Streso įtaka

Įvadas

Visi dažnai girdime žodžius: depresija, stresas, konfliktai ir pan. . Tačiau kartais nepagalvojame ir nesusimąstome iš ko tai kyla ir kokią mums tai daro įtaką? Kaip mums to išvengti?

Savo darbe aš iškėliau streso poveikio problemą. Atsakymo ieškojau nagrinėdamas karininko gyvenimą, mūšio lauko stresorius bei kitas stresines situacijas.

Pradedant nuo pradžių: streso sąvoką į mokslą įvedė kanadietis endokrinologas ir fiziologas Hansas Selye 1936m. vystydamas Berbardo-Cannono mintį apie homeostazę ir žmogaus organizmo adaptaciją. Priminė termino versija buvo “fiziologinis stresas” ir reiškė oorganizmo būklę, kai jo pusiausvyra pažeista kokio nors dirgiklio, pvz., ligos, operacijos, infekcijos, apšvitinimo rentgeno spinduliais ir pan. Jeigu organizmas “atakuojamas”, pirmoji reaksijos fazė būna nerimo fazė, kuriai būdingas fiziologinių gebų susilpnėjimas. Tuo metu neveikia gynybos mechanizmai. Tik antrojoje fazėje pasiekiama tam tikra stabilizacija- gerai veikiančios organizmo savigynos padarinys, bet tai žinoma brangiai kainuoja. Po to po kurio laiko prasideda trečiojij fazė – fizinio išsekimo, nuovargio fazė . Stresą gali sukelti bet koks stiprus, netikėtas, ilgai trunkantis dirgiklis, – pvz., ppernelyg didelė kaitra ar šaltis. Kaip matome stresas ne toks jau ir paprastas reiškinys, todėl savo darbą ir paskyriau streso tyrimui.

Be to, stresas tyko mūsų visur – namie, kai pratrūksta vandens vamzdis, gatvėje, kai užsisvajojęs vairuotojas sucypia stabdžiais prie ppat ausies, visuomeniniame transporte, iš kurio jautiesi laimingas ištrūkęs sveikas, automobilių kamštyje, verčiančiame skaičiuoti pavėluotas į darbą minutes, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Net sapnuodami mes neretai išgyvename stresą . Dabar jau suprantame, kad stresas ne tik sudėtingas reiškinys, bet jo pasirodymas taip pat turi daugybę klausimų, į kuriuos aš atsakysiu savo darbe. Visų pirma kas jį sukelia?

Streso sukėlėjus dėl jų gausumo sudėtinga visus įvardinti, tačiau galime išskirti 4 grupes:

a) Aplinkos poveikis- triukšmas, oro užterštumas, karštis, šaltis ir pan.

b) Kasdieniniai dirgikliai ir konfliktai (nemalonumai darbe, buityje, neapibrėžtumas ir kt.)

c) Kritinės gyvenimo situacijos (dideli sukrėtimai- artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas, darbo praradimas).

d) Vidinės pretenzijos, reikalavimai sau ir aplinkiniams.

Aš daugiau dėmesio skirsiu kritinėms situacijoms nes čia stresas turi ddaugiausiai įtakos, būtent sprendimų priėmimui ir logiškai elgsenai. Taip pat apžvelgsiu ir stresą kasdieninėj aplinkoj bei įvairius stresorius. Naudojausi įvairių autorių literatūra kadangi tema yra labai plati, tačiau aš ją apribojau pasirinkdamas nagrinėt daugiau klausimus susijusius su karine tarnyba.

1.Stresas

a)Streso įveikimas.

Taigi ką turime daryt, kad jo išvengt. Aišku, kas išeitis-tikslingame atsipalaidavime. Kaip išmokome įsitempti, taip privalome išmokti ir atsipalaiduoti. Kadangi fiziologiniame mechanizme užprogramuotas poreikis atsipalaiduoti, mes vienais ar kitais būdais stengiamės jį realizuoti. Tačiau žalinga galvoti, jog visa pavyks savaime. Ne, ttam būtinos pastangos. Nors egzistuoja savi ypatumai tarp treniruotės, meditacijos, psichofizinės treniruotės, relaksacijos, savihipnozės ir kitų technikų, mūsų atveju ne tiek svarbu ką rinktis, svarbiau, kad užsiiminėti. Kodėl tai svarbu? Visi puikiai žionome, kad nuolatinis streso patyrimas gali sukelt depresiją. O depresija veda prie dar didesnių problemų. Nustatyta kad, depresija yra dažna savižudybių priežastis. Psichologinės autopsijos duomenimis, afektinių sutrikimų būna nuo 28 proc. iki 70 proc. nusižudžiusiųjų. Nustatyta, kad apie 50 % depresija sergančių pacientų turi savižudiškų minčių. Tarp mėginančių nusižudyti depresija nustatoma 50 proc . Yra ir kitų streso poveikio faktorių. Stresas netgi gali paveikt mūsų organizmo fiziologinius procesus.

b)Streso padariniai

Stresas ne visada tiesiogiai sukelia ligas, bet įrodyta, kad jis yra ligą stiprinantis veiksnys. Iš streso bent iš dalies galima kildinti tokias fizines problemas kaip virškinimo sutrikimai, viduriavimas, skrandžio opa, apetito stoka, bronchitas, plaučių uždegimas, prakaitavimo protrūkiai, skausmai krūtinėje, raumenų skausmai, dažni peršalimai ir drebėjimas. Taip pat stresas dalinai gali sukelti migreną, astmą, žvynelinę, dilgėlinę, alergijas, egzemas, širdies ligas ir padidėjusį kraujospūdį.

Taip pat aukštai ar net aukščiau nei mityba, stresas gali pakelti cholesterino lygį. Baimė prieš vykstant į darbą ir susijaudinimas paliekant darbo vietą kelia stresą kūnui. Štai širdies ritmo sutrikimai ypač dažni pirmadieniais ir penktadieniais. Dėl streso ssukeltų negalavimų JAV per metus užregistruojama 187 milijonai apsilankymų pas gydytojus. Viena studija parodė, kad daugelis mūsų kertinį akmenį aukštam kraujo spaudimui padėjome dar būdami šešerių .

Tokie protiniai simptomai kaip susikaupimo sutrikimai, atminties silpnumas, sumišimas, užmaršumas ir susierzinimas – tai įspėjamieji ženklai, rodantys aukštą streso lygį. Streso veikiamas žmogus gali jausti apmaudą, depresiją, neviltį, irzlumą, baikštumą, bejėgiškumą, kaltę ir gėdą. Kai dėl elgesio, stipriai streso paveikti žmonės yra linkę dažniau pamesti daiktus, keiktis, šaukti, muštis, kramtyti nagus, šiūruoti kojomis, verkti ir nenustygti vietoje.

Neįveiktas stresas yra didesnis rizikos veiksnys kilti vėžiui ir širdies ligoms negu rūkymas ir maistas, kuriame gausu cholesterino. Tyrimai parodė, kad JAV kasdien dėl streso sukeltų ligų nebūna darbo vietoje apie milijoną žmonių.

Maži vaikai gali jausti stresą dėl to, kad jie neturi žaidimo draugo arba kai sulūžta jų mėgstamas žaislas. Paauglys pajunta stresą, kai jis pašalinamas iš grupės arba kai apima jausmas, jog esi kitoks arba ne savo vietoje. Studentas jaučia stresą, kai nebeatlaiko studijų

c)Streso nauda

Būtent dėl to svarbu pastoviai tyrinėti streso sukeliamus charakterio pokyčius ir streso įtaka žmogaus organizmui. Tačiau egzistuoja ir visai priešinga nuomonė, kad stresas netgi kartais yra visai naudingas. kaip tai galėtų būti? Mokslininkų įrodyta, kad esant tam ttikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso “dozei” žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo darbo rezultatai bus menki, o jis pats jaus saviraiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Ši situacija labai svarbi renkatės profesiję, bei universitetą kur studijuoti. Kaip žinome nemaža dalis studentų po kurio laiko neberanda pašaukimo savo pasirinktoj profesijoje. Todėl, pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, jis turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulėjimo link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtemptą, kupiną stresų darbą – ilgainiui jam grės rimti psichikos ( ir ne tik! ) sutrikimai.

Kaip matyti, kiekvienam iš mūsų reikalinga individuali streso dozė, kad jaustumėmės patenkinti įprastu savo gyvenimo ritmu bei jo sąlygomis .

Iki šiol kalbėjome apie kasdienes stresines situacijas. Tačiau tuomet, kai žmogų ištinka rimti likimo smūgiai (artimo žmogaus mirtis, staigi ir sunki liga, invalidumas, darbo netekimas, skyrybos ir pan.), stresas tampa įkyriu agresoriumi. Tokiu atveju streso būklėje esančiam žmogui sunku rasti savyje jėgų efektyviai kovoti su pasekmėmis, kurios, jei yra ignoruojamos, visada tampa vienokia ar kitokia liga. Labai svarbu suprasti, kad stresinė būklė nesibaigia, pašalinus dirgiklį – faktorių, sukėlusį stresą. Šią būklę palaiko ir jos baigtį nulemia žmogaus

pasirinktas gyvenimo būdas, jo mitybos įpročiai, psichikos stabilumas, įvairios ligos, darbo pobūdis, šeimos narių tarpusavio santykiai ir kt. Tokiu atveju, kai žmogus nebegali padėti pats sau, stresas dėl savo savybės “kauptis” organizme, gali tapti asmenybės monstru .

Iš pradžių streso apimtas žmogus tarsi nieko nebejaučia – sutrinka realybės suvokimas, stresinė situacija tampa jo savijautos ir elgesio vedliu. Po kurio laiko ( kiekvienam – individualaus ), žmogus pajunta įtampą visame kūne, raumenų tempimą, galūnių tirpimą, galvos skausmą ar svaigulį, jam ima plakti šširdis, padidėja kraujospūdis, naktį po patirto streso vargina nemiga.

2.Streso poveikis

Trumpai susipažinom kas yra stresas ir kokias pasekmes jis gali sukelt. Dabar išsamiau panagrinėsiu tai kas mums aktualiausia, t.y. streso poveikis ir įtaką sprendimo priėmimui, tačiau aš daugiau nagrinėsiu su karine specifika susijusius klausimus kadangi tai aktualiausia man tema ir žinoma su kuria ateity ne kartą ir ne du teks susidurt.

Taigi stresas – vidinė būsena, pasižymi tuo, kad sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja (pvz., tuo, kad sustiprina oorganizmo hormonų – kortikosteroidų, katecholaminų ir kt. – gamybą) .

Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis, tokiomis kaip vidinis diskomfortas ir vidinės pusiausvyros paradimas. Tokioje būsenoje gali sumažėti dėmesingumas, mąstymo lankstumas, logiškumas, valia ir ssąmoninga elgsenos kontrolė. Todėl ir streso būsenoje esančio žmogaus elgesys dažnai tampa kitoks, nei jam įprastas: vangesnis arba priešingai, aktyvesnis.

Daugelis žmonių kartais kenčia nuo įtampos priepuolių, iššaukiančių psichologinėmis problemomis.

Tokius priepuolius atspindi du skirtingi lygiai:

1. įtampos jausmas tarsi užpildo visą aukos kūną, užgoždamas visas kitas emocijas. Atsiranda padažnėjęs širdies plakimas, apsunkintas kvėpavimas, šaltas prakaitas, drebulys keliuose ir besiartinančios mirties jausmas. Nors iš tikrųjų nieko pavojingo gyvybei nėra;

2. žmonės rodo tendenciją įtampos priešinimuisi .

Tai, kad žmogaus organizme vyksta įvairūs pakitimai streso metu, pirmasis įrodė H. Style. Jis tyrė žiurkių reakciją į svetimkūnius atsiradusius jų organizme po atininkamos dozės injekcijos. Jis pastebėjo, kad organizmas pats neatidėliotinai į įšvirkšta svetimos kilmės skystį. Po pirmosios aliarmo reakcijos organizmas adaptuojasi ir parodo pasipriešinimą, bet pasipriešinimo periodo trukmė ppriklauso nuo įgimtų organizmo savybių ir nuo stresorių stiprumo. Organizmas priešinasi kol galų gale seka išsekimas. Negalima sakyti, kad išsekimas vyksta dėl kalorijų išsinaudojimo: juk priešinimosi metu buvo normalus maitinimas.

Tuo norima pasakyti, kad organizmas visą laiką rūpinasi savimi, ir iškilus stresui priešinasi žalingoms jo pasekmėms. Dažna ir besikaupianti įtampa alina žmogaus fizines ir psichines jėgas, daro jį dirgliu, suirzusiu, depresyviu ar agresyviu. Mažėja jo darbingumas, kūrybiškumas, blogėja santykiai su aplinkiniais.

a)Streso sukeliamos ligos

Itin stiprus stresorius kartais gali sukelti ne tik ssomatinius sutrikimus, bet ir nervų ar net psichines ligas.

Mokslininkai V. Miasičevas ir B. Kavarskis iš 1000 pacientų ligos istorijų išsirinko 6433 ligonius, sirgusius grynomis neurozėmis. Pasirodė, kad 71 % iš jų neurozė kilo daugiausia dėl šeimyninių- buitinių konfliktų, o 29 % – dėl gamybinių konfliktų ar sąlygų. Iš šeimyninių – buitinių konfliktų priežasčių tik 6,5 % stresorių susiję su materialiniais sunkumais. Dažniausiai stresinės situacijos, sukėlusios neurozinės būsenas, buvo sutuoktinių ar jų tėvų kivirčai (30 %). Iš gamybinių stresorių dažniausiai buvo per didelė įtampa, kurią sąlygojo darbo pobūdis. Ūmus, šokinis, arba lėtinis emocinis išgyvenimas, daugiausiai patiriamas dėl emocijų, gali sukelti įvairias liguistas būsenas: sutrikdyti širdies bei kraujagyslių sistemą, sukelti odos ligas (egzemą, žvynelinę), skrandžio opą ar dvylikapirštės žarnos sutrikimus .

b)Stresas ir alkoholis

Dar daugelis žmonių šiuo metu geriausiu vaistu nuo streso laiko alkoholį. Darydamas antistresinį poveikį, alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, nes žmogaus organizme nėra nei vienos sistemos, nei vieno organo, kurie nepakistų, veikiami sistemingai vartojamo alkoholio.

Tačiau karininkų tarpe tai nėra praktiška, nors karo metu tokio “vaisto” ne kiekvienas išvengia, pvz.: Čečėnijoje rusų kariams toks streso įveikimo būdas buvo labiausiai prieinamas ir patinkantis. Kaip dažnai pažeidžiamas sergančiojo alkoholizmu organizmas, galima spręsti iš tyrimo, kurį atliko profesorius A. Kačiajevas. Išstudijavęs ligonių mmedicinines korteles poliklinikose ir išanalizavęs alkoholizmo vystymosi laiką, A. Kačiajevas nustatė, kad iki alkoholizmo susiformavimo tik 1,3 % tiriamųjų sirgo širdies bei kraujagyslių, 0,97 %– skrandžio bei žarnyno ir 1,6 %– kvėpavimo organų ligomis. Kai šiems asmenims išsivystė lėtinis alkoholizmas, pasirodė, kad 28 % iš jų serga širdies bei kraujagyslių, 17,6 %– skrandžio bei žarnyno, 6 %– kvėpavimo organų ir 30 %– kepenų bei tulžies latakų ligomis .

Be to jau dabar nustatyta, kad alkoholis nepaprastai stipriai veikia smegenis, o ypač visą imuninę sistemą ir t.t., o juk nesunku pastebėti, kad asmenys pastoviai vartojantys alkoholinius gėrimus nepasižymi gera atmintim, loginiu mąstymu.

Taigi neabejotina, kad alkoholis yra ne vaistas nuo stresoriaus, o labai pavojingas daiktas. Geriantys net nedidelį alkoholio kiekį “iš liūdesio”, “dėl drąsos” patys save apgaudinėja šiek tiek nuslopinę neigiamų emocijų jutimą, jie rizikuoja patekti į lėtinio alkoholizmo pinkles, o tai kur kas blogiau, nei bet kuris stresorius. Kas yra labai įdomu, jog bet kuris žmogus kartais išgeriantis galvoja, kad jis visiškai kontroliuoja situaciją. Paprastai šie asmenys dažnai kartoja sau ir artimiesiems, kad jis “laisvai gali nustoti išgerdinėjęs, jei tik pats to panorėsiąs”. Tai rodo dar ir perdėtą pasitikėjimą savo valia, kurios paprastai tokie žmonės visiškai neturi.

3.Stresas karininko gyvenime

Daugelis žmonių yra neišvengiamo iir kasdien didėjančio streso aukos, nes nepakankamai būna gryname ore, nuolat patiria nepriteklius ir karštligiškai skuba. Nervinamės dėl pinigų trūkumo, didėjančių mokesčių, monotoniškų televizijos programų, baimės prarast darbą ir t.t. . Be to kiekvieną dieną iškyla ir naujos problemos dėl nesutarimų su viršininkais ir bendradarbiais, rietenos šeimoje, barniai visuomeniniame transporte ir t.t. . Be to, dažnai susiduriame ir su kritiškomis gyvenimo situacijomis: mirtimi, nelaimingais atsitikimais ir traumomis, skyrybomis šeimoje ir kt. . Šios abi streso rūšys ir vadinamieji maži stresai nepaprastai išsekina žmones ir trumpina jų gyvenimą.

Stresą kaip žinome sukelia stresoriai. Dr. Šraineris išskiria tokius darbinius stresorius:

– trumpi terminai

– kritika

– mašinos padaryta klaida

– ne į vietą padėti dokumentai

– per ne lyg daug užduočių

– mažas atlyginimas

– ginčai, asmeninis konfliktas

– nekompetentingas pavaldinys, nekompetentingas viršininkas

– atsakomybė

– sudėtingas ir nenuspėjamas darbas

– blogos darbo sąlygos, nuobodus darbas

– “distancija tarp kolegų”

– etinės problemos

Karininko darbe ypač gausu stresinių situacijų. Kiekviename dalinyje darbas yra įtemptas. Jo akiratyje visą laiką yra žmonės – pikti ir geraširdžiai, kerštingi ir nuolankūs, maišantys dirbti ir padedantys. Su jais visais bendraujama, privalu visų išklausyti ir kiek begalėdamas padėti – bent jau tokia karininko pareiga.

Siekiant geriau pažinti stresą ir jo priežastis, o taip pat kovą su juo, yra išskirti 4 dažniausiai pasitaikantys stresoriai. Tai

tarpgrupiniai, organizaciniai, tarpasmeniniai ir individualūs stresorių faktoriai. Toliau yra išskiriamos 4 svarbiausios streso įveikimo fazės – vadovavimosi modeliai, labiausiai tinkantys įveikti stresą karininko darbe. Tai yra :

1.Švietimas, apimantis susipažinimą su stresu

2.Prevencija, apimanti fizinio paruošimo vystymą ir siekimą, įvertinimą ir medicininio pobūdžio pagalbą

3.Palaikymas, apimantis įsikišimą į krizę (ypač potrauminių incidentų atveju), įtemptos priežiūros palaikymo sistemą, ir profesionalios psichologinės pagalbos suteikimo

4.Mokslinį tyrinėjimą, apimant darbe pasitaikančio streso tebevykstantį tyrimą.

Visi puikiai suprantame, kad mūšio lauke stresas bus akivaizdus. Tačiau karininkų gyvenime jis pasireiškia nnetgi paprastose kasdieninėse situacijose. Kaip pavyzdžiui, dažnai karininkų šeimos patiria įvairių sunkumų. Tarnybos, nerimas apie pavojus, partnerio nebuvimas atostogų metu ar naktimis, vaikų klausimai: „kur išėjo tėtis?“ – visa tai daro šeimos santykius įtemptais. Kariai yra linkę pasinerti į savo darbą užmirštant savo pareigas šeimai. Taip elgdamiesi jie praranda galimybę bendrauti su šeimos nariais. Tai svarbi problema karininkų šeimose ir ji gali būti sprendžiama, mokant šeimos narius atitinkamai bendraut. Be tokių stresų šeimoje karininkų laukia ir stresoriai darbe, kai jis ssusiduria su popierizmu ir biurokratija. T.y., karininko užvertimas dokumentais ir įvairių panašių problemų kūrimas jam. Nereikia net ir sakyti, kad perkrautas darbu ne tik. Laiku neatliks pavesto darbo, bet ir atliks jį nekvalifikuotai, paskubomis ir padarys klaidų, kurių ištaisymas pareikalaus ddar daugiau laiko. O tai dar labiau didins patiriamą stresą.

Karininkų darbo stresoriai

Čia yra pateikti potencialūs karininkų stresoriai (šia faktoriai yra pasitaikę darbo praktikoje) .

Tarpasmeniniai stresoriai Organizaciniai stresoriai Tarpgrupiniai stresoriai Individualūsstresoriai

· Šeima · Administraciniai konfliktai· Teigiamo įvertinimostoka· Palaikymo stoka· Pasmerktinas darbas· Nepasitikėjimas· Komunikacija· “Bausmė” · Santykiai su vyresniaisiais · Santykiai su kolegomis · Tarnybų atlikimas· Nuobodulys· Savigarba· “perdegimas”· švietimas· atsipalaidavimas

4.Psichologinis mūšio streso modelis

Visi puikia suprantame, kad daugiausiai su stresu tenka susidurt žmonėm pasirinkusiems kareivio duoną. Karys laikomas ekstremalių situacijų įveikimo specialistu. Aišku ir suprantama, kad ekstremaliomis situacijomis gali atsirasti baimė, stresas ir streso reakcijos. Kiekvienas karys mūšio lauke jaučia baimę ir kas ketvirtas šeštas karys kenčia dėl mūšio streso reakcijų. Jei panaudojus cheminį ginklą mūšyje turi būti kovojama su apsauginiu kostiumu ir dujokauke ar aktyviai priešinamasi, mūšio streso reakcijų skaičius, kaip rodo praktika padvigubėja. Toliau aptarsiu psichologinį mūšio streso modelį bei ppanagrinėsiu kokios priežastys lemia psihologinius sukrėtimus mūšyje. Kadangi stresinės situacijos aktualiausios kariams ir būtent jiems tenka priimt daugybę sprendimų, kuriuos įtakoja patirtas stresas.

Taigi yra nemažai įvairių mūšio streso modelių, bet aš analizavau tik vieną, kuris geriausiai atspindi daugybę faktorių įtakojančių mūšio stresą tiesiogiai ir netiesiogiai, bei parodančiu galimus elgesio būdus.

Kareivio elgesio stresinio mūšio sąlygomis modelis.

Antecedentiniai kintamieji Tarpininkaujantys kintamieji Atsako būdai Elgesio būdai (streso įveikimo arba neįveikimo būdai)

fiziniai

Individualūs faktoriai

Aktyvumas

emociniai

Interpretacija

Dalinio faktoriai

pažinimo

Neaktyvumas

Viltis

socialiniai

Informacijos pateikimo forma

Mūšio lauko faktoriai

Palūžimas

Pakartotinis ssituacijos vertinimas

a)Antecedentiniai kintamieji

Antecedentiniai kintamieji tiesiogiai siejasi su individų, grupe ar aplinkos sąlygomis. Sutartinai galima išskirt šiuos faktorius:

– individualūs faktoriai – asmenybė, nekarinis stresas (dėl šeimos ir pan.), ankstesnė mūšio patirtis, vaidmuo mūšyje.

– karinio dalinio faktoriai – darnumas ir nuotaika, pasiruošimas mūšiui, lyderiai, įsipareigojimai.

– mūšio lauko faktoriai – mūšio tipas, nustebimas ir netikrumas, aplinkos faktoriai (oras, vietovė).

Toliau trumpai apžvelgsiu visus faktorius ir išsamiau panagrinėsiu stresinių situacijų ypatumus.

b)Individualūs faktoriai

Asmenybė. Galime teigti, jog elgesys mūšio lauke yra susijęs su daugybe kario asmenybės tipų. Tačiau dauguma mokslininkų pastebi, kad dauguma mūšio psichinių ligų yra susijusios ne su individualiomis savybėmis, bet su viso būrio charakterio bruožais. Kaip ten bebūtų, vis tik karinės organizacijos atsižvelgia į asmenybės tipus atrinkdamos žmones dirbti mūšių ar specialių operacijų vadais.

Individuali gerovė. Paskutiniu metu dauguma tyrimų parodė, kad individo gerovės lygis priklauso darir nuo to, kokio tipo jo būrys yra, geriausiai jaučiasi kariai priklausantys elitiniams būriams, tokie kariai mažiau kenčia nuo mūšio sukelto streso .

Ankstesnė mūšio patirtis. Puikiai suprantame, kad kariai turėję ankstesnč mūšio patirtį turi mažesnes galimybes palūžti naujose kovose, bet iki tam tikros ribos, nes besikaupiantis stresas mažina kovotojo veiklos efektyvumą. Be to kareiviai, kurie palūžo, bet buvo gydomi ir pasveiko, o vėliau grįžo į mūšio lauką, turi mažesnes galimybes vėl palūžti nnei kiti kariai. Taigi galime teigti, jog ankstesnė mūšio patirtis gali pakelti arba atvirkščiai sumažinti kitų mūšių poveikį kareivio psichikai, priklausomai nuo to, ar ankstesnė patirtis buvo traumuojanti ar ne.

c)Karinio dalinio faktoriai

Darnumas ir moralinė nuotaika. Buvo pastebėta, kad tai labai svarbūs faktoriai, padedantys kovoti su aplinka, ne tik karo bet ir taikos metu. Jie turi didelę įtaka psichologiniam išsekimui mūšyje. Bloga moralinė būklė, silpni ryšiai ar nesantaika su bendražygiais ir lyderiais gali padidinti suvokiamą stresą, o tai gali vesti prie labai sunkių psichologinių mūšio padarinių .

Pasitikėjimas savimi kaip kareiviu. Jau minėta, kad patyrę kariai mažiau kenčia nuo mūšio streso, nei naujokai. Tai gali būti susiję su tuo, kad patyrę kariai labiau pasitiki savo kaip kareivio savybėmis. Pasitikėjimas savo ginklu ir savo kovotojo patyrimu turi didelę įtaką jo moralinei nuotaikai. Kitas su kario pasitikėjimu susijęs faktorius yra jo susipažinimas su užduotimi, operacijos vietove ir su tiksliai žinomomis priešiškų ir draugiškų grupuočių organizacijomis. Ištirta, jog nerimas kyla dėl baimės susidūrus su nepažįstamais ir nežinomais objektais. Norint išvengti tokios atsirandančios baimės ir nepasitikėjimo savimi, kariai turi būti labai daug treniruojami, o treniruočių sąlygos turi kuo daugiau panašėti į tikrąsias mūšio sąlygas .

Ideologija, vertybės ir įsipareigojimai. Paparastai vyrauja įsitikinimas, jog ideologija turi didelę reikšmę kkovos motyvacijoje. Ištiesų, jei kareivis yra įsitikinęs, kad gina savo gimtinę, jis suras papildomų jėgų įveikti mūšio baisumus.

d)Mūšio lauko faktoriai

Mūšių tipai. Puolimo ir gynybos operacijos skiriasi sukeliamomis stresinėmis reakcijomis. Gynybos metu karys yra linkęs pasiduoti pasyvumui, dažnai jaučiasi bejėgis. Tuo tarpu, puolimo operacijose (nors rizika gali būti ir daug didesnė) kareivis būna aktyvus, jaučia pasigėrėjimą tuo, kad valdo situaciją, mažiau skiria dėmesio asmeniniams rūpesčiams. Kai kariai laukia gynyboje artėjančio priešo tas laukimas dar labiau didina stresą, nes kiekviena momentą gali pasirodyt priešas ir po ilgo laukimo jau pradedi matyt artėjantį priešą, jį girdėt nors tai tėra tik iliuzija ir streso padarinys. Paros laikas kartu su kitais faktoriais gali taip pat įtakoti stresines situacijas. Pavyzdžiui, besiginančios pusės kario izoliacijos jausmas tamsos metu gali sustiprėti. Iš kitos pusės, šviesiu paros metu atliekant operacijas, aktyviai kovojant su priešu karys gali aiškiai matyt sužeistuosius ir užmuštuosius savo bendražygius, o tai dar padidina mūšio stresą.

Mūšio trukmė ir intensyvumas. Ilgas dalyvavimas mūšiuose veda prie streso kaupimo, kai tuo tarpu mūšio intensyvumas susijęs su staigiu ir smarkiu stresu. Kai kurie autoriai tai vadina “išsekimu mūšyje”, “nuovargiu” ir “mūšio šoku”. Keletas mokslininkų susiejo palūžimą su dalyvavimo mūšyje ilgumu ir su kovos intensyvumu. Tačiau aišku

ir tai, kad reikalingas tam tikras minimalus laikas kario dalyvavime mūšiuose, kad jo pasitikėjimas savimi kaip kariu išaugtų ir sumažėtų jo jautrumas stresoriams. Tačiau šiam laikui augant mažėja kareivio kaip kovotojo veiklos efektyvumas.

Mūšio laukimas, netikrumas, nustebimas. Mūšio laukimas gali būti didesnis stresorius nei pats mūšis. Šį reiškinį antrojo pasaulinio karo psichiatrai pavadino “priešmūšiniu sindromu” . Šie simptomai buvo pastebėti 25-jame JAV armijos dalinyje, pora mėnesių prieš išsilaipinant Vietname. Nors laukimo ir netikrumo faktoriai yra labai svarbūs stresoriai, tačiau nemaloniai stebinantys įįvykiai sukelia daug stipresnes stresines reakcijas.

Aplinkos sąlygos. Kai kurie anticedentinai kintamieji nebūtinai yra suformuoti mūšio, bet jie veikia mūšio dalyvius. Pavyzdžiui, kai kurie kariai yra greitai perkeliami į naują ir nežinomą aplinką visų pirma jie turi prisitaikyti ar net aklimatizuotis, kad galėtų efektyviai kovoti. Taip pat atšiauri aplinka (arktis, tropikai, didelė drėgmė ir pan.) didina psichologinį išsekimą, greičiausiai dėl to, kad prie psichologinio streso dar prisideda ir fizinis stresas . Daugybė autorių aiškino nepalankių aplinkos sąlygų (keistos vietovės, tokios kkaip dykumos, džiunglės, stepės – neturi jokio pažįstamo gamtovaizdžio požymių) neigiamą poveikį moralinei nuotaikai ir karių sugebėjimui kautis mūšyje. Nepastebimai psichiką veikiančios sąlygos, tokios kaip nušalimai ar pastovus sušlapimas šaltame ar drėgname klimate ir dehidracija karštame bei sausame klimate, rodo ssantykį tarp mūšio palūžimo ir nepalankios aplinkos.

5.Stresas ir mūšis

Individo situacijos įvertinimas ir daugybė reakcijų tipų yra įtraukti į elgesio tipus. Elgesys gali kisti pradedant nuo aktyvumo, pasyvumo iki visiško palūžimo. Aktyvus susidorojimas gali turėti begalę formų. Numatant mūšį (iš tikrųjų tai labai dažnas dalykas), aktyvumas gali pasireikšti kaip ruošimasis – tikrinant turimą įrangą, planus, ar apžvelgiant paskutinių minučių įvykius . Aktyvumas nebūtinai turi tiesiogiai sietis su pasiruošimu mūšiui, tai gali būti lošimas kortomis, knygų skaitymas, laiškų rašymas ir pan. Ši veikla yra taip pat puikus streso įveikimo būdas, nes atitraukia žmogų nuo mąstymo apie galimus sužeidimus ir mirtį, kuri gali laukti kovoje, ji palaiko ir skatina logiškumą ir ryžtingumą. Toks elgesys, ypatingai pasiruošimas mūšiui, leidžia kariui pasijusti situacijos šeimininku, taip ppat išnyksta nerimas. Mūšio metu aktyvus streso įveikimas pasireiškia agresijos kontroliavimu: siekiant priedangos, atsišaudant, tiriant teritoriją ir pan. Mūšį remiantis karys liks aktyvus jausdamas pareigą. Toks elgesio tipas gali greičiau paskatinti kareivį veikti, jis bus drąsesnis ir geriau atliks misiją. Kartais šis elgesio tipas nėra orientuotas į misijos tikslą, tai neigiamas dalykas, lemia veiksmų mūšyje neefektyvumą.

Dažniausiai neaktyvumas ar net visiškas pasyvumas kovos metu apibūdinamas kaip judesių sumažėjimas ir sulėtėjimas, reletyvi apatija aplinkai ir misijai, iniciatyvos trūkumas. Stebėjimai, atlikti Antrojo pasaulinio kkaro ir Korėjos konflikto metu parodė, jog tik maža dalis kareivių šaudė iš ginklų. Šie kariai gali būti priskirti šiai grupei (pasyviųjų). Šio elgesio tipo padariniai yra ne tik nesugebėjimas aktyviai kautis, bet tai ir psichologinio išsekimo pradžia, pasireiškianti dėl didėjančio nuovargio, ir jausmo, kad tuoj “perdegsi”. Galiausiai toks karys gali visiškai palūžti, nesvarbu su kokia diagnoze jam teks pasitraukti iš mūšio: mūšio nuovargis, kovos šokas, karo neurozė. Šis palūžimas dažniausiai ištinka, kai kario išsiblaškymas dėl persekiojančio nerimo priverčia vadus jį pašalinti iš mūšio lauko, arba kai būna pašaunamas.

Kad ir kurį iš streso įveikimo būdų pasirinktų žmogus, tai nėra tik mūšio įvertinimo ir reakcijų tipų rezultatas, bet kartu tai jau yra ir pakartotinio situacijos įvertinimo rezultatas. Dabar jau karys remdamasis savo elgesio tipu gali iš naujo įvertinti situaciją. O tai vėliau gali suformuoti naujus elgesio tipus ir kovos būdą, kurie ir vėl gali pakeisti suvokiamą situaciją. Paprastai, jei karys pasirenka sėkmingą aktyvią kovą, naujasis situacijos įvertinimas būna optimistiškas. Ir atvirkščiai, pasyvi kova veda prie pesimistiškų padėties įvertinimų. Kario elgesys mūšyje yra nenutrūkstamas padėties įvertinimo ir pervertinimo procesas (didžiąja dalimi jis tai daro nesąmoningai), kuris yra veikiamas jo situacijos suvokimo, iš vienos pusės pirminių atsakų (antecedentiniai kintamieji) ir iš kitos pusės –– kovojimo. Lyderis gali pasisemti optimizmo treniruodamasis, išlikdamas veikliu, rūpindamasis žemesniais vadais ir pasirodydamas laiku ir vietoje su savo armija. Tuo tarpu eilinis didžiąją dalį optimizmo turėtų gauti iš vado .

6.Stresas ir nuovargis

Norint išsiaiškint ir išsamiau išanalizuot streso poveikį kario priimtiems sprendimams JAV buvo atliktas bandymas, kuriame dalyvavo leitenantai ir vyresnieji leitenantai. Tikslas šito eksperimento buvo išsiaiškinti kaip reaguos nuovargio ir streso paveikti jaunieji karininkai stresinėj situacijoj, kai taikmenys į kuriuos turės šaudyt panašės į žmones. Jie ilgą laiką išbuvo be miego bei pastoviai jautė nuovargį. To pasekoje iš jų šaudė tik 59 procentai, o 41 procentas – ne. Visi šitie, kurie nešaudė teigė, kad mūšio lauke matę žmones, tačiau keista kad tik vienas iš jų tebandė perspėti ir kitus nešaudyti.

Kaip suprast kodėl taip reagavo šie eksperimento dalyviai?

Viskas labai paprasta, kadangi mes puikiai žinome, kad pavyzdžiui ir menkiausias miego trūkumas, o jo jiems trūko, apsunkina sprendimo priėmimą ir problemų gvildenimą. Taip pat jiems yra sunkiau aiškiai mąstyti ir mintys yra labiau suvaržytos. Eksperimento dalyviams pasireiškė pasyvumas ieškant bei kuriant. Jie prarado orientaciją, jautėsi bejėgiai.

Šis eksperimentas tik dar kartą įrodė, kad stresas ypač turi didelę reikšmę, kai organizmas yra nusilpęs ir kai stresinės situacijos kartojasi. Ką jau ankščiau aptarėm

Išvados

Savo darbe aaš apžvlegiau streso daromą įtaką bei radau atsakymą į iškeltą problemą. Nors streso tema ir yra labai plati bei ją sunku analizuot, aš stengiaus ją sukonkretint ir apsistojau daugiau ties karine specifika. Būtent karo lauke streso įtaka yra didžiausia, nes čia padarius klaidą ji gali kainuot šimtus gyvybių ir ne tik tavo o draugų, bendražygių, todėl labai svarbu žinot mūšio specifiką ir psichologiją, ką aš nagrinėjau šiame darbe. Aišku pateiktas psichologinis mūšio streso modelis gali būti koreguojamas kiekvienai situacijai, tačiau bendri stresoriai tiek individualūs, tiek dalinio yra tokie pat.

Nors iš kitos pusės kiekviena situacija skiriasi savo pobūdžiu ir aplinkybėm, todėl sunku rast bendrus dėsnius streso poveikio. Darbo pabaigoje pasirinkau apžvelgti eksperimentą atliktą JAV, kuris parodo kaip stresas įtakoja nuovargio išsekintus karius. Kaip matome streso poveikis dar didėja jeigu kariams prisideda miego trūkumas, fizinis nuovargis. Todėl palyginti kasdieniam gyvenime patiriamas stresas yra tik maža dalis to kas laukia mūšio lauke.

Kalbant konkrečiai apie karininko profesiją, suvokiama kiek daug stresorių įtakoja jį netgi tokiose paprastose kasdieninėse situacijose, kaip darbas su kariais, dokumentacija. Tačiau viskas tuo nesibaigia, dar laukia pratybos, komandiruotės, o kur dar šeima ir kitos šeimyninės problemos: vaikų auklėjimas ir šeimos židinio kūrimas. Visus tuos stresorius nagrinėjau šiame darbe iš kurio

matome, jog su stresu tenka susidurt daugeliui žmonių o ypač daug jo patiria kariai, todėl ateityje manau reikia skirti didesnį dėmesy karių psichologiniam paruošimui arba įvairiom karių psichologinės pagalbos tarnybom. Kadangi pastaruoju metu laikas nuo laiko šalį sukrečia karių arba kitų pareigūnų savižudybės, o jos prasideda nuo paprasčiausių stresorių nepašalinimo. Nuo ko ir reiktų pradėt stengiantis išvengt streso keliamų padarinių.

Literatūros sąrašas

1. Plužek Z., Pastoracinė psichologija, Amžius, Vilnius, 1996m.

2. Bandzevičienė R., Savireguliacijos ir streso įveikimas, Arėjas, Vilnius, 1994m.

3. Karnegis D., Kaip įveikti stresą ir ppradėti gyventi, Credo, Vilnius, 1991m.

4. Meška V., Juozulynas A., Streso malšinimas, Pradai, Vilnius, 1996m.

5. Koganas B., Stresas ir adaptacija, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1993m.

6. Hodgkinson P. E., Stewart M., Coping with catastrophe, London/New York, 1991m.

7. Karužienė I., Kario etika kiekvienam, Gabija, Kaunas, 1998m.

8. Kisinas E., Kario ugdymas, Senamiesčio spaustuvė, Vilnius, 1999m.

9. Steiger R., Zwygart U., Karinė pedagogika, Senamiesčio spaustuvė, Vilnius, 1999m.

10. Text book of Military medicine. War psychiatry. Boerden Institute, Walter Reed Medecal Center, Washington. 1995m.

11. David G. Maers, Psichologija, Poligrafija ir informatika, 2000m.

12. Adams J, Rizika, Poligrafija iir informatika, 2001m.

13. Larsen, Rolf P., Military Psychology, 2001 P.-89 // Decision Making by Military Students Under Servere Stress

Nuorodos internete:

http://www.vsis.lt/gyvenimo_budas/gyvenimo_budas.htm

http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action //Smollin A. B., Stresas-o kas toliau

http://www.daniela.lt/index.php?table=GROUPS&id=1 //Navickas A., Dembinckas A., VASAROS DEPRESIJA IR SAVIŽUDYBĖS RIZIKA