Seksas žmogaus gyvenime

2002

SEKSAS ŽMOGAUS GYVENIME

Turinys

1. Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena.

2. Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena.

3. Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime.

4. Išorinių aplinkybių įtaka lytiniame gyvenime.

5. Nesantuokiniai lytiniai gyvenimai.

6. Lytinis potraukis ir psichika.

7. Išvada.

Jau daugiau kaip ketvirtis šimtmečių JAV viešosios mokyklos yra

visiškai atmetę vertybinio bei moralinio auklėjimo idėją – išnyko malda,

Šv. Rašto skaitymas, Kalėdų bei Velykų renginiai. Dar daugiau – išnyko

siekimas ugdyti asmenybę ar charakterį. Vietoj to buvo bandoma įdiegti

socialinio prisitaikymo techniką, kurios vaisius ššiuo metu yra seksualinės

informacijos išplėtimas ir narkotikų vartojimo demonstravimas klasėse.

Reikia pailiustruoti seksualinio švietimo nuosmukį. Seniau tokie sekso

kursai buvo dėstomi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose. Pasigirdo

balsai, kad tai daroma per vėlai, ir sekso kursai buvo įvesti vidurinėse

mokyklose. Lytinis palaidumas, deja, augo, nes vertybiniai ir moraliniai

seksualumo atspindžiai buvo atmesti. Ko yra mokoma, to ir išmokstama.

Tvirtinimas “per vėlu” kartojosi. Lytinis švietimas daug kur buvo įvedamas

į pradžios mokyklą, galop – į pirmąją klasę. Lytiniai santykiai bei

iškrypimai, deja, padažnėjo. Surastas kitas “modernus” atsakymas: reikia

demonstruoti seksualinius iiškrypimus, kad mokiniai tikrai žinotų, kas yra

vertinga. Nors daug visokių baisybių dauguma vaikų buvo matę televizijoje.

Mokykla taip ir nesurado priemonių seksualiniam bręstančio jaunimo

palaidumui sumažinti.

Nedaug geresnė situacija ir namuose, kur vaikus pradėjo auklėti

televizijos jau “išauklėta” karta. Prisiminkime, kad televizija, kaip ir

kitos viešosios informacijos priemonės, labai sumažino namų privatumą.

Sekso propagavimas beveik neturi ribos – tai kasdieninis vaiko ir jaunuolio

penas kone nuo lopšio dienų. Jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų

moksliniai tyrimai aiškiai parodė, kad televizija yra tik kiek sušvelninta

dresūros forma, sustiprinama emocine įtampa bei pasitenkinimu. Turėdami

laisvę, mokyklinio amžiaus vaikai ir kitokių negerovės pripildytas

programas. Televizija ir kino filmai dažnai atpalaiduoja primityvų vaiko

bei jaunuolio polinkį į lytiškumą ir kitas užgaidas, vaikui dar nesugebant

suvokti jų reikalingumo, vertės ar pasekmių. Jo sąmonė ir pojūčiai

“užteršiami”, jau dar nepasiekus formalaus protavimo amžiaus. Piaget

studijų duomenimis, formalaus protavimo amžius prasideda apie 12 ar 13

metus.

Masinės informacijos priemonių dėka dabartiniu metu Lietuvoje

atsiranda vis daugiau erotikos ir pornografijos šaltinių. Tai labai

galingos priemonės, galinčios patraukti skaitytojus ir žiūrovus, ypatingai

paauglius ir jaunimą. Iš tikrųjų mmažai kas gali visiškai atsispirti tokiai

traukai. Įvairiais būdais skleidžiama pornografija tiesiog pavergia vis

daugiau jaunimo. Jaunystei būdingas troškimas viską matyti, viską išgirsti,

viską asmeniškai bent vieną kartą patirti. Čia ir yra tas kabliukas, kuris

užkabina ir traukia į sekso labirintą, nes norima patirti ir visus kitus

kuo didžiausius malonumus. Pornografijos pavergimui stiprėjant, silpnėja

vidinio balso pojūtis, nyksta atsakomybė už asmeninio elgesio pasekmes.

Tokiomis aplinkybėmis sekso ir smurto nusikaltimų daugėja, nes į moterį

dažniau yra žvelgiama vien kaip į lytinio pasitenkinimo objektą.

Pažiūrėkime, kas darosi JAV.Dangstoma žodžio laisvės vardu

pornografija įsigalėjo visame krašte. Į savo spąstus jį įtraukė milijonus

vaikų, paauglių, jaunimo ir dalį suaugusiųjų. Daugėja pornografijos ir kitų

neigiamų veiksnių sužadintų nusikaltimų. Vien policijoje užregistruotų

išprievartavimų skaičius 1991 metais pasiekė 207600, o tai 57( daugiau nei

1990 metais. Televizijos bei kino filmų, žurnalų ir video juostų

skleidžiama sekso banga įgijo masines proporcijas. Įvairių šaltinių

surinktais duomenimis, JAV viena iš

,keturių mergaičių ir vienas iš septynių berniukų tampa seksualinės

prievartos auka.

Pornografijos ryšys su seksualinėmis perversijomis ir sadizmu yra

tiesioginis – viena skatina kitus. Vis didesnė Amerikos miestų jaunimo

daliai nepakanka vien pornografijos, neužtenka ir vien išprievartavimo, vis

dažniau vartojami išradingi kankinimo būdai. Neretas atsitikimas, kai

motina ar tėvas parduoda savo dukrą ar sūnų seksualiniam išnaudojimui.

Tokiems tėvams narkotikai ir kietoji pornografija labiau rūpi negu jų pačių

vaikai.

Įžymus lenkų mokslininkas K.Imelinskis savo knygoje nagrinėja labai

aktualią intymią žmogaus gyvenimo sritį – lytinį gyvenimą. Autorius nurodo,

kad seniau lytinis gyvenimas dažnai buvo niekinamas kaip nešvarus, negražus

reiškinys arba nagrinėjamas kaip neišvengiama blogybė. Seksualumas buvo

laikomas žmogaus nuodėmingumo požymiu. Analizuojant šią žmogaus

fiziologijos pusę, dažnai buvo pabrėžiama tik gimdymo funkcija. Pradėjus

labiau domėtis žmogumi, jo pergyvenimais ir sveikata, ligomis ir gydimu,

buvo plačiau susipažįstama su lytiniais klausimais. Juos žinoti ypač

svarbu, siekiant išvengti emocinės kilmės ligų, ir psichohigienos bei

psichoprofilaktikos požiūriu.

Tarybinių mokslininkų (B.Karvasarskio, V.Miagiar ir kt.) tyrinėjimai

rodo, kad nervinė–psichinė sveikata labai priklauso nuo sutuoktinių

santykių šeimoje. Vedybinis ryšys yra pats sudėtingiausias ryšys tarp

dviejų žmonių. Vedybiniame gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidina

seksualumas, lytiniai santykiai. Mokslininkai pabrėžia, kad lytinis

instinktas yra galinga jėga. Jis nepaprastai lengvai absorbuoja perteklių

organizmo energijos, nepanaudotos kitiems tikslams, gali visiškai užvaldyti

žmogų, trukdyti vystytis jo asmenybei. Kai netinkamai susiklosto lytinis

gyvenimas, sutuoktiniai neretai suserga neuroze ar kitomis ligomis. Taigi

reikia kelti vedybinio gyvenimo kultūrą, tinkamai supažindinti jaunimą su

lytiniais klausimais, doroviniais-etiniais šios problemos aspektais.

Lytinio gyvenimo kultūra – visuomenės kultūros dalis Dėl daugybės

įvairiausių aplinkybių sekso kultūra pasirodė esanti labai žema. Dėl to

atsiranda lytinių sutrikimų, kurie savo ruožtu labai atsiliepia atskirų

žmonių, sutuoktinių ir net ištisų šeimų psichikai, sveikatai ir asmeninei

laimei. Visiškai aišku, tokią padėtį reikia taisyti. Svarbiausia čia –

išanalizuoti galimybes taip formuoti lytinį potraukį, kad jis taptų žmogaus

ir jo šeimos sveikatos bei laimės konstruktyviu elementu. Ilgą laiką vyravo

požiūris, kad lytinis potraukis yra kažkas nepadoru, žema; be to, dažnas

taip mano ir dabar. Viduramžiais ir net naujaisiais laikais religinių

srovių propaguojamas asketizmas padėjo slopinti lytinio potraukio

pasireiškimus ir tai buvo laikoma moralės idealu. Lytinis potraukis buvo

traktuojamas neigiamai. Tai blogio simbolis, šėtono veiksmų įsikūnijimas, o

bet kokie šio potraukio pasireiškimai buvo laikomi nuodėme ir visomis

išgalėmis slopinami. Lytinis potraukis pripažįstamas tikslingu tik žmogaus

giminei pratęsti.

Šiuolaikinės moterys dažnai klaidingai galvoja, kad sutuoktiniams

atliekant lytinius santykius, galimos ttik pagrindinės pozicijos, bet kokios

jų modifikacijos jau yra “lytinis iškrypimas”. Tarp kitko, kai kurios

moterys (tokių pasitaiko gana retai) lytinį pasitenkinimą jaučia tik tam

tikrose pagrindinėse pozicijose. Tarp vyrų gana paplitęs požiūris apie

vadinamąjį lytinių santykių “limitą”. Pagal šį klaidingą įsitikinimą vyrų

limitą sudaro 2000 lytinių santykių, kitaip tariant, jiems “lemtas” tam

tikras, iš anksto “atseikėtas” erekcijų ir sėklos išsiveržimų skaičius.

Išnaudojęs savo “limitą”, vyras neva jau niekada negalėsiąs lytiškai

santykiauti, nes jo lytinė potencija būsianti sumažėjusi. Toks įsitikinimas

gali paskatinti vyrą pernelyg rūpintis savo lytiniu gyvenimu ir :planuoti”

tam tikram laikui. Kai kurie jauni vyrai jaučia stiprų lytinį potraukį ir

pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais nori dažnai lytiškai santykiauti.

Skrupulingai laikydamiesi iš anksto “suplanuoto” lytinių santykių dažnumo

dėl padidėjusio jautrumo gali susirgti lytine neuroze.

Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena

Dar prieš 15-20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiškinti

lytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kad

tokius klausimus būtina aiškinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinė

dalis įtraukiami į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimo

programą. Labai svarbu išaiškinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kad

jie galėtų išvengti daugelio psichoneurozių ir asmenybės vystymosi

sutrikimų. Šie aiškinimai padeda įveikti didelius sunkumus, atsiradusius

brendimo laikotarpiu, ir išvengti įvairių lytinių sutrikimų, pavyzdžiui,

kai kurių iškrypimų. Aiškinant reikia pateikti vaikams atitinkamos

informacijos lytinio gyvenimo, vaikų gimdymo klausimais, bet prieš laiką

nesužadinti lytinio potraukio. Atitinkamos žinios apie

lytinį gyvenimą yra

galingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidžiantis

suvulgarinti lytinių klausimų, vadinasi, šios žinios labai svarbios

psichohigienos ir psichoprofilaktikos požiūriais. Neaiškinus vaikystėje

lytinius klausimus, vėliau žmogui gali įvykti asmeninė tragedija. Mat

vaikams ne visada užtenka drąsos pasidalyti savo abejonėmis ar sielvartu

net su artimaisiais iš vyresniųjų; o negalėdami patys išspręsti kai kurių

seksualinių problemų, vaikai labai sielojasi. Dėl šių vadinamųjų

seksualinių konfliktų neretai atsiranda įvairių nervinio pobūdžio

sutrikimų. Vaikai, neturintys šiais klausimais elementarių žinių, kartais

net suvedžiojami. Be to, negavę teisingo paaiškinimo, vaikai semiasi

“žinių” iš atsitiktinių asmenų, kkurie jiems viską “paaiškina” taip, kad

juos ištinka net sunki psichinė trauma. Dažnai tokio pobūdžio “aiškinimai”

yra tiesiog iškreipta, neteisinga informacija, vaikas susidaro klaidingą, o

kartais tiesiog fantastinę pažiūrą į lytinį gyvenimą. Įsitvirtinusios

psichikoje, šios pažiūros gali nulemti įvairiausius seksualinius

sutrikimus, konkrečiai, lytinį iškrypimą, o tai savo ruožtu gali atsiliepti

visam tolesniam žmogaus gyvenimui. Jeigu ankstyvoje vaikystėje neišugdomas

sugebėjimas susivaldyti, nuslopinti kai kuriuos norus, tai vėliau žmogus

nebegali suvaldyti savo lytinio potraukio. Gyvulių lytinį potraukį

reguliuoja instinktai. Žmogaus lytinį potraukį reguliuoja ne instinktai, o

smegenys, protas.

Lytinio auklėjimo tikslas – įįtikinti jaunimą, kad lytinis aktas turi

būti dviejų vienas kitam ištikimų žmonių gilių jausmų pasireiškimo finalas.

Tik tokiomis sąlygomis lytinis aktas padeda žmogui visiškai atsipalaiduoti

ir suteikia jam didžiausią pasitenkinimą. Lytiniai santykiai be tikro

jausmo suvulgarina lytinį gyvenimą, neleidžia žmonėms patirti aukštų ir

malonių jausmų, iišstumia juos iš normalaus vystymosi kelio. Todėl ir vyrai,

ir moterys – jauni ir suaugę – savo pačių labui lytinius santykius turi

grįsti tik giliais jausmais. Taigi žmogus turi būti ištikimas vienam

partneriui, su kuriuo sieja gilūs jausmai, ir partnerį pakeisti galima tik

išimtiniais atvejais. Lytinis aktas ir giminės pratęsimo aktas daugelio

žmonių sąmonėje jau nebetapatinami. Tačiau negalima dvasinių jausmų

pasaulio atskirti nuo lytinio gyvenimo, nes toks vulgarizavimas skaudžiai

atsiliepia žmonių asmeniniam gyvenimui, jų santuokai, socialiniam

aktyvumui. Be to, čia labai svarbu eilė – visų pirma du žmones turi sieti

jausmai, o jau paskui bendros seksualinio pobūdžio emocijos, kurios tarytum

sustiprina dvasinį artumą. Priešingu atveju, kai jauni žmonės pirmiau, be

laiko, pradeda lytinį gyvenimą, dar nežinodami, kiek jie iš tikrųjų artimi,

sunku tikėtis meilės; veikiausiai galima kalbėti tik apie prisirišimą,

įpratimą. Paprastai tokia ssąjunga nesukuria sąlygų įkvepiančiam dvasiniam

artumui, ir žmonės nepajunta didžiulio lytinio pasitenkinimo. Jaunimas turi

būti išauklėtas taip, kad savo veiksmus sekso srityje atsakytų. Jis turi

jausti žmogišką solidarumą, ryšį su kitu žmogumi ir atsakomybę už tą, su

kuriuo susiejo likimą. Atsakomybę už veiksmus sekso srityje galima laikyti

viena iš žmogaus psichinio subrendimo sąlygų. Jaunimas turi įsisamoninti,

kad lengvai pradėtas lytinis gyvenimas gali pražudyti daugelį asmenų, be

to, ne tik pačius partnerius, bet ir gimusį vaiką. Vaiko gimimas tėvams,

kurie patys dar yra jaunuolių amžiaus ir neturi galimybių jo auklėti, gali

atsiliepti visam tolesniam jų gyvenimui, o moterys dar gali netekti ir

fizinės sveikatos.

Kalbant apie jaunus jau pradėjusius lytiškai bręsti žmones,

pasakytina, kad yra nemaža aplinkybių, kuriomis galima pasinaudoti, ginant

arba neigiant iki vedybinį lytinį gyvenimą (pagal Kinskį).

Iki vedybinius lytinius ryšius pateisina šie faktoriai:

1. Fiziologinis poreikis patenkinti lytinį jausmą.

2. Galimybė fiziškai ir psichiškai patenkinti lytinį jausmą.

3. Galimybė vystytis toms emocijoms, kurios vėliau gali praversti

vedybiniame gyvenime.

4. Galimybė lengviau fiziškai adaptuotis jauname amžiuje. Vėliau tai gali

sukelti šiokių tokių sunkumų.

5. Pageidautina seksualines emocijas ugdyti su kitos lyties partneriu negu

išgyventi jas vienumoje, pavyzdžiui užsiiminėjant onanizmu (masturbacija).

6. Savotiška erotinė treniruotė, ypač vyrams (vėliau gali praversti

vedybiniame gyvenime).

7. Vystosi ir įsigali heteroseksualinės emocijos; jos gali užkirsti kelią

homoseksualizmui.

8. Galimybė lengvai ir be keblumų išsiskirti. Nesėkmė iki vedybiniame

lytiniame gyvenime ne tokia pražūtinga kaip vedybiniame.

9. Galimybė prieš santuoką patikrinti, ar partneriai tinka vienas kitam

sekso požiūriu, ar lytinis gyvenimas teikia jiems pasitenkinimą. Kitaip

tariant, savotiškas seksologinis testas.

Iki vedybinius lytinius ryšius neigia šie faktoriai:

1. Galimybė turėti kokių nors nemalonumų, kai santykiai iškyla viešumon.

2. Gresia nepageidautinas nėštumas.

3. Galima užsikrėsti venerine liga.

4. Sąžinės graužimas, suvokus sąmoningai, kad pažeidžiamos moralinės,

etinės, juridinės ir kitos normos.

5. Baimė, kad nepasmerktų visuomenė.

6. Gali atsirasti pareigos jausmas tuoktis su partneriu ir šis jausmas tuo

metu gali būti vienintelis stimulas santuokai sudaryti, nepagrįstas nei

psichologiniu, nei biologiniu požiūriu. Abejotina, ar tokia santuoka bus

tvirta.

7. Galimybė vesti nepageidautiną partnerę, norint užmaskuoti iki vedybinį

nėštumą.

8. Tikimybė, kad nereguliarus lytinis gyvenimas iki vedybų vėliau gali

pastūmėti sutuoktinius į neištikimybę ir atsirasti su nevedybiniais

lytiniais ryšiais susijusių pasekmių.

9. Gali išlikti iki vedybiniu laikotarpiu patirtos seksualinės traumos.

Vėliau, jau susituokus, dėl jų gali sutrikti seksualinės emocijos, ypač

moterims.

10. Moters nuogąstavimas, kad vyras nustos ją gerbti ir nepanorės tuoktis

su ta kuria jau turėjo lytinius santykius.

Šiuolaikinio jaunimo gyvenimą užgožė erotika ne todėl, kad atsirado

savaiminių pakitimų lyties srityje arba kad nusmuko moralė visame

pasaulyje, o dėl to, kad jį iš šalies pradėjo veikti dirbtiniai faktoriai.

Kai lytinis potraukis atsiranda anksti, kol dar nesusiformavę psichiniai

stabdžiai, gyvenimo tikslai bei uždaviniai vis labiau susipina su sekso

sritimi, o lytinis potraukis pradeda stelbti asmenybę apskritai. Šioje

situacijoje “susidoroti” su savo lytiniu potraukiu beveik neįmanoma, ir

žmogus pasidaro jo vergas. Kai potraukis esti nepaprastai stiprus,

tenkinant lytinį jausmą, lengvai gali atsirasti nukrypimų.

Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena

Sveikas ir laimingas vedybinis gyvenimas priklauso nuo daugelio

biologinių, psichologinių, ekonominių ir kitokių faktorių. Nuo sutuoktinių

lytinio gyvenimo daug priklauso šeimos tvirtumas ir laimė. Negalintys

turėti normalių lytinių santykių arba negebantys organizuoti lytinio

gyvenimo sutuoktiniai kartais išsiskiria arba suserga. Tačiau tai dar

nereiškia, kad svarbiausia tvirto vedybinio gyvenimo ir net pačių vedybų

sąlyga reikia laikyti tik atitikimą sekso požiūriu. Žmogus nuolat jaučia

lytinį poreikį, atsiradusį lytinio brendimo metu ir išliekantį iki vėlyvo

amžiaus. Lytinių santykių laiką ir dažnumą nusistato pats žmogus ir atsako

už savo seksualinį elgesį (suprantama, jei jis psichofiziškai sveikas). Kad

lytinis suartėjimas moteriai galėtų suteikti džiaugsmo, ją turi sieti su

vyru meilės ir draugystės jausmai, ji turi pasitikėti, žavėtis juo ir t.t.

Tik tada jos organizmas visai normaliai reaguos į seksualinio pobūdžio

dirgiklius, tik tada ji, tenkindama lytinį potraukį, pajus tikrą lytinio

suartėjimo malonumą. Paprastai geismas ir noras lytiškai suartėti moteriai

atsiranda tada, kai ji pamilsta vyrą. Kuo labiau jį myli, tuo labiau nori

lytiškai su juo suartėti. Ištekėjusiai be meilės, dėl kokių nors kitokių

sumetimų ir apskritai vyro nemylinčiai moteriai išblėsta geismas, noras

lytiškai suartėti su juo. Mylinti vyrą ir pasitikinti juo moteris ir

lytiškai santykiaudama jaučia malonumą bei pasitenkinimą. Baigiantis

santykiams, ji pasiekia orgazmą, o po to dar ilgai prisimena lytinį

suartėjimą su mylimu vyru ir jaučia pasitenkinimą. Meilės jausmo įtaką vyrų

lytiniam aktyvumui yra ne tokia stipri, kaip moterų, bet pakankamai ryški.

Su mylima moterimi vyras stipriau geidžia suartėti negu su nemylima. Be to,

jis dažniau su ja atlieka lytinius santykius ir susijaudina vos ją pamatęs

ar išgirdęs. Jauni vyrai paprastai mieliau lytiškai santykiauja su

įvairiomis moterimis ir jaučia pasitenkinimą. Tai ypač būdinga

nepatyrusiems jaunuoliams, kuriems lytiniai santykiai su moterimi yra lyg

ir įsiskverbimas į

paslaptingą pasaulį ir galimybė patirti naują malonumą.

Nieko nėra amžino, viskas praeina. Ypač gali greit nusibosti lytinio

gyvenimo kasdienybė. Jei aplinkybės, sąlygos, kuriose santykiaujama, na ir

pačių santykių pobūdis ilgą laiką nesikeičia, lytinis pasitenkinimas gali

būti ne toks stiprus. Dėl to atsiranda pavojinga situacija – sutuoktiniai

pradeda ieškoti naujų įspūdžių, kažko nauja, ir erotiniai tikslai gali būti

nukreipti į kitus asmenis. Taigi reikia stengtis, kad lytinis gyvenimas

nenublanktų, paįvairinti jį, suprantama, tam tikrose ribose, kad jis

neįgautų groteskinių formų. Jei sutuoktiniai norės, tai ras savo lytiniame

gyvenime naujų aanksčiau nepatirtų pojūčių bei įspūdžių, ir dėl to lytiniai

santykiai jiems bus malonūs bei laukiami.

Kalbant apie sutuoktinių lytinį gyvenimą, galima pasakyti, kad jo

reikšmė vyrui ir moteriai yra skirtinga. Dauguma vedusių vyrų jaučia

poreikį patenkinti savo lytinį jausmą. Labai retai sutiksi vyrą, kuris dėl

vienokių ar kitokių priežasčių gali vedybiniame gyvenime apsieiti be

lytinių santykių. Matyt, vyras labiau geidžia suartėti su žmona dėl to, kad

jo organizmas seksualiniu požiūriu yra aktyvesnis. Jaunų vyrų poreikis

lytiškai santykiauti yra toks didelis, kad jie negali įsivaizduoti

santuokos be lytinio jausmo patenkinimo. Todėl moterys, kurios negali

patenkinti jų geidulių, pavyzdžiui, dėl kokių nors lytinės sferos vystymosi

trūkumų ar sutrikimų, paprastai nelaikomos tinkamomis kandidatėmis į

žmonas. Tik išimtiniais atvejais jaunas, sveikas, jaučiantis lytinio

gyvenimo poreikį vyras sutinka vesti moterį, iš anksto žinodamas, kad ji

negalės turėti su jjuo lytinių santykių (yra patyrusi kokią nors traumą ar

operuota). Moterys kiek kitaip vertina sutuoktinių lytinį gyvenimą. Nors

dauguma moterų teikia tam tikrą reikšmę sutuoktinių lytiniam gyvenimui,

nemaža jų mano, kad tai nėra būtinas laimės ir tvirto vedybinio gyvenimo

faktorius. Kadangi moterų organizmas lytiniu požiūriu ne toks aktyvus kaip

vyro, tam tikras moterų procentas gali be ypatingų komplikacijų visiškai

atsisakyti lytinio gyvenimo. Šiuo požiūriu jaunas moteris galima

suskirstyti į tris grupes:

1) jaučiančias lytinį poreikį ir neįsivaizduojančias vedybų be lytinio

gyvenimo;

2) geidžiančias patenkinti lytinį poreikį, bet nelaikančias jo

būtiniausia problema;

3) silpniausiai jaučiančias lytinio gyvenimo poreikį ir praktiškai jam

abejingas.

Vyrams būdinga didelis seksualinis aktyvumas. Tai paaiškina iš dalies tuo,

kad į vyro lytinį potraukį kartu su psichiniu komponentu dar įeina daug

stipresnis negu moterų fizinis komponentas, kuris priklauso nuo įtampos

lytinių organų srityje. Žmogaus kūno paviršiuje yra ypač jautrių vietų,

prie kurių prisilietus pažadinamas lytinis jausmas. Jauni sutuoktiniai

turėtų žinoti, kur žmogaus kūne išsidėsčiusios erogeninės zonos. Tai labai

svarbu normaliems jų lytiniams santykiams. Lytinis potraukis gali būti

įvairaus stiprumo. Tačiau labiausiai aktyvumas priklauso nuo žmogaus

amžiaus. Amerikietis mokslininkas Kinsis, ištyręs kelis tūkstančius vyrų,

nustatė, kad vedę vyrai nuo 21 iki 25 metų lytinius santykius vidutiniškai

turi tris kartus per savaitę, 25-35 metų vyrai – du kartus per savaitę, o

apie 45 metų – vieną kartą per savaitę. Analogiškai lytinio potraukio

stiprumas priklauso nuo santuokos trukmės. Slenkant metams, sutuoktinių

lytiniai santykiai retėja. Pirmaisiais bendro gyvenimo metais sutuoktiniai,

būdami pakankamai jauni, gali santykiauti po 2-3 kartus per naktį. Moterų

lytinis aktyvumas paprastai esti mažesnis. Mat jų lytinio potraukio fizinis

komponentas ne toks stiprus, kaip vyrų. Vyras paprastai labai greitai

lytiškai susijaudina, kai jį padirgina partnerė. Kartais užtenka tik

mylimai moteriai ištarti žodį, negatyvumo laipsnis priklauso nuo vyrą su

moterimi siejančių jausmų stiprumo. Atliekant sekso santykius su mylima,

gerbiama ir žavinga moterimi, galimos neigiamos emocijos esti labai

silpnos. Paprastai vyrai jaučia tik pasitenkinimą ir malonų nuovargį. Po

santykių su nemylima moterimi neigiamos emocijos gali taip sustiprėti, kad

vyras ne tik daugiau nenorės su ja atlikti bet kokius seksualinius

veiksmus, bet tiesiog bjaurėsis partnere. Tai pati gamta tarytum stengiasi

reguliuoti sutuoktinių poras seksualiniu požiūriu, kad būtų pasirinkta tik

tada ,kai atsiranda patvarūs dvasiniai ryšiai. Depresija, nepasitenkinimas

arba suirzimas tuoj po orgazmo rodo, kad santykiai su partnere buvo blogi,

apskritai pažiūra į lytinius santykius neigiama. Moterų lytinio

susijaudinimo eiga kiek kitokia. Sveikos moters lytinis jausmas stiprėja

lėčiau negu vyro. Pačių santykių metu lytinis susijaudinimas kinta

priklausomai nuo jos jausmų partneriui, tai pat nuo to, ar partneris

patenkina jos norus, ar moka paveikti erogenines zonas ir glamonėmis ją

sujaudinti, ar pažadino jai malonų seksualinį jausmą.

Vyrui labai pravartu būtų susipažinti su kai kuriais duomenimis apie

moters sseksualumo psichofiziologiją. Tyrimai parodė, kad juntamųjų nervų

galūnių (juos padirginus, moteris lytiškai susijaudina) daugiausia yra

varputėje ir įėjime į makštį, o pačioje makštyje jų labai maža. Tik

baigiantis lytinio brendimo laikotarpiui, vadinamoji lytinio jautrumo zona

psichiškai persikelia iš varputės į makštį. “Psichiškai” todėl, kad

makštyje, kaip ir anksčiau, yra labai mažai juntamųjų nervų galūnių, bet

vis dėlto ją dirginant galima sukelti stiprų lytinį jausmą.

Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime

Sąlyginiai refleksai labai svarbūs darniam žmonių lytiniam gyvenimui.

Beje, žmogaus lytinis gyvenimas kaip tik tuo ir skiriasi nuo gyvūnų lytinio

gyvenimo, kuris pagrįstas nesąlyginiais refleksais. Gyvūnų lytiniam jausmui

pažadinti pakanka nesąlyginio dirgiklio (lytinio partnerio). Žmones

paprastai veikia ne tik nesąlyginiai dirgikliai, einantys iš seksualinio

partnerio, bet ir daugybė sąlyginių dirgiklių, kurie gali lytinį jausmą

slopinti arba žadinti. Veikiant sąlyginiams dirgikliams, atsiranda tam

tikra nuotaika (ji lytinę aistrą skatina arba atvirkščiai, slopina), noras

suartėti, lytinė potencija bei lytinis pasitenkinimas. Sąlyginiai refleksai

daro įtaką beveik visoms, net labai subtilioms žmogaus lytinio gyvenimo

detalėms.Dviejų žmonių, kuriuos vieną su kitu sieja aukštesnieji jausmai,

lytiniame gyvenime gali būti visiškai indiferentiškų kitiems asmenims ir

veikiančių tik šią porą dirgiklių. Tai būna tada, kai seksualiniai

indiferentiški dirgikliai sutampa su tuo pačiu metu veikiančiais

nesąlyginiais lytiniais dirgikliais. Šiuo atveju indiferentiškų dirgiklių

turinys pasidaro seksualinis, nes jie tampa laukiamo nesąlyginio lytinio

dirgiklio signalais. Tokiu principu pagrįsti beveik visi seksualumo

reiškiniai, pasitaikantys kasdieniniame žmonių gyvenime. Beveik kiekvienas

indiferentiškas kitiems, bet susijęs su mylimu žmogumi dirgiklis gali

sukelti seksualines emocijas.

Mylimos moters šypsena, bet koks jos gestas, balso tonas gali

maloniai vyrą sujaudinti, nes signalizuoja apie jos artėjimą ir galimus

lytinius santykius su ja. Ta pati šypsena, tas pats gestas arba balso tonas

nesusijusiam su šia moterimi vyrui bus visiškai indiferentiški, nes jis

šiuose reginiuose ar išgirstose sąvokose nejaučia seksualinio turinio.

Praėjus kiek laiko, net daiktai, kuriuos naudojo mylimas žmogus, gali

maloniai sujaudinti (kaip ir jį prisiminus). Pavyzdžiui, mylimosios

laiškas, atsitiktinai ar sąmoningai paliktas jos plaukų segtukas ar kokia

nors kita smulkmena maloniai sukrečia, nes primena mylimą moterį ir

pergyventą su ja lytinį suartėjimą.

Ir pačiam lytiniam gyvenimui sąlyginiai refleksai labai reikšmingi.

Per tam tikrą laiką sutuoktiniams išsivysto teigiami erotiniai refleksai.

Vėliau juos pradeda jaudinti labai daug dirgiklių, pavyzdžiui, kvapas,

sklindąs nuo patinkamos moters, jos judesiai ir kt. Kaip tik tuo ir

paaiškinama, kodėl vyras šalia mylimos moters labai dažnai (o kartais ir

moteris, pamačiusi mylimąjį) seksualiai susijaudina. Taip yra todėl, kad jį

veikia įvairūs, kartais jau anksčiau pajusti dirgikliai. Tuo tarpu artumas

kitos moters gali jo visiškai nejaudinti. Čia svarbu pasitikėti mylimu

žmogumi. Kai partneriai įsitikina, jog myli vienas kitą, labai pagerėja jų

savijauta, nuotaika, taip pat ir lytinė potencija, ypač vyrų. Sąlyginiai

refleksai daro didelę įtaką ir moters lytiniam gyvenimui. Lytinis gyvenimas

paremtas tvirtais dvasiniais ryšiais,

normaliai vystosi ir sudaro palankias

sąlygas taip laukiamai erotinei nuotaikai atsirasti. Jei moteris gyvendama

su nuolatiniu partneriu tvirtai įsitikina, jog jos lytiniai geismai

visuomet bus patenkinti, lytiškai santykiaudama pajunta tokį lytinio jausmo

prasiveržimą, kad net įvyksta orgazmas – seksualinis pasitenkinimas.

Išorinių aplinkybių įtaka lytiniam gyvenimui

Įvairios išorinės sąlygos ir aplinkybės daro didelę įtaką lytinio

gyvenimo pobūdžiui ir eigai. Vienas iš svarbiausių išorinių faktorių,

atsiliepiančių sutuoktinių gyvenimui ir ypač jų lytiniams santykiams, –

buto sąlygos. Visų pirma sutuoktiniai turi miegoti visiškai atskirame

kambaryje. Jei kitaip negalima padaryti ir jie priversti miegoti viename

kambaryje su vaikais, tai tokiais atvejais lytinius santykius galima

atlikti tik tada, kai vaikai giliai įminga. Tačiau ir žinant, kad vaikai

gerai įmigę, lytinis jausmas negali laisvai augti, dėl to kartais sutrinka

erekcija, o moteris nepakankamai lytiškai susijaudina ir nepajunta orgazmo.

Lygiai taip pat neigiamai sekso sferą veikia tokia situacija, kai tame

pačiame kambaryje miega ir pagyvenę žmonės – vyro ar žmonos tėvai (jie

retai įminga labai giliai). Gerai, kai kambarys kiek galint labiau

izoliuotas nuo pašalinių garsų ir žmonių. Net pravažiuojančio gatve

tramvajaus bildesys, kaimynų skandalo atgarsiai ir kita gali atitraukti

sutuoktinių dėmesį ir sutrikdyti normalią lytinio akto eigą. Ypač lytiniam

gyvenimui atsiliepia partnerių fizinis ir psichinis pervargimas, nes

susilpnėja jų lytinės galimybės. Psichiškai ir fiziškai pervargęs vyras

nelabai geidžia suartėti su žmona, be to, jo lytinė potencija ir

seksualinis pasitenkinimas bbūna gerokai silpnesni.

Mūsų laikais vis teisingiau įvertinama lytinio gyvenimo įtaka

sutuoktinių santykiams. Visi daugiau dėmesio skiriama ne tik vyrų, bet ir

moterų lytiniams santykiams normalizuoti. Šiuolaikinė moteris lytinių

santykių jau nelaiko sutuoktinių pareiga.,nes puikiai žino, kad ir ji turi

lytinį potraukį bei su juo susijusias galimybes. Moteris supranta, kaip yra

svarbu abiem sutuoktiniams patenkinti lytinį potraukį.

Nesantuokiniai lytiniai santykiai

Šiuolaikinė visuomenė visaip stengiasi apriboti nesantuokinį lytinį

gyvenimą. Nesantuokiniai lytiniai santykiai labai pavojingi tuo, kad galima

suduoti smūgį savo arba svetimai šeimai, užkrėsti partnerį venerine liga

gali prasidėti nepageidautinas nesantuokinis nėštumas. Mylintis ir

gerbiantis vienas kitą, norintys vienas kitam patikti sutuoktiniai labai

retai nusileidžia iki neištikimybės. Termanas mano, kad nesantuokinių

lytinių ryšių siekia tos ištekėjusios moterys, kurios nejaučia orgazmo arba

kai tarp santuokinių atsiranda kitokių konfliktų. O Maslovas teigia, kad į

nesantuokinius lytinius santykius pastūmi nepasitenkinimas santuoka,

troškimas įvairumo, vieno iš sutuoktinių išvykimas arba ilga liga,

pagaliau, finansiniai sumetimai. Kinskio nuomone, nesantuokinių lytinių

santykių priežastys yra šios:

1. Nesantuokiniai lytiniai santykiai būna malonesni ir įvairesni,

– mat nauji ir dažnai geresni sekso požiūriu partneriai. Kai

kurie vyrai nesantuokinių lytinių santykių metu su moterimis

yra mandagesni ir švelnesni negu su žmona.

2. Daugeliu atvejų vyrai ir moterys pasiryžta nesantuokiniams

lytiniams ryšiams kone sąmoningai, norėdami pakilti aukščiau

socialiniu ar tarnybiniu atžvilgiu (socialiniai-seksualiniai

kontaktai).

3. Moterys nesantuokiniams lytiniams santykiams ryžtasi,

norėdamos būti “arčiau” įžymaus žmogaus (artisto,rašytojo ir

kt.), netgi tais atvejais, kai tokie santykiai neteikia joms

nei naudos, nei pasitenkinimo.

4. Kiti neištikimybę aiškina noru “atsilyginti šimteriopai”

tiktai neištikimam ar įtariamam neištikimybę sutuoktiniui.

5. Kartais ir vyrai, ir moterys nesantuokiniais lytiniais

santykiais stengiasi tarsi pademonstruoti ir apginti savo

teises.

6. Nesantuokiniai lytiniai santykiai gali būti naujų emocijų

šaltinis.

7. Kartais sutuoktiniai po nesantuokinių lytinių santykių

seksualiniu požiūriu geriau prisitaiko vienas prie kito.

Lytinis potraukis ir psichika

Lytinio potraukio psichinio komponento stiprumas priklauso nuo

to, kaip išsivysčiusi pati psichika. Kuo labiau išsivysčiusi psichika,

tuo stipresnė lytinio potraukio emocinė pusė. Žmonių, kurių gerai

išlavėjusi psichika, lytinio potraukio emocinis komponentas yra

gerokai stipresnis negu fizinis. Žmonių, kurių psichika silpnai

išsivysčiusi (nevisiškai išsivysčiusi arba protiškai atsilikusių),

kūniškasis lytinio potraukio komponentas yra stipresnis už psichinį.

Kai šie žmonės netenka fizinio komponento, jų lytinis potraukis labai

susilpnėja arba net visiškai išnyksta. Mat jų lytinio potraukio

stiprumą visų pirma apsprendžia fizinis komponentas, o psichinis

komponentas yra per silpnas, kad galėtų (nedalyvaujant kūniškajam

komponentui) užtikrinti normalų lytinį gyvenimą. Ši priklausomybė buvo

pastebėta, kastruojant kai kuriuos lytinius iškrypėlius (tokia

operacija kai kuriose šalyse iki šiol “gydomi” asmenys, kurių yra

labai iškrypęs lytinis potraukis). Visa tai leidžia padaryti svarbią

išvadą: žžmogaus lytinis potraukis intensyvėja vystantis jo psichikai

(stiprėjant psichiniam komponentui). Lytinis potraukis stiprėja ne tik

individualiai vykstantis psichikai, bet ir filogeniškai – iš kartos į

kartą. Kitaip tariant, kai vystosi psichika, tai stiprėja ir lytinis

potraukis.

Lytinio potraukio psichinis komponentas sustiprėja kartu su

meile kitam žmogui. Meilė tarytum palaiko bei suaktyvina psichinį

lytinio potraukio komponentą. Tarp vyro ir moters lytinio potraukio

yra tam tikrų kokybinių skirtumų. Moters psichinis komponentas

paprastai yra stipresnis už kūniškąjį (fizinį). Jos lytinis potraukis

apskritai atrodo glaudžiau susijęs su psichika. Tai rodo žinomas

faktas: moteris paprastai tik tada reaguoja į seksualinius dirgiklius,

kai ją su vyru sieja kokie nors emociniai-psichiniai ryšiai. Nebūtinai

ji vyrą turi mylėti (tada moteris reaguoja stipriausiai) – gali tarp

būti draugiški jausmai, pagarba, susižavėjimas, prisirišimas. Kadangi

šiems jausmams išsivystyti reikia tam tikro laiko, moters seksualinė

reakcija prasideda ne staiga, ji pasireiškia, atsiradus tam tikroms

emocijoms. Vyrui seksualinė reakcija gali pasireikšti staiga,

pavyzdžiui, pamačius gražų moters kūną. Be to, ji nebūtinai susijusi

su kokiais nors jausmais (išskyrus malonumą žiūrėti į jį). Moterims

tai būna retai. Nuogo vyro vaizdas joms nėra toks stiprus dirgiklis,

kaip nuogas moters kūnas vyrui. Moters lytinis potraukis glaudžiau

susijęs su jos psichika. Tai bendrai pasireiškia tuo, jog moteris

nereaguoja ttaip stipriai į kūniškus seksualinius dirgiklius, kaip

vyras; tokia I reakcijai atsirasti moteriai būtinai reikia psichinio

akstino. Be to, lytinis moters poreikis yra vientisesnis, kitaip

tariant, jos potraukis nukreiptas į visą vyrą, ne tik į jo lytinius

organus. Vyro poreikis dažniau būna nukreiptas į moters lytinius

organus. Kartu jam įsiterpia ir lytiniai organai. Lytinį pasitenkinimą

(orgazmą) moteris jaučia greičiau kaip šoką, išjudantį visą psichiką,

o vyras, be to, ir visiškai aiškų palengvėjimą bei “iškrūvį” lytiniu

organų srityje. Intelektas yra labai svarbus partnerių seksualiniam

patrauklumui išlaikyti. Tai vienodai liečia abiejų lyčių atstovus. Iš

paprasto gyvenimiško patyrimo žinoma, kad primityviai mąstanti moteris

greičiau “nusibosta” vyrui kaip seksualinė partnerė negu inteligentė,

net, jei abiejų moterų fizinės savybės yra vienodos. Primityvus vyras

taip pat greičiau pasidaro nepatrauklus moteriai negu žmogus

inteligentas.

Išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp lytinio potraukio ir jau

protu suformuotų stabdžių reikia sugebėti. Sąmonė ir intelektas

nebūtinai turi visiškai kontroliuoti bendrus geismų ir potraukių

afektus. Mat seksualinės funkcijos turi įtakos pasitenkinimui. Kai

lytinis potraukis pasidaro taip pavaldus protui ir intelektui, kad bet

kokį seksualinį potraukį galima sukelti :apgalvotai”, tai emocijos

netenka joms būdingų savybių, nes žmogus jas apskaičiuoja ir

kalkuliuoja. Pernelyg išvystytas intelektas “užmuša” emocijas. Ko tada

būtų verti žmogaus pergyvenimai, kiekvienas

gestas, kiekvienas širdies

virptelėjimas, kurį tuoj pat pradėtų kontroliuoti bei analizuoti arba

net “sankcionuoti” šaltas protas? Kaip tada atrodytų emocinė ir

seksualinė lytinio gyvenimo pusė? Ar žmogus nepasidarytu automatu,

atliekančiu išmoktus veiksmus, nė kiek jų nesuvokdamas ir dėl jų

nepergyvendamas? Juk visi mes linkę manyti, kad žmogus, nesugebąs

aistringai susižavėti ir taip karštai mylėti, kad viską pasaulyje

užmirštų, yra kažkoks nepilnavertis. Toks jis gali pasidaryti dėl

įgimtos silpnos jausmų sferos arba dėl silpno temperamento, taip pat

dėl emocinės traumos arba ppernelyg didelės proto kontrolės.

Kai intelektas visiškai nekontroliuoja emocijų, prieinama iki

kito kraštutinumo. Tokiems potraukių nekontroliuojantiems asmenims

įvyksta seksualinė trauma, atsiranda seksualinio pobūdžio sutrikimų,

jie net padaro nusikaltimų. Taigi intelektas ir lytinis potraukis turi

vystytis harmoningai, priklausomai vienas nuo kito. Tada partnerio

seksualinis elgesys teiks jiems abiems didžiulį lytinį pasitenkinimą,

bus kuo mažiau sielvarto ir nesusipratimų, kurių gali pasitaikyti.

Taip paprastai būna , kai partneriai gana gerai “atitinka” vienas

kitą. Kad du žmonės galėtų laisvai, spontaniškai lytiškai suartėti,

jie turi jjaustis saugūs, pasitikėti vienas kitu ir suprasti vienas

kitą, karštai mylėti arba būti nuoširdžiais draugais. Taip

bendraudami, partneriai beveik niekada neužgauna ir neįžeidžia vienas

kito. Kitais žodžiais tariant, čia proto balsas gali būti antroje

vietoje, užleisti vietą veiksmams, atsirandantiems išsiveržus

seksualinėms emocijoms. Apskritai galima teigti, kad žmogaus elgesys

priklauso nuo visuomeninio sąmoningumo. Be to, visuomeninis

sąmoningumas turi įtakos ir lytiniam individo gyvenimui. Jausmai,

kuriais žmogus vadovaujasi, atsispindi lytiniame gyvenime. Pavyzdžiui,

sąžiningas, kitus gerbiantis ir atsakingas žmogus tuos pačius jausmus

reikš ir savo lytiniame gyvenime. Tuo tarpu neatsakingas, abejingas

svetimoms kančioms, nesąžiningas ir lengvabūdis žmogus tikriausiai

toks pat bus ir sekso sferoje. Iš čia ir seka išvada, kad auklėjimo

priemonėmis išugdytas visuomeninio sąmoningumo jausmas daro įtaką ne

tik bendravimo su žmonėmis būdui bendra šio žodžio prasme, bet ir jo

lytiniam, taip pat ir vedybiniam gyvenimui.

Labai svarbu anksti, dar prieš prasidedant lytiniam sprendimui,

suformuoti atitinkamus emocinius stabdžius (išmokyti žmogų valdytis).

Žmogus, kurio yra gerai išvystyti emociniai stabdžiai ir kuris sugeba

valdyti savo impulsines reakcijas, yra susitvardantis, ramus,

pusiausviras ir pasitikintis savimi. Turintis šiuos bruožus vyras

lytiniame gyvenime yra potencialus, žinoma, jei jo lytinis potraukis

nesutrikęs. Neturintis pakankamai stiprių vidinių stabdžių žmogus yra

impulsyvus, greitai supykstantis, nesugeba susivaldyti. Tokiems

asmenims gali būti sunku bendrauti su žmonėmis apskritai, o neretai

lytinis suartėjimas darosi neįmanomas. Negalintiems valdyti savo

emocinių bei seksualinių reakcijų dažniausiai sutrinka potencija, o

kartais jie visiškai negali turėti lytinių santykių. Kad lytinis

potraukis galėtų normaliai vystytis, labai svarbu pažadinti jaunimui

norą ddomėtis visuomeniniais intelektualiniais, estetiniais dalykais,

galinčiais sukelti daugiau emocijų ir užpildyti didelę dalį gyvenimo.

Nuo interesų priklauso intelektualaus žmogaus gyvenimo prasmė ir

turinys – be interesų gyvenimas darosi pilkas ir nuobodus. Jie yra

tarytum lytinio potraukio atsvara, dėl to pats potraukis visoje

asmenybėje vystosi tolygiai, ramiai. Koks šių interesų turinys,

visiškai nesvarbu. Tai gali būti sportas, turizmas, filatelija arba

kas nors kita. Svarbu su jais susijęs emocinis krūvis. Kuo labiau

jaunuoliai domėsis savais interesais, tuo geriau jie galės

išbalansuoti lytinį potraukį. Yra tam tikras ryšys tarp seksualumo, iš

vienos pusės, ir polinkio į blogus įpročius bei depresiją – iš kitos.

Susilpnėjus lytiniam potraukiui, susidaro palankios sąlygos blogiems

įpročiams keroti bei depresijos reakcijai atsirasti.

Kalbėdami apie emocinę pusę, turime galvoje vadinamuosius

aukštuosius jausmus, siejančius žmones vieną su kitu: meilės,

draugiškumo, patriotizmo, grožio jausmas, teisingumo bei pareigos

jausmas ir kt. Visi šie jausmai būdingi tik žmonėms, jų neturi

gyvuliai. Tokie žmogui būdingi instinktai, kaip savisaugos instinktas,

alkio jutimas arba lytinis potraukis, iš esmės taip pat yra jausmai.

Tačiau jie yra pirminiai (žemesnieji) ir atsiranda, veikiant

vadinamiesiems fiziologiniams dirgikliams, sklindantiems iš organizmo.

Šie jausmai sukelia pirminius malonius ra nemalonius pojūčius

priklausomai nuo to, ar jie yra patenkinami, ar ne.Žmogaus emocinis

gyvenimas susideda iš ttrijų lygių:aukštesniųjų jausmų sferos, pirminių

(žemesniųjų) jausmų ir vadinamųjų archainių jausmų. Visi trys emocinio

gyvenimo lygiai susiję vienas su kitu ir vienas nuo kito priklauso.

Kitaip tariant, aukštieji (aukštesnieji) jausmai priklauso nuo

žemesniųjų (instinktų). Pavyzdžiui, aukštesnysis jausmas – meilė

priklauso nuo lytinio potraukio (instinkto), t.y. nuo žemesniojo

jausmo. Aukštesnieji emociniai jausmai glaudžiai susiję su

žemesniaisiais. Tai atsispindi žmonių emociniame gyvenime –

aukštesnieji jausmai paprastai atsiranda veikiant instinktams, o

paskui patys daro įtaką instinktui. Remiantis tuo, kad meilės, kaip ir

visų aukštesniųjų jausmų, pagrindas yra instinktas (šiuo atveju

lytinis potraukis), negalima daryti išvados, kad šį potraukį reikia

patenkinti vos tik pabunda meilė. Žmogui lytinis aktas turi tik

papildyti, apvainikuoti visišką dvasinę ir emocinę dviejų žmonių

vienybę. Todėl lytinio gyvenimo geriau nepradėti tol, kol neišsivystė

pakankamai stiprūs žmones siejantys aukštieji jausmai. Prieš laiką

lytiškai suartėjančius (kol dar neišsivystęs meilės jausmas)

partnerius vieną su kitu sieja tik žemesnieji jausmai. Kartais per

ilgesnį laiką tokioje sąjungoje gimsta aukštesnieji jausmai –

draugystė,prisiryšimas, pagarba vienas kitam, bet paprastai meilė

gimsta retai. Tai turi žinoti jaunuoliai ir merginos. Jiems reikia

priminti kad, prieš laiką pradėjus lytinį gyvenimą su partneriu, yra

pavojus netekti tikros meilės jausmų. Sutuoktiniai turi stengtis

palaikyti aukštesniuosius jausmus, kurie yra labai brangūs, be to,

padeda giliai pajusti lytinio suartėjimo su mylimu žmogumi džiaugsmą.

Išvada

Nėra nieko absoliučiai bloga arba gera. Daug kas priklauso nuo

požiūrio į tam tikrą reiškinį, taip pat nuo to, kaip jis priimamas.

Tam tikras kiekis ir atitinkamos koncentracijos net baisiausių nuodų

gali turėti gydomąją galią. Taip pat yra ir su lytiniu gyvenimu.

Netinkamai panaudota jame esanti didžiulė energija gali sukelti

baisias kančias ir nelaimes, išardyti šeimą; kartais dėl to žmogus net

sunkiai suserga. Bet ta pati žmogaus valios pažabota energija,

nukreipta reikiama vaga, gali tapti džiaugsmo ir laimės šaltiniu, gali

pasidaryti tvirtu santuokos pagrindu ir pagerinti sveikatą. Bet kokiam

gyvenimo procesui tinkamai formuoti reikia žinių. Tegul šis kuklus

darbas padės skleisti psichologijos žinias, susijusias su lytiniu

gyvenimu visuomenėje.

Panaudota literatūra:

Maria Furst “Psichologija”; Lumen leidykla, Vilnius 1998m.

Justinas Pikūnas “Asmenybės vystymasis.Kelias į savęs atradimą”;

Vytauto Didžiojo universitetas 1994m.

K.Imelinskis “Lytinio gyvenimo psichohigiena”; Mokslas, Vilnius 1980m.