3 Skyrybos

6.4 Seksualinės problemos šeimoje

6.5 Šeimyninė nesantaika

6.6 Rūpestis dėl vaikų ar senų tėvų.

7. Socialiniai faktoriai.

7.1 Nesutarimai darbe

7.2 Didelis darbo krūvis

7.3 Bedarbystė (žmonės save laiko nepilnamečiais, kad negali susirasti darbo, sunku išlaikyti šeimą).

7.4 Gyvenamosios vietos pakeitimas

7.5 Staigus gyvenimo ssąlygų pasikeitimas

7.6 Išėjimas į pensiją (ypač tie, kurie dar jaučiasi darbingi, labai pergyvena, jaučiasi niekam nereikalingi. Dėl buvusio užimtumo, dabar jie neturi kur save realizuoti. Turi per daug laisvo laiko ir nesuvokia kur jį panaudoti, todėl ir palūžta).

Depresijos simptomai

Ne kiekvienam sergančiajam ddepresija arba maniakine depresija gali pasireikšti visi simptomai. Kiekvienam ligoniui simptomų sunkumo laipsnis nustatomas individualiai ir jis keičiasi ligos eigoje.

• Ligonis nuolatos pavargęs ir jaučia baimę; sulėtėja jo judesiai, jį apleidžia energija.

• Tuo pačiu metu jis nerimastingas, lengvai susierzinantis.

• Depresija sergantįjį dažniausiai persekioja blogi (negatyvūs) jausmai – neviltis, pesimizmas, vidinis tuštumas, savęs nuvertinimas ir bejėgiškumas, dėl to kyla mintys apie mirtį ar net savižudybę.

• Ligonis praranda susidomėjimą darbu, veikla, kurie jam iki ligos buvo svarbūs ir įdomūs. Tampa seksualiai pasyvus.

• Ligonis nebegali sukaupti dėmesio, priimti sprendimų, sutrinka jo atmintis.

• Jį dažnai kankina nemiga, rytais pabunda labai anksti arba miego poreikis labai padidėja.

• Apetito nebuvimas ir (arba) svorio mažėjimas, arba atvirkščiai persivalgymas ir svorio didėjimas byloja apie depresiją.

• Ilgai trunkantys somatiniai ssimptomai, nepasiduodantys gydymui, pvz., galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir lėtiniai skausmai – gali būti papildomi depresijos simptomai

Depresijos Priežastys

Kai kurios depresijos formos dažnai yra paveldimos. Pirmiausia tai pasakytina apie maniakinę depresinę psichozę. Ištyrus šeimas, kurių kiekvienoje kartoje buvo sergančiųjų maniakine depresija, paaiškėjo, kad susirgusieji depresija turėjo kitokį genetinį polinkį, negu šeimos nariai nesusirgę depresija. Tačiau ne kiekvienas turintis genetinį polinkį į šią ligą, ja suserga. Matyt, turi būti ir kiti veiksniai namuose, darbe arba mokykloje, kad žmogus ja susirgtų.

Kai kuriose šeimose ddepresija suserga kiekviena karta. Tačiau ja gali susirgti ir tie žmonės, kurių šeimoje apskritai niekas depresija nesirgo. Nesvarbu ar paveldėta ar ne, ji dažnai pakeičia smegenų struktūrą arba smegenų veiklą (funkciją).

Žmonės su mažesniu savo vertės pajautimu arba lengvai pažeidžiami, nuolatos save ir pasaulį matantys tamsiomis spalvomis, yra linkę į depresiją. Ar tai yra psichologinė predispozicija, ar ankstyvoji ligos forma, nėra aišku.

Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, kad vykstant somatiniams pokyčiams vyksta ir dvasiniai pokyčiai. Insultas, širdies infarktas, vėžys, Parkinsono liga ir hormonų sutrikimai gali būti depresijos priežastimi, ligonis tampa apatiškas. Jie liaujasi rūpintis savimi, apsileidžia, dėl to sveikimo laikas ilgėja. Didelės netektys, nesusiklostę santykiai, finansiniai sunkumai arba pablogėjusios gyvenimo sąlygos taip pat gali sukelti depresijos priepuolį (epizodą). Labai dažnai depresijos priepuolį sukelia genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Vėlesni ligos priepuoliai gali prasidėti net dėl lengvo dirgiklio arba ir visai be jo

Moterų depresija

Moterys depresija suserga dukart dažniau negu vyrai. Tai, kad dažniau depresija suserga moterys, matyt, lemia hormonų poveikis – ypač tokie pokyčiai kaip menstruacijų ciklo pasikeitimas, nėštumas, pogimdyvinis laikotarpis, premenopauzė ir menopauzė. Papildomas veiksnys moterims dar yra jų pareigos namuose ir darbe, vienišų moterų vaikų auginimas ir senų tėvų priežiūra ir globa.

Gimus kūdikiui, daug moterų tampa ypač lengvai pažeidiamos. Hormonų ir oorganizmo pokyčiai bei papildoma atsakomybė už naują gyvybę, matyt, yra tie veiksniai, kurie gali sukelti pogimdyvinę depresiją (postpartalinė depresija). Jaunoms mamoms dažnai esti laikina (praeinanti) bloga nuotaika, tačiau labai ryškus depresijos epizodas (priepuolis) nėra normalu ir turi būti kruopsčiai gydomas. Gydytojo jautrumas ir šeimos emocinė parama yra tie svarbiausieji veiksniai, padedantys jaunai motinai atstatyti fizinę ir dvasinę sveikatą, rūpintis kūdikiu, džiaugtis juo

Vyrų depresija

Vyrai depresiją mažiau linkę pripažinti. Nors moterys dažniau mėgina nusižudyti, tačiau vyrų savižudybių skaičius keturis kartus didesnis negu moterų. Vyresnių kaip 70 metų vyrų savižudybių netgi padaugėja, vyresnių kaip 85 metai – pasiekia aukščiausią tašką.

Depresija vyrų fizinei sveikatai daro kitokį poveikį negu moterų. Naujoje studijoje įrodyta, kad, nors depresija tiek vyrams, tiek ir moterims yra padidėjusi rizika su-sirgti vainikinių širdies kraujagyslių ligomis, tačiau daugiausia miršta vyrų. Vyrų depresija dažniausiai užmaskuojama alkoholiu arba narkotikais, jie pasineria į darbus, dirba viršvalandžius. Vyrų depresija dažniausiai pasireiškia ne beviltiškumu ir bejėgiškumu, o dirglumu ir pykčio proveržiais, nusivylimu, todėl atpažinti vyrų depresiją yra sunku. Jei vyras ir pastebi, kad jį kankina depresija, priešingai negu moteris, jis nėra pasiruošęs ieškoti pagalbos. Lemiamos reikšmės čia gali turėti ligonio šeimos narių elgesys. Jie turėtų jį padrąsinti ir palaikyti.

Senyvo amžiaus žmonių depresija

Paplitęs klaidingas požiūris, kad senyviems žmonėms jjaustis prislėgtai yra normalu. Jei prasideda depresija, ji laikoma kaip normali senėjimo sudedamoji dalis. Neatpažinta ir negydoma depresija gali artimiesiems ir ligoniui, kuris galėtų gyventi visavertį gyvenimą, sukelti nereikalingų kančių.

Apsilankę pas gydytoją, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai pasakoja apie fizinius negalavimus ir visai nenoriai šneka apie jausmus, pvz., apie neviltį, liūdesį, susidomėjimo mėgstama veikla nebebuvimą arba apie pernelyg ilgai užtrukusį gedėjimą dėl kieno nors mirties. Jei gydytojui žinoma, kad depresijos simptomai kartais gali būti neatpažįstami ir priskiriami kitoms ligoms, tokiu atveju jis sugeba depresiją diagnozuoti anksčiau ir ji pradedama gydyti. Gydytojai žino, kad kai kurie simptomai gali išryškėti dėl nepagrindinės ligos arba dėl šalutinės reakcijos vaistams, kuriuos pacientas vartoja kitoms ligoms gydyti. Kai diagnozuojama depresija, gydoma vaistais ir (arba) psichoterapija, kad žmogui būtų sugrąžintas laimingesnis ir visavertis gyvenimas. Naujaisiais tyrimais nustatyta, kad trumpai trunkančio depresijos epizodo simptomai gali būti sumažinti ir senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems ir kitomis ligomis. Tai gali padėti ir trumpoji psichoterapija – gydymas psichiniu poveiku. Ji veiksminga reguliuojant kasdienius santykius arba įsisavinant galimybes, apnykus negatyviam mąstymui, kuris yra dažnas depresijos palydovas. Psichoterapija veiksminga gydant ir senyvo amžiaus ligonius, kuriems negalima arba jie nenori vartoti vaistų. Tyrimai rodo, kad ir senyvo amžiaus žmones, sergančius depresija, galima gydyti psichoterapija.

Laiku atpažinus

ir gydant senyvo amžiaus žmonių depresiją, pagerėja net tik ligonio, bet ir jų artimųjų bei slaugytojų gyvenimas.

Vaikų depresija

Tik per pastaruosius du dešimtmečius į vaikų depresiją pradėta žiūrėti rimtai. Depresija sergantis vaikas atrodys lyg sergąs somatine liga, vengs eiti į mokyklą, laikysis įsikibęs tėvų arba susirūpins, kad tėvai gali numirti. Vyresnio amžiaus vaikai tampa niurgzlūs, juos apninka pesimizmas, bloga nuotaika, jaučiasi nesuprasti, pasikeičia jų elgesys, sunku pasakyti, ar vaiką ištiko „fazė“, ar ..

Kartais tėvai susirūpina pakitusiu vaiko elgesiu, arba mokytojas pastebi, kkad vaikas nebe toks, kaip įprasta. Jei apsilankius pas vaikų ligų gydytoją, nenustatoma liga, gydytojas turėtų pasiūlyti kreiptis konsultacijos į psichiatrą. Galimas gydymas – psichoterapija ir vaistai.

Depresijos gydimo būdai

Pirmiausia, kad būtų parinktas tinkamas depresijos gydymas, gydytojas turi ištirti organizmą. Kai kurie vaistai bei kai kurios ligos, pvz., virusinės infekcijos, gali sukelti tokius pat simptomus kaip ir depresija. Gydytojas apžiūrėdamas ligonį, kalbėdamasis su juo bei remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis turi tai nustatyti. Jei depresijos priežastis somatinė liga, gydytojas turi atlikti ir ppsichologinį tyrimą, arba nukreipti pas psichiatrą arba psichologą.

Kad būtų nustatyta diagnozė, dažnai reikia viso sąrašo simptomų, t.y. kada jie prasidėjo, kokio sunkumo, ar pacientas juos kada nors anksčiau juto ir ar jie buvo gydomi, jei taip, tai kokiais vaistais. Gydytojas tturbūt paklaus, ar pacientas vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotikus, ar pacientą persekioja mintis apie savižudybę. Be to, rinkdamas anamnezę, gydytojas gali paklausti, ar kiti šeimos nariai yra sirgę depresija ir kaip jie buvo gydomi, kokius vaistus jie vartojo ir ar vaistai buvo veiksmingi.

Pagaliau norint nustatyti diagnozę gali tekti tirti ir žmogaus dvasinius sugebėjimus, kad būtų išsiaiškinta, ar nepažeista kalba, mąstymas ar atmintis, o tai kartais būdinga sergantiesiems depresija ar maniakine depresija.

Vaistai ir psichoterapija

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo diagnozės. Yra daugybė įvairiausių antidepresantų ir psichoterapijų, kurie gali būti taikomi gydant depresinius sutrikimus. Sergantiesiems lengvesne forma, gali pakakti tik psichoterapijos. Vidutinio sunkumo ir sunki depresija gydoma antidepresantais. Daugeliui geriausiai tinka kombinuotas gydymas: vaistais santykinai greitai pasiekiamas simptomų pagerėjimas. Tokiu atveju psichoterapija padeda įsisavinti vveiksmingesnius elgesio būdus, kad gyvenimo problemas, įskaitant ir depresiją, būtų lengviau įveikti. Diagnozavus ir nustačius simptomų sunkumo laipsnį, gydytojas gali skirti vaistus ir (arba) tinkamą psichoterapiją, kuri, gydant depresiją, pasirodė esanti veiksminga.

Elektros traukulių terapija

Elektros traukulių terapija (ETT) skiriama, kai vaistais gydant ligonio būklė nepagerėja. ETT labai svarbi gydant sunkias ir gyvybei pavojingas depresijas. Prieš ETT, sukeliama trumpalaikė narkozė, skiriama raumenis atpalaiduojančių vaistų (relaksantų). Ant smilkinių uždedami elektrodai, kuriais siunčiami elektros impulsai. Pacientas, kuriam taikoma ETT, sudirginamas būdamas nesąmoningas. Norint gauti vvisišką gydomąjį poveikį, reikia atlikti kelis ETT seansus.

Magnetinė stimuliacija

Palyginus dar retai ir pirmiausia universitetinėse klinikose vietoj ETT arba papildomai atliekama švelnesnė smegenų magnetinė stimuliacija.

Nervus Vagus (klajoklio nervo) stimuliacija

Dar tik pradedama taikyti vadinamąją Nervus Vagus (nervo klajoklio) stimuliaciją. Implantuojamas prietaisas panašus į širdies stimuliatorių

Miego stygiaus terapija

Kartais, pirmiausia gydant stacionare, taikoma miego stygiaus terapija. Pacientui du kartus per savaitę naktį neleidžiama užmigti, o po to neleidžiama miegoti ir dieną. Šis gydymo būdas praktiškai neturi jokio šalutinio poveikio, tačiau jį reikia kartoti dažniau.

Šviesos terapija

Kai kurios depresijos prasideda tik tam tikru metų laiku (dažniausiai pavasarį arba rudenį). Ryški šviesa tokiais atvejais šalina depresiją. Gydomas ligonis 1-2 valandas laikomas ryškioje (panašioje į dienos šviesą) šviesoje. Gydymas, trunkantis maždaug 14 dienų, yra tik vidutinio poveikio (stiprumo), tačiau neturi jokio šalutinio poveikio. Šis gydymo būdas dažnai derinamas su gydymu vaistais.

Vaistai

Yra daug veiksmingų vaistų, skiriamų gydyti depresinius sutrikimus. Dažnai jie labai sėkmingai padeda. Maždaug 80 proc. pacientų jie yra veiksmingi. Prie antidepresantų nepriprantama, o šalutinis poveikis pasitaiko gana retai ir yra gerai kontroliuojamas. Jie nepakeičia žmogaus asmenybės. Baimė dėl jų vartojimo yra nepagrįsta. Antidepresantams priklauso naujieji preparatai (daugiausia SSRI selektyviniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai), tricikliai antidepresantai ir monoaminooksidazės inhibitoriai (MAO).

Dažnai skiriami vaistai:

Amitryptilinum

Doxepinum

Trimipraminum

Citalopramum – CIRAL

Mirtazapinum

Sertralinum – SERTRAL

Fluoxetinum – FLUX

Paroxetinum – PParoxetinHEXAL

Maprotilinum

Venlafaxinum

Moclobemidum

ReboxetinumHypericum perforatum

Gydymo pradžia

Gydytojui prieš surandant veiksmingiausią vaistą arba veiksmingiausią vaistų derinį, tenka kartais išmėginti įvairius vaistus nuo depresijos. Kartais reikia didinti dozę, kad vaistas reikiamai veiktų. Nors jau pirmomis savaitėmis gali būti juntamas pagerėjimas, tačiau depresiją reguliariai gydyti reikia 3-4 savaites (kai kuriais atvejais net iki 8 savaičių), kol bus pasiektas pilnas terapinis poveikis.

Dažnai vartoti vaistus liaujamasi per anksti. Ligonis pasijunta geriau ir mano, kad jam daugiau nebereikia vaistų. Arba nusprendžia, kad vaistai apskritai jam nepadeda. Vis tik svarbu vaistus vartoti tiek laiko, kol jie pradės veikti; beje, šalutinis poveikis gali pasireikšti dar antidepresantui ir nepradėjus veikti. Savijautai pagerėjus, vaistai dar vartotini 6-9 mėnesius, kad būtų užkirstas kelias depresijos atkričiui. Kai kuriuos vaistus vartoti reikia liautis pamažu (palaipsniui), kad prie to priprastų organizmas. Daug vaistų, jei juos vartoti liaujamasi staiga, gali sukelti abstinencijos reiškinius. Ligoniai, sergantys bipoliniais sutrikimais ir lėtine arba pasikartojančia (recidyvuojančia) depresija, vaistus turėtų vartoti ilgai.

Prie antidepresantų nepriprantama. Tačiau gydant antidepresantais ligonis turi būti rūpestingai stebimas, kad būtų galima spręsti, ar jam paskirta teisinga dozė. Gydytojas turi reguliariai tikrinti, ar dozė pakankama ir ar vaisto reikiamas poveikis.

Niekada negerkite kelių vaistų kartu, nepasitarę su gydytoju – nesvarbu ar tie vaistai išduodami tik su gydytojo receptu ar laisvai parduodami vaistinėse!

Kai kkurie vaistai, atskirai vartojami nėra pavojingi, tačiau kartu su kitais vaistais gali sukelti sunkias ir pavojingas šalutines reakcijas. Net ir dantų gydytojas turi būti įspėjamas apie depresija sergančiojo vartojamus vaistus. Svaigalai – alkoholis arba nelegalūs narkotikai gali susilpninti antidepresantų veikimą. Gydytojas ligoniams, kurie vartoja vieną naujųjų antidepresantų ir neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, galbūt leis išgerti nedaug alkoholio. Baimę slopinantys ir raminamieji vaistai nėra antidepresantai. Tačiau jie kartais skiriami kartu su antidepresantais.

Jau daug metų maniakiniai depresiniai sutrikimai gydomi ličio preparatais, nes jie veiksmingai stabilizuoja nuotaikos svyravimus, būdingus šiai ligai. Jo vartojimas turi būti atidžiai stebimas, nes skirtumas tarp veiksmingos ir toksinės dozės nedidelis. Jei ligonis yra sirgęs ar serga skydliaukės, inkstų, širdies ligomis, epilepsija, nerekomenduojama gydyti ličio preparatais

Gydymas augaliniais preparatais

Pastaraisiais metais depresijos, baimės sutrikimų gydymas augaliniais preparatais sukėlė didelį susidomėjimą. Jonažolė (Hypericum perforatum) Europoje ir ypač Vokietijoje dažnai skiriama. Amerikoje pamažu auga susidomėjimas šiuo gydymu. Jonažolė – žaismingas, krūmingas, žemas augalas, žydintis gelsvais žiedais vasarą, jau daug šimtmečių vartojamas liaudies ir natūraliojoje medicinoje. Šiandien Vokietijoje jonažolė vartojama dažniau už bet kokį kitą antidepresantą

Psichoterapija

Įvairios psichoterapijos formos gali padėti sergantiesiems depresija. Pokalbių terapija padeda ligoniams pokalbių su gydytoju metu suprasti savo problemą ir ją spręsti. Kartais užduodami ir „namų darbai“.“Elgesio terapeutai“ padeda

ligoniams išmokti, kaip iš savo veiklos gali gauti daugiau pasitenkinimo ir kaip jie gali pakeisti savo elgesį, kuris turi įtakos jų depresijai ir jos išdavoms.

Trumpoji terapija

Interpersonali terapija (pokalbių terapija) ir kognityvinė elgesio terapija – dvi trumposios terapijos, kurios yra neginčijamai veiksmingos, gydant kai kurias depresijos formas. Interpersonalios (pokalbių) terapijos metu daugiausia dėmesio skiriama atkurti tarp žmonių sutrikusius ryšius, kurie arba yra depresijos priežastis, arba ją pagilina. Gydytojai padeda keisti negatyvų mąstymą ir elgesį, kurie yra dažni depresijos palydovai.

Psichodinaminė terapija

Kartais depresija ssergantiems ligoniams taikoma ir psichodinaminė terapija. Tai padeda ligoniams visų pirma išspręsti konfliktus jausmų srityje. Tokia terapija taikoma tik tada, kai depresijos simptomai žymiai pagerėja. Apskritai, esant sunkiai depresijai, ir pirmiausia jei ji pasikartoja, gydoma vaistais (arba esant tam tikroms aplinkybėms ETT) ir psichoterapija. Svarbu į gydomąjį procesą įtraukti šeimą, gyvenimo partnerį ir socialinę aplinką. Ligonio socialiniai aspektai (profesija, draugai, laisvalaikio užsiėmimai.) visada turi būti analizuojami ir apdorojami.

Kelias vedantis iš depresijos

Sergantieji depresiniais sutrikimais jaučiasi išsekę, menkaverčiai, bejėgiai ir beviltiški. Dėl ttokių negatyvių minčių ir jausmų kai kurie žmonės gali ir neištverti, pasiduoti. Svarbu žinoti, kad šios negatyvios pažiūros yra depresijos dalis ir neatspindi tikrosios padėties. Negatyvus mąstymas keičiasi, kai gydymas sėkmingas. Kelkite sau realius tikslus, o dideles užduotis išskirtyti į mmažesnes, kad vėl būtų galima patirti sėkmę. Pamėginkite vaikščioti tarp žmonių, pasitikėkite kuo nors. Dalyvaukite veikloje, kur Jūs pasijustumėte geriau. Žinokite kad Jūsų nuotaika gerėja tik pamažu. Kad pasveiktumėte, reikia laiko. Patartina, svarbius sprendimus atidėti vėlesniam laikui, kai Jūsų nuotaika praskaidrės. Prieš apsispręsdami esminiams pokyčiams (darbo keitimas, vedybos ar skyrybos), pasitarkite su žmonėmis, kurie Jus gerai pažįsta ir gali objektyviau vertinti situaciją. Retai pasitaiko, kad kam nors depresiją įveikti pavyktų staiga. Tačiau Jūs galite kasdien jaustis vis geriau ir geriau. Galvokite apie tai, kad negatyvųjį mąstymą, kuris yra dalis depresijos, keis pozityvusis mąstymas, kai tik depresijos gydymas bus sėkmingas. Leiskite, kad Jums padėtų Jūsų šeima ir draugai. Kalbėkite su jais apie Jus persekiojančią mintį apie savižudybę!

Profilaktika

Norint išvengti depresijos pasikartojimo, veiksminga ppsichoterapija. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo

Naudota literatūra

http://www.hexal.lt/depression/index.php?id=7

http://www.psichika.lt/pat5.html

http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=184&id=27&id2=&linkID=

http://www.speros.lt/go/445/depresija.html