sporto psichologija

SPORTO PSICHOLOGIJA

Treneriai geba sudaryti geras sportininko fizinio, techninio, taktinio

rengimo programas, tačiau psichologiniam rengimui kol kas skiriamas

nepakankamas dėmesys. Tam yra keletas priežasčių – trūksta sporto

psichologijos specialistų, literatūros ir informacijos, tad neretai

treneriai apskritai neigia psichologines problemas arba nelabai

įsivaizduoja, kuo psichologijos žinios galėtų konkrečiai padėti jiems ir jų

sportininkams.

Kaip pavyzdį pateiksime vieną iš sportininko psichologinio rengimo sistemų

– tai Ohajo (JAV) sporto psichologijos centro parengta programa „Sėkmingų

sportininkų devyni mentaliniai įgūdžiai“. Kaip teigia autoriai, ši programa

tinka ir vienuolikamečiam sportininkui, ir sportininkui su negale, ir

vidutinio amžiaus bbėgikui, kurio tikslas – pirmą kartą įveikti maratono

distanciją, ir olimpiečiui. Tad trumpas šios programos apibūdinimas, jos

pagrindiniai principai turėtų sudominti ir mūsų sportininkų trenerius.

Sportininką galima laikyti sėkmingu, jei jis siekia geriausių rezultatų

savo galimybių ribose – tą patį galima taikyti ir kitoms gyvenimo sritims.

Toks sportininkas užsibrėžia aukštus, bet realistiškus tikslu ir atkakliai

bei nuosekliai jų siekia. Toks sportininkas patiria džiaugsmą, sportas

praturtina jo gyvenimą ir jis jaučia, jog tai, ką gauna iš sporto, verta

įdėtų pastangų.

Išskiriami devyni svarbiausi įgūdžiai, kurių galima mokytis ir

tobulinti, kurie ssvarbūs visų amžių ir meistriškumo lygių sportininkams.

Taigi sėkmingi sportininkai:

1. Pasirenka teigiamą nuostatą ir laikosi jos.

2. Išlaiko aukštą motyvacijos lygį

3. Užsibrėžia aukštus ir realistiškus tikslus.

4. Efektyviai bendrauja su žmonėmis.

5. Naudoja pozityvią vidinę kalbą

6. Naudoja pozityvius vaizdinius

7. Efektyviai valdo nerimą.

8. Efektyviai valdo ssavo emocijas

9. Išlaiko koncentraciją.

Nors visi šie įgūdžiai svarbūs, stipriau pasireikš vienoje iš šių

trijų fazių: ilgalaikiame pasirengime (bendravimas su žmonėmis, tikslai,

motyvacija, nuostatos), priešvaržybiniame pasirengime (vaizdiniai ir vidinė

kalba) ir varžybų metu (koncentracija, emocijų valdymas, nerimo valdymas)

Toliau trumpai apžvelgiamas kiekvienas iš minėtųjų įgūdžių ir galimas

poveikis, darbas su jais.

1. Nuostata

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo

– pasirenka pozityvias nuostatas

– mato savo sporto šaką/rungtį kaip galimybę varžytis su pačiu savim ir

mokytis iš savo sėkmių bei nesėkmių.

– Siekia geriausio, bet ne tobulumo bei suvokia, jog nei jie patys, nei

treneriai, teisėjai ar kiti žmonės nėra tobulybės.

– Išlaiko pusiausvyrą ir perspektyvą tarp sporto ir kitų svarbių gyvenimo

dalykų.

– Gerbia savo sporto šaką/rungtį, kitus sportuojančiuosius, trenerius,

teisėjus ir save.

Išmokstama per pavyzdžius (sportininkus, tėvus, trenerius, bendraamžius),

naudojant žodinį pastiprinimą, o ttaip pat religinių/filosofinių įsitikinimų

pagalba.

Ką daryti?

1. Ugdyti gebėjimą suvokti savo nuostatas ir jų poveikį (savistaba)

2. Pabrėžti, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo

3. Naudoti citatas, pasakojimus.

4. Rasti tinkamus pavyzdžius bendraamžių, trenerių, sportininkų tarpe

5. Akcentuoti „siekimą geriausio’

6. Pergalė ar meistriškumas?

2. Motyvacija

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, ko tikisi sportuodami.

– sugeba sutelkti savo atkaklumą atlikdami sudėtingas užduotis ir

išgyvendami sunkius laikotarpius net ir tada, kai žino, kad naudos ar

atlygio nesulauks labai greit.

– Suvokia, kad didžiąją dalį naudos jie gaus iš paties sportavimo, o ne iš

rezultatų.

Svarbiausia pasirinkti mėgstamą ssporto šaką, mėgti pasirinktą sportą.Vidinė

motyvacija svarbesnė negu išorinė. Procesas svarbiau negu rezultatai.

Atsakyti į klausimus: Ką norisi patirti? Kokią kainą esate pasiruošę už tai

sumokėti?

Didelį meistriškumą labiau nulemia nuoseklios, apgalvotos treniruotės, negu

įgimti gabumai.

Ką daryti?

1. Savarankiškai įvertinti priežastis, dėl kurių sportuojama bei dabartinio

pasitenkinimo savo sportine veikla lygį.

2. Įvertinti esamą pusiausvyrą tarp pastangų ir rezultatų

3. Parengti sistemą sunkiems laikotarpiams įveikti.

4. Nuolatinė savistaba.

3. Tikslai ir jų siekimas

Sėkmingi sportininkai:

– užsibrėžia realistiškus, išmatuojamus ir laike apribotus trumpalaikius ir

ilgalaikius tikslus.

– suvokia dabartinį savo pasirengimo lygį ir sugeba parengti specializuotą,

detalų planą savo tikslams siekti.

– yra įsipareigoję sau siekti tikslų ir kasdien vykdyti numatytą programą.

Tikslai suteikia įkvėpimą, kryptį energijai ir pastangoms,

specializuoja veiksmus, leidžia įvertinti pastangas ir rezultatus.

Ką daryti?

1. Parašyti planą, kuriame atsispindėtų trumpalaikiai ir ilgalaikiai

tikslai

2. Parengti treniruočių planą kiekvienai savaitei

3. Suvokti tikslo siekimo procesą.

4. Tikslai – rezultatiniai ir veiklos.

5. Trys varžybinių tikslų tipai: a) veiklos, b) mentaliniai, c) patirties

4. Bendravimo įgūdžiai

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, kad jie yra didesnės sistemos, į kurią įeina jų šeimos, draugai,

komandos draugai, treneriai bei kiti žmonės, dalis .

– kai to reikia, išreiškia savo mintis, jausmus ir poreikius tiems žmonėms,

o taip pat išklauso ir juos.

– Yra išmokę efektyviai spręsti konfliktus, bendrauti su sunkiais varžovais

bei kitais žmonėmis, nusiteikusiais neigiamai arba priešiškai.

Svarbu ir bendradarbiavimas, iir konkuravimas., svarbu turėti savo

sistemą, padedančią gauti pagalbą; derėtų išmokyti kitus, kada ir kaip jums

suteikti reikalingą pagalbą, ir ypač sunkiais laikotarpiais; parengti

efektyvaus bendravimo su jums priešiškais žmonėmis taktiką, išmokti

naudingai priimti kritiką, išmokti adekvačiai priimti tai, „ką galvoja

kiti“

Ką daryti?

1. Surasti ir apgalvotai parengti taktiką, kaip efektyviai elgtis/bendrauti

su žmonėmis, kurie jums daro tokią įtaką: dominuojančią negatyvią,

dominuojančią pozityvią, mišrią.

2. Įsisavinti pagrindinius efektyvaus bendravimo dėsnius

3. Išmokti gauti pritarimą, palaikymą.

4. Nuolat stebėti save.

5. Vidinė kalba

Sėkmingi sportininkai:

– sunkiais laikotarpiais išsaugo pasitikėjimą savimi, naudodami

realistišką, pozityvų savęs įtikinimą.

– kalbasi su savimi taip, lyg kalbėtųsi su geriausiu savo draugu

– naudoja vidinę kalbą minčių, jausmų ir veiksmų reguliavimui varžybų metu.

Dažnai su savimi kalbame, įtikinėjame save to net nesuvokdami. Tai turi

didelį poveikį mūsų mintims, jausmus, pasitikėjimą savimi, koncentraciją,

veiksmus. Vidinė kalba turi būti gerai apgalvota iš anksto.

Ką daryti?

1. Suvokti, koks kalbėjimas sau naudojamas vienokiose ar kitokiose

situacijose.

2. Sėkmės siekimas ar nesėkmės vengimas?

3. Vengti neigiamos vidinės kalbos.

4. Rasti sau teigiamų pastiprinimų

5. Naudoti savus raktinius žodžius specifinėms sporto situacijoms

6. Rasti adekvačias priežastis sėkmėms ir nesėkmėms.

7. Nuolat save stebėti.

6. Vaizdiniai

Sėkmingi sportininkai:

– pasirengia varžyboms įsivaizduodami save gerai dalyvaujančius.

– susikuria ir naudoja detalizuotus, realistiškus ir specifiškus

vaizdinius.

– naudoja vaizdinius varžybų metu rengdamiesi atlikti veiksmus, ištaisyti

klaidas, atsigauti nuo nesėkmių.

Mes savaime kuriame vaizdinius, o paskui reaguojame į jjuos taip, lyg tai

būtų realybė. Neigiami vaizdiniai sukelia nerimą, žemą pasitikėjimą savimi,

prastą pasirodymą, tuo tarpu teigiami leidžia kontroliuoti emocijas,

sukuria realistišką pasitikėjimą savimi.

Ką daryti?

1. Suvokti, kad vaizdiniai atsiranda spontaniškai

2. Siekti sėkmės, o ne vengti nesėkmių

3. Susikurti sau sportinei veiklai naudingus vaizdinius.

4. Tobulinti gebėjimą kurti vaizdinius – trumpus, paprastus epizodus, juos

kartoti, keisti.

5. Kasdien naudoti atlikimą gerinančius vaizdinius.

6. Nuolatinė savistaba.

7. Nerimas

Sėkmingi sportininkai:

– priima nerimą kaip sporto dalį

– suvokia, kad tam tikras nerimo laipsnis gali padėti jų sportiniam

pasirodymui.

– žino, kaip sumažinti nerimą, kai jis tampa per stiprus, tuo pat metu

nemažindami. veiklos intensyvumo.

Dauguma nerimo pasireiškimų yra susiję su laukimu ir sukelta vidinių

priežasčių. Šiek tiek nerimo gali padėti per varžybas ir treniruotes. Jei

nerimo per daug, jis gali neigiamai paveikti pasirodymą, sumažinti

pasitenkinimą varžybomis, sukelti nuovargį, padidinti traumos tikimybę.

Ką daryti?

1. Žinoti, koks neigiamas per didelio nerimo poveikis (raumenų įsitempimas,

išsiblaškymas)

2. Savarankiškai įvertinti nerimą keliančias situacijas

3. Nerimo kontrolė: atsipalaidavimo mokymas, raktiniai žodžiai, kvėpavimo

pratimai, priešvaržybiniai ritualai, vaizdiniai.

4. Nuolatinė savistaba ir savireguliacija

8. Emocijos

Sėkmingi sportininkai:

– priima stiprias emocijas – susijaudinimą, džiaugsmą, pyktį, nusivylimą –

kaip dalį sportinės patirties.

– Sugeba panaudoti šias emocijas tobulėjimui

Pagrindinės emocijos yra postūmis greitai veikti. Tai pyktis, liūdesys,

baimė, džiaugsmas, meilė, nuostaba, pasibjaurėjimas, gėda. Kai kurios

emocijos gali pagerinti motyvaciją, jėgą, greitį, koncentraciją, kitos –

paveikti priešingai. Emocijos gali paskatinti

mus veikti drąsiai ar

atsargiai

Ką daryti?

1. Ugdyti suvokimą, kokios emocijos kokiose situacijose patiriamos.

2. Įvertinti, ar šios emocijos pagerina sportinį pasirodymą, ar tam trukdo.

3. Emocijų reguliavimo taktika gali būti tokia: nuolatinis savęs

stebėjimas, vidinė kalba, raktiniai žodžiai, vaizdiniai, kitų žmonių

pagalba, situacijų imitavimas.

4. Nuolatinė savistaba.

9.Koncentracija

Sėkmingi sportininkai:

– žino, į ką jiems verta kreipti dėmesį kiekvienų rungtynių ar sportinių

situacijų metu.

– yra išmokę išlaikyti dėmesį ir nepasiduoti blaškymams (vidiniams ar

ateinantiems iš aplinkos)

– sugeba atgauti dėmesio koncentraciją, jie ji prarandama per varžybas.

– yra išmokę būti „čia iir dabar“, nesižvalgant nei į praeitį, nei į ateitį.

Koncentracija apima visų kitų mentalinių įgūdžių panaudojimą, tai gal būt

svarbiausia iš jų, kuomet kalba eina apie didelį sportinį meistriškumą.

Ką daryti?

1. Praktikuoti savianalizę jūsų sporto šakai būdingose situacijose. Kada

koncentracija išlaikoma? Kada prarandama? Kas tai sąlygoja?

2. Išmokti minčių blokavimo

3. Išmokti minčių perjungimo

4. Raktiniai žodžiai

5. Situacijų imitavimas

6. Nuolatinė savistaba

Išsamesnį daugelio čia paminėtų sąvokų, metodų paaiškinimą, vertingų

pavyzdžių galima rasti 1999 m. išleistoje R. Martenso knygoje „Sporto

psichologijos vadovas treneriui“