Konfliktai, jų rūšys. Konflikto sprendimo galimybės.

Jei bendraudami padedame vienas kitam realizuoti poreikius ir patiriame abipuse naudą, sakome, kad bendradarbiaujame. Varžantis tenkinami tik vieno žmogaus poreikiai. Tai bendravimo forma vadinama konfliktu. Konfliktai atsiranda, kai žmogus apgina savo nuomonę, jei ji skiriasi nuo kitų. Frustracijos generuoja įtampą, didinančią žmogaus agresyvaus elgesio tikimybę. Bręstantį konfliktą galima atpažinti iš tam tikrų požymių: keičiasi bendravimo pobūdis, bendravimas pasidaro nebe toks atviras, partneriai mažiau keičiasi informacija, atrenka ką vienas kitam sakyti. Mėginimas išsiaiškinti situaciją vers jį elgtis gynybiškai ir aitrins situaciją. BBendravimo partneriai vis labiau ims pastebėti, kadip skiriasi jų interesai ir vertybės. Tai sukelia papildomą įtampą ir susierzinimo šaltinį.

Konfliktas – tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, tai yra nesuderinamų motyvų, interesų, nuomonių, nuotaikų susidūrimas. Konfliktus visada sukelia stiprus emocinis išgyvenimas.

Konfliktų rūšys.

Pagal formą konfliktai skirstomi į :

• Asmenybės konfliktai

• Tarpasmeniniai konfliktai

• Konfliktai tarp grupių

Taip pat yra kitokių konfliktų skirstymų :

• Paslėpti arba nenumatyti

• Atviri arba numatyti.

Arba dar gali būti:

• Konfliktai kilę dėl asmenybės savybių

• Situacijos sąlygoti konfliktai

Konfliktai dar gali būti:

1. konstruktyvūs, kurie stimuliuoja grupės dinamiką, nnaudingi kaip profilaktika prieš grupės sąstingį.

2. destruktyvūs, kurie ardo grupę.

3.

Konfliktų priežastys, sprendimo būdai, sąlygos ir strategijos.

Viena labiausiai pasitaikančių konflikto priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Į konfliktą dažniausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, kurių pagrindinis tikslas – bet kkokia kaina išsikovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje. Konfliktams palankios sąlygos yra tada, kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai, sąlygoti per didelio savojo “aš” idealizavimo. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas. Konflikto metu mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais, nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. Konflikto sprendimo būdai gali būti:

1. tiesioginiai – kai trečiasis asmuo, arba kuris iš konfliktuojančiųjų prisiima atsakomybę už konflikto sprendimo kokybę. Tačiau tokių sprendimų būna mažai.

2. netiesioginiai – jų yra keletas sprendimo būdų:

a. jausmų išliejimo principas (leisti išsilieti)

b. “pozicijų pasikeitimo” principas ( konfliktuojantys prašomi susikeisti pozicijomis)

c. “agresijos apnuoginimo” principas (patariama nepastebimai suvesti konfliktuojančius)

d. “oponento priverstinio klausymo” principas (kito asmens privertimas išklausyti vienas kito mintis)

e. pajuokavimo principas (viską nuleisti juokais – dėmesį nukreipti kitur)

Svarbiausios sąlygos kkonfliktui išspręsti:

1. konflikto esmės atskleidimas (priežasties išsiaiškinimas)

2. atviras ir efektyvus abiejų pusių bendradarbiavimas ( savo klaidų pripažinimas, emocijų kontrolė, konflikto lokalizavimas)

Konflikto sprendimo strategijas nagrinėja Bleikas ir Mūtonas.

I. Nekonstruktyvus konflikto sprendimas:

1. Išorinio konflikto nuslopinimas (kažkas priverčia nustoti konfliktuoti, bet lieka neišspręsta problema)

2. Konflikto užglostymas (tai savo pozicijos atsisakymas)

3. Konflikto vengimas

4. Kompromiso strategija (kai bandoma atsisakyti kai kurių dalykų vardan susitarimo)

II. Konstruktyvus konflikto sprendimas – problemos pripažinimas, jos įžvelgimas bendravime. Ir kai ta problema yra išsakoma, iškart ją yra lengviau išspręsti. O kai yra delsiama, atsiranda papildomų problemų, kurios ppo to bendrai pateikiamos sprogimu. Tuomet yra konfliktas labiau komplikuotas.