Komunikacijos proceso aprašymas ir analizė

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Psichologijos katedra

KOMUNIKACIJOS PROCESO STEBĖJIMAS IR ANALIZĖ

Psichologijos individualus savarankiškas namų darbas

Atliko:

Tikrino: doc.dr. Junona Almonaitienė

Kaunas, 2003

Komunikacijos proceso aprašymas ir analizė

Stebėtos situacijos apibūdinimas:

1. Stebimasis:

Tai 20m artimas ir gerai pažystamas jaunuolis, 2-o kurso studentas. Pavadinkime jį Jonu.

2. Kiti komunikacijos proceso dalyviai:

Tai Jono tėvas, 45m inžinierius.

3. Kada ir kur vyko stebėtasis komunikacijos procesas, kiek laiko jis užtruko:

Stebėtasis komunikacijos procesas vyko namuose, virtuvėje valgant vakarienę apie 19 valandą ir jis užtruko apie 15 minučių.

4. Kokia tai buvo situacija:

Tai buvo nedidelis konfliktas, šeimos aplinkoje.

5. Stebimojo tikslas šioje situacijoje:

Stebimojo ttikslas buvo toks, kad Jonas norėjo psiskolinti tėvų automobilį ir važiuoti pasivažinėti su savo mergina, bet tėvas nebuvo linkęs duoti sūnui savo automobilio, kadangi sūnus buvo neseniai išsilaikęs vairuotojo pažymėjimą ir tėvas juo nepasitikėjo.

6. Komunikacijos proceso eiga:

Buvo rudens vakaras apie 19 valanda. Tėvas sėdėjo virtuvėje ir valgė vakarienę. Jo sūnus Jonas neseniai buvo pradėjęs draugauti su panele ir tą vakarą jis norėjo ją kažkuo nustebinti. Tad sugalvojo tėvo paprašyti, kad paskolintų vakarui automobilį. Nuėjęs į virtuvę Jonas užsiminė tėvui, kad ššį vakarą jis turi susitikti su panele, ir kad nori išsiskirti iš kitų drugų. Sūnus papraše tėvo automobilio. Tėvas išgirdęs žodžius kad reikia paskolinti automobilį iškart atšovė: “Ar dar ne per anksti su automobiliu pas mergas važiuoti“. Tėvas tai pasakė ppernelyg garsiai ir pakeltu tonu. O tada sūnus: “O ką, išsilaikiau vairuotojo pažymėjimą ir dabar galiu važinėtis. Ar tau gaila to seno, supuvusio automobilio?“. Jis tai pasakė dar aukštesniu balso tonu. Sūnus toliau tęsė:

„ Dabar visi važinėja su automobiliais ir niekas nevaikšto, juk tai daug patogiau ir saugiau.“. Sūnus pritilo ir balsas pasidarė švelnus. Iš sūnaus pusės jokios agresijos nebuvo ir jis ramiausiai sėdėdamas tolaiu bandė įtikinti tėvą, kad duotų automobilį:

„Jeigu važiuosiu su automobiliu tada šįvakar nevartosiu alkoholinių gėrimų, juk tu nenori, kad aš gerčiau?“. Tėvas nustojo valgęs, padėjo įrankius ir neramiu balsu tarė:

„Juk sūnau ką tik išsilaikiai vairuotojo teises, tu dar visiškai nepatyręs, juk dabar ruduo, kelio danga šlapia ir slidi, lauke labai tamsu, už kelių metrų nieko nnesimato, o tu toks visada buvai išsiblaškęs, tikrai nežinau, ką čia su tavim daryti?“. Tėvo akyse matėsi nerimas. Tada sūnus tvirtai tarė: „Tėti juk aš jau 20-ies metų, esu suaugęs ir žinau ką darau ir už savo veiksmus atsakau, juk mano bendraamžiai jau ir vaikų turi., pažadu būti labai atsargus.“ Šie žodžiai tėvą įtikino ir jam nieko neliko kaip patikėti automobilį savo sūnui. Tėvas davė automobilio raktelius ir palinkėjo gerai praleisti vakarą. Išeinant sūnui dar tėvas tarė: „Sūnau, koks tu jjau didelis, net nepastebėjau kaip tu užaugai.“. Sūnus palinkėjo tėvui gero vakaro ir išvažiavo.

Komunikacijos proceso analizė

Šioje situacijoje stebimasis Jonas pasiekė savo tikslą ir tėvas patikėjo automobilį nors iš pradžių tėvas labai nenorėjo duoti automobilio nepatyrusiam savo sūnui, ne dėlto, kad gaila būtu automobilio, bet dėlto kad tėvas nesijautė saugus duodamas nepatyrusiam sūnui. Stebimąjam Jonui labiausiai padėjo siekti tikslo tai, kad komunikacijos pabaigoje jis nusileido tėvui, labai neprieštaravo ir išlaikė ramų ir žemą balso toną. Jonas pradėjo įsiklausyti į tėvo abejones dėl jo nepatyrimo. Stebimojo balso tonas ir garsumas buvo optimalus, išskyrus pokalbio pradžią, tada balso tonas buvo akštas, o garsumas gan didelis. Tėvas viską bandė paaiškini gan ramiai, tik pirma frazė buvo gan per garsiai pasakyta su aukštu balso tonu. Stebimasis pokalbio pabaigoje parodė, kad supranta tėvo susirūpinimą juo ir tai labai padėjo sėkmingai komunikacijai. Dar labai padėjo tai, kad jis tėvo neišvadino neišmanėliu, pavydžiu ar senamadišku. Sūnui padėjo tai,kad sugebėjo įsiklausyti į tėvo pamokymus ir patyrimus.

Labiausiai sūnui pasiekti tikslo trukdė tai, kad iš pradžių jis pernelyg pakeltu balso tonu pradėjo pokalbį su tėvu, tai tėvui labai nepatiko.

Šį procesą aš žiūrėjau iš šono ir nesikišau į pokalbį. Pradžioje pokalbio jaučiaus nejaukiai nes aplinkoje tvyrojo gan aukštas balso tonas ir kiekvienas ppabrėždavo, kad jis teisus. Komunikacijai įpusėjus balso tonas normalizavos ir pabaigoje jis buvo optimalus.

Pabaigoje pasidžiaugiau Jono pergale, jis sugebėjo pasiekti savo tikslą, tai yra pasiimti automobilį. Sėkmė lydėjo dar dėlto, kad Jonas įsiklausė į tėvo pamokymus ir pažadėjo būti atsargus. Jis įtikino tėvą, kad jau suaugęs ir atsako už savo veiksmus. Sūnus sugebėjo kovoti už savo teises nežeisdamas ir nežemindamas tėvo nei gestais, nei žodžiais.

Stebint šią situaciją supratau, kad būtina įsiklausyti į pašnekovą, jį suprasti ir nepertraukti. Būtina parinkti optimalų balso toną ir garsumą. Niekada nedaryti skubotų išvadų, tikslo būtina siekti. Tik tada komunikacija gali būti sėkminga.