Stresas

Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas.

Stresas yra fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei.

Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: stresoriais gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan. Tačiau nepaisant sąlygų, kurioms esant kkyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai.

Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi mmiego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.

Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti ppyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan.

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti ar visai jų išvengti, padidinus savo atsparumą stresui.

Kartais patys žmonės savo elgesiu sukelia daug didesnį stresą sau nei galėtų. Pasistenkite išsiaiškinti, kas jum kelia stresą ir kaip į jį reaguojate. Sąmoningai stenkitės sumažinti savo jaučiamus stresorius.

· Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos – dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti. Kiekvienam suplanuotam darbui nustatykite konkretų laiką, kada jį atliksite.

· Nesistenkite viską ppadaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Tai nereiškia, kad jūs kitus išnaudosite, jūs tiesiog parodysite, jog tikite jų sugebėjimais atlikti pavestą darbą.

· Perskirstykite vaidmenis šeimoje. Atsiminkite, kad jūs neprivalote visus namų ruošos darbus daryti vienas – į šią veiklą turi būti įtraukti visi šeimos nariai.

· Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan. Toks planavimo būdas dienai gali ssuteikti konkrečią struktūrą ir padėti išvengti beprasmių tuščių valandų.

STRESO POŽYMIAI

Fiziniai – širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis. Kai jūsų protas suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenų ir hipofizės (posmegeninės liaukos) nervinius centrus. Simpatiniai ir parasimpatiniai nervai stimuliuoja jūsų organus, o hipofizė duoda signalą antinksčiams gaminti adrenaliną.

Padariniai:

• Padažnėja pulsas ir pakyla kraujospūdis.

• Deguonies suvartojimui didėjant, greitėja kvėpavimas.

• Adrenalinas, kiti hormonai ir riebiosios rūgštys išmetamos į kraujotakos sistemą.

• Kepenys išskiria sukauptą cukrų.

• Įsitempia raumenys – ypač šlaunų, klubų, nugaros, pečių, rankų ir veido.

• Sutrinka virškinamojo trakto organų ir galūnių kraujotaka.

• Smegenys ir pagrindiniai raumenys labiau aprūpinami krauju.

• Kūnas prakaituoja norėdamas atvėsti – pagreitėjusi medžiagų apykaita aktyvina šilumos gamybą.

Psichiniai – nuotaikos svyravimas, su-jaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susi-rūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo jausmas.

Elgesio pakitimai – irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidintas kalbumas, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas.

AR GALIMA IŠVENGTI STRESO ?

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visai išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų – toks jau yra gyvenimas. Tačiau streso neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti ar bent jas sumažinti padidinus savo atsparumą stresui.

KAIP TAPTI ATSPARESNIEMS STRESUI

Nelengva yra pakeisti požiūrius ir įpročius, bet jei nnorite tapti atsparesni stresui ir išsaugoti sveikatą, būtinai laikykitės sveikos gyvensenos taisyklių.

J Daugiau judėkite – mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas ir daugelis kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.

MANKŠTA SUMAŽINA STRESĄ

Raumenų tempimo pratimai, judėjimas ir kilnojimas labai greitai prislopina fizinius streso požymius. Taip atsitinka dėl to, kad:

· Raumenų tempimas ir judėjimas atpalaiduoja įtemptus raumenis.

· Mankštindamasis suvartojate perteklių hormonų, cukraus ir riebiųjų rūgščių, išmestų į kraują per reakciją „bėk ar kovok“.

· Mankštinantis organizmas gamina endorfinus – neuroinhibitorius, kurie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną („bėgiko narkozė“).

· Per mankštą sukeltas atsipalaidavimas ir po jos dar laikosi keletą valandų.

· Tie, kurie mankštinasi ir sportuoja, lengviau randa būdų atsipalaiduoti ir geriau tai sugeba padaryti net ir įtemptoje situacijoje.

J Sveikai maitinkitės – valgykite reguliariai ir saikingai, venkite gyvulinių riebalų, alkoholio ir kofeino, daugiau vartokite vaisių ir daržovių, turtingų vitaminais ir ląsteliena.

J Sveikai ilsėkitės – laiku gulkite ir anksti kelkitės. Atsiminkite, kad sveikiausio miego valandos – prieš vidurnaktį. Nedirbkite be pertraukų iki išsekimo – derinkite darbą su poilsiu, keiskite užsiėmimų pobūdį. Vieną savaitės dieną būtinai skirkite poilsiui, pamirškite kasdieninius rūpesčius, būkite gamtoje.

J Išmokite ddžiaugtis – saulės šviesa, gėlės žiedu, draugyste ir tūkstančiu kitų dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių. Šypsena ir juokas – geriausi streso priešnuodžiai.

J Išmokite atsipalaiduoti – pertraukėlę darbe ar šiaip kelias minutes dienos metu skirkite kvėpavimo pratimams, raumenų atpalaidavimui (relaksacijai), autogeninei treniruotei, saviįtaigai. Pasistenkite galvoti apie gerus dalykus, tvirtinkite viltį ir optimizmą – tam visada galima surasti motyvų.

J Pažinkite save – savo silpnas vietas, negeras būdo savybes ir kitus trukumus; negalvokite, kad kokia silpnybė yra likimo bausmė, skirta visam gyvenimui. Silpnybės duotos tam, kad jas įveiktumėme, todėl nekeikite likimo ar savo prigimties, nesigraužkite dėl savo trūkumų, bet pamėginkite juos ištaisyti.

J Tobulėkite – ugdykite gerąsias būdo savybes. Kantrybė, atlaidumas, pakanta, pagarba, dėkingumas ir meilė gydo sielą, padeda gyventi damoje su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu – kaip Jį besuvoktumėte. Ši trejopa darna yra visos sveikatos pagrindas ir geriausia apsauga nuo visų stresų.

J J J

Jeigu esate nuvargęs ir suirzęs, jaučiate nerimą ar įtampą – patogiai atsisėskite, pasitempkite visu kūnu, pasirąžykite ir atsipalaiduokite; kelis kartus per nosį lėtai ir giliai įkvėpkite, iškvėpdami vis giliau atpalaiduokite raumenis. Ramiai pasėdėkite užmerkęs akis; įsivaizduokite esąs prie jūros ar žydinčioje pievoje. Prisiminkite bangų ošimą, pajuskite malonią saulės šilumą, lengvą vėjelio dvelkimą, gėlių kvapą ir

kita, kas jums miela ir gražu. Pabūkite taip keletą minučių ir pakilsite pailsėjęs, ramesnis, sveikesnis.