STRESAS – AMŽIAUS RYKŠTĖ

Net ir prieš gerą dešimtį metų, kai streso sąvoką Lietuvoje dar gaubė paslaptingumo aureolė, jo padarinius jautėme kasdien. Nemalonią savijautą po sukrėtimo tuomet vadindavome nuovargiu, depresija, nerimu, nemigos pasekme, išsekimu ar dar kitaip. Šiandien jau žinome, kad visi šie pojūčiai telpa į “stresinės būsenos” sąvoką. Stresas šiandien – tai įvairių dirgiklių, reakcijų į juos ir, kas svarbiausia – ilgalaikių pasekmių žmogaus organizmui puokštė. Ne veltui stresas įgijo “amžiaus rykštės” vardą. Dabar jau žinoma, jog 80 proc. visų lligų prasideda dėl streso, 2/3 visų apsilankymų pas gydytojus lemia taip pat stresas, pagaliau, vaistai, skirti streso padariniams šalinti, pagal gydytojų išrašomų receptų skaičių yra net trečioje vietoje, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais. Kasdienis stresas po truputį tampa tokiu pat įprastu dalyku kaip rytinis kavos puodelis. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina.

Stresas tyko mūsų visur – namie, kai pratrūksta vandens vamzdis, gatvėje, kai užsisvajojęs vairuotojas sucypia stabdžiais prie pat ausies, visuomeniniame transporte, iš kurio jautiesi laimingas ištrūkęs sveikas, automobilių kamštyje, vverčiančiame skaičiuoti pavėluotas į darbą minutes, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Net sapnuodami mes neretai išgyvename stresą. Rodos, užsisklendus ratui, nėra kur pabėgti. Ir visgi, yra paguodžiančių duomenų apie tai, jog ne kiekvienas stresas yra blogas –– juk kiek džiaugsmo patiriame gimus kūdikiui ar pasveikę po netikėtai užgriuvusios ligos, išlaikę egzaminą ar gavę norimą darbo vietą – visi šie laimėjimai, keičiantys mūsų gyvenimą yra priskiriami stresams. Maža to, mokslininkų įrodyta, kad esant tam tikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso “dozei” žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo darbo rezultatai bus menki, o jis pats jaus saviraiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, jis turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulėjimo link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtemptą, kupiną stresų darbą – ilgainiui jam grės rimti psichikos ( ir ne tik! ) sutrikimai.

Kaip matyti, kiekvienam iiš mūsų reikalinga individuali streso dozė, kad jaustumėmės patenkinti įprastu savo gyvenimo ritmu bei jo sąlygomis.

Iki šiol kalbėjome apie kasdienes stresines situacijas. Tačiau tuomet, kai žmogų ištinka rimti likimo smūgiai (artimo žmogaus mirtis, staigi ir sunki liga, invalidumas, darbo netekimas, skyrybos ir pan.), stresas tampa įkyriu agresoriumi. Tokiu atveju streso būklėje esančiam žmogui sunku rasti savyje jėgų efektyviai kovoti su pasekmėmis, kurios, jei yra ignoruojamos, visada tampa vienokia ar kitokia liga. Labai svarbu suprasti, kad stresinė būklė nesibaigia, pašalinus dirgiklį –– faktorių, sukėlusį stresą. Šią būklę palaiko ir jos baigtį nulemia žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas, jo mitybos įpročiai, psichikos stabilumas, įvairios ligos, darbo pobūdis, šeimos narių tarpusavio santykiai ir kt. Tokiu atveju, kai žmogus nebegali padėti pats sau, stresas dėl savo savybės “kauptis” organizme, gali tapti asmenybės monstru.

Iš pradžių streso apimtas žmogus tarsi nieko nebejaučia – sutrinka realybės suvokimas, stresinė situacija tampa jo savijautos ir elgesio vedliu. Po kurio laiko ( kiekvienam – individualaus ), žmogus pajunta įtampą visame kūne, raumenų tempimą, galūnių tirpimą, galvos skausmą ar svaigulį, jam ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, naktį po patirto streso vargina nemiga.

Tai pirmoji streso banga, po kurios, aprimus nemaloniems pojūčiams , užgriūva neigiamų įspūdžių atgarsiai – emocinės iškrovos: pyktis, komfrontacija su aplinka, agresija, nerimas, baimė. Jei žmogaus psichikos ypatybės lemia išvardytų reakcijų akcentavimą, tai reakcija į stresą yra iš tikrųjų fiksuojama. Todėl kitą kartą, patyrus stresą, jo mechanizmas bus lygiai toks pat, bet provokuos ilgalaikes stresines būkles, po truputį – ir lėtines ligas: depresijas (iki savižudybės), alkoholizmą (kaip nevykusį bandymą pabėgti nuo realybės), širdies, kepenų, kvėpavimo bei virškinamojo trakto susirgimus. Stresinę būseną palaiko ir tokie faktoriai, kaip nemiga, hormonų apykaitos sutrikimai, neracionali mityba, nesaikingas stimuliatorių (kavos, alkoholio, cigarečių), įvairių, be to, dažnai aanaiptol ne gydytojų paskirtų vaistų, vartojimas, gyvenimas triukšmingoje ar nedraugiškoje aplinkoje. JAV mokslininkai įrodė, kad dažniausia širdies, diabeto, išsėtinės sklerozės, imuniteto bei sąnarių ligų, net ir vėžio, priežastis yra stresas. Stresinei būklei kartojantis, palaipsniui kinta asmenybės bruožai, pažeidžiami socialiniai kontaktai, suyra šeimos – vyksta asmenybės degradacija.

Šiame etape labai svarbu nepalikti žmogaus vieno su jo problema. Nesvarbu, ar jis pats suras išeitį, ar pagalbą jam pasiūlys jo aplinkos žmonės – artimųjų palaikymas ir supratimas tokiam žmogui yra labai reikalingi.

Kaip padėti sau streso atveju, ką patarti kitiems, ištikus tokiai būsenai, kaip užkirsti kelią ligoms? Išsivysčiusiose industrinėse šalyse streso žala buvo pastebėta žymiai anksčiau nei mūsų šalyje. Jau daug metų įvairių sričių specialistai bando vis naujas streso neutralizavimo metodikas, siūlomos vis įvairesnės gydymo priemonės. Pradžiai geriau pasirinkti tas pagalbos priemones, kurios yra arčiausiai mūsų, tai yra mumyse. Žmogaus organizmas yra “užprogramuotas”, prasidėjus krizei padėti pats sau. Svarbu tinkamai išnaudoti jo galimybes.

Pradėti reikėtų nuo situacijos suvokimo modelio. Autokritika bei racionalus įvykių vertinimas padės nesureikšminti kritinės situacijos svarbos. Sekantis žingsnis būtų perspektyvos įsivaizdavimas: tolesnių veiksmų numatymas bei išeities iš susidariusios padėties paieška. Šiame darbe daug padėtų dėmesio nukreipimas į kitą objektą ar mintį – šitaip būtų laimima laiko ir nevaldoma streso grandinė nutrūktų. Jei visais aatvejais šis etapas vyktų sėkmingai, streso problema išnyktų savaime. Deja, taip nėra, todėl tenka imtis tokių priemonių kaip fizinių pratimų praktika. Bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas, jojimas, gilaus ir lėto kvėpavimo bei relaksacijos pratimai padės organizmui atgauti įprastą būseną. Reikia priminti, jog šių pratimų efektyvumas priklauso nuo kartojimo dažnio. Žmogui, patiriančiam daug stresų kasdieniniame gyvenime, fiziniai pratimai turėtų tapti gyvenimo būdu.

Kitas, ne mažiau svarbus ir patikimas ginklas prieš stresą – fizinių organizmo galimybių mobilizavimas. Sveikas, gerai subalsuotas maistas bei jo papildai (vitaminai, mineralai ir pan.), kūno svorio kontrolė, pertraukėlės darbo metu, stimuliatorių atsisakymas, pilnavertis ir pakankamas miegas palaikys organizmą atsparų stresui.

Kaip teigiamos emocinės atsvaros stresams gali būti artimųjų šventės, vakarėliai, hobi, todėl nereikia jų užmiršti ir visiškai neverta atsisakyti. Darbo, atliekamo poilsio sąskaita, vertė nedidelė, o žmogaus organizmo galimybės yra neribotos tik tuomet , kai nėra išsekintos.

Visų aukščiau išvardytų streso neutralizavimo priemonių visuma specialistų yra vadinama “streso valdymu”. Santrumpoje tai skambėtų šitaip:

Ų Streso valdymas, kontroliuojant savo paros laiką;

Ų Streso valdymas, racionaliai įvertinant savo emocinę būseną;

Ų Streso valdymas, stebint organizmo poreikius;

Ų Streso valdymas, kontroliuojant savo mintis.

Tai paprasčiausia schema, atspindinti streso kontrolės programą, kurią nuosekliai vykdant įmanoma nugalėti “tylųjį žudiką” – stresą. Tačiau būtina pažymėti, kad atsiradus pojūčiui, jog pačiam su streso pasekmėmis

kovoti yra sunku, tikslinga kreiptis pagalbos į specialistus (psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus). Atlikęs tyrimus gydytojas nuspręs, koks gydymo metodas (nuo raumenų relaksacijos iki hipnozės) konkrečiu atveju yra efektyviausias.

Ir dar šiek tiek žinių. Nors, atrodytų, jog visi būdai, skirti stresui įveikti, jau atrasti ir praktikuojami, pasaulio mokslininkai vis dar tiria streso mechanizmus žmogaus organizme bei metodus jam sutramdyti. Ieškoma priemonių ne tik žmonių psichikai streso akivaizdoje stiprinti, bet ir atokių streso sukeltųproblemų sprendimui. Ypač daug dėmesio skiriama kūno kultūros bei mitybos sritims. TTiriama vitaminų, mineralų, vaistažolių įtaka streso veikiamam organizmui. Yra įrodyta, jog vitaminai (ypač vitaminas A, B komplekso vitaminai, folio ir pantoteno rūgštys, vitaminai C ir E bei riebalų rūgštys), mineralai ( kalcis, kalis, cinkas, geležis, selenas), vaistažolės (Sibiro ženšenis, jūros dumbliai, valerijono šaknys, česnakas, garstyčios, saldymedžio šaknys, tūbės ir lobelijos augalai, amalas, kryžiažiedė, katžolė, imbieras ir kt. Gerai veikia žmogaus organizmą streso būsenoje.

Kas rūpinasi žmogaus sveikata, neturi neišsprendžiamų problemų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje per metus streso pasekmėms gydyti išleidžiama apie 220 milijardų svarų sterlingų, JAV – 150 milijardų dolerių. Apskaičiuota, kad nuo 1950 metų vien darbo vietose streso atvejų padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 20% iki 46% ). Todėl išsivysčiusiose šalyse stengiamasi sumažinti buityje patiriamų stresų kiekį. Gerinant gyventojų socialines ssąlygas, kitose gyvenimo srityse ( ne darbe ) streso reikšmė žmonių gyvenime mažėja – jo epidemija po truputį silpnėja. Streso mechanizmai tampa vis labiau valdomi, o gyvenimas žmonėms nebėra vien stresų šaltinis.