Konfliktinių situacijų identifikavimas ir analizė

Konfliktinių situacijų identifikavimas ir analizė „Rytas“ vaikų globos institucijoje

DATA SITUACIJA ELGESYS PASEKMĖ

2004 03 15 .Visi vaikai pirmąją dieną buvo gana ramūs. Juozas – aršiausias iš visų vaikų. Vos tik spėjom su visais susipažinti, Juozas jau pradėjo kitus vaikus- ypač mažuosius- skriausti.

Nesutarimas, dėl vietos fotelyje Juozas užsipuola Saulių, jį stumdo, liepia užleisti jam vietą. Auklėtoja juos nuramina, liepia kultūringiau elgtis prieš svečius.

Vaikai pyksta, kad Juozas neleidžia žiūrėti televizorių. Juozas pradeda junginėti vis kitą televizijos kanalą; tai pagarsina televizorių, tai-padaro tyliau. Auklėtoja pakelia balso toną ir liepia nežaisti su ttelevizoriumi- „jei nepatinka eik užsiimk kuom nors kitu“. Juozas išeina. Tą dieną daugiau jo nebemačiau.

2004 03 29 .Su vaikais susitikom po savaitės. Susipažinom su likusiais vaikais, nes pereitą kartą ne visi buvo susirinkę. Pristatėm situaciją pagal kurią vaikai vaidins. Šią dieną Juozo taip ir nemačiau, pasak vaikų, jis kažkur šlaistėsi su draugais.

2004 03 31 .Pasiskirstymas scenarijais.

Auklėtoja paprašė, kad Juozas pakviestų likusius vyresniuosius vaikus. Jis atsisako, apsimetinėja, kad negirdi, pradeda vaipytis ir pan. Auklėtoja pradeda prašyti gražiuoju, nekeldama balso tono, primindama, kad jis reikalui esant vvisada juk padeda. Visgi jis nuėjo pakviesti likusius.

Juozas neleidžia Sergejui dirbti kompiuteriu. Juozas vis nori įsijungti muzikos programą, klausytis tik jam patinkančių dainų, taip neleisdamas Sergejui spausdinti (šeimoje tik vienas kompiuteris). Stengias jį sugėdinti, kad neturi skonio, dėl muzikos. Tuo metu aauklėtojos nėra. Bandau aš jį sudrausminti, sakydama, jog kiekvienam žmogui patinka skirtinga muzika ir, pavyzdžiui, ta muzika, kurios klausosi Sergejus, man visai patinka (bet kartu stengiaus neįžeisti jo). Galiausiai, pasiūliau pakalbėti vėl, apie vaidinimą, (nes trūko vaikų, kuriems būtų toks amžius, kuris nurodytas projekte). Konflikto neliko

Juozas šaiposi iš Sauliaus. Sauliui padėjau mokintis eilėraštį (mat jo atmintis labai silpna ir jam sunkiai išmokti eilėraščius). Tuo tarpu, Juozas pradėjo šaipytis, kad Saulius bukas, kad jis vis vien neišmoks, kam aš vargstu su juo. Auklėtojos nėra. Vėl gi teko man bendrauti su Juozu. Konfliktą išsprendžiau papasakodama jam, kad anksčiau man taip pat sunkiai sekėsi mokintis eilėraščius, bet dabar, užtat, mokslai einasi puikiai. Taigi, paaiškinau, kad Saulius tikrai nėra bukas. (Kaip ten bebūtų, Eilėraštį iišmokom) O Juozas, nebežinojęs ką pasakyti nusprendė, kad jau laikas mažiesiems miegot (jau buvo 8val.vakaro) ir visiems liepė „staigiai varyt į savo kambarius“.

Juozas pradeda stumdyti mergaitę. Be jokios priežasties pradėjo ją stumdyti. Pasak jį, ji stovi jo vietoje. Auklėtoja pradėjo ant jo šaukti ir liepė išeiti iš poilsio kambario. Gali grįžti tik tada, kai apsiramins, „nuleis garo“.

2004 04 14 .Su vaikais susitikom po dviejų savaičių. Po Velykinių atostogų, vaikai buvo kupini įspūdžių ir įvairių nuotykių bei įvykių. Aišku, ramiai su vaikais paplepėti nnepavyko, Juozas, vėlgi, pasireiškė savo agresyvumu.

Juozas ir vyresnis už jį berniukas pradėjo muštis pagalvėlėmis. Iš pradžių jie dūko su pagalvėlėmis pasižaisdami, kol Juozas nesudavė kitam berniukui smarkiau, ir jie pradėjo mėtytis pagalvėlėmis gana agresyviai. Auklėtojos tuo metu nebuvo. Lina (studentė) bando juos nuraminti, paaiškindama apie galimas pasekmes. Aprimo.

Juozas vėl pradėjo mėtytis pagalvėlėmis, bet šį kartą pradėjo jas mesti ir Linai. Iš pradžių, jie lyg ir žaidė, prie jų prisijungė ir vyresnis berniukas. Kol Juozo smūgiai, su pagalve, tapo skausmingi. Lina pakiliu tonu, griežtai sušuko ant Juozo. Liepė jam nusiraminti, elgtis švelniau, liepė pamąstyti ką daro.

Sudaužė vazą. Juozas nepaklausė Linos. Bet pagalvę sviedė link mažųjų vaikų. Į juos nepataikė, bet pataikė į vazą, kuri sudužo į šipulius. Auklėtojos nebuvo. Juozas greit nuskubėjo rinkt šukių. Jas surinkęs, paprašė, kad męs nieko nesakytume auklėtojai. Po šio įvykio Juozas likusią vakaro dalį buvo ramus.

Auklėtojai dingo cigaretės. Visiems girdint, auklėtoja pagrasino, kad jei iki 9.00 val. vakaro neatsiras cigaretės stalčiuje. Praneš vedėjai apie vagystę. „Vagis“(Juozas) atsirado. Atsiprašė auklėtojos ir prašė, kad nieko nesakytų vedėjai. O jei kartais pasakys- tai dagiau niekada nebepasitikės auklėtoja.

Stebimojo charakteristika

Mano stebimojo vaiko vardas – Juozas. Jis yra gimęs 1990m., mokosi 7 klasėje. Taigi, jam dabar yra 13metų. „Rytas“ vaikų globos namuose Juozas gyvena vienas, be brolių ir seserų. NNors, pasak auklėtojos, jis turi daug brolių ir seserų. Konkrečiai buvo žinomos dvi seserys gyvenančios Klaipėdoje. Viena jų gyvena internate, kita – kituose vaikų globos namuose. Apie jo mamą – nieko nežinoma. Jo tėvas yra ganėtinai jaunas (apie 35m.), bet vaikų, pasak auklėtojos, pakankamai daug. Pats Juozas apie savo šeimą kalbėti visai nenorėjo. Ne kartą bandžiau paklausti, bent jau, kiek turi seserų ar brolių, kaip sutaria, kur jie yra ir t.t. Bet nė į vieną klausimą neišgirdau atsakymo. Po kiekvieno klausimo, susijusio su jo šeima, Juozas pakeisdavo temą kita linkme.

Pasak auklėtojos, Juozas yra sunkaus būdo vaikas. Kartais jį suprasti yra labai sunku. Ypač jo nuotaiką, kuri yra labai permaininga.Vieną minutę jis stengiasi būti geras, žaidžia su mažaisiais vaikais, jais rūpinasi, suguldo į lovytes, o kitą – tampa agresyvus, stumdosi, muša tuos pačius mažuosius, net iki cypimo. Pasitaiko atvejų, kai, nevaldydamas savo jėgos, Juozas atlikdavo skausmingus veiksmus ir auklėtojai ( kartą užmynė auklėtojai kojų pirštus. Ant jų stovėjo tol, kol auklėtoja paprašė, kad jis nuliptų, bet Juozas atkirto: „atmink“. Viskas baigėsi tuo,kad auklėtojai teko pakelti balsą, kad jis nuliptų. Pasak auklėtojos, Juozas stovėdamas jai ant pirštų, matydamas, kad jai jau skauda, tarsi dar stipriau mynė pirštus, lyg mėgaudamasis jos skausmu, lyg jjam tai būtų be galo malonu.).

Per visą tą laką, kol teko lankytis vaikų globos namuose, retai kada mačiau Juozą, kad jis šypsotųsi, šypsotųsi nuoširdžia šypsena.. Jo bendravimas su kitais yra ganėtinai grubus. Netgi, drįsčiau teigti, kad jis visai nemoka bendrauti su kitais. Teko pastebėti, kad Juozas bando užmegzti artimesnius ryšius su kai kuriais vaikais, bet jam vis nepavyksta, nemoka kaip prie jų prieiti. Visas jo bendravimas vyksta per stumdymąsi, daiktų atiminėjimą, grubumą ir pan.

Pastebėjau, kad Juozas, dažniausia, viską kritikuodavo. O kai kiti bandydavo jį sukritikuoti, tai jam labai nepatikdavo ( nesugeba priimti kitų kritiką). Viskas, ką kiti daro, jam atrodė absurdiška. Ne kartą pastebėjau Juozą sakant, kad auklėtoja jo nesupranta (dažnokai jai sakydavo, kad nesikištų į jo reikalus, kad jam nereikalinga jos pagalba, nes ji nieko nesupranta).

Pasak auklėtojos, šis vaikas yra ypatingai delikventiškas, nesugebantis valdyti savo emocijų, elgesio bei veiksmų.

Analizė

Juozas nuo pat pirmos akimirkos, vos spėjus susipažinti su visa šeimyna, atkreipė mano dėmesį. Nuo pat pirmos minutės jis atrodė nenustygstantis, nenusėdintis vienoje vietoje, nuolatos maivėsi, grubiai elgėsi su savo draugais. Mano manymu, norint padaryti išsamią ir gerą analizę, vaikų iš globos namų, reikia praleisti žymiai daugiau laiko su jais. 4-5 dienų nepakanka. Per tokį trumpą laiką šių

vaikų nepažinsi. Nepažinsi jų vidaus, tikrųjų jausmų, jų nuoskaudų, nusivylimų, neįgysi jų pasitikėjimo bei atvirumo. Taigi, šią analizę mėginsiu atliki, remiantis aklėtojos pasakojimais, pastebėjimais, lyginsiu juos su savais stebėjimais bei surinktom žiniom.

Visos užfiksuotos konfliktinės situacijos ir auklėtojos pasakojimai leidžia daryti įvairias išvadas. Viena jų, ir svarbiausioji, yra ta, jog vaikas tokiu savo elgesiu, siekia dėmesio, išskirtinumo. Šio amžiaus vaikams, būdingas šis poreikis, o vaikams iš globos namų, mano manymu, yra itin aktualus. Juozas taip elgdamasis ne tik atkreipia į save ddėmesį, bet kartu, lyg ir parodo, savo agresyvumu, koks jis galingas, nepažeidžiamas, nieko nebijantis ( nors viduje, manyčiau, jis yra labai pažeidžiamas bei jautrus). Kartu, tai lyg savisauga, savo silpnųjų savybių slėpimas, neparodymas. Tokie Juozo, retkarčiais pasitaikantys, veiksmai, kaip rūpinimasis mažaisiais vaikų globos namų vaikais, leidžia daryti išvadą, kad jo širdelėj dar yra likę šiek tiek jautrumo, šilumos, meilės. Bet kartu, tai dar kartą patvirtina jo emocijų nestabilumą, nes, kaip minėjau, vieną akimirką vaikas bando būti geras, paslaugus, o kitą- jjau, žiūrėk, skriaudžia mažuosiuos iki pat cypimo. Netgi, drįsčiau teigti, kad vaikui užeina tam tikri pykčio priepuoliai, psichozės, dėl kurių ir kyla visos šios konfliktinės situacijos.

Priežasčių, dėl ko vaikas yra toks delikventiškas, emociškai nestabilus, uždaras, besišalinantis kitų, gali būti daug. MManyčiau, daugelis su manimi sutiktų, kad pagrindinė priežastis – tėvų praradimas arba atsiskyrimas nuo jų (Juozo atveju, tai būtų atsiskyrimas nuo tėvų). Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda šeimoje. Juk šeima – pati artimiausia vaiką supanti aplinka, kurioje formuojasi požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save jame. Bešeimis vaikas visa tai patiria, įgyja vaikų globos namuose. Bet auklėtojos niekada neatstos tikrųjų mamų, globos namų aplinka – tikrųjų namų aplinkos. Kad ir kiek rodytume jiems meilės, šilumos, dėmesio, šeima jiems yra nepakeičiama, kad ir kokia ji būtų. Na, o globos namai taip ir liks, kaip, kad sako vaikai, „inkubatorius“- nemielas ir uždaras. Kita priežastis – aplinkinių (daugiausia mokyklos „draugų“) atstūmimas, šaipymasis, diskriminacija. Ir Juozas, ir kiti vaikai pasakojo, kad mokyklose jaučia, kaip kiti vvaikai juos išskiria, šaiposi iš jų, nepriima į savo gretas. Toks kasės draugų elgesys tampa priežastimi, kodėl vaikai iš globos namų blogai, silpnai mokosi, yra uždari ar agresyvūs. Toks Juozo elgesys gali būti susijęs su fizine ar seksualine prievarta (ar tai teko patirti Juozui-nepavyko išsiaiškinti, taigi tai tik spėjimas), sunkiomis gyvenimo sąlygomis, tėvų alkoholizmu, nepriežiūra, apleidimu ir pan. Pavyzdžiui, Juozo nepasitikėjimą suaugusiais (auklėtoja), paaiškinčiau tuo, kad vaikai praradę ryšius su savo biologiniais tėvais (ypač jei vaikai anksti viso to neteko), vvėliau jiems jaučia nuoskaudą, kuri, mano manymu, perauga į neapykantą, pyktį bei nepasitikėjimą visų suaugusiųjų atžvilgiu.

Juozui tikrai yra reikalinga pagalba. Pirmiausia jam yra būtina psichologinė pagalba ar taikoma psichoterapija. Antra, manyčiau, su juo reikia stengtis kuo daugiau bendrauti, kad kuo daugiau sužinotum apie jį, jo vidų ir vėliau, gal pavyktų jį sudominti kažkokiu užsiėmimu, kuris gali peraugti į pomėgį. Taip jis neužsisklęstu savyje. Nes dabar, manau, jis yra ypač pažeidžiamas. Juo gali pasinaudoti vyresni vaikai suteikdami jam atitinkamą statusą, įtraukdami į nusikalstamą veiklą, asocialią bendraamžių grupę.

Taigi, ne tik Juozui, bet ir daugumai kitiems vaikams iš vaikų globos namų yra būtina nuolatinė įvairių specialistų – psichologų, specialiųjų pedagogų ir socialinių darbuotojų, pedagogų bei auklėtojų – pagalba ir jų komandinis darbas.

PEPP‘Ė renginys

Fizinis, emocinis smurtas mokykloje – „Dienpinigių atiminėjimas“

VEIKĖJAI (6): 3-smurtautojai

1- gynėjas

1- nukentėjusysis

1- autorius

1 VEIKSMAS

PERTRAUKA

AUTORIUS: Trys smurtautojai pertraukos metu aptarinėja ką veiks vakare ir nusprendžia , kad bet kokiai veiklai jiems reikės pinigų.

1VAIKAS: (prieina prie kitų dviejų vaikų ir klausia) –Ei, privet, ką šiandienai organizuojam? Gal į kokią kompiuterinę varom?

2VAIKAS: – O ką mes ten veiksim? Aš tai pavyzdžiui pinigų neturiu, o kaip jūs?

3VAIKAS: – Nu, aš, tai, irgi neturiu. Davai sumąstom iš kkur pinigų galėtume gauti!

NUSKAMBA SKAMBUTIS

1VAIKAS: -Bliamba, pamoka prasidėjo, žodžiu, pamąstom per pamoką iš kur pinigų galėtume gauti.

2VAIKAS: -Gerai, po pamokos susitinkam ir viską apmąstom.

3VAIKAS: -Gal kokį liurbį pasigauti ir pinigų numelžti (garsiai pamąsto).

VYKSTA PAMOKA

AUTORIUS: Į klasę auklėtoja įeina su nauju mokiniu, jį pristato, ir liepia atsisėsti į suolą. Tuo tarpu trečiajam vaikui kyla mintis ir visa tai jis užrašo ant lapelio ir siunčia savo draugui.

3VAIKAS: – O tas naujokėlis neblogai atrodo, jo tėvai turbūt prilaiko biški pinigų? O ką jūs apie jį manot? (nusiunčia laiškelį kitiems dviems draugams)

2VAIKAS: (pasitaręs su pirmuoju draugu, rašo) – Jo. Visai nieko atrodo. Kišenės, jo, tai tikrai ne tuščios.

3VAIKAS: – tai nėr ko laukti, davai, per pertrauką, prispaudžiam jį prie sienos?

1VAIKAS: -Gerai, po pamokos pasivedam jį į šalį ir pasišnekam su juo?..

3VAIKAS: (palinksi galva parodydamas kad sutinka)

NUSKAMBA SKAMBUTIS

AUTORIUS: pakeliui i valgyklą, vaikai pasikviečia naujoką pasikalbėti.

3VAIKAS: (prieina prie naujoko ir pasiūlo pasikalbėti) – Ei, kur eini, einam biški pašnekėt.

2VAIKAS:- Girdėjom, biški pinigų prilaikai?

NUKENTĖJUSYSIS: – Na ir kas tau iš to?

1VAIKAS: – O tai, kad tu turi susimokėt.

NUKENTĖJUSYSIS: – Už ką aš turiu mokėt? Net nežadu. Pasitrauk. (pastumia kažkurį tai užpuoliką ir suka link valgyklos)

3VAIKAS: – Ei, palauk, (pagriebia vaikui už peties), kur tu, ččia, žadi eiti? Bene šūstras būsi? Galvok ką šneki. (prispaudžia nukentėjusįjį prie sienos)

AUTORIUS: tuo tarpu prieina mokinys, iš jų klasės, kuris spėjo susipažinti su naujoku.

GYNĖJAS: – Ką, čia, darot? Ko pristojot prie to naujoko?

1VAIKAS: – O ko, tu, čia, lendi?niekas čia tavęs nekvietė.

GYNĖJAS: – Noriu ir lendu. Nevadovaukit čia man.

2VAIKAS: – (pastumia gynėją) Mink iš čia kol į kailį negavai.

3VAIKAS: – (prieina prie antrojo užpuoliko ir taip pat liepia gelbėtojui pasišalinti) – Ar girdėjai ką jis sakė? Dink iš čia.

AUTORIUS: gynėjas nueina.

3VAIKAS: – Nu tai kaip dėl tų pinigų?

1VAIKAS: – Davai duok čia, greitai. Jei nori likti sveikas- nestabdyk.

AUTORIUS: Vaikas ištuština savo kišenes ir visus dienpinigius atiduoda pirmajam vaikui..

1VAIKAS: (paima pinigus)

2VAIKAS: ( eidamas pro šalį, nukentėjusįjį dar pastumia).

PABAIGA