Psichologijos įvadas

Ivadas: Psichologija – mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą. psichologija – spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje. Psichologijos sakos : ( bendroji – tiria sveiko žmogaus psich reiskinius , kilme , apibudina savokas . ir Raidos – tiria vystimasi ir reiskiniu raida) Miegas: Pagal EEG ir akių judesius, bei raumenų aktyvumą, miegas skirstomas į 4 fazes: 1) negilus miegas ( 2-3 mmin) 2)Miego verpstes (20 min) 3) pereinamasis ir 4) gilaus miego (30 min) . Miego sutrikimai:nemiga – pasikartojantis sunkumai užmiegant arba miego metu. Narkolepsija – užmiegama aktyvios veiklos metu ( kai studentas klausydamasis paskaitos, tai dar nieko, bet jei dėstytojas, skaitydamas paskaitą, jau blogai). Miego siaubas – vyksta ramaus miego metu, dažniausiai būdingi berniukams. Sapnai – juos sukelia smegenų kamienas . Funkcijos – 1)sapnai – vožtuvai , per kuri visi poreikiai isleidziami is pasamones. 2)apdoroti informacija. 3) fiziologine – periodiskai ddirgina miegančias smegenis. Meditacijos – didesne susikaupimo busena, bet kontroliuojama. Padeda atsipalaiduoti , suletena fiziologiniai procesai, nervu sistema. Hipnozė (miegas). Kūnas miega, o protas budrus. Prievartos daryti tai, ką tau liepia nejauti, bet nematai priežasties atsisakyti. Geriausia sužinoti, tai patyrus. ĮĮvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys).

Emocijos : trumpalaikiai situaciniai isgyvenimai.jie kyla del biologiniu organizmo saveiku, ir taippat del sudetingo isores aplinkos poveikio. Aukstesnieji jausmai : Moraliski , intelektualiniai , estetiniai, praktiniai.Kilmes teoria : daugiklis => emocine reakc => fizine reakc. Emociju f-os : 1)Signoline ( inform apie isor poveik) 2)Extresine (inform aplinkinius apie musu padeti) 3) Stimliatyvi ( koreaguoja, veikia musu elgesi). ELEMENTARIAUSIA EMOCI-JOS FORMA YRA EMOCINIS TONAS. POJUČIŲ, SUVOKIMŲ, VAIZDINIŲ, O KARTAIS IR MINČIŲ SUKELTAS IŠGYVE-NIMAS, SUTEIKIANTIS PSI-CHINIAM PROCESUI TAM TIKRO PASITENKINIMO AR NEPASI-TENKINIMOATSPALVĮ, VADI-NAMAS EMOCINIU TONU.

NUOTAIKA – TOKIA EMOCINĖ BŪSENA, KURI ILGIAU AR TRUMPIAU NUSPALVINA ŽMO-GAUS ELGESĮ IR JO PSICHINIU PROCESUS, TAČIAU PPASI-REIŠKIA NESTIPRIAIS IŠGYVE-NIMAIS. NUOTAIKOS TRUKMĖ GALI BŪTI LABAI ĮVAIRI: NUO PUSVALANDŽIO IKI KELIŲ DIENŲ ARBA NET SAVAIČIŲ IR MĖNESIŲ. JI PRIKLAUSO NUO DIRGIKLIO POBŪDŽIO IR NERVŲ SISTEMOS YPATYBIŲ. AFEKTAS – LABAI AUDRINGA, TRUMPALAIKĖ IR STIPRI EMOCINĖ BŪSENA, PASIREIŠKIANTI STAIGA, IN-TENSYVIA REAKCIJA AISTRA – PAKAN-KAMAI ILGA, VIENODAI IN-TECYVI IR STIPRI EMOCINĖ BŪSENA STIMULIUOJANTI TAM TIKRĄ ŽMOGAUS VEIKLOS KRYPTĮ. STIPRIĄ IR ILGALAIKĘ AISTRĄ GALI SUKELTI MA-TERIALINIŲ IR KULTŪRINIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS. PA-PRASTAI AISTRA SUIJUSI SU VALIA IR DIDELIO TIKSLO SIEKIMU. AISTRA GALI BŪTINE TTIK BŪSENA, BET IR KOKS STIPRUS JAUSMAS. BAŽNAI JI LEMIA ŽMOGAUS GYVENIMO KRYPTINGUMĄ (AISTRA MENO, SPORTO MOKSLO SRIČIAI). DAŽNAI JI REIKALAUJA VY-RIŠKUMO IR DRĄSOS (ALPI-NIZMAS, PARAŠIUTIZMASIR KT. AISTROS). KARTAIS AISTRA GALI BŪTI IR ŽLINGA (KORTAVIMAS AR KITI AZARTINIAI ŽAIDIMAI).

Intelektas: – sugebejimas mokytis ir ismokti , susivokti naujose situacijose, atskleisti reiskiniu rysius. Istorija . – 1881 – israstas intelekto matavimo vienetas. Q = PA / chA ( protinis a / chronologinis amzius) . Žmogaus intelektas iš dalies yra paveldimas – tiriant tėvus ir vaikus paaiškėjo, kad maždaug pusė žmogaus intelekto priklauso nuo paveldėjimo, ir tik dalis nuo aplinkos. intelekto koeficientas iki šešerių metų nėra stabilus.

ASMENYBES

.Asmenybe – tai psichofiziniu zmogaus organizmo sistemu dinamine organizacija lemianti savita elgiasi, mastyma bei rodanti zmogaus santyki su tikrove.16. Psichonalitine asm. Teorija: struktura, lygiai, raida, stadijos.Struktura: elementai: ID – veikia malonumo principu instinktus.Ego – remiasi realybes kaina. Super Ego – idealo principas. Atstovauja ne instinktams, o visuomenei.Lygiai:samone, ikisamone, pasamone.Samone, tai, ka mes suvokiame ir galime uzfiksuoti. Ikisamone – viska, ka galima prisimint.

Stadijos:

Pirmoji stadija prasideda nuo gimimo iki 1,5 metu, vadinama oraline stadija. Antra stadija nuo 1.5 iki 3 m. Analine stadija. Nuo 3 iki 6 m. Faline stadija. Nuo 6 m. – Latentinis periodas. Nuo paauglystes pradzios –– genitaline stadija. Tikslas ismokti bendrauti su priesinga lytimi.

17. Analitine asm. Teorija: lygiai, tipologija, architipai. Samone. Asmenine pasamone. Sudaro kompleksai. Kolektyvine pasamone – igyta. Architipai: Anima: moteriskas pradas. Animus: vyriskas. Seselio – kiekvieno is musu tamsioji puse. Psichikos busenos:Mastymas, Jautimas, Jutimas, Intuicija.18. Indi.. Zmogus gimsta tam, kad buti tarp zmoniu, vienas iskart mirtu. Asmenybe yra nedaloma visuma. Asmenybe susidaro savo gyvenimo plana, iskelia tiksla. Gyvenimo planas susiformuoja iki 5-6 metu. Jis yra nesamoningas, bet jo zmogus laikosi. Si plana lemia menkavertiskumas ir pranasumas. Gimimo eiliskumas, seima lemia asmenybe. 19. K. Horney ir socialine – kulturine ir transakcine asm. Teorija. Psichoseksualinems stadijoms NE! Musu variklis yra ne seksualinis poreikis, o saugumo. Naudoja 10 strategiju: meiles, tobulumo, valdzios, kitu isnaudojimo… ir t.t. 3 asmenybes orientacijos: I zmones(labai ryskus meiles poelgis, nerystingumas) Nuo amoniu Pries zmones(zmones agresyvus). 20 Asmenybes bruozai: 1. psichodinamines teoremos – nuliame vininiai veiksniai 2. prisichoanalitiniai teor.. – zigmantas froidas is suskirste sia teorema i 3 lygius 1 samone 2 pasamone 3 ikisamone instinktai:a) eros (gyvybes) b) thanatos (mirties).

22. humanistines teorijos: maslow rogeu , , 21 man rods bruozu teorijos: alportas, eysench, kattell.(temperamento tipai) (sangvinikas cholerikas melancholikas ir flegmatikas)

IŠMOKIMAS.

Išmokimas – ilgalaikės atminties turinio pokytis. Nukreiptas į prisitaikomojo elgesio potencialą. <

Išmokimo mechanizmai:

2. Klasikinis sąlygojimas (angl. clasical conditioning). Šį mechanizmą geriausiai nusako Pavlovo šuns eksperimentas: individas mokosi asocijuodamas du stimulus dėl nuolatinio jų pasikartojimo drauge. Pavlovas įrodė, jog šuo, kuris gaudavo maistą paskambinus varpeliu, po kurio laiko instinktyviai reaguoja į varpelį taip, kaip į maistą (pasireikšdavo seilėtekis), nors maistas jam nebuvo pateikiamas. Nesąlyginis stimulas – tas, kuriam individas jau turi atsaką (maistas), sąlyginis – tas, kuriam išmoksta atsakyti (varpelis). Reklamoje klasikinis sąlygojimas išnaudojamas su produktu siejant malonius vaizdus, muziką, pojūčius.

3. Instrumentinis sąlygojimas. Atsakas į stimulą dėl tam tikro atlygio. Marketingo specialistai siūlo kuponus, nuolaidas dėl didelio pirkimo.

4. Modeliavimas. Mokymasis stebint kitus, arba imitacinis elgesys. Imituojame aukštesnius amžiaus hierarchijoje, aukštesnius socialiniu statusu, aukštesnius inteligencija, pareigomis. Supaprastinimo ir komplikavimo psichologija. Supaprastinimas – problemos rutinizavimas, įprastiniai pirkimai kasdieninėms prekėms. Vieną kartą priėmus sprendimą ir išsirinkus alternatyvą, tuo sprendimu naudojamasi ir vėliau, iš naujo nesprendžiant problemos, arba sprendžiant ją iš mažiau 2 Vidiniai vartotojų elgsenos veiksniai. Suvokimas, išmokimas, požiūriai alternatyvų. Komplikavimas – vartotojas siekia persvarstyti problemą ir priimti naujus sprendimus. Dėl nuobodumo (stimulo aštrumas mažėja nuolat jį jaučiant), dėl pokyčių gyvenimo statuse ar brandos, dėl priverstinio dabartinių sprendimų nepriimtinumo. Siekiant išvengti vartotojo nuobodulio ir išlaikyti jį prie savo prekės, kad jis nepersvarstytų

problemos iš naujo, reikia siūlyti papildomų paslaugų, modifikuoti produktą, rengti įvairias akcijas ir pan.

Psichika – psichiniai sutrikimai (nuovargis, depresija, versmingumas, nemiga, baimės), Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. Nervinė anoreksija

Tai psichinis sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį . Nervinė bulimija Tai psichinis sutrikimas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio, dėl to pacientai iimasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto „storinančiam“ efektui panaikinti. Nerimo sutrikimas – vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų. Nerimas yra žmogaus emocinė būsena – neapibrėžtas grėsmės jausmas, kylantis dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra normalios baimės dalis, o baimė – tai gynyba, leidžianti mums išgyventi – išvengti pavojų, mobilizuotis ekstremaliomis sąlygomis ir pan. Nuotaikos sutrikimai: a)depresija: a grupes=1. liudna nuotaika 2. sumazeja interesai 3. energijos stoka | b grupes: 1.sumazejas demesys 2.sumazejas pasitikejimas savimi 3. kaltes ir belviltiskumo idejos 4. pasimistinis vvilties vaizdas 5.savizudybes idejos 6. sutrikes miegas 7. sumazejas apetitas b) biplininis sutrikimas- zmogaus nuotaika svyruoja tarp depresijos ir manijos simtomai: 1. gali daug miegot 2.rodo mezesni seksualiny varzyma 3. kalba uzsivedes ir garsiai 4.4 daug minciu. Šizofrenija -tai tam ttikras šio sutrikimo tipas. Pats žodis reiškia „dvasios skilimą“, tai ne asmenybės skilimas, bet tų keturių pagrindinių funkcijų išsiderinimas, jų pusiausvyros sutrikimas. Ją sukelia : cheminių medžiagų disbalansas; genetika aplinka (stresinė..būsena..padeda..vystytis..šizofrenijai).Sergantys žmonės gali imti jaustis truputį nusiminę ar nervingi dar iki ligos nustatymo. Šie veiksniai gali sukelti problemų darbe ir asmeniniuose santykiuose, o šie nemalonūs dalykai dar padidina stresą ir taip toliau.Pagrindiniai..simptomai..yra..šie:kliedesiai;haliucinacijos;minčių nesuderinamumas;emocijų blankumas, interesų, valios stoka. Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas:Pagrindinis požymis – nuolatinis skausmas, kurio nepavyskta paaiškinti fiziologinėmis ar somatinėmis priežastimis. Skaumos atsiradimas yra susijęs su emociniais konfliktais ar psichosocialinėmis problemomis, kurios yra pakankamai aiškios išvadai apie jų etiologiją pagrįsti. Paprastai dėl sutrikimo pacientas gauna žymiai daugiau asmenybinės ar medicininės paramos. asmenybes sutrikimai: nelankstus, tvarus elgesio moduliai kenkiantis zmoniu ssocialiniam elgesiui (visuomenei), asociali asmenybes (prisihopatas) savybes: meluoja vagia gyvena palaida gyvenima jokios atsakomybes mazai bijo mazai emociju prizastis biologine. disociacija -labai reti ir sudetingi sutrikimai kai praranda atminti arba apkeicia tapatybe atsiranda esant dideliam isgyvenimui a) amnezija – uzmirsta kas susisije suo juo ir su gautaja trauma) priezastis: galvos trauma b) fuga- uzmisimas, begimas nuo namu (savaitei men metams) neprisimena kas jis toks is kur bet kai vel atsigauna neprisimena fugos.