MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ ASOCIACIJŲ METODĄ

Laboratorinis darbas

MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ

ASOCIACIJŲ METODĄ

Darbo vadovė:

Turinys

Tyrinys 2

Įvadas 3

1. Metodika

1. Tiriamieji 5

2. Tyrimo metodas 5

3. Tyrimo procedūra 5

2. Rezultatai ir jų analizė

Išvada 9

Literatūra 10

Priedai 11

Įvadas

Kalbos turėjimas atskiria žmogų nuo gyvūno. Elementari gyvūnų

psichinė veikla visada remiasi konkrečiais objektais, kuriuos jie mato,

jaučia ir pan. Žmogaus elgsena skiriasi nuo gyvūnų pirmiausia tuo, kad

daugelis sudėtingiausių psichinių procesų formuojasi ir vyksta kalbinės

veiklos pagrindu ir tiesiogiai priklauso nuo kalbos. Būtent atsiradus

kalbai, galima atitrūkti nuo jjutiminio suvokimo, kuriuos galima išreikšti

žodžiais, t.y. sąvokomis (Kaffemanas, 2001).

Psichologijos žodynas (1993) kalbą apibrėžia kaip ženklų sistemą,

kuri yra istoriškai susidariusi žmonių bendravimo ir mąstymo priemonė,

asmenybės savimonės reiškimo, informacijos perdavimo ir laikymo būdas.

Kalbos atsiradimo pagrindas – darbas, bendra medžiaginė žmonių veikla

(Psichologijos žodynas, 1993).

Kalbai ir mąstymui matuoti yra sukurta daug testų. Vieni iš

žinomiausių yra asociacijų testai. Žemiau pateikiamas trumpa asociacijų

apžvalga..

„Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks asociacijų

apibūdinimas: Tai yra „ryšys tarp psichinių reiškinių: kai vienas jų

aktualizuojamas (suvokiamas, įsivaizduojamas, įsisąmoninamas), tai iškyla

ir kitas“(Psichologijos žžodynas, 1993, p. 29). Arba asociacijas dar galima

paaiškinti, kaip psichinių elementų ryšį, kurio dėka vienas elementas

pasirodydamas atitinkamomis sąlygomis padeda atsirasti kitam, su juo

susijusiam, elementui.(Kaffemanas, 2001,)

Psichologijoje asociacija laikome tam tikrą atvaizdų bei

vaizdinių sąryšį. Vienas stimulas prikelia sąmonėje kokį tai vaizdinį. Kai

kurių psichologų manymu, asociacijos sudaro atminties turinį. Sąmonėje

atvaizdai iškyla ne chaotiškai, o pagal tam tikrus dėsnius, kuriuos imta

vadinti asociacijų dėsniais. Yra vienintelis visuotinis asociacijų dėsnis:

„du arba keli psichinių apraiškų turiniai gali susirišti į asociaciją tik

tada, jei jie laiko atžvilgiu yra gretimi kaimynai“ (Kralikauskas, 1993, p.

143). Tai reiškia, kad du ar keli reiškiniai turi įvykti greta vienas kito

arba iškart vienas po kito.

Asociacijos yra skirstomos į tris rūšis: gretimumo, panašumo,

kontrasto. Gretimumo asociacijos kyla, kai koks nors dalykas visada vyksta

ar yra matomas šalia kito dalyko. Pvz., gretimumo asociacijos gali

susidaryti, kai vienu momentu grojo muzika ir vyko koks nors įvykis. Taip

galima išgirsti dainą ir prisiminti, kaip per ją šokai savo paskutinį

mokyklinį valsą. Panašumo asociacija yra tokia, kai vienas vaizdas sukelia

pasąmonėje kitą panašų atvaizdą. PPvz., vienas žmogus gali labai priminti

kitą žmogų. Kontrasto asociacijų pagrindas yra dviejų atvaizdų, sąmonėje

sukeliančių vienas antrą, kontrastas, arba priešingumas. Pvz., pamačius

labai aukštą žmogų iškyla žemo žmogaus vaizdinys.

Asociacijų testai – tai verbalinės užduotys, kai į vieną žodį

reikia atsakyti kitu žodžiu. Atliekant laisvų asociacijų testus reikia

atsakyti pirmu į galvą atėjusiu žodžiu. Laisvų asociacijų testas gali būti

naudojamas įvairiais tikslais. Kriminalistikoje šiuo metodu siekiama

nustatyti, pagal skirtingas reakcijas į skirtingus stimulus, ar žmogus nėra

susijęs su tam tikrais įvykiais. Socialinėje psichologijoje šiuo testu

galima išsiaiškinti grupės ssutelktumą, žmonių suderinamumą (šiuo atžvilgiu

testas atliekamas poroje). Galima testą taikyti norint įvertinti užsienio

kalbos žinojimą.

Tyrimo tikslas: išmokti naudotis Laisvų asociacijų testu ir tuo

pačiu nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų

Tyrimo uždavinys: nustatyti ar tiriamiesiems dominuoja centrinės

asociatyvinės ir paradigminės asociatyvinės reakcijos.

1. Metodika

1.1 Tiriamieji. Tyrime dalyvavo dešimt tiriamųjų. Iš jų buvo

penkios moterys ir penki vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22,5 metai.

1.2 Tyrimo metodas. Tyrime buvo naudotas Laisvų asociacijų

testas. Šiam testui buvo naudojami 35 (daiktavardžių, veiksmažodžių,

būdvardžių, prieveiksmių) dažniausiai vartojamų žodžiai–stimulai (1

priedas), parinkti iš „Dažninio dabartinės rašomosios lietuvių kalbos

žodyno“(1997).

1.3 Tyrimo procedūra. Tiriamiesiems buvo pasakyta tokia

instrukcija: „Atsakydamas į pateiktą žodį, užrašykite ant lapo bet kurį

Jums į galvą atėjusį žodį.“ Eksperimentatorius skaito žodžius-stimulus

taip, kad tarp jų būtų 5-6 sekundžių pauzė žodžiui užrašyti.

Norint nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų sudaroma

lentelė „Asociacinių reakcijų matrica“ (2 priedas). Po eksperimento

pirmiausia kiekvieno tiriamojo nuosekliai lyginami stimulai ir reakcijos

pagal šias kategorijas: logines ir gramatines reakcijas. Loginės reakcijos

dar dalijamos į du pogrupius – centrinės ir periferinės reakcijos, o

gramatinės – į sintagmines ir paradigmines.

„Asociacinių reakcijų matrica“ užpildoma taip: jei egzistuoja

loginis ryšys (prasminis) tarp stimulo ir reakcijos (pvz., universitetas-

studentas), tai pažymime pliuso ženklą „Asociacinių reakcijų matricoje“

„Loginė centrinė reakcija“ skiltyje; jei nėra loginio ryšio (pvz.,

universitetas-liga), pažymime pliuso ženklą skiltyje „Loginė periferinė

reakcija“ ;jei egzistuoja gramatinis (vienodi stimulo ir reakcijos

linksniai, ta pati kalbos dalis) ryšys tarp stimulo ir reakcijos, tai

išsiaiškiname ar jis yra sintagminis – ryšys tarp atskirų gramatinių

kategorijų (pvz., graži – gėlė). Tada pliuso ženklą dedame lentelės

skiltyje „Gramatinė sintagminė reakcija“; jei ryšys yra vienos gramatinės

kategorijos ribose (pvz., šiltas – šaltas), tada pažymime pliusą „Gramatinė

paradigminė reakcija“ skiltyje.

Suaugusiems žmonėms dominuoja loginės centrinės ir gramatinės

paradigminės reakcijos (ne mažiau 65% loginės centrinės asociacijos ir ne

mažiau 72% gramatinės sintagminės asociacijos).

Tiriamųjų rezultatai fiksuojami lentelėse. Norint nustatyti asociacinę

priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų yra sudaroma lentelė „Asociacinių

reakcijų matrica“ (lentelė nr.1), į kurią suvedami gauti duomenys.

Asociacinę priklausomybę tarp stimulo ir reakcijos norint nustatyti turime

palyginti kiekvieną žodį-stimulą ir reakcijas pagal kategorijas: logines ir

gramatines reakcijas. Skaičiuojame procentus pagal formulę: P = (x1 + x2 +

x3 + x4 . +x10)*100/N

Kur N = 35, nes yra 35 žodžiai-stimulai;

P = procentai;

x1 , x2 , x3 , x4 . x10 = žmonių skaičius

2. Rezultatai ir jų analizė

Pagal Asociacijų reakcijų matricoje gautus duomenis (1. lentelė)

galime palyginti tiriamųjų reakcijas į kiekvieną pateiktą stimulą pagal

loginius ir gramatinius ryšius, kurie dar yra skirstomi į keletą pogrupių.

Kaip žinome loginiai ryšiai skirstomi į centrinius ir periferinius, o

gramatiniai – į sintagminius ir paradigminius

1. lentelė. Asociacinių reakcijų matrica.

|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija |

|1. |7 |3 |4 |6 |

|2 |5 |5 |3 |7 |

|3. |8 |2 |2 |8 |

|4. |7 |3 |2 |8 |

|5. |6 |4 |3 |7 |

|6. |5 |5 |5 |5 |

|7. |9 |1 |6 |6 |

|8. |6 |4 |8 |8 |

|9. |6 |4 |7 |7 |

|10. |7 |3 |6 |6 |

|11. |8 |2 |7 |7 |

|12. |7 |3 |2 |8 |

|13. |6 |4 |4 |6 |

|14. |7 |3 |4 |6 |

|15. |7 |3 |3 |7 |

|16. |5 |5 |2 |8 |

|17. |7 |4 |1 |9 |

|18. |7 |3 |4 |6 |

|19. |4 |6 |3 |7 |

|20. |5 |5 |2 |8 |

|21. |6 |4 |2 |8 |

|22. |7 |3 |4 |6 |

|23. |6 |4 |4 |6 |

|24. |6 |4 |3 |7 |

|25. |7 |3 |2 |8 |

|26. |6 |4 |2 |8 |

|27. |9 |1 |3 |7 |

|28. |7 |3 |4 |6 |

|29. |6 |4 |1 |9 |

|30. |7 |4 |3 |7 |

|31. |8 |2 |2 |8 |

|32. |7 |3 |3 |7 |

|33. |5 |5 |3 |7 |

|34. |6 |4 |4 |6 |

|35. |7 |4 |3 |7 |

|Viso % |65,4% |34,6% |29,43% |70,57% |

Pagal mūsų gautus duomenis tiriamiesiems kyla loginės centrinės

asociacinės reakcijos

į pateiktus stimulus – 65,4%, loginių periferinių

asociacinių reakcijų kyla tik 34,6% tyrime dalyvavusiems tiriamiesiems. Yra

teigiama, kad suaugusiems žmonėms dominuoja centrinės asociacinės reakcijos

(ne mažiau 65% pateiktų visų stimulų). Taigi galime sakyti, kad tiriamieji

gerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo proceso dinamikos pažeidimų

(minčių šuolių, slopinimų ir t.t.), apie kuriuos būtų galima teigti, jeigu

tiriamiesiems dominuotų loginės periferinės reakcijos.

Gauti rezultatai parodo, kad 70,57% tiriamiesiems kyla gramatinės

paradigminės asociacinės reakcijos, o 29,43% tiriamųjų – gramatinės

sintagminės asociacinės reakcijos. Žinome, kad suaugusiems žmonėms

dominuoja paradigminės reakcijos (ne mažiau kkaip 70%). Galime teigti, kad

tiriamiesiems nėra būdingas kompleksiškumas, nemokėjimas išskirti tos

pačios eilės objektų ir jų požymius, kadangi tokie požymiai yra būdingi kai

dominuoja sintagminės, o ne paradigminės reakcijos. L. Vygotskis teigė, kad

didesnis sintagminių reakcijų naudojimas būdingas vaikams, kurie kokį nors

tai daiktą ar požymį mato kartu su juos papildančiais priedais, kaip pvz.,

mašina – važiuoja. Kartais gramatinių sintagminių reakcijų padidėjimas rodo

analizės operacijos trūkumą, mąstymo infantilumą.

Išvada

• Tiriamiesiems į pateiktus stimulus kyla loginės centrinės asociacinės

reakcijos 65,4% ir 70,57% gramatinės paradigminės asociacinės

reakcijos. TTaigi tiriamieji gerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo

proceso dinamikos pažeidimų. Jiems nėra būdingas kompleksiškumas ir

nemokėjimas išskirti tos pačios eilės objektų, jų požymių

Literatūra

1. Kaffemanas R. (2001) Mąstymo psichologija Š.: Šiaulių universiteto

leidykla.

2. Kralikauskas, J. (1993) PPsichologijos įvadas. K.: Šviesa

3. Psichologijos žodynas (1993) V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

4. Žilinskienė V. (1997) Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių

kalbos žodynas

5. Практикум по общей экспериментальной и прикладной психологии

(2000) Под ред. А. А. Крылова и С. А. Маничева, Санкт-Петербург.

Priedai

1. priedas. Tyrime naudoti žodžiai stimulai.

DAIKTAVARDŽIAI – darbas, metai, laikas, žmogus, kelias, žodis, draugas,

muzika, vanduo.

VEIKSMAŽODŽIAI – būti, turėti, galėti, matyti, gyventi, įvykti, baigti,

siekti, padėti.

BŪDVARDŽIAI – baltas, meninis, jaunas, sunkus, didelis, gražus, platus,

naujas.

PRIEVEIKSMIAI – lengvai, gerai, mažai, tikrai, ilgai, greitai, anksti.

2. priedas. Asociacinių reakcijų matrica.

|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija |

|1. | | | | |

|2 | | | | |

|3. | | | | |

|4. | | | | |

|5. | | | | |

|. | | | | |

|n | | | | |