Raidos psichologija

ASMENYBĖS RAIDOS VYSTYMASIS IR PSICHOLOGIJA

Raida – tai pokyčiai, įvykstantys laikui bėgant, kūno sandaroje, psichikoje, žmogaus elgesyje, kaip biologinių procesų organizme ir aplinkos veikomo rezultatų.

Prenatalinis – iki gimimo.

Postnatalinis – po gimdymo.

Daugiausiai raidoje sąveikauja socialiniai ir biologiniai pradmenys kartu. Biologiniame veikime ryškūs prenataliniume raidoje, žmogus auga, keičiasi.

Raidos sritis:

 Fizinė – jai priskiriami tokie pokyčiai, kaip augimas, kūno sandara, fizinių charakteristikų pokyčiai kaip organų pokyčiai, struktūros pokyčiai, sensorinių, motorinių gebėjimų pokyčiai.

 Kognityvinė – ,,cognitio“ pažinimo raida. Apima visus protinius gebėjimus ir psichinius procesus net ir kkonkretų mąstymo organizavimą (suvokimai, apmąstymas, uždavinių sprendimas).

 Psichosocialinė – įeina asmenybės ir socialiniai įgūdžiai kaip žmogaus suvokia socialią realybę.

BIOLOGINĖS RAIDOS PROCESAI:

 BRANDA – subrendimas raidos procesas susidedantis iš anksto užprogramuotų augimo pokyčių sąveikoje su genetiniu planu. Biologinėje išvaizdoje keičiasi ne tik išvaizda, bet ir didėja organizmas. Iš anksto užprogramuota yrane tik organizmo išvaizdoje, bet yra ir integracijos organizmo pokyčiai.

 AUGIMAS – kuris nurodo dydžių funkcinių galimybių ar organų sudėtingumą padidėjimą, iki tam tikro optimalaus brandos taško.

 SENĖJIMAS – biologiniai pokyčiai organizme vykstantys jau praėjus ooptimalų brandos tašką, organizmas senėja.

APLINKOS ĮTAKA ŽMOGAUS RAIDAI – vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė. Aplinkos įtaka žmogaus raidai vyksta per mokymasi ir socializacijos procesus.

 MOKYMASIS – pagrindinis procesas, kurio pagalba aplinka iššaukia pastovius pokyčius elgesyje.

 SĄLYGOJIMAS – vienas iš mmokymosi pagrindinių procesų, tai ryšių nustatymas tarp skirtingų įvykių, vykstančių žmogų supanioje aplinkoje.

 SOCIALIZACIJA – tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas. perima tos grupės tradicijas, papročius.

RAIDOS PROCESO SĄVEIKA

 ELGESYS– brendimo ir mokymosi procesų sąveikos produktas.

R.Plomin (“90) teigia, kad šioje sąveikoje individas gali būti linkęs į tam tikrą ligą, gali aplinkos veikiamas ir susirgti.

LAIKO FAKTORIUS – brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to koks amžius. 2 sąveikos:

 KRITINIS PERIODAS – tai laiko tarpas, kurio metu ir jo metu tam tikras aplinkos faktorius gali iššaukti efektą (pvz.; raudoniukė gali padaryti embrionui daug žalos).

 PASIRUOŠIMAS – toks raidos proceso momentas, kai žmogus pakankamai subrendo, kkad išmoktų tam tikro elgesio.

Žmogus perstruktūruoja 4 lygių gyvenančių aplinkos tuo pačiu metu pats būdamas jų įtakos zonai:

1 lygis – MIKROSISTEMA – vidurį pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.

2 lygis – MEZOSISTEMA – mezosistema susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visom kryptim. Keičiasi informacija susidaro formalūs ir neformalūs ryšiai.

3 lygis – EKZOSISTEMA – tais ocialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą , pvz.; tai ttėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai tai veikia. Priklausyti platesniai giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams. Neformalūs būtų ryšiai su tėvų draugais.

4 lygis – MAKROSISTEMA – su tam tikra aplinka neturi sąveikos apima gyvenimo vertybes, tradicijas, įstatymus, įsikišimai yra galimi visuose4 lygiuose, bet ,,įsikišimas makrosistemos lygyje yra patys svarbiausi, nes iš karto veikia ir visus kitus lygius“(Bronfenbrenner teigė).

ISTORINĖ, KULTŪRINĖ PERSPEKTYVA.

Kahorta – grupė žmonių gimusi tuo pačiu laiku, periodu.

Baltes (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių. Jis mano, kad žmogaus augimo raidoje sąveikauja 3 tipų faktoriai.

 Normatyviniai augimo faktoriai – tai yra biologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurie vyksta numatomame amžiuje.

 Normatyviniai istoriniai faktoriai – tai yra istoriniai įvykiai, kurie paliečia visą tam tikro amžiaus kahorta (karai, maras).

 Nenormatyvūs faktoriai – nesusiję su tam tikružmogaus gyvenimu periodu, jas sunku numatyti (pvz.; tėvo mirtis, nenumatytas atsitikimas).

Išvados: rasė, lytis, socialinė priklausomybė, tautybė, sąlygoja socialinį tipą ir įtakoja efektą. Yra kultūriniai, kurie irgi įtakoja žmogaus raidą.

ŽMOGAUS RAIDOS TYRIMAI

Objektyvumo principas – jį labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas. Įvertinti abi puses, siekiant gauti tikslingus rezultatus yra 7 etapai sisteminio požiūrio žmogaus raidos tyrimo etapai:

1. Turiningų klausimų uuždavimas – klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas. Tiriamąjį reikia stebėti

2. Mokslinio metodo naudojimas – visi mokslininkai naudoja priimtinus būdus yra 4 būdai:

 Problemos nustatymas – apibrėžimas, tiksliai apsibrėžti problemą, kurią norite tirti.

 Hipotezės – formuluojamos kas gali įtakoti reiškinį.

 Hipotezės patikrinimas – surenkant duomenis, fiksuojant. Išanalizuojant, taikant statistinius kriterijus.

 Suformuluojame išvadą.

3. Tyrimo sąlygų parinkimas .

4. Eksperimentinio plano parinkimas – eksperimentinis planas, kai parenkami sąlygos, tiriamieji, tiriamo elgesio matavimo metodai, leidžiantys nustatyti duomenų surinkimo tvarką ir struktūruoti gaunamą informaciją. Tyrimo sąlygos:

 Laboratorinėmis sąlygomis, nepriklausomas kintamasis ir priklausomas kintamasis.

Nepriklausomas kintamasis – kai tyrėjas keičia tam tikras sąlygas tam, kad pažiūrėtų kaip tai veikia priklausomajį kintamąjį.

Priklausomas kintamasis – tas elgesys, kuris yra tiriamas ir kinta veikiant nepriklausomam kintamam.

 Natūrali aplinka – kai kurių net negalima ištirti kitoje aplinkoje.

 Ekologinis validumas – tai, kad rikia stengtis apimti kuo daugiau aplinkos daugialypių kintamųjų, kurie veiktų elgesį.

Eksperimentinio plano pasirinkimas tiriant pokyčius laike:

 Longitudinis planas – (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebiamieji tam tikrą laiko tarpą. Galima nustatyti ryšius tarp elgesio įvairaus amžiaus tarpsniais, o trūkumas šio plano, kad tiriamieji susipažįsta su metodika, tiriami kelerių metų bėgyje ir tai gali iškreipti rezultatus, gali neteisingai interpretuti rezultatus, nes atkrenta tam tikras savybes turintys tiriamieji (25 asmenys, kai jiems 25m.,40., 665.)

 Išilginis pjūviometodas –skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu. Privalumai reikalauja mažiau patstangų, visko mažiau lyginant su longitudiniu, o trūkumai, kad grupės gali skirtis ne tik amžiumi, bet ir socialiniu statusu taip pat neleidžia tirti augimo tendencijų ir kohortos efektai gali pasireikšti tiriamojo augimo skirtumais.

 Kombinacinis planas – tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais. Privalumai, galima palyginti įvairias grupes įvairiais aspektais, suteikia labai daug medžiagos.Trūkumai – reikia daugiau pastangų, laiko išlaidų.

5. Duomenų rinkimui tinkamo plano parinkimas – svarbiausios 2 sąvokos, kurių nereikia painioti

 Patikimumas – tai rezultatų patikrinimų lygis gaunamas kelis kartus naudojant tą pačią matavimo metodiką.

 Validumas – tai tinkamumo rodiklis, su kurio kita metodika matuojama tam, ką ji skirta matuoti. Gali būti:

 Tiesioginis stebėjimas;

 Individualių atvejų analizės (agresyvumą);

 Pasiekimų ir gebėjimo testai (daugiau fiksuoja šiuo metu, o gebėjimų yra lavinami);

 Saviataskaitos (kai tiriamasis pateikia informaciją apie save. Nelabai patikima).

6. Interpretacija gautų duomenų –vengti subjektyvumo, šališkumo

7. Išvadų formulavimas ir jų pritaikymas srities nustatymas – tyrimų išvadų nustatymas, egzistuoja, apibrėžimo, problemų nustatymas. Gali būtiteorinis apibūdinimas, apibendrinimo problema..

Koreliacija – tai yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų. Priežastingumas –tai ryšys tarp 2 kintamųjų, kai 1 pakeičia

1. Etika – nepakenkti tyriamajam.

2. Gauti savanorišką sutikimą (raštišką).

3. Konfidencialumas;

4. Atgalinis, grįžtamasis ryšys.

Asmenybės raidos teorija

Teorija – padeda susiteminti duomenis atrinkti duomenis,

organizuoti, padeda vienus duomenis susiteminti su kitu. Praktinė reikšmė, remiantis teorija galime nuspėti kaip žmogaus pasielgs ar kodėl taip pasielgė.

Teorija leidžia patikrinti savo pažiūras, mintis. Nėra vienos teorijos, kuri būtų pati geriausia. Ginčitiniai klausimai:

 Dėl raidos faktorių, kas lemia raidą? Gamta ar aplinka? Paveldumas ar įgyti?

 Kaip vyksta raida? Raidos charakteris? Ar raida vyksta nuosekliai, ar pakopomis? Nuosekliai – kiekybiniai, pakopomis – kokybiniai.

 Objekto prigimtimi: žmogus organizmas ar mechanizmas? Organizmas – žmogus aktyvus, keičiasi, bet pats keičiantis keičia ir aplinką. Piget. Mechanizmas –– bioheveristų požiūris, raida vystosi, kai žmogus paskatinamas ar baudžiamas.

Išmokimo arba mokymosi teorij

Šių teorijų šalininkai mano, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Visą apimantis procesas. Išmokstame ne tik ką mokinama mokykloje (moralinių normų, mikčioti).

Vaikas nuo paauglio skiriasi tuo, kad daugiau moka, žino. Biohevioristai mano, kad aplinkos įtaka auklėjime yra svarbiausias.

BIOHEVIORIZMAS

Bioheviorizmas (angliškai reiškia elgesys) XX a. JAV, pradžia visa buvo PAVLOVAS (1849 -1936) ir WATSON (1878-1958).

Svarbūs aspektai:

1. Tyrinėja išorinį elgesį, be nuorodų psichikos procesus, jų vidinius fiziologinius mechanizmus.

2. Psichologijos mmokslas turi būti objektyvus.

Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka.

Pavlovas – sąlyginius reiškinius.

Watsonas – išmokimo refleksus.

Anglo Džoko (1632– 1704) išmokimo ,,TOBULA RASA“ – tuščia lenta, gimęs kūdikis nieko nežino, nieko nemoka, o viską duoda aplinka, žmonės, įvykiai.

Žmogus reaktyvus, subjektyviai rreaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulto ir reakcijos, jos arba tarp elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai. Dėl to teigiama šiuo atveju laikomasi mechaniztinio modelio, pagal kurį žmogus yra mašina, kuri veikia dėl įeinančio signalo ir atsakydama į tai išgeneruoja (pagamina) išeinantį signalą (stimulą). 2m. vertybės, elgesio normos yra apspręstos dabarties, praeities ir ateities apsprendžiantys aplinkos faktoriai – determinizmo modelis.

Klasikinis sąlygojimas – bazinė išmokimo forma, priimta vadinti sąlygojimu. Pavlovas – rusų fiziologas, tiria kaip šunys išskiria seilių sekretą, kai maitinamas.

Nesąlyginis dirgiklis – mėsa šiuo atveju savaime natūraliai sukelia reakciją.

Nesąlyginis atsakas – tai neišmoktas, automatiškas atsakas į nesąlyginį dirgiklį.

Sąlyginis dirgiklis – tai natūralus dirgiklis, kurį susiejus su nesąlyginiu dirgikliu pradeda sukelti ssąlyginį dirgiklį (garsas).

Sąlyginis atsakas – išmoktas atsakas į sąlyginį dirgiklį (seilės).

Lipsitt Kaye (1964) tyrė 20 kūdikių 3d. amžiaus, pagrindinė jų veikla – maistas (čiulpimu) suderino su žemo tono garsu ir taip 20 kartų, išgirdę garsą – čiulpė.

Watsonas Raynor (1920) klasikinis su 11m. berniuku Albertu. Pateikė žiurkę, žaidė su ja, buvo paleistas ir didelis garsas po kelių kartų jis bijojo žaisti su pukuotais gyvūnais. Dirgiklio generalizacija – tai reakcijos perkėlimas nuo vieno specifinio dirgiklio prie kitų.

Išmokstami ir teigiami veiksmai, jausmai.

Kontrosąlygojimas ––aukčiau sukurtos neigiamos sąlyginės reakcijos, panaikinimo metodika, kai ji pakeičiama nauja sąlyginr reakcija, toje pačioje stimulinėje reakcijoje.

Sisteminė desensibilizacija – taikoma elgesio terapijoje žmogaus konkretaus objekto ar situacijos palaipsninio mažinimo metodika.

Operatyvinis sąlygojimas elgesys – kai individas laisvai veikia aplinką arba atlieka kokį nors veiksmą. Reakcijos, kurios keičia aplinką. Reakcijos pasirodymo gali tekti laukti ilgai. Skineris (1904-1990), Skinerio dėžė – tai pelė norinti gauti maisto, turėdavo paspausti svertą.

Efekto dėsnis – išmokino teorijos principas teigiantis, kad elgesio pasekmės apsprendžia jo pakartojimo tikimybę, tai operatyvinio sąlygojimo tipas, kuris vyksta tuomet, kai organizmas gauna patiprinimą už laisvai pateikiamą reakciją. Šiuo atveju yra išmokstama to kas yra pastiprinama.

Sąlygojimo – operatyvinio sąlygojimo rūšis, kai pastiprinamas yra nutraukiant nemalonius stimulo poveikius.

Reakcijos formavimas – sistemiškas pastiprinimas prie pageidautino elgesio, veiksmo.

Elgesio modifikacija (keitimas) – tai požiūris, naudojamas sąlygojimo metodikos, tokiais kaip pastiprinimas, apdovanojimas ir reakcijos formavimas elgesio pakeitimui (žetonų sistema).

Socialinio mokymosi teorija

Albertas Bandura autorius.

Reakcijų pasekmės – veiksmų rezultatai, kurios individas stebi ir naudoja savo elgesio pakeitime.

Modeliavimas – kai specialiai stebimas žmogus, sistemingai. Turi kelis žingsnius:

 Stebėjimas;

 Bando, kai ką padaryti, profesionalas stebi jį, koreguoja jo veiksmus;

 Atlikinėja vienas, bet stebint;

 Pats savarankiškai atlieka ir moka.

Efektyviausiai išmokstama, kai modelis panašus savo lytimi, sociaekonominiu statusu, svarbi gali būti rasė. Modeliavimas gali būti realus, kai stebime realų žžmogų; modeliuoti galime mintyse; vaizdinė medžiaga (filmai, dokumenta).

Teorijos vertinimas – svarbiausia, kad paskatino objektyvius metodus. Trūkumai – daug dėmesio skiriama elgesiui, o ne mintims.

KOGNITYVINĖ TEORIJA

Atstovas – Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistai, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane. Domimasi mąstymosi procesu ir genetiniu epistemiologija (filosofijos sritis tirianti žinių kilmę, žinios yra paveldėtos) žmogus yra aktyvus, jis įtakoja savo raidą.

Asimiliacija – naujos informacijos, kaip sudedamosios dalies, įjungimas į jau egzistuojančią individo schemą.

Akomodacija – mąstymo proceso pakeitimas su tikslu apjungti seną ir naują patirtį (priimti naują informaciją).

Schema – tai protinė struktūra, apdorojanti žinias, perspektyvius vaizdus ir subjektyvią patirtį ir augant tos schemos keičiasi.

Kognityvinės raidos stadijos pagal Pjažė:

1. Sensomotorinė nuo 0 –1,5 /2 metų. Pažinti pasaulį (apgraužti, lietimo ir t.t.).

2. Priešoperacinė nuo 2 –7 metų vaikai formuoja supratimą apie pasaulį ir naudoja simbolius kaip kalbą, kad perduotų juos aplinkiniams.

3. Konkrečių operacijų nuo 7 – 11 / 12 metų vaikai pradeda logiškai mąstyti, klasifikuoja objektus pagal kelis požiūrius, operuoja matematinėmis sąvokomis. Iša teigė, kad tvermės dėsnio supratimas pasiekia, nes remiasi loginiu mąstymu.

4. Formalių operacijų 12m< paaugliai, gali atlikti konkrečių arba apstrakčių loginių užduočių sprendimo analizę.

Kognityvinė raida socialiniame kontekste.

L.S. Vygotskis (1896-1934) buvo rusijos psichologas, jis įveda sąvoką – kaip aartimiausios plėtros zoną. Skirtumas tarp tikrojo vaiko savarankiškos veiklos lygių ir potencialaus, jos veiklos vadovaujant suaugusiam arba labiau patyrusio bendraamžio lygio.

Teorijos vertinimas – kai atkreipiam dėmesį įmintis, mąstymo raidą, bandėužlopyti biohevioristus, tačiau mažai nagrinėjo elgesį. Pasiūlė daug sąvokų. Šiuo metu yra labai populiari.

PSICHOANALITINĖ TEORIJA

Pradininkas Z. Froidas (1856-1939). Psichoanalitinė teorija, kuri remiasi Froido teorija prisilaiko determinizmų požiūrų įžmogaus prigimtį ir teigia, kad asmenybė motyvuoja vidinį biologinį potraukį. Pagal Froidą žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai apimant seksualinius ir agresijos. Psichoanalitikai koncentruojasi ankstyvoje vaikystėje nuo 0– 5 metų. Jie mano, kad šie metai yra svarbiausi ir šie požymiai nulems žmogaus elgesį.

Gimęs kūdikis turi ID – primityvią trokštantį malonumų dalis ir seka, vadovaujasi malonumų principu, t.y. skatina individą pastoviai savo impulsų patenkinimo.

Biologiškai brestant vaikui vystosi jo EGO – vadovaujasi realybės principu, protingu, racionaliu kontaktu su išoriniu pasauliu, t.y. skatina individą pakeisti visuomenės reikalavimus, išmokti atidėti savo patraukio patenkinimą, tam kad galėtų pasiekti didesnių socialinių tikslų. Maždau tarp 3 – 6 m. susiformuoja SUPEREGO – policininkas, tarsi sąžinė, kuri pastoviai konfliktuoja su ID, tuo metu EGO stengiasi pasiekti asmenybės pusiausvyrą.

Pagal Z. Froidą asmenybė praeina kelias psichosocialines stadijas. Pirmas 3 stadijas iki lytinio subrendimo pasiekiamas malonumų iš savo erogeninių zonų.

1 stadija.

ORALINĖ – nuo gimimo iki 1,5m jutiminės stimuliacijos ir jutimo centru vaikui tampa burna.

2 stadija ANALINĖ – 1–3m. tuo metu vaikas susirūpinęs ,,sulaikymas ir išleidimas“. Išmoksta naudotis puoduku.

3 stadija FALINĖ – 3–5m. jutiminis malonumas koncentruojasi ties genitalijomis.Edipo kompleksas.

4 stadija LATENTINĖ – 6 – 12m. laikinai nuslopsta domėjimasis seksualine gyvenimo puse. Vaikas savo dėmesį koncentruoja žinių ir gebėjimų įgyjimui. Daugiausia bendrauja su savo lyties bendraamžiais.

5 stadija GENITALINĖ – 12 ir daugiau, šios stadijos tikslas formuoti brandų suaugusiojo sseksualumą ir kurti tarp darbo ir meilės.

Per mažas poreikių patenkinimas ir per didelis malonumas gali užsifiksuoti tam tikroje stadijoje.

Erikas Eriksonas (1902–1994) neofroidistu. Svarbu socialiniai santykiai ir išskyrė psichosocialinės raidos stadijas, t.y. raidos etapai, kurių metu individo įgytą gyvenimišką patirtį nulemia prisitaikymą prie socialinės aplinkos ir esminius asmenybės pokyčius. Skirtumas, kad lemia ne biologiniai, o aplinkos faktoriai.

1. stadija 0 – 1m. PASITIKĖJIMAS – NEPASITIKĖJIMAS.

Pagrindinis klausimas ar aš galiu pasitikėti pasauliu. Socialinės sąlygos t.y. palaikymas pagrindinių poreikių patenkinimas, nuoseklumas. Deprivacija – poreikių nepatenkinimas, nnenuoseklumas.

2. stadija 2 – 3 m. AUTONOMIJA (SAVARANKIŠKUMAS) –– ABEJOJIMAS SAVO JĖGOMIS.

Ar aš galiu valdyti savo elgesį. Pvz.; mokymas naudotis tuoletu. Protingas leidimas, palaikymas, per didelis rūinimasis iš tėvų pusės, palaikymo ir pasitikėjimo vaiku nebūvimas.

3. stadija 4 – 5 m. INICIATYVA – KKALTĖ

Pagrindinis klausimas: ar aš galiu tapti nepriklausomas nuo tėvų ir ištirti savo galimybių ribas. Pagrindinės socialinės sąlygos skatinančios iniciatyvumą yra aktyvumo paskatinimas, iš kitos pusės galimybių nebūvimas ir nepritarimas aktyvumui.

4. stadija 6 –11m. MEISTRIŠKUMAS – MENKAVERTIŠKUMAS.

Pagrindinis klausimas: ar aš galiu tapti toks sumanus, kad išgyvenčiau ir prisitaikyčiau prie pasaulio, pagrindinės socialinės sąlygos skatinančios meistriškumą yra sistemingas mokymasis, auklėjimas, sektinų pavyzdžių būvimas, tuo metu menkavertiškumo yra blogas mokymasis, vadovavimas ir palaikymo nebūvimas. Lygina vaikai savo pasiekimus su bendraamžiais. Jeigu pastebimos klaidos galima keisti.

5. stadija 12 –18m. INDENTIŠKUMAS – ROLIŲ/ VAIDMENŲ NEAIŠKUMAS.

Pagrindinis klausimas: kas aš esu? Kokie yra mano įsitikinimai, požiūriai, pozicijos? Tai socialinės sąlygos skatinančios pastovumą ir nuoseklumą, tiksliai apibrėžtų sektinų lytinių modelių būvimas. Tikslo neaiškumas atgalinis ryšys, neapibrėžti lūkesčiai. Lytinis modelis – sstabi kaip elgiasi moteris ar vyras.

6. stadija anstyvoji branda ARTUMAS – IZOLIACIJA.

Pagrindinis klausimas arba raidos objektas. Ar aš galiu visiškai atsiduoti kitam žmogui? Pagrindinės sąlygos – dvasinė šiluma, supratimas, pasitikėjimas, izoliacija – skatina vienatvę,

7. stadija vidurinioji branda (~50m.) GENERATYVUMAS – STAGNACIJA.

Pagrindinis klausimas : ką aš galiu pasiūlyti ateities kartoms. Pagrindinė socialinė sąlyga – tikslo siekimas, produktyvumas, stagnacija – asmeninio gyvenimo nuskurdinimas ir regrecija. Ši stadija apima laikotarpį, kai auginami vaikai, rūpinamasi jais, menininkai palieka savo kūrybą ateičiai arba užsiimti labdaringa veikla.

8. stadija vvėlyvoji branda EGOPILNATVĖ – NUSIVYLIMAS.

Pagrindinis klausimas : ar aš patenkintas nugyventu savo gyvenimu. Pagrindinė socialinė sąlyga skatinti gyvenimiško kelio baigtumo jausmas, planų ir tikslų įgyvendinimai, pilnatvė, nusyvilimas sąlygoja – baigtumo nebūvimas, nepasitenkinimas nugyventu gyvenimu.

Teorijos vertinimas: paskatino tolesnius tyrinėjimus. Froidas rėmėsi patologiniais atvejais, didžiulį dėmesį skyrė psichosocialinę raidą.

,,AŠ“ TEORIJA (HUMANISTINĖ)

Humanistinė psichologija susiformavo Xxa., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuri atstovavo mokymosi teorijas ir visinio determinizmo seksualinio ir agresyvių instintyvių poreikių teoriją siūloma Z. Froido.

Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzenstalizmo filosofija, egzenstalizmas – tai šiuolaikinės filosofijos kryptis, kurios dėmesio centre žmogaus siekis rasti savo asmeninio egzistavimo prasmę ir siekis gyventi laisvai ir atsakingai, neprieštaraujant etinėms principams. Jie mano, kad žmogus pats sprendžia kaip gyventi. Humanistai aukščiau visko laiko žmogiškąjį potencialą. Pasak humanistų, žmogus biologinė rūšis nuo gyvūnų skiriasi tuo, kad gali naudotis simboliais ir aptrakčiai mąstyti. Todėl gyvūnų tyrimai jų nedomina.

Humanistinės psichologijos ir ,,aš“ teorijos tikslas sukurti žmogiškosios supratimą, kuo artimesnį žmogiškai patirčiai, anuot šių teorijų žinovų atstovų, žmogus – tai kažkas daugiau nei atskirų dalių suma.

Abraham Maslow (1980 –1970) 1954m. pasiūlė ,,Aš“ teoriją Maslow piramidę.

Karlo Rodžerso (1902 –1987) – žmogus yra geras iš prigimties, nustatė, kad ššiltas, teigiams, priimatis psichoterapiauto santykius su klientu, skatina asmenybės augimą – POZYTIVUS SANTYKIS. Leisdavo būti savimi.

Vertinimas:

Neištyrė raidos stadijų.lyginant subiohevioristais humanistai grąžino žmogui humaniškumą. Maslow piramidė padėjo geriau suprasti žmogų. Nėra objektyvių tyrimų ir sunku patikrinti. Žmogaus negalima skaidyti.

PRENITALINĖ RAIDA

Sąlyginai išskiriamos 3 stadijos:

1. Užuomazginė nuo apvaisinimo iki 2 savaičių.

2. Embriono trunka nuo 2 – 8 sav. Po apvaisinimo. Pirmas, kuris pradeda funkcionuoti yra širdis embriono cirkuliacinė sistema yra stskira nuo motinos.

3. Vaisiaus stadija tęsiasi likusius 7 mėnesius. Hormonų įtaką 3 nėštumo mėn. nulemia tai kokios išsivystis genitalijos. Jei vyriškas hormonas testaronas, jei jis išskiriamas į vaisiaus sistemą, tai sukuria vyriškų genitalijų raidą, jei šio hormono nėra – vystosi moteriški organai.

3 mėnesių vaisius jau juda, spardo kojas, šalina likučius per šlapinimasi.

5 mėnesių vaisius miega ir prabunda reguliariais intervalais, išsivysto tokie refleksai, kaip ryjimas ir žagsėjimas. Vaisius verkia ir gali čiulpti nykštį. Motina jau gali justi jo judesius, nors kai kurios teigė, kad šiuos judesius jaučia jau anksčiau.

6 mėnesių – veido bruožai yra aiškūs, vaikas gali sugniaužti kumštį.

Per 3 paskutinius mėnesius jis įsigyja riebalų, kuris šildys kūdikį po gimimo.

Tradiciškai 7 mėnesių laikomas gyvybiškuoju, nes tuo laiku gimęs kūdikis turi teisę išgyventi, tačiau t.y. klaidinanti nuomonė, nes egzistuoja svorio , sveikatos ir raidos individualūs skirtumai. Kai kkurie kūdikiai 7 mėn. yra daugiau pasiruošę nepriklausomam egzistavimui, nei kiti. Maždaug po 266d. gimsta kūdikis.

TERATOGENAI – tai bet koks veiksnys, kuris sukelia gimimo defektą. Teratageno įtaka lemia veiksnio tipas, dozė, vaisiaus genetinės charakteristikos. Kai kurie teratogenai sukelia gimimo defektus, jis veikia tam tikru laiku.