Klinikinė psichologija

1. Klinikinė psichologija

• tai psichologijos šaka apimanti psichikos sutrikimų įvertinimą ir jų šalinimą.

• Susijusi su anormalaus elgesio arba neprisitaikymo diagnostika.

• Mokslas, terija, praktika, kurie padeda suprasti, gydyti blogą prisitaikymą, negalią ar diskomfortą ir pagelbėja asmens prisitaikymo ir raidos procesuose

• Atskira psichologijos disciplina nagrinėjanti psichikos sutrikimų ir somatinių ligų psichinius aspektus. Etiologija, klasifikacija, diagnostika, epidemiologija, intervencija.

• Plati disciplina užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su emocinėmis, kognityvinėmis bei elgesio problemomis įvertinimu ir gydymu.

2. Klinikinės p. diagnostikos funkcijos:

1) aprašomojif – nusakoma problema, sutrikimas, jo tipas, išreikštumas. Nusiskundimai ppervedami į specialius diagnostinius kriterijus

2) Klasifikacijos f. – remiantis aprašymu atliekama klasifikacija – priskyrimas diagnostiniam vienetui.(TLK – 10)

3) Paaiškinamoji f. – paneigia ar patvirtina iškeltas hipotezes, padeda geriau pažinti sutrikimą.

4) Prognozės f. – leidžia prognozuoti eigą. Naudojami tikimybiniai modeliai, atskleidžia ypatumus.

5) Įvertinimo f. – psich. pagalbos ir intervencijos įvertinimui. Įvertina prieš ir po gydymo.

3. Klinikinės p tikslai.

• Suteikia daugiau informacijos įvertinant

• Gydymo efektyvumo įvertinimas

• Psichinio defekto lygio įvertinimas

• Mokslinis tikslas – psichikos sutrikimų rodikliai leidžia įvertinti normalaus funkcionavimo ypatumus

4. Nėra griežtų ribų tarp savijautos būsenų (invalidumas, negalia, liga, nnormali sv., gera, labia gera, puiki), visą laiką galimas judėjimas. Sistema siekia palaikyti homeostazę, būdingas tam tikras aktyvumas.Yra abipusiai ryšiai tarp biooginio kūno, asmenybės ir aplinkos.

5. Sveikatos kriterijai:

1) Suformuotas požioūris į save, jo realybės atitikimas, savęs jautimas

2) Saviraiška

3) Asmenybės integracija

4) Autonomiškumas

5) Realybės suvokimas

6) Sugebėjimas įveikti iškilusias pproblemas

6. Wolman.psich,sutrikimai reiškiasi trijose sferose: pažintinėje (sutrinka pojūčiai ir žmogus orientuojasi pagal klaidingus), emocinėje (atsiranda neadekvačiosreakcijos į dirgiklius) ir socialinėje (nesugeba išlaikyti pusiausvyros tarp manipuliacinio, abipusio ir kryptingo bendravimo, priklauso nuo nuotaikos)

7.

8. Klinikinio diagnostinio tyrimo etapai

1) Užduotis.

2) Susipažinimas su tiriamojo fizinė ir psichinė būkle, ligos istorija.

3) Psichologinio tyrimo plano sudarymas

4) Tyrimas:a)kontakto užmezgimas; b) instrukcijos pateikimas; c)tyrimo eiga ir rezultatų registravimas; d)tyrimo rezultatų įvertinimas

5) Rezultatų analizė ir išvada

6) Rezultatų pateikimas tiriamajam

9. Mąstymo ypatumai nustatomiWAIS

• Supratingumo – orientavimasis situacijoje

• Analogijos ir panašumai – apibendrinimas

• Žodynas – gėbėjimas nustatyti sąvokas

Trūkstamos detalės – esminių dalykų išskyrimas

Nuoseklūs paveikslėliai – priežastinių ryšių supratimas

Objektų surinkimas – visumos suvokimas ir sintezės procesai

10. Mąstymo konkretumą, sugebėjimą apibendrinti galima nustatyti pagal analogijų ir opanašumų subtestą, žodyno subtestą.

11. Priotinis darbingumas ir sugebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesį – pagal aritmetinį, skaičių kartojimo, kkodavimo, labirintų subtestus

12. 1) stresas kaip dirgiklis – raekcija aiškinama žmogaus ribotomis galimybėmis prisitaikyti prie aplinkos dirgiklių. 2)atsakas, fiziologinė reakcija, elgsena – nagrinėjama fiziolofginės ir psichologinės reakcijos.3) nuolatinė individo ir aplinkos sąveika – vertina soc, ir psich. veiksnius.

13. Canon. Pabėgimo reakcija. – apsauginė, kasi sutelkiamos organizmo pajėgos puolimui arba bėgimui. Stiprus simpatinės NS sudirginimas, išsiskiria adrenalinas, Tokia būsena eikvoja resursus.

14. Selje bendrasis prisiotaikymo sindromas:

1) Pavojus – aliarmo reakcija, sutrikdoma homeaostazė

2) Pasipriešinimas – nauja pusiausvyros būsena, fiziologiniai pokyčiai.

3) Išsekimas – pažeidžiamos org, funkcijos, tik, kad negali nnusistovėti nauja pusiausvyra. Pasireiškia sveikatos sutrikimai.

15. Kasdieniai sunkumai, kritiniai įvykiai, lėtiniai stresoriai:

• nepageidaujami

• turi krašturinį negatyvų poveikį, kelia pavojų gyvybei, didelis intensyvumas

• neįmanoma kontroliuoti

• viršija asmens resursus, kurie g.b.mobilizuoti įvykiui įveikti

• nenuspėjami

16. Stresorių ryšys su psich. sutrikimai:

• gali būti psich sutrikimų priežastis

• iš dalies priežastis (pvz. Jautrumas kažkam +stresorius)

• Sustiprinantis poveikis(pvz. Lytinis brendimas +stresorius )

• Provokuojanti poveikis

• Apsauginis poveikis (suaktyvina asmenybės resursus)

17. Gyvenimo įvykis: asmens požiūris į jį (suvokia kaip įšūkį/kaip pavojų) priklauso nuo asmenybės tipo(impuslyvus/ramus) nuo asmeninių įpročių (rizikos veiksniai/sveiki įpročiai) ir nuo socialinės paramos(yra/nėra) – reakcija(sveika/liga)

18. atminties sutrikimai įvertinami pagal įsiminimą, išlaikymą, atgaminimą, ilgalaikės ir trumpalaikės atminties apimtį. Metodai – atpažinimo, atgaminimo asociaciniai testai.Apie gyvwenimo aspektus, skaitmenų eilės ir jų atkartojimas, žodžių atkartojimas,, žodžių poros.

19. Motorikos sutrikimai – judėjimo ir judesių sutrikimai. Apraksijos: erdvinė, konstrukcinė,kinetinė/dinaminė; Hiperkinetiniai judesiai; tikai.Ataksijos (pažeidus smegeneles)

20. Suvokimo sutrikimai – Agnozijos:regos, objektų, žmogaus veido, prozognozija(mimikos), erdvinė/optinė, akustinė, kinetinė, Uoslės ir skonio.

21. kalbos sutrikimai – afazijos: sensorinė (sugebėjimas skirti žodžius, garsus kalbą), motorinė (kalbėjimo sutrikimas)

22. Profilaktika: I – visuma priemonių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą, bei vengti ligų.(prevencija), II – Visuma priemonių, padedančių atitolinti ligų reiškimąsi., III – Visuma priemonių, padedančių stabdyti jau prasidėjusių ligų vystymąsi (reabilitacija)

23. Koontinumo sąvoka narkotinių medžiagų prevencijoje. Organizme sintezuojami fermentai , skaidantys narkotinės medžiagas. Gaunasi tolerancijos padidėjimas, kai reikia vis didesnio kiekio. YYra tokios grupės: abstinentai, eksperimentatoriai, situaciniai, žalingi ir priklausomi.

24.

25. MMPI galima nustatyti šios sutrikimus – Hipochondriškumas, depresiškumas, isteriškumas, psichopatiškumas, paranojiškumas, psichosteniškumas, šizofreniškuma, manijos

26. MMPI klinikinės skalės:

• Hipochondtrijos skalė – perdėtai susirūpinusius savo sveikata.

• Depresijos skalė – pesimizmo, blogos nuotaikos rodiklis.

• Isterijos skalė – rodo entuziazmą, nebrandumą, dėmėsio troškimą, egocentriškumą.

• Psichopatijos skalė – rodo drąsumą, artimų ryšių vengimą, savo elgesio nekontroliavimą, autoritetų nepripažinimą, nepastovumą.

• Vyriškumo/moteriškumo skalė – įvertina mot/vyr interesų vyravimą.

• Paranojos skalė – įvertina jautrumą, užgaulumas, , abejojimą, rigidiškumą.

• Psichostenijos skalė – rodo – nepasitenkinimą bendraujant, neopagrįsti įtarumai, baimės, įtarumą,nerimastingumą, griežtumą

• Šizofrenijos skalė – polinkis į vienatvę, keistos pažiūros ir įsitikinimai, nerimastingumas, vidiniai konfliktai, žemas adaptacijos lygis.

• Manijos skalė – didelis aktyvumas, gera savijauta, nepastovumas, nenuoseklumas, sunku laikytis visuotinių normų.

• Socialinės interversijos skalė – uždarumas, drovumas, soc. Ryšių vengimas

27.

28. Jatrogeninės ligos – tai sutrikimai atsirandantys kaip gydymo pasekmė. Priežastys:

• Gydytojo ar personalo neapgalvotas ar netsargus elgesys

• Neatsargiai pasakyta prielaida, ne vietoj padėta ligos istorija

• Normaluis pašalinis gydymo efektas (pvz. Alerginės reakcijos)

29.

30. esminis dalykas – bendravimas.

a. Informacijos aiškumas ir kiekis

b. Kalba (be gydytojo žargono)

c. Neverbalinė kalba (draugiškumas, ramumas)