Patrauklumas

TURINYS:

PATRAUKLUMO PSICHOLOGIJA 3

Artimumas 3

Fizinis patrauklumas 3

Panašumas 5

ROMANTIŠKOJI MEILĖ 5

Aistringoji meilė 5

Draugiškoji meilė 6

IŠVADOS 7

LITERATŪRA 8PATRAUKLUMO PSICHOLOGIJA.

Artimumas.

Pirmiausia draugystė turi prasidėti ir tik paskui ji darosi vis artimesnė. Artimumas – geografinis artumas – tikriausiai yra geriausias draugystės pranašas. Žinoma, artimumas teikia galimybę kilti ir priešiškumui bei smurtui, tačiau daug dažniau jis padeda pamėgti kitą žmogų.

Kodėl artimumas toks svarbus, kad patiktume vieni kitiems? Akivaizdu, kad žmonės, kuriuos mes dažnai sutinkame, yra lengviau pasiekiami, bet tai tik dalis atsakymo. Kitas dalykas, kad labiau pamėgstame ttuos dirgiklius, su kuriais susiduriame kartotinai, nesvarbu, ar tai būtų neprasmingi skiemenys, muzikos garsų deriniai, geometrinės figūros, kiniški rašmenys, žmonių veidai ar mūsų vardo raidės (Moreland ir Zajonc, 1982; Nuttin, 1987). Šis reiškinys vadinamas paprasčiausia ekspozicija. Su tam tikromis išlygomis (Bornstein, 1989), geriau pažįstant meilė stiprėja.Fizinis patrauklumas.

Nors žmonės mokomi, kad “svarbiausia – vidinis grožis”, o “išvaizda gali būti apgaulinga”, fizinio patrauklumo galia yra didelė. Viename ankstyvųjų tyrimų Elaine Hatfield su bendradarbiais (Walster ir kt.,1966) atsitiktinai suporavo naujai priimtus Minesotos universiteto sstudentus “Atidarymo savaitės” šokiams. Vakaro metu poros šoko ir kalbėjosi daugiau kaip dvi valandas, o paskui, per trumpą pertraukėlę, įvertino savo partnerį. Tyrėjai nustatė, kad svarbus buvo tik vienas veiksnys – fizinis patrauklumas. Ir vyrams, ir moterims labiausiai patiko gražios iišvaizdos partneriai. Nors moterys dažniau negu vyrai sako, kad partnerio išvaizda neturi joms reikšmės, kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad vyro išvaizda veikia moters elgesį (Feingold, 1990; Sprecker, 1989; Wall, 1986).

Vėlesni tyrimaiparodė, kad su žmonių fiziniu patrauklumu siejasi pasimatymų dažnumas, jų populiarumo jausmas, pirmieji kitų žmonių įspūdžiai apie jų asmenybę. Patrauklus žmogus mums atrodo laimingesnis, švelnesnis, apsukresnis, geriau mokantis bendrauti, tačiau neatrodo, kad būtų sąžiningesnis ar labiau užjaustų kitus (Dion, 1986; Eagly ir kt., 1991, Hatfield ir Sprecher, 1986). Patrauklūs ir gražiai apsirengę žmonės sudaro geresnį įspūdį galimiems darbdaviams. Net kūdikiai, sprendžiant iš to, kiek ilgai jie žiūri, labiau mėgsta patrauklius, nei nepatrauklius veidus (Langlois ir kt., 1987).

Žmonėms gali patikti labai patrauklūs asmenys, tačiau jie nėra linkę susipažinti su tais, kkurie yra “ne jų lygio”. Todėl mažiau patrauklūs žmonės dažnai sau į porą pasirenka pranašesnius už save (Murstein, 1986). Jei partnerių patrauklumas labai skiriasi, tai mažiau patrauklus asmuo dažniausiai turi kitų tai atsveriančių savybių. Tuo paaiškinama, kodėl jaunos, gražios moterys kartais išteka už vyresnio amžiaus vyro, kurio socialinė ir finansinė padėtis yra geresnė už jų (Elder, 1969).

Tai, kad išvaizda svarbi, gali atrodyti neteisinga ir būdinga, tik neapšviestiems žmonėms. Taip manė ir Romos valstybės veikėjas Ciceronas: “Išmintingo žmogaus tikslas ir svarbiausia ppareiga yra atsispirti išvaizdos poveikiui.” Ciceroną galėtų nuraminti kitos dvi išvados apie patrauklumą.

Pirma, žmonių patrauklumas yra visiškai nesusijęs su jų savivaizdžiu (Major ir kt., 1984). Viena priežastis gali būti ta, kad mažai žmonių mano esą nepatrauklūs. Kita priežastis yra ta, kad labai patrauklūs žmonės retkarčiais suabejoja, ar jie nėra giriami tik dėl jų išvaizdos. Mažiau patrauklūs žmonės labiau linkę patikėti, kad už darbą jie giriami nuoširdžiai. Patrauklumo tyrinėtoja Ellen Berscheid (1981) nustatė, kad žmonės, pagerinę savo išvaizdą kosmetine operacija, dažnai sutrinka iš žmonių reakcijos supratę, kad išvaizda yra daug svarbesnė, negu jie anksčiau manė.

Nuomonė apie patrauklumą yra santykinis dalykas. Pirmiausia, ji priklauso nuo toje vietoje ir tuo laiku pripažįstamų grožio kriterijų. Tačiau kai kurie patrauklumo aspektai nepriklauso nei nuo vietos, nei nuo laikmečio. Socialiniai biologai nesistebi, kad 37 kultūrų – nuo Australijos iki Zambijos – vyrams patrauklesnės yra jaunatviškai atrodančios moterys. Socialiniai biologai teigia, kad vyrai, susižavėję sveikai atrodančia ir vaisinga moterimi, turi geresnę galimybę perduoti savo genus ateičiai. Moterims yra patrauklesni tie vyrai, kurie atrodo subrendę ir valdingi. Socialinių biologų nuomone, šios savybės reiškia gebėjimą pagelbėti ir apginti (Sadalla ir kt., 1987).

Paliekant nuošalyje kultūrinius skirtumus ir panašumus, patrauklumas dar priklauso ir nuo mūsų jausmų kitam žmogui. Jeigu sutinkame žmonių, ppanašių į save, dažnai juos matome ir jie mums pradeda patikti, tai jų fiziniai trūkumai pasidaro mažiau pastebimi, o patrauklumas išryškėja (Beaman ir Klentz, 1983; Gross ir Crofton, 1977).Panašumas.

Gyvenime poruojasi panašaus būdo žmonės. Draugai ir sutuoktiniai gerokai dažniau negu atsitiktinai suporuoti žmonės yra panašių pažiūrų, įsitikinimų ir interesų. Taip pat, kuo jie panašesni, tuo ilgiau vienas kitam patinka (Byrne, 1971). Panašumas didina pasitenkinimą.

Artimumas, patrauklumas ir panašumas yra ne vieninteliai dalykai, lemiantys susižavėjimą. Mums taip pat patinka žmonės, kuriems mes patinkame, ypač jeigu mes save menkai vertiname. Jei mes įsitiknę, kad kam nors patinkame, tai atsakome jiems nuoširdžiau, ir dėl to patinkame jiems dar labiau (Curtis ir Miller, 1986). Patikimas yra didelis atlygis. Iš tiesų paprasta atlygio teorija gali paaiškinti visus mūsų nagrinėtus faktus – mums patinka tie, kurių elgesys yra atlygis mums, mes norime tęsti tokius santykius, kuomet žadamas atlygis yra didesnis už kainą. Žmonėms, gyvenantiems ir dirbantiems netoliese, draugystei užmegsti ir džiaugtis jos malonumu reikia mažiau laiko ir pastangų. Patrauklūs žmonės yra malonūs akiai, o santykiai su jais gali būti socialinis atlygis. Panašių pažiūrų žmonės atsilygina mums, patvirtindami mūsų pačių nuomonę.ROMANTIŠKOJI MEILĖ.

Kartai žmonių pirmieji įspūdžiai ir draugystė pereina į stipresnę, sudėtingesnę ir paslaptingesnę romantiškosios meilės būseną. Elaine Hatfield (1988) sskiria dvi meilės rūšis: laikinąją aistingą ir ilgiau trunkančią “darugiškąją”.Aistringoji meilė.

Pastebėjusi, kad emocinis sužadinimas yra svarbiausia aistringosios meilės dalis, Hatfield mano, kad dviejų veiksnių emocijų teorija gali padėti mums suprasti tokį stiprų, teigiamą domėjimąsi kitu žmogumi. Ši teorija teigia, kad emocijas sudaro du dėmenys – fizinis sužadinimas ir pažintinis įvardijimas; bet tokio pobūdžio sužadinimas gali sukelti vienokią arba kitokią emociją. Tai priklauso nuo to, kaip mes išsiaškiname ir pavadiname tą sužadinimą.

Tikrinant šią teoriją, universiteto vyrai buvo sužadinami grėme, bėgimu vietoje, erotiniais vaizdais, linksmais ir bjauriais monologais. Paskui juos supažindindavo su patrauklia moterimi ir paprašydavo ją įvertinti arba paprasčiausiai jų prašydavo įvertinti savo drauges. Šie vyrai, skirtingai nuo tų, kurie nebuvo sužadinti, dalį savo jaudulio priežasčių priskirdavo moteriai arba draugei ir buvo daugiau jomis susižavėję (Carducci ir kt., 1978; Dermer ir Pyszczynski, 1978; White ir kt., 1981; White ir Knight, 1984).

Be laboratorijos, Donaldas Duttonas ir Arthuras Aronas (1974, 1989) atliko tyrimus prie dviejų Britų Kolumbijos tiltų per uolėtąją Capilano upę. Vienas jų – tai 10 metrų aukštyje virš uolų kabantis pėsčiųjų tiltas. Kitas tvirtas tiltas buvo žemai. Patraukli jauna mergina, tyrėjų bendrininkė, stabdydavo tiltais perėjusius vyrus ir prašydavo jų padaryti paslaugą – užpildyti trumpą klausimyną. Paskui ji pasiūlydavo savo telefono numerį,

jeigu vyras norėtų išsamiau ką nors sužinoti apie tyrimą. Telefono numerį pasižymėjo, o vėliau merginai paskambino gerokai daugiau vyriškių, ėjusių kabančiuoju tiltu, kurisprivertė jų širdis smarkiau plakti. Jausti aistrą – tai įsiaudrinti ir dalį šio jaudulio susieti su geidžiamu žmogumi.Draugiškoji meilė.

Romantiškosios meilės aistra neišvengiamai išblėsta. Stiprus domėjimasis kitu, romantikos virpulys, svaiginantis “skrajojimo padebesiais” jausmas išnyksta. “Ką tik susituokę” tampa tik “susituokę” – magija dingsta.

Halfield pastebi, kad subrendus meilė virsta nuoširdesne, tvirtesne draugiškąja meile – giliu švelniu prieraišumu. Tikriausiai išmintinga, kkad aistra virsta prieraišumu. Iš aistringos meilės dažnai gimsta vaikai, kuriems išlikti padeda vienas prie kito prisirišę tėvai. Socialinė psichologė Ellen Berscheid su bendraklasiais (1984) pastebėjo, kad nesugebėdami įvertinti aistringos meilės ribojamą gyvenimo visavertiškumą, galime pražudyti santykius: jeigu žmonės geriau suprastų, kad amžinos aistringos meilės nebūna, galbūt daugiau pasitenkintų ramesniais jausmais.

Vienas būdas būti patenkintiems santykiais ir juos tęsti yra teisingumo principas: abu partneriai gauna tiek, kiek duoda. Jeigu vyrauja teisingumas – abu partneriai nevaržomi duoda ir gauna, drauge priimtas sprendimas –– tai yra didelė tikimybė, kad jų draugiškoji meilė patenkins abu ir truks ilgai (Gray – Litlle in Burks 1983, Van Ypien in Buunk, 1990). Abipusis dalijimasis savimi ir nuosavybe, davimas ir gavimas emocinės paramos, rūpestis kito gerove yra bet kkokių meilės santykių – tarp įsimylėjėlių, tarp tėvo ir vaiko, tarp artimų draugų – esmė (Steinberg in Geajek, 1984).

Kitas gyvybiškai svarbus meilės santykių dėmuo yra intymumas (Stenberg, 1986). Stipri draugystė ar santuoka leidžia atsiskleisti – parodyti savo intymiausius bruožus: savo pomėgius ir mėgstamus dalykus, svajones ir rūpesčius, pasididžiavimo ir gėdos akimirkas. Santykiams gilėjant, vis daugiau atsiskleidžiama. Jeigu viena sžmogus truputį atsiskleidžia tai kitas atsako tuo pačiu, tada pirmasis atsiskleidžia daugiau, ir kaip draugai arba įsimylėjėliai juda gilesnio intymumo link. Toks atviras intymumas ir abipusė pariamenti lygybė sudaro sąlygas ilgai draugiškai meilei.IŠVADOS.

Kiekvienas žmogus yra savotiškai patrauklus. Sutinku su tuo, kad taip pat kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jis labai patrauklus, ar ne, turi ypatingų savybių, dėl kurių patinka kitiems žmonėms. TTačiau aš nepritariu tam pasakymui, kad romantiškosios meilės aistra neišvengiamai išblėsta. Mano nuomone, jeigu du žmonės sugebės išlaikyti terpusavio susidomėjimą, patrauklumą, tai jų aistra išliks su galimybe net padidėti.

Manau, kad labai sunku tiksliai nuspręsti, kas yra romantiškoji meilė ir draugiškoji meilė. Tad psichologai negali būti garantuoti dėl savo tyrimų rezultatų ir kategoriškai juos tvirtinti. Yra sakoma: “Kiek žmonių, tike nuomonių.” Galima perfrazuoti šį posakį šiek tiek: “Kiek žmonių, tiek skirtingų tyrimų rezultatų.”

Literatūra:

1. David G. Myers “Psichologija” Kaunas 2000