Peter Kumer “Nieko nėra neįmanoma”

“Tikėk tuo, ko dar nėra, tam, kad būtų”

Elisabeth Haich

Knygoje analizuojami konstruktyvaus mąstymo principai bei aptariami tokio mąstymo praktiniai pritaikymai. Knygos autorius pratesia ir plėtoja savo pirmtako, dr.Džozafo Merfio, darbus.

Konstruktyviu mąstymu vadinamas toks mąstymas, kuris yra nukreiptas galutinio tikslo, t.y. rezultato pasiekimo kryptimi. Autorius siūlo įsivaizduoti tai ka nori, to noro galutineje – realizuotoje stadijoje. Pvz. žmogus nori namo, ir tai yra jo tikslas. Toliau seka du šio noro sprendimo – būdai: žmogus gali sau pasakyti a: kkad tai neįmanomas , b: įsivaizduoti save naujame name, dirbantį ar besiilsinti ir pan. B pasirinkimas ir bus vadinamas konstruktyviu mąstymu. Tačiau iš esmės šio tikslo įgyvendinimas yra pagrįstas pasamonės manipuliavimu. Visgi pasąmonės veikimo principai yra menkai ištirti ir žmonių mąstyme ji suvokiama labai skirtingai. Vieni tai vadina intuicija, šeštuoju jausmu, Dievo apvaizda kiti vidiniu balsu ir panašiai. Na o štai kinų filosofai intiicija, jausmu vadina in, o grynąjį protą – jang.

Per konstruktyvaus mąstymo principus autorius aptaria pagrindinę knygos idėją, kkuri teigia jog nieko nėra neįmanoma, jog atsitiktinumų gyvenyme nebūna, kadangi viskas yra dėsninga, viskas yra tik priežasčių ir pasekmių rezultatas. Viskas, kas atsitinka gyvenyme iš pradžių turi įvykti dvasioje, vaizduotėje, ir tik poto persikelti į įšorinį, trimatį pasaulį.

“Instrumentas” norams įįgivendinti yra pasamonė. Ji yra linkusi pasirinkti tokį kelią, apie kurį net nepagalvojama, tačiau būtent jis yra pats tinkamiausias esamoje situacijoje. Autorius pabrėžia sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Pasak Jo, tikslingai ir sąmoningai apmąstant savo norą, vykdant pastovias treniruotes, kurių metu yra garsiai kartojamas ir įsivaizduojamas noras, pasamonei perduodamas tarsi signalas pradėti “veikti”, t.y. sukurti noro įgyvendinimo programą ir eiti rezultato pasiekimo kryptimi. Tai, iš principo, yra “smegenų plovimas” – išvaloma sena informacija ir įrašoma nauja.

Autorius išskyria “savo” pasamonę ir “masine sąmonę”, kuri yra veikiama baimės, ligų, skurdo, nepriteklių. Todėl yra svarbu sugebėti kontroliuoti “savo” pasamonę, kad į ją neprasiskverbtų masinės samonės baimės. Masinė samonė yra formuojama televizijos, radijo, žiniasklaidos, kasdienių pokalbių pagalba. Pasamonė yra užtvindoma nusikaltimų ir nelaimių virtine, sukuriama ppesimistiška ateities vizija. Todėl autorius siūlo kartais kuriam laikui atsiriboti nuo masinės sąmonės.

Pasamonė yra imli visai ateinančiai informacijai. Joje informacija yra grupuojama, kuriamos asociajacijos, ryšiai tarp įvairiausių įvykių, replikų, nuotaikų

Ir visgi, mano manymu, viskas paremta tikėjimu. Jei šventai kuo nors tikėsi, tai būtinai tai ir išsipildys. Pasąmonė, nuojautos, prietarai yra subjektyvūs, ir jų likimas priklauso nuo paties žmogaus, ar jis pats tiki, kad tai egzistuoja. Ar išsipildys mūsų norai priklauso nuo mūsų pačių, nuo to, ką patalpinome į savo ppasąmonę.