Referatas apie atmintį

Turinys

1. Kas yra atmintis? ……………… 1 psl.

2. Atminties rusys ………………… 1-3 psl.

3. Atminties tipai ………………. 3-4 psl.

4. Atminties sutrikimai …………….. 4-5 psl.

5. Atminties lavinimas …………….. 5-6 psl.

Atmintis suprantama ne kaip vientisas psichinis procesas, o kaip mneminių (tebesitęsenčių) reiškinių įvairovė. Jau neuronai užfiksuoja akimirksnio reakciją (pirminė, jutiminė atmintis). Dėl tokios mneminių funkcijų įvairovės tapo būtina atminties atminties sąvoką nusakyti diferencijuočiau. Tai vyko iš esmės dviem kryptimis.

1) Pagal su laiku nesusijusias funkcijas skiriami tokie procesai kaip įsiminimas, laikymas atmintyje ir atkūrimas. Įsiminimas siejamas su įsimenamąja medžiaga bei tam ttikru jos sukaupimo būdu. Laikymas atmintyje reiškia, jog prisiminimai ar žinios yra išlaikomi tam tikrą laiką. Atkūrimas – tai procesas, kai tam tikrą akimirką aktualizuojama atmintyje išlaikyta informacija.

2) Pagal funkcinį struktūrinimą galima išskirti tris teorijų grupes. Filtro teorijos teigia, kad įsimenama dėl daugybės dirgiklių atrankos.asociacijų teorijos remiasi dirgiklių sutapimu (laike ir erdvėje, pagal aplinkybių ryšį, pagal našumą ir kontrastą). Populiariausios šiandien pakopų teorijos. Pagal trikomponentę pakopų teoriją žmogus turi ultratrumpalaikę atmintį (sensorinis registras, kelių sekundžių trukmės), trumpalaikę atmintį (informacijos susiejimo registras, aapimantis 7 elementus, iki 15 sekundžių trukmės) ir ilgalaikę atmintį (neriboto talpumo). Kiekvieno individo atmintis atmintis labai, tačiau treniruotėmis galima atmintį gana lengvai pagerinti.

Atminties sutikimai gali būti susiję su fiziologiniai trikdymais (pvz., nuovargiu), situacijų įtaka (pvz., įvykių srautu) ir neuroziniais rreiškiniais (pvz., išstūmimu).

Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas, laikymas laikymas ir atsiminimas vadinami atmintimi. Gyvūnas ir žmogus gauna labai daug įvairios informacijos, padedančios orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti prie jos kitimų. Žmogaus informacijos turinį sudaro visa, kas susiję su jo pažintine veikla. Žmogus dažniausiai aktyviai ieško informacijos, organizuoja sąlygas geriausiai ją įsiminti, stengiasi kuo ilgiau ją išlaiyti arba, priešingai, atsikratyti nepageidaujamos, varginančios informacijos. Dėl to atminties procesai vadinami dar mnemine veikla. Informacija atmintyje koduojama vaizdiniais ir sąvokomis (mintimis).

Atmintis nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui išlaikyti. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, ỹra žmogaus ,,aš”, jo ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.

Žmogaus veikla labai įvairi, todėl ir atmintis atskirose veiklos srityse pasireikia labai nevienodai. Vienaip ji pasireiškia judant, kitaip mąstant ir tt. t. Atmintis skirstoma į rūšis pagal konkrečią veiklą: motorinė (judesių sritis), emocinė (emocijių ir jausmų sritis), vaizdinė (jutimų ir suvokimų sritis) ir žodinė (verbalinė) (intelektinė sritis). Motorinė atmintis – tai judesių įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Ji yra darbo, sporto, kai kurių mokymosi įgūdžių pagrindas. Emocinė atmintis – tai jausmų ir emocijų įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Ji leidžia suprasti kito žmogaus emocinę būseną, jaudintis su filmo, knygos herojais, įvairina ir turtina žmogaus emocinį gyvenimą. Ši atmintis labai svarbi aktoriams. Vaizdinė aatmintis – daiktų, reiškinių ir jų savybių įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Vaizdinė atmintis gali būti regimoji, girdimoji, uodžiamoji, lytėjimo ir skonio. Labiausiai išsivysčiusi yra regimoji ir girdimoji atmintis. Žodinė atmintis – tai žodžiais pateikiamos medžiagos įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Ši atmintis būdinga tik žmogui, nes jam žodžiai turi prasmę, o gyvūnams – tai tik garsų seka. Žodinė atmintis naudinga sistemingai įgyjant žinių ir kaupiant jas.

Įsiminimas ir atgaminimas be specialaus, iš anksto užsibrėžto tikslo yra vadinamas nevalinga atmintimi. Taip įsimename, ką nuolatos girdime ir matome: žodžius, populiarių dainų tekstus, melodijas ir t. t. Dirbant kokį nors darbą, mokantis, reikia daugybės tokių dalykų, kurie savaime neįsimenami. Tam reikia valios. Tokia atmintis vadinama valinga atmintimi. Ji gali būti mechaninė (kai įsimenama neturinti prasmės medžiaga pažodžiui) ir loginė (pagrįsta medžiagos loginiais ryšiais).

Įprasta atmintį skirstyti į blogą ir gerą, tačiau psichologams atmintis – daugialypis reiškinys, ištisa procesą, rūšių ir ypatumų sistema. Vieni atminties ypatumai tam tikrais atvejais gali būti ryškesni, kiti – mažiau ryškūs. Kartais žmonės su gera atmintimi ne viską atsimena, o žmonės su bloga atmintimi ne viską užmiršta. Labai skiriasi įvairių profesijų žmonių atmintis. Todėl apie žmogaus atmintį reikia spręsti ne iš vienos akivaizdžios ypatybės, o tik iš ypatybių visumos. Pavyzdžiui, dviejų aatminties ypatybių – užmiršimo ir įsiminimo – greitumas ir lėtumas sudaro keturias kombinacijas: 1) greito įsiminimo ir lėto užmiršimo, 2) lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo, 3) greito įsiminimo ir greito užmiršimo, 4) lėto įsiminimo ir greito užmiršimo. Dar daugiau derinių gautume, jei imtume įsiminimo ir atsiminimo rūšis.

Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami atminties tipais. Atminties tipas iš dalies lemia asmenybės kryptingumą: žmogus, sugebantis lengvai įsiminti ir atsiminti melodijas, dažniausiai tampa muzikntu, o lengviau įsimenantis vaizdus – dailininku. Savo ruožtu profesija ir domėjimasis tam tikra sritimi lavina tam tikrą atminties tipą.

Pagal vaivdinės ir žodinės medžiagos įsiminimo sėkmingumą skiriami trys atminties tipai: vaizdusis, žodinis-abstraktusis ir mišrus. Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pagal tai, kokio modalumo atmintis žmogaus psichinėje veikloje vyrauja. Tai regimosios, girdimosiosir motorinės atminties tipai. Regimojo atminties tipo žmonės lengviau įsimena vizualiai pateikiamą informaciją, girdimojo – akustiškai, motorinio – kai ji susijusi su judesiais (mimika, gestais). Atminties tipas išryškėja įsimenant triraidžius skiemenis. Verbalinio-girdimojo atminties tipo žmonės geriau atsimena skiemens pradžioje ir pabaigoje esančius balsius, o regimojo– priebalsius. Regimojo tipo asmenys išgirdę žodį gali greičiau jį ištarti iš kito galo.

Dažniausiai žmogui būdinga mišraus tipo atmintis: girdimoji-motorinė, regimoji-motorinė ir kt.

Kai kas teigia, kad moterų atmintis geresnė negu vyrų, nes jos ggabesnės kalboms. Kitų nuomone, iki 14 metų mergaičių atmintis geresnė negu berniukų, 16-ais metais mneminiai sugebėjimai visiškai išsilygina, o dar vėliau vyrų atmintis pralenkianti moterų atmintį. Atminties skirtumus lyties požiūriu lemia auklėjimo orientacija: vyrams visada yra svarbesni vieni dalykai, moterims – kiti.

Atminties sutrikimai skirstomi į tris grupes: 1) hipermnezijas (atminties sustiprėjimą); 2) hipomnezijas bei amnezijas (atminties susilpnėjimą ir netekimą) ir 3) paramnezijas (atminties apgaules).

Hipermnezijos būdingos psichiškai nesveikiems asmenims, pasireiškia įvairiu savaiminiu praeities įvykių atsiminimu. Žmogų užplūsta atsiminimai, kurie neleidžia susikaupti ir normaliai dirbti. Jei kyla tik liguistų būsenų metu.

Hipomnezijos ir amnezijos pasireiškia įvairiais atminties susilpnėjimais, tačiau dažniausiai susilpnėja įsiminimas. Jos gali kilti dėl didelio susijaudinimo, dėl nuovargio, išsiblaškymo, infekcinių susirgimų ir smegenų pažeidimų. Hipomnezijos ir amnezijos dažniausiai kyla dėl smegenų traumų (ypač susijusių su sąmonės praradimu). Amnezijų būna įvairių. Asmuo gali užmiršti visa, kas vyko prieš smegenų traumą, po traumos, įvykius, sutapusius su stipria emocine reakcija, su nemėgstamu objektu (pvz., kokiu nors žmogumi ) ir kt. Kartais atminties spragos atsiranda praėjus kuriam laikui po traumuojančio poveikio (retardinė, arba pavėluotoji, amnezija). Tuoj po sąmonės atgavimo ligonis gali papasakoti savo paskutiniuosius išgyvenimus, kliedėjimą ar haliucinacijas, tačiau po kurio laiko jis viską pamiršta.

Senatvėje atminties engramos ỹra: pradedama sunkiau įsiminti. Iš pradžių imama užmiršti

dabarties įvykius, vėliau – pastarųjų mėnesių, metų ir t. t. Pagaliau engramų irimas paveikia visą informaciją, susijusią su sąmoningo gyvenimo periodu. Atminties engramų irimo kryptingumas (Ribo–Džeksono dėsnis) aiškinamas tuo, kad anksčiau sukauptos žinios yra tvirtesnės, nes daugiau buvo kartojamos praktinėje veikloje.

Atminties apgaulės pasireiškia atminties iliuzijų ir haliucinacijų pavidalu. Kyla apgaulingas ,,jau buvusio”, ,,jau patirto” jausmas. Atminties apgaulės, pasireiškiančios svetimų minčių pasisavinimu, vadinamos kriptomnezijomis. Žmogus nebeatsimena, kad teiginys, kurį jis sako, buvo jo išgirstas, taigi priklauso ne jam.

Psichologija žino tris įsiminimo oorganizavimo būdus: ištisinį, dalinį ir kombinuotą. Tam tikros apimties medžiaga (tekstas, skaitmenų eilė, eilėraštis ir t.t.) gali būti įsimenama nuolat kartojant ją visą, t. y. ištisiniu įsiminimu, arba kartojant kievieną medžiagos dalį, t. y. daliniu įsiminimu. Efektyviausias yra kombinuotas įsiminimas – ištisinio mokymosi kaiteliojimas su mokymusi dalimis, sunkesnių medžiagos kartojimu. Jei tam tikrą eilėraštį šiuo būdu perskaitę 9 kartus, tai pirmuoju būdu įsimenant būtų teke jį skaityti 14 kartų, antruoju – 16.

Nedidelės apimties medžiagą (pvz., telefono numerį) žmogus įsimena iš kkarto (vidutinė tokio įsiminimo apimtis yra 7±2). Didesnės apimties medžiaga įsimenama kartojant. Kai reikia įsiminti didelės apimties medžiagą, jokios mnemonikos priemonės negali pakeisti kartojimo. Tik svarbu jį tinkamai organizuoti. Pastarasis bus efektyvesnis, jei jis bus: 1) įvairinamas (pvz., skaitant kaiteliojama iintonacija), 2) lydimas pavyzdžių (pvz., žodinis pateikimas papildomas paveiksliukų demonstravimu), 3) derinamas su mnemonikos priemonėmis (pvz., panaudojant tarpininkus – asociasijas), 4) įvairinamas medžiagos pateikimo būdas (pvz., kaitaliojamas regimasis ir akustinis pateikimo būdai), 5) kaitaliojamas su atsiminimu, 6) teisingai paskirstytas laike. Pastaroji kartojimo sąlyga bene svarbiausia. Dėl to psichologai jai paskyrė daugybę tyrimų.c bendra nuomonė tokia: įsiminimas efektyvesnis, kai medžiaga kartojama su pertraukėlėmis (paskirstytas mokymasis), ir ne toks efektyvus, kai be pertraukėlių (koncentruotas mokymasis). Įsiminimo sėkmę lemia ir pertraukėlių trukmė. Pavyzdžiui, motorinių įgūdžių formavimosi (veiksmų mokymosi) atveju optimali pertraukėlės trukmė yra 2-30 min. Paskirstyto mokymosi, palyginti su koncentruotu, pranašumas aiškinamas tuo, kad pertraukėlių metu papildomai kartojama, be to, mažiau pavargstasma.

Kuo spartesnis medžiagos pateikimo tempas, tuo ji blogiau įsimenama. Pavyzdžiui, tiriamieji daro kkelis kartus mažiau klaidų įsimindami skiemenis, skaitomus kas 4 sek., negu kas 2 sek.

Laikymas atmintyje ir atsiminimas priklauso nuo įsiminimo apstumo. Kad po ilgesnio laiko būtų galima atsiminti visą medžiagą, būtina ją ,,įsiminti su pertekliumi”, t. y., pirmą kartą gerai atsiminus, dar pasimokyti.

Prasminga medžiaga įsimenama lengviau už neprasmingą. Todėl įsiminimui skirtą medžiagą būtina pertvarkyti, pritaikyti įsiminimui: struktūrinti, grupuoti, sieti su jau turimomis žiniomis, asocijuoti su kokiais nors įvykiais ir t. t.

Atminties lavinimas

Gyvendamas žmogus susidaro vienokius ar kitokius atminties įgūdžius, įįsiminimo bei atsiminimo strategijas. Palengvinančių įsiminimą ir atsiminimą priemonių visumą vadiname mnemonika. Dauguma mnemonikos priemonių paremta asociacijomis. Jos ypač pagelbsti įsimenant didesnį kiekį neprasmingos medžiagos – telefonų numerius, atskirų žodžių eiles, užsienio kalbos žodžius ir kt. Nesuprantami žodžiai asocijuojami su konkrečiais įvykiais, suprantamais žodžiais. Pavyzdžiui, vartojant vadinamajį ,,vietos metodą” kiekvienos medžiagos elementas asocijuojamas su tam tikra vieta erdvėje. Atsimindamas žmogus mintimis ,,apžvelgia erdvę”. Mintyse suvokiamos erdvės vietos (pvz., namai gatvėje) padeda nuosekliai atsiminti ir su jomis asocijuotus elementus.

Svarbi įsiminimo priemonė – grupavimas (arba struktūrinimas). Atskiri elementai jungiami į grupes, o pastarosios – įdar didesnes grupes. Struktūrina šachmatininkai. Paprastai jiems būdiga gera atmintis. Tyrimais nustatyta, kad jie turi puikius struktūrinimo įgūdžius: po 2-4 figūras jungia į struktūrinius vienetus ir įsimena šių vienetų kombinacijas. Daug kombinacijų yra pasikartojančių. Jos laikomos ilgalaikėje atmintyje. Pakanka vieno žvilgsnio atpažinti visai situacijai. Pradedantis šachmatininkas neturi struktūrinimo įgūdžių; struktūriniai vienetai jam tėra atskiros figūros. Be to, jo ilgalaikėje atmintyje nėra įvairių kombinacijų etalonų.

Prie mnemonikos priemonių reikia priskirti ir deramą atminties veiksnių panaudojimą (tinkamą kartojimo organizavimą, teigiamos nuostatos sudarymą, susikaupimą ir t. t.).

Naudota literatūra: A. Jacikevičius, A. Gušas, E. Rimkutė ir kt. ,,Bendroji psichologija”, L. Molienė, S. Molis ,,Žmogaus biologija ir sveikata”, H. behesch ,,Psichologijos aatlasas” II tomas, vadovėlis ,,Psichologija”.