Kūno kalba

KAS YRA KŪNO KALBA?

Albertas Mejerabianas nustatė, kad informacijos perdavimo procese verbalinės priemonės – t.y. vien žodžiai – perduoda tik 7 proc. visos informacijos, garsinės priemonės (tokios kaip balso tonas, intonacijas, garsas) – 38 proc., o neverbalinės priemonės – net 55 proc. Profesorius Berdvislas atliko panašius tyrimus, siekdamas sužinoti, kokią vietą žmonių bendravime užima neverbalinis elgesys. Jis nustatė, kad vidutiniškai žmogus kalba žodžiais tik 10-11 minučių per dieną, ir kad kiekvienas sakinys vidutiniškai skamba ne ilgiau kaip 2,5 sekundes. Jis taip ppat atskleidė, kad žodinis bendravimas pokalbyje sudaro mažiau nei 35 proc., o daugiau nei 65 proc. informacijos perduodama per neverbalinius gestus.

Dauguma tyrėjų mano, kad verbalinis “kanalas” naudojamas informacijos perdavimui, tuo tarpu neverbalinis apibrėžia tarpasmeninius santykius, o kartais net užima žodinio pranešimo vietą.

Intuicija ir nuojauta

Kuomet sakome, kad žmogus yra jautrus ir turi intuiciją, tai reiškia, kad jis/ji moka skaityti neverbalinius žmonių siunčiamus ženklus ir juos lyginti su verbaliniais signalais. Moterys paprastai šiuo atžvilgiu “jautresnės” už vyrus, matyt, todėl ir kilo ttokia sąvoka kaip “moteriška intuicija”. Šią intuiciją ypatingai gerai išvysčiusios moterys, auginančios mažus vaikus, kadangi pirmais vaiko gyvenimo metais motina su juo bendrauja būtent neverbaliniais kanalais.

Neverbalinių gestų kilmė

Iki šiol nemažai diskutuojama, kaip žmonės “įgyja” gestus. Šioje srityje atlikta daugybė įvairių ttyrimų. Jų išvados atskleidė, kad iš tiesų gestus galima klasifikuoti pagal jų “kilmę”. Pavyzdžiui, tokie gestai, kaip čiulpimas ar šypsena, yra įgimti.

O kuomet Jūs sukryžiuojate rankas ant krūtinės, tai ar jūs kryžiuojate kairę ranką ant dešinės, ar dešinę – ant kairės? Dauguma žmonių negali atsakyti į šį klausimą, kol nepabando to padaryti, ir vienu atveju jie jaučiasi patogiai, kitu – ne. Taigi daroma išvada, kad tai gali būti genetiškai įgytas gestas, kurio negalime pakeisti.

Beje, kartais sunku pasakyti, ar gestas yra genetiškai apspręstas, ar kultūriškai įgytas. Pavyzdžiui, dauguma vyrų velkasi paltą, pradėdami nuo dešinės rankovės, o moterys paprastai pradeda vilktis paltą nuo kairės rankovės. Kai vyras praleidžia moterį sausakimšoje gatvėje, jis praeidamas pasisuka kūnu į moterį, tuo tarpu moteris ppraeina nusisukusi nuo jo. Kyla klausimas: ar ji tai daro instinktyviai, ar nesąmoningai sekdama kitų moterų pavyzdžiu?

Visgi dauguma neverbalinio elgesio gestų yra įgyti, o jų reikšmę apsprendžia kultūra. Visame pasaulyje pagrindiniai komunikacijos gestai yra vienodi. Kuomet žmonės laimingi, jie šypsosi, kuomet liūdni – apniunka, kuomet niršta – jų piktas žvilgsnis. Galvos linkčiojimas beveik visame pasaulyje reiškia “taip” arba patvirtinimą. Atrodo, kad tai įgimtas gestas, nes jį naudoja ir kurti bei akli žmonės. Beje, galvos purtymas, reiškiantis neigimą, taip pat yyra beveik universalus, ir galimas daiktas, kad šis gestas siekia ankstyvą vaikystę. O kai kurie mūsų naudojami gestai atėję iš mūsų pirmykštės

bendruomenės praeities. Beje, netgi šypsena savo pirmine prasme reiškė grasinimą, bet šiandien ji dažniausiai reiškia pasitenkinimą arba geranoriškumą.

Gestas “patraukimas pečiais” – geras universalaus gesto pavyzdys. Jis reiškia, kad žmogus nežino arba nesupranta, apie ką šnekama. Tai kompleksinis gestas, susidedantis iš trijų komponentų: atsukti delnai, pakelti pečiai ir pakelti antakiai.

Beje, skirtingų tautų neverbaliniai ženklai skiriasi. Tas pats gestas vienoje tautoje gali turėti konkrečią prasmę, kitoje jis gali nereikšti nieko arba reikšti kažką visai kitą. To pavyzdys – trys toliau aprašyti gestai:

1. Gestas OK arba pirštais rodomas “apskritimas”:

Šis gestas buvo populiarus JAV XIX a. pradžioje, ir ypač naudojamas spaudoje, kuri tuo metu pradėjo žodžių ir frazių trumpinimo iki inicialų kampaniją. Tiesa, iki šiol nesutariama, ką reiškia inicialai: “O.K.”. Vienų nuomone, tai reiškia frazę “all correct” (viskas teisingai), kuri dėl ortografinės klaidos virto “011 – Korrect”. Kitų nuomone, tai antonimas žodžiui “nokautas”, kuris anglų kalboje išreiškiamas raidėmis “K.O.”. Dar kita teorija teigia, kad tai pavadinimo “old Kinderhood” sutrumpinimas. Tai buvo JAV prezidento gimimo vieta, ir inicialai “O.K.” buvo naudojami kaip priešrinkiminės kampanijos lozungas. Kaip ten bebūtų, pirštais rodomas sskrituliukas reiškia raidę “O” žodyje “O’key”. Jo prasmė puikiai žinoma anglakalbiuose kraštuose, Europoje ir Azijoje, tačiau kai kuriose šalyse tai turi visai kitą reikšmę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tai reiškia “nulį” arba “nieko”, Japonijoje – “pinigus”, o kai kuriose Viduržemio jūros baseino šalyse šis ženklas reiškia vyro homoseksualumą.

2. Pakeltas nykštys:

JAV, Anglijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje pakeltas į viršų nykštys turi tris reikšmes. Pirma, tai “balsavimas” kelyje stabdant automobilį; antra, tai reiškia “viskas tvarkoje”; o kuomet nykštys staigiai pakeliamas į viršų, tai tampa įžeidžiančiu ženklu. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Graikijoje tai reiškia “užsičiaupk”. Kuomet italai skaičiuoja nuo vieno iki penkių, tas gestas reiškia “vienas”, o rodomasis pirštas tuomet reiškia “du”. Tuo tarpu kai skaičiuoja anglai ir amerikiečiai, rodomasis pirštas reiškia “1”, vidurinysis – “2”, o nykštys – “5”.

3. V-ženklas

Šis labai populiarus ženklas Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje gali turėti įžeidžiančią prasmę. Antro pasaulinio karo metasi Vinstonas Čerčilis šiuo ženklu rodė “pergalę”, tačiau tokiu atveju ranka pasukta delnu į klausytoją. Tačiau jei rodant tą patį ženklą plaštaka pasukta delnu į kalbantįjį, tai ženklas įgyja įžeidžiančią prasmę – jis reiškia “užsičiaupk”. Beje, daugumoje Europos šalių šis ženklas reiškia “pergalę” nepriklausomai nuo to, į kurią pusę pasuktas delnas. Be to, daugelyje šalių šis gestas reiškia “2”. <

Taigi, galima daryti tokią išvadą: prieš skubant daryti kokias nors išvadas apie gestų ir kūno kalbos reikšmę, reikia pirma pagalvoti, kokiai tautai priklauso žmogus.

Gestų savybės

Viena didžiausių klaidų, kurias daro gestų kalbos besimokantys pradedantieji, yra polinkis išskirti vieną gestą ir jį vertinti nesusiejus su kitais gestasi ir aplinkybėmis. Tam, kad teisingai interpretuotume, turime atsižvelgti į kartu pasireiškiančių gestų visumą.

Piešinėlyje pavaizduota visuma gestų, reiškianti kritišką vertinimą. Svarbiausias gestas šiuo atveju – “skruostu rėmimas rodomuoju pirštu”, tuo tarpu kai kitu pirštu pridengta burna, o nykštys remia smakrą. Be to, žmogaus kojos tvirtai sukryžiuotos, kita ranka dengia kūną, lyg jį gindama, o galva nulenkta. Šis neverbalinis sakinys jums byloja maždaug taip: “Man nepatinka tai, ką jūs sakote, ir aš su jumis nesutinku”.

Beje, čia reikia paminėti tokį požymį kaip elgesio kongruentiškumas. Neverbaliniai signalai gali būti kongruentiški, t.y. atitikti sakomus žodžius, arba nekongruentiški. Tyrimai rodo, kad neverbaliniai signalai perduoda 5 kartus daugiau informacijos, nei verbaliniai, ir jei signalai nekongruentiški, žmonės pasitiki neverbaline informacija.

Tam, kad teisingai interpretuotume gestus, nepakanka žinoti žmogaus tautinius ypatumus bei stebėti žodžių atitikimą gestams. Interpretacijai labai svarbus ir kontekstas: pavyzdžiui, jei žiemą autobusų stotelėje sėdės žmogus, sukryžiavęs kojas, stipriai sukryžiavęs ant krūtinės rankas ir nuleidęs galvą, tai greičiausiai reikš, kad jis

tiesiog sušalo, o ne jo kritinę nuostatą kažkieno atžvilgiu. Tačiau jei žmogus lygiai taip pat sėdės prie derybų stalo, tai bylos apie jo negatyvią nuostatą esamos situacijos atžvilgiu.

Moksliniai lingvistiniai tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp žmogaus socialinio statuso, prestižo bei galios ir jo vartojamo “žodyno”. Kuo aukštesnė individo socialinė ar profesinė padėtis, tuo geriau jis sugeba bendrauti žodžių ir frazių lygmenyje. Tuo tarpu neverbalikos srities tyrimai atskleidė ryšį tarp žmogaus iškalbingumo ir gestikuliavimo lygio. Taigi pasirodo, kad žmogus, uužimantis aukštą socialinį ar profesinės karjeros laiptelį, komunikacijos procese daug daugiau naudoja savo žodines atsargas, tuo tarpu mažiau išsilavinęs ar ne toks profesionalus žmogus bendravime dažniau vartoja gestus, o ne žodžius. Kuo aukštesnė žmogaus socialinė-ekonominė padėtis, tuo mažiau jame išvystyta gestikuliacija ir kūno kalba.

Kai kurių gestų greitis ir akivaizdumas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Pavyzdžiui, penkiametis vaikas, pasakęs tėvams netiesą, prisidengia burną viena ar abiem rankom. Šis gestas – “burnos uždengimas ranka” – pasufleruoja tėvams, kad vaikas sumelavo. Kaip bebūtų kkeista, visą gyvenimą žmogus meluodamas panaudoja šį gestą, kinta tiktai gesto atlikimo greitis. Kuomet netiesą sako paauglys, jis taip pat ranka prisidengia burną, tiktai pirštais iš lėto vedžioja palei lūpų liniją. Kuomet meluoja suaugęs žmogus, smegenys siunčia jam impulsą prisidengti bburną, tarsi siekiant sulaikyti melagingus žodžius, tačiau paskutiniu momentu ranka patraukiama nuo burnos ir atsiranda kitas gestas – prisilietimas prie nosies. Beje, pastebėta, kad su amžiumi žmonių gestai tampa mažiau akivaizdžiais, todėl vyresnių žmonių neverbalinę informaciją skaityti daug sunkiau, nei jaunų.

Kūno kalba, išreiškiama kūno judesiais, gali atskleisti žmogaus santykį su kitu žmogumi. Pagal tai, kaip kažkas sveikinasi paduodamas ranką, stovi, sėdi, žiūri ir kt. veiksnius galima nesunkiai nuspręsti, ar žmogus nusiteikęs bendrauti, ar jo šypsena ir entuziazmas yra tik mandagumo išraiška. Taip pat galima nuspręsti, ar žmogus meluoja, ar sako teisybę. Verslo susitikimuose tai yra labai svarbu. Pateiksime keletą pagrindinių kūno kalbos pavyzdžių, pagal kuriuos galite suprasti, koks žmogus yra Jūsų pašnekovas.

Sukryžiuotos kojos. Sėdėjimas tokia poza rodo žžmogaus uždarumą ir net nusiteikimą gintis. Rankų sukryžiavimas krūtinės srityje reiškia, kad ginama krūtinė nuo fizinių bei dvasinių išpuolių. Taigi sukryžiuotos rankos saugo viršutinę kūno dalį, o sukryžiuotos kojos – apatinę. Kam apatinę saugoti? Tam, kad apgintum savo genitalijas, kurios žmogaus gyvybei nėra tokios svarbios, kaip krūtinės srityje esantys organai, tačiau gyvenimui bendruomenėje turbūt svarbiau yra lytiniai organai. (Tai ne vien tik pasipuikavimas prieš kitos lyties atstovus, moteriškumo ar vyriškumo išraiška, bet ir dauginimosi „įrankiai“). Moterims, sėdinčioms prieš nepažįstamą vyrą, kkojų sukryžiavimas reiškia gynybinę pozą.

4 formos sėdėjimas. Ši poza daugiau būdinga amerikiečiams. Ji reiškia, kad žmogus įdėmiai klauso ir nusiteikęs argumentuoti, varžytis dėl savo idėjų. Jei žmogus suima koją abiem rankomis, tai rodo, jog jis sunkiai save suvaldo, o mąsto labai greitai, tačiau bet kada negalima pateikti savo argumentų, nors ir labai norėtųsi. Tokia poza liudija, kad žmogus lyg ir bando save sulaikyti, kad nepašoktų ir neišpyškintų visko, ką galvoja, pašnekovui į veidą.

Stovėjimas sukryžiavus rankas ir kojas. Nuėję i kokį susirinkimą, kuriame renkasi nepažįstami žmonės, galite pastebėti, kad susibūrus grupelei nepažįstamųjų, keletas jų stovi sukryžiavę rankas ir kojas. Taip yra dėlto, kad vieni kitų nepažįsta, iš karto nedrįsta atskleisti savo asmenybės, nes nepažįstamaisiais pasitikėti iš karto negalima. Toks „susikryžiavimas“ iš moterų pusės gali būti traktuojamas kaip intymesnių santykių vengimas ir griežtas „NE“ bet kokiam flirtui. Kai daugiau bendraujama, tokia poza dingsta.

Atviri delnai. Delnų padėtis taip pat labai daug parodo: ar žmogus nusiteikęs bendrauti, ar uždaras, ar demonstruoja savo viršenybę. Į viršų atversti delnai reiškia labai atvirą žmogų, kuris yra linkęs bendrauti, labai tolerantiškai priima pašnekovo idėjas ir argumentus, taip pat paprasčiausiai nori susidraugauti. Ši poza asocijuojasi su nuolankumu, tiesa, ištikimybe, garbingumu. Žemyn nuleistas delnas jau reiškia uždarumą iir ribotumą atskleidžiant jausmus. Rankų slėpimas reiškia melavimą – pavyzdžiui, kai vaikas meluoja, jis savo rankas nevalingai slepia už nugaros arba kišenėse. Kai žmogus pradeda pasitikėti savo pašnekovu, pamažu jo delnai linksta į viršų. Įdomus gestas yra ištiestas smilius ir jo nukreipimas iš viršaus į apačią. Tai valdingumo ženklas. Taip daro žmonės, kai nori, kad jiems paklustų, neprieštarautų.

Sveikinimasis rankos paspaudimu. Esama trijų rankos paspaudimo būdų: normalus, valdingas ir paklusnus. Normalus yra tada, kai abu laiko savo delnus vertikalioje padėtyje ir pakrato kelis kartus ir viršun, ir žemyn. Tai demonstruoja lygiavertiškumą. Jei žmogus pagriebia ranką ir ją savo delnu apglėbia iš viršaus, šiek tiek pastumia žemyn ir tik tada truputį pakrato – valdingumo ženklas. Toks žmogus jaučiasi pranašesnis už kitą. Pastebėkite, kaip Jūs sveikinatės su viršininku ar pavaldiniais, ir pamatysite, kas jaučiasi pranašesnis. Trečias būdas – kai besisveikinantysis iš apačios sugriebia kito ranką ir kilstelėjęs į viršų truputį spusteli ir pakrato. Tai nuolankumo, atsidavimo, gal net padlaižiavimo ženklas.

Žvilgsniai. Labai svarbu pokalbyje yra žvilgsnio trajektorija. Intymus žvilgsnis, rodantis susidomėjimą pašnekovu yra tada, kai žvilgsnis slenka kryptimi krūtinė-akys. Socialinę atmosferą liudija žvilgsnis lūpos-akys – stebima, ką žmogus kalba ir kaip reaguoja jo akys. Verslo susitikime rekomenduojama akis vedžioti kryptimi akys-kakta, jei nnorima sukurti gerą įvaizdį. Jei žmogus kalbėdamas kelioms sekundėms užsimerkia, reiškia, kad jam jau nusibodo klausytis pašnekovo, jis prarado dėmesį ir pokalbio turinys jo visiškai nejaudina.

Rūkymo pozos. Rūkymas yra įtampos panaikinimas ar atleidimas, o ne priklausomybė nuo nikotino, kaip daugelis mano. Jei žmogus yra susijaudinęs ir negali verkti, rėkti, muštis ar kitaip išleisti susikaupusį „garą“, jis tai padaro rūkydamas. Mokslininkai nustatė, kad cigaretę rūkantis žmogus greičiau priima sprendimus, negu pypkininkas. Taigi kartais rūkoma tada, kai įtemptai mąstoma. Rūkydami galite pastebėti, kad vieni dūmus išpučia į viršų, kiti – žemyn. Taip yra irgi ne be priežasties. Aukštyn pučiantis dūmus žmogus į jį graužiančią problemą arba įtampą žiūri teigiamai, jis savimi labiau pasitiki ir mano, kad ją gali išspręsti savo naudai. Taip pat didėja tikimybė, kad apie savo problemas jis papasakos. Jei žmogus dūmus pučia žemyn, galima spręsti apie neigiamą problemos sprendimo požiūrį. Kartais rūkantysis išpučia dūmus per lūpų kamputį. Tai reiškia, kad jo galvoje svarstomi dalykai yra slapti, tačiau tai gali reikšti ir mandagų gestą, kai rūkantysis nenori pūsti dūmų į pašnekovą.

Čia tik keletas pozų, iš kurių galima spręsti apie žmogaus santykį su jo pašnekovu. Dabar knygynuose yra nemažai knygų apie kūno kalbą, jos reikšmę verslo susitikimuose, skaitant paskaitą

ir kitose gyvenimo srityse, kur neverbalinė kalba išnagrinėta kur kas giliau ir išsamiau. Dar niekam nepakenkė žinojimas, ką reiškia pašnekovo rankų, kojų, veido judesiai, nepakenks ir eiliniam lietuvaičiui. Pasidomėkite!