socialine psichologija

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465

PSICHOLOGIJA

Dalyko tikslai ir uždaviniai

Mokyklinio psichologijos kurso paskirtis:

• plėsti moksleivių humanitarinį išsilavinimą;

• skatinti analizuoti žmonių elgesį bei psichologines jo priežastis, mokant suprasti save ir kitus;

• atskleisti psichologinės pagalbos sau ir kitiems galimybes;

• ugdyti santykių su savimi, kitais, pasauliu harmonizavimo gebėjimus.

Dalykas pačiais bendriausiais bruožais supažindina su psichologijos mokslo specifika (objektu, sistema, pažinimo būdais, ppopuliariausiomis sąvokomis, pagrindinėmis kryptimis ir žymiausiais jų atstovais), santykiu su kitais socialiniais bei humanitariniais mokslais, psichologų darbo ypatybėmis.

Daugiausia dėmesio skiriama ugdomiesiems psichologijos dalyko aspektams: saviraiškai, savižinai, bendravimui, gebėjimams atpažinti ir spręsti paprastas psichologines problemas ir jas spręsti; įvairioms praktiškai naudingoms strategijoms (pažinimo, mokymosi, problemų sprendimo, sprendimų priėmimo ir pan.) mokytis; analitiniams gebėjimams, pagrįstiems įgytomis psichologijos žiniomis, ugdyti. Taigi psichologijos dalyku siekiama patenkinti pažinimo, supratimo, pozityvaus bendravimo, savo asmenybės ir gyvenimo kūrimo poreikius, būdingus vyresniojo mokyklinio amžiaus jaunuoliams.

Psichologijos kursas pagrįstas sveikos ggyvensenos ir psichinės sveikatos puoselėjimo principais, humanistinės psichologijos nuostatomis.

Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais

Psichologija dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas IX–X ir XI–XII klasėse dvejus mokslo metus pagrečiui nediferencijuojant lygmenimis. Minimali programos apimtis – 68 akademinės valandos.

IX–X ir XI–XII klasių kursai kkokybiškai skiriasi. IX–X klasių kursas labiau orientuotas į asmenybės ugdymą ir skirtas savižinai, identitetui, socialiniams įgūdžiams ir bendrai gyvenimo orientacijai ugdyti. XI–XII klasių kurse daugiau dėmesio skiriama profilinio mokymo reikalavimams supažindinti su studijuojamos disciplinos specifika, todėl psichologijos žinios pateikiamos ne tik kaip įrankis, priemonė pragmatiškiems tikslams siekti, bet ir kaip studijų objektas.

Psichologijos dėstymo Lietuvos mokykloje tradicija dar nesusiformavusi: dėl mokytojų-specialistų trūkumo daugelyje mokyklų psichologija apskritai nedėstyta, nenusistovėję ryšiai su kitais dalykais, labai nevienodas moksleivių pasirengimas suvokti šią discipliną. Todėl sudarant programos turinį apsiribota trumpu supažindinimu su psichologija ir tomis sritimis, kurias dėstant jau įgyta šiek tiek patirties: pažinimo, asmenybės ir socialine psichologija. Visos trys sritys yra plačios, todėl jas dėstant galima pasirinkti įvairius turinio variantus.

Dėstant psichologiją būtina atsižvelgti į tai, kkokie jos aspektai integruojami dorinio ugdymo pamokose. Psichologiniai aspektai gali būti integruoti IX–X klasių dorinio ugdymo kursuose. XI–XII klasių etikos programoje psichologinis aspektas yra vienas iš trijų rekomenduojamų turinio pateikimo aspektų (kiti du – filosofinis ir taikomosios etikos), todėl kai kurios temos gali dubliuoti psichologijos programos temas. Per etikos ir psichologijos pamokas taikomi analogiški dėstymo metodai, bet dėl ryšių su filosofija XI–XII klasių etikos pamokose daugiau dėmesio skiriama psichologijos tekstų analizei.

Su kitomis socialinėmis disciplinomis – istorija, pilietiniu ugdymu – psichologiją ssieja dalis bendrų tikslų ir temų: žmogaus socialumo pažinimas, individualistinių egoistinių ir prosocialių nuostatų konfliktų sprendimas, grupių psichologijos ir jos vaidmens istorijoje pažinimas, žmogaus, prigimties, raidos pažinimas.

Su literatūra bei filosofija sieja universali gyvenimiška bei egzistencinė problematika ir žmogaus prigimties įžvalgos.

Menų disciplinos artimos mokykliniam psichologijos kursui kai kuriais metodais ir tikslais (kūrybiškumo, spontaniškumo, saviraiškos, individualumo ugdymo).

Su gamtos mokslais psichologiją sieja žmogaus raidos dėsningumų, biologinio prado ir gamtinio determinizmo pažinimas.

Metodinės nuorodos

Vienas iš mokyklinio psichologijos kurso tikslų yra sudaryti sąlygas įgyti svarbaus asmeninio patyrimo. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei moksleiviai per pamoką yra aktyvūs. Aktyvumas gali būti dvejopas: vidinis (stebėjimas, klausymas, išgyvenimas, prisiminimas, įsivaizdavimas, kūryba, apmąstymas, vertinimas, sprendimų priėmimas) ir išorinis (kalbėjimas, rašymas, piešimas, vaidinimas, įvairių rūšių bendravimas, medžiagos tyrimams rinkimas). Mokytojai turėtų skatinti ir vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius.

Dėstant psichologiją mokykloje teorinė informacija turi būti nuolat derinama su praktine moksleivių veikla: įvairių įgūdžių ir gebėjimų ugdymo pratimais, problemų sprendimu įvairaus dydžio grupėse, projektais, tyrimais. Sudarant kurso planą, teorinės dalys turi būti iš karto siejamos su praktinėmis. Dėl šios mokyklinio psichologijos kurso ypatybės psichologijos mokytojai turėtų būti ne tik teoriškai pasirengę specialistai psichologai, bet ir sugebantys vadovauti įvairiai veiklai (individualiai, ggrupinei, vaidybinei, kūrybinei, tiriamajai) pedagogai.

Teorinė informacija per psichologijos pamokas gali būti pateikiama paskaitų ir savarankiškų teksto studijų būdu. Apie sužinotus faktus gali būti referuojama, jie gali būti aptariami, aiškinami. Dėl nepakankamos moksleivių brandos ir pažinties su psichologija teoriniams aspektams aptarti mažiau tinka diskusijų metodas, tačiau jis gali būti taikomas praktinėms problemoms aptarti bei interpretuoti remiantis teorinėmis žiniomis. Teorija turėtų būti iliustruojama aktualiais pavyzdžiais – mokyklinio gyvenimo, bendravimo, šeimos psichologijos – mokančiais stebėti, analizuoti, vertinti kasdienėje aplinkoje vykstančius psichologinius procesus.

Teikiant teorinę informaciją gali būti atliekamos ir tyrimo užduotys: savistabos ir kitų stebėjimo, apklausos žodžiu ir naudojant anketas, elementarių mokyklinių eksperimentų, kai kurių testų (pavyzdžiui, intelekto, kūrybingumo) išbandymo. Moksleiviai turėtų įgyti tyrimų duomenų analizės, interpretavimo, rezultatų pristatymo kitiems patirties. Visa tai gerina aptariamų temų suvokimą ir supažindina su psichologų darbo specifika.

Psichologijos pamokoms svarbi saugi, palanki atvirumui atmosfera bei nuolatinis grįžtamasis ryšys, padedantis suvokti savo pasiekimus, palaikantis, skatinantis. Mokytojas, būdamas emociškai pozityvaus bendravimo modelis, turėtų jo išmokyti ir klasės bendruomenę.

Turinys

I. Trumpas psichologijos įvadas

Mokslinė psichologijos samprata ir mitai apie psichologiją.

Bendriausi psichologijos istorijos bruožai.

Psichologijos santykis su kitais mokslais, jos galimybės ir ribos.

Šiuolaikinės psichologijos struktūra. Psichologijos rūšys (meno, darbo, žaidimų, kūrybos, organizacinė, vadybos ir kt.).

Psichologo, psichoterapeuto, psichiatro, psichoanalitiko darbo specifika.

Psichologinė pagalba mokykloje, specialios tarnybos.

Psichologiniai tyrimai ir jjų etika.

Saviugdos problematika

Savęs pažinimo būdų bei metodikų išbandymas ir nuostata keistis, tobulėti.

Informacija apie paramos būdus

Pedagoginių, psichologinių ir socialinių tarnybų įvairovė bei teikiamos paslaugos.

II. Pažinimo psichologija

Pojūčiai (kūno funkcijos ir ryšiai su aplinka, pojūčių rūšys, pojūčio slenkstis, dirgikliai, pojūčių lavinimas).

Suvokimas (vientiso pasaulio vaizdo kūrimas, formos, erdvės, laiko, spalvų suvokimas, suvokimo iliuzijos).

Atmintis ir išmokimas (atminties vaidmuo psichikos struktūroje, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, atminties apimtis, įsiminimo ir užmiršimo dėsniai, individualūs atminties skirtumai, išmokimo teorijos).

Vaizduotė (paskirtis, rūšys, pasyvioji ir aktyvioji vaizduotė, sapnai, svajonės, kūryba).

Kalba, sąmonė ir mąstymas (mąstymo rūšys, vaizdas, simbolis, schema, kalbos ir sąmonės ryšys, kalbos raidos teorijos, sąvoka, samprotavimas, logika ir kūrybiškumas, intelekto sampratos).

Saviugdos problematika

Kritinio, probleminio, kūrybinio mąstymo strategijų tobulinimas.

Vaizduotės žaidimų taikymas kūrybiškumui ugdytis, emocinei įtampai mažinti, alternatyvioms išeitims ieškoti.

Dėmesio ir atminties lavinimo būdai, dėmesingumo ugdymasis ir įsiminimo strategijų mokymasis.

Alternatyvių mokymosi būdų taikymas ugdymosi spragoms ir problemoms šalinti.

Informacija apie paramos būdus

Pedagoginių psichologinių tarnybų ir specialistų teikiama parama specialiųjų poreikių vaikams ir ugdymosi motyvaciją praradusiems moksleiviams: tarnybos, jų koordinatės, teikiamų paslaugų pobūdis.

Mokyklos specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų) teikiamos paramos sritys ir būdai.

III. Asmenybės psichologija

Charakteris ir temperamentas (tipai, charakterio akcentuacijos).

Motyvai ir motyvacija (poreikiai ir jų hierarchija, potraukiai, tikslai, perspektyvos, aspiracijos, interesai, orientacijos ir prasmės poreikis).

Emocijos (rūšys, paskirtis, išraiška, kūno kalba, spontaniškumas ir savikontrolė,

afektai, agresija, emocinės krizės ir jų įveika).

Asmenybės samprata (populiariausios asmenybės teorijos, asmenybės tipai).

Savęs suvokimas (savivaizdžio kilmė, savivaizdžio ypatybės, teigiamas ir neigiamas savęs vertinimas, savigarbos poreikis, saviprezentacija).

Asmenybės raida (asmenybės kitimo bręstant dėsningumai, populiariausios raidos teorijos).

Gebėjimai ir intelektas (tipai, teorijos, sampratos).

Psichikos sutrikimų samprata.

Saviugdos problematika

Susivokimas savo jausmuose, nemalonių, sunkių išgyvenimų priėmimo ir raiškos būdai, susivaldymą palengvinantys būdai.

Savivertės didinimo strategija, būdai ir jų taikymas.

Sunkių išgyvenimų, stresų keliamos įtampos mažinimo būdai, emocinių ir asmenybinių problemų įveikimo būdai.

Įvairių priklausomybių atsiradimo prevencija: psichologinio atsparumo ugdymasis.

Metapažinimas ir ssaviugdos būdai.

Informacija apie paramos būdus

Emocinės ir asmenybinės krizės, jų požymiai, būdai gauti įvairių tarnybų teikiamą paramą (kur ir kaip kreiptis).

Bendraamžių paramos vienų kitiems emocinių ir kitų krizių metu būdai.

IV. Socialinė psichologija

Bendravimo psichologija (bendravimo rūšys, komunikacijos samprata, aktyvus klausymas, grįžtamasis ryšys, empatija, atribucijos klaidos).

Socialiniai vaidmenys (jų samprata, paskirtis, kultūrinės ypatybės).

Socialinės įtakos (socialinis spaudimas, konformizmas, įtikinimo dėsningumai, manipuliacija, grupių psichologija, socialinis pastiprinimas, grupinis mąstymas, deindividualizacija).

Socialiniai santykiai (palankumas ir priešiškumas, išankstinės nuostatos, stereotipai, agresijos kilmė ir valdymas, potraukis, intymumas, draugystė ir meilė, pagalbos mmotyvacija ir altruistinis elgesys, socialiniai konfliktai ir jų sprendimas).

Saviugdos problematika

Įvairių bendravimo, kooperavimosi būdų išbandymas, gerinant klasės mikroklimatą.

Kasdienių gyvenimo ir bendravimo sunkumų įveikimo, konfliktų sprendimo gebėjimų ugdymasis.

Pokyčių priėmimas, nesėkmės, bendraamžių atstūmimo išgyvenimas, parama sau ir kitiems, būdai susiklosčiusiai situacijai keisti.

Vadovėliai

1. Gailienė D., BBulotaitė L., Sturlienė N. Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vadovėlis XI–XII klasėms. – Vilnius: Tyto Alba, 2002.

2. M.Furst. Psichologija. – Vilnius: Lumen, 1998.

3. Želvys R. Bendravimo psichologija. – Vilnius, 1995.

Papildoma literatūra

1. Suslavičius A. Socialinė psichologija. – Vilniaus universiteto leidykla, 1998.

2. Suslavičius A. Paremiamoji psichologija. – Kaunas: Technologija, 2001.

3. Myers D.G. Psichologija. – Poligrafija ir informatika, 2000.

4. Bendravimo psichologija. – Kaunas: Technologija, 2001.

5. Psichologijos atlasas. I t. – Vilnius: Alma littera, 2001.