Susanne Stein “KAI SUDŪŽTA MEILĖ”

Susanne Stein

“KAI SUDŪŽTA MEILĖ”

Knygos analize

Palikti partnerį – tam reikia drąsos

Kol daugelis pasiryžta išsiskirti, praeina ne vieneri metai. Diena

naktį jų neapleidžia mintis, kad gyvenimas su partneriu nebeturi prasmės.

Tačiau jie šimtus kartų svarsto kiekvieną argumentą, delsia apsispręsti ir

vis greičiau sukasi neigiamų pojučių sūkuryje. Kiti, priešingai, nuosekliai

įgyvendina savo sprendimą. Baigia iškart, kai tik supranta, kad jų

santykiai nebeturi perspektyvos. Niekas nebegali jų perkalbėti. Kai kurie

su tuo pačiu partneriu skiriasi 5, 10, 20 kartų, tačiau niekaip negali jo

palikti. Dėl įvairiausių priežasčių jie kiekvieną kartą tikisi naujos

pradžios ir kiekvieną kartą patiria žlugimą. Tačiau jiems trūksta drąsos

išsiskirti galutinai. O tos drąsos pagaliau vis tiek prireiks. Palikti

partnerį nereiškia bailiai pabėgti, net jeigu paliktajam kartais taip

atrodo.

Dažniausios išsiskyrimo priežastys:

▪ Žaidime dalyvauja trečias asmuo

Arba tas, kuris išeina, įsimylėjo, arba kitas jį apgaudinėja. Abu

variantai – dažna dingstis skyryboms. Jei dauguma ir toleruoja

atsitiktinį meilės ryšį, tai nuolatinę meilės trikampio istoriją

pakenčia tik iki tam tikros ribos.

▪ Sutuoktiniai per daug nutolo vienas nuo kkito

Standartinė ilgalaikių santuokų patirtis. Gyvenimo keliai eina ne

lygiagrečiai, o tolsta vienas nuo kito. Arba vienas aplenkia kita, o

atsilikęs nebespėja. Rezultatas: nebelieka bendrų interesų, namuose

vyrauja slogi tyla.

▪ Partneris muša

Tai – priežastis, kuri skatina kaip galima ggreičiau padaryti išvadas.

Niekas neturi teisės mušti kito žmogaus, nebent gindamasis. Neįmanoma

gyventi kartu su smurtingu partneriu. Tokioje situacijoje belieka tik

greitai užbaigti partnerystę, galbūt pasikvietus į pagalba trečią

asmenį.

▪ Vienas naudojasi visomis laisvėmis, kitas – jokiomis

Vienas – nuolat išvykęs, pramogauja, susitinka su draugais, mėgaujasi

savo hobiu, kitas – sėdi namie su vaikais. Arba vienas mano turįs

teisę flirtuoti su kuo pasitaiko, kitas kelia pavydo scenas,

partneriui vos tik nusišypsojus. Ar tai gali tęstis? Ilgainiui –

tikrai ne.

▪ Partneris – nesąžiningas

Meilė reiškia pasitikejimą. Jeigu jo nėra, tai ilgainiui nebetenka

prasmės ir partnerystė.

Savaime suprantama, jog yra ir daugiau kitų priežasčių išsiskirti, kurios

lygiai taip pat atrodo svarbios ir esminės: psichoteroras, smurtas vaikų

atžvilgiu, nuobodulys, nuolatiniai kivirčai, pavydas, tuštuma, apmirę

jausmai. PPartnerystė kokia nuobodi ar skurdi ji bebūtu, suteikia ir tam

tikro komforto. Vakarų nereikia praleisti sėdint vienam ant sofos, galimas

nekomplikuotas seksas, mažesnės pragyvenimo išlaidos, vaikams suteikiama

darnios šeimos iliuzija, nusistovi draugų ratas, t. y., priprantama vienam

prie kito; santykiai turi tam tikrų privalumų, kurie nusveria trūkumus.

Tariant ciniškai – žmonės tuoj pat skirtųsi, jei gyvenimas dėl to

taptų toks nepatogus. Arba jei pro šalį praeitų kitas pasakų princas, kuris

garantuotų šiuos patogumus ir laiminga partnerystę. Tai būtu beveik taip

pat puiku, kaip ir laimingas loterijos numeris.

Tačiau galutinai praėjo laikai, kai norai pildydavosi kaip pasakose.

Nepasirodo joks pasakų princas, o jei ir pasirodo, tai po kurio laiko

paaiškės, kad jis – tik bjauri varlė. Todėl devizas tik vienas: pamirškite

pasakų princą ir pasirūpinkite savo ateitimi.

Kiekvienas išsiskiriantis asmuo

turėtų laikytis tam tikrų principų:

▪ Dorumo su partneriu tol, kol jis žaidžia atviromis kortomis;

▪ Garbingumo, kai bandote pagrįsti savo sprendimą;

▪ Savigarbos, kurios neturėtumėte prarasti ir karštų ginčų metu;

▪ Partnerio sielvarto supratimo;

▪ Kiek įmanoma greičiau siekti erdvinės distancijos;

▪ Atlaidumo savo jausmams ir baimei.

Frontai aiškūs; būtinas nuoseklumas

Dabar prasideda sunkiausias išsiskyrimo laikotarpis. Paliktasis

partneris dar kovoja su jausmų šoku ir nenori patikėti, kad meilė

baigėsi. Jis prašo leisti jam pasikalbėti, yra priblokštas, daug verkia,

jį ištinka nekontroliuojami įsiučio priepuoliai; norėdamas išgelbėti

judviejų santykius, siūlo derybas. Tačiau nesupranta, kad tas, kuris nori

išeiti ir jau tvirtai apsisprendė, atvirai tariant, nebėra pasiruošęs

deryboms. Jam reikalas užbaigtas, jis negalvoja apie galimą naują bendrą

pradžią.

Abu atsiduria tokioje situacijoje, kuri smarkiai gadina abiem

nervus. Visi kalba apie judviejų krizę, žodžio prašo tėvai bei draugai:

vieną jie gina, su kitu nesutinka. Aišku, kad tas kurį paliko, susilaukia

užuojautos. Jam to dabar labai reikia, be to, gerai, kad jis nesijaučia

vienišas. Kitu aaplinkiniai rūpinasi žymiai mažiau, nes jis laikomas kaltu

dėl to, kas įvyko.

Abiejų jausmai – chaotiški, abu beviltiškai jaučiasi. Tas, kuris

išeina, svyruoja tarp gailesčio, kaltės jausmo, priekaištų sau, gėdos,

palengvėjimo ir išsilaisvinimo. Tas, kuris lieka,- tarp sielvarto,

skausmo, įsiučio, gilios depresijos ir nedrąsios vilties. Bet koks

susitikimas pavirsta kančia, kadangi jis gali baigtis nekontroliuojamais

įsiučio protrūkiais. Nė vienas nesugeba gerai valdytis ir dažniausiai

partnerį paliekančiojo noras – kuo labiau atsiriboti nuo pastarojo. Tai

dažnai neįmanoma, tačiau žemiau pateikti punktai Jums turėtų padėti.

Rekomenduotinas elgesys:

1. Būkite nuoseklūs

Jei iš tikrųjų norite išsiskirti, teks iškentėti šią fazę. Niekada

buvusiam partneriui nesuteikite galimybės suabejoti savo rimtais

ketinimais palikti jį/ją. Akivaizdu, kad tai yra be galo sunku antrajam

partneriui, tačiau jis susidoros su tuo.

2. Niekuomet neskleiskite dviprasmiškų užuominų

Neikite su juo/ja į lovą, nors jis/ji apsipila ašaromis. Nesileiskite

gailesčio suvedžiojamas pasielgti taip, ko paskui pačiam ar kartu su

partneriu tektų gailėtis. Jeigu nebemylite partnerio, nemulkinkite jo.

Nes nieko nėra labiau žeminančio abiems partneriams, kaip suvaidinta

simpatija.

3. Neįžeiskite jos/jo sakiniu: “Mes galėtume likti draugais”

Kitas nenori jūsų draugystės, o nori meiles,- bet jos jus jam negalite

duoti. Įmanoma, kad tarp jūsų vėliau užsimegs draugystė, bet šioje

išsiskyrimo fazėje tai net nediskutuotinas ddalykas.

10 patarimų kaip palengvinti išsiskyrimą

1. Išsiskyrimą vertinkite kaip būtiną partnerio žingsnį, o ne kaip

priešišką Jums aktą.

2. Nekenkdama(s) kitam, domėkitės tik savo norais; išsiugdykite sveiką

egoizmą.

3. Išsilaisvinkite iš praeities, kryptingai žiūrėkite į ateitį.

4. Išnaudokite jėgas, kurias laimėjote išsiskyrimo dėka.

5. Nesistenkite sulaikyti partnerio – jis Jūsų nebemyli.

6. Atleiskite sau visas klaidas, susitaikykite su netikusiais

praeities sprendimais.

7. Pasimokykite iš savo klaidų, pabandykite išvengti senosios rutinos

naujame gyvenime.

8. Tapkite atsakinga(u) už savo gyvenimą – juk laikas tam jau seniai

pribrendo.

9. Mėgaukitės laisve pačiai(iam) spręsti, kaip atrodys Jūsų ateitis.

10. Taikiai sutarkite su buvusiu partneriu. Ir Jūs prisidėjote prie

išsiskyrimo.

Išsiskyrimas kaip šansas

“Širdies negalima sutaisyti.”. Ar tai tiesa? Ne, nes galima.

Skausmas dėl prarastos meilės netrunka amžinai; dėl to galite lažintis.

Išsiskyrimas yra žmogiškas procesas. Kas su juo susidoroja, gauna naujos

pradžios šansą. Be to, geresnėmis sąlygomis.

Iveikę išsiskyrimą, išmokote atsisakyti kito asmens, nebelaikyti

jo. Dėl to atsiradusi kančia kartais vadinama “gydančiąja” kančia. Nes

skausmingas nusivylimas atveria akis tikrovei: Jūs aiškiau suvokiate savo

ankstesnę partnerystę, save patį/pačią ir tai, kas Jus jaudina. Jūs

žengiate didelį žingsnį pirmyn, kadangi pats/pati išgyvenate tam tikrą

raidą. Tai nebūtu įmanoma be išsiskyrimo, be atsisveikinimo, be leidimo

partneriui išeiti.

Interpretuodamas pasaką “Varlė karaliene”, vienas vokiečių psichologas

pateikia daug “tipiškų” meilės ryšių struktūrų. Vyrai – varlės ir moterys

princesės: konsteliacija, sudaranti pagrindą problematiškai meilei. Nes

jų maksima – aš tave myliu, nes man tavęs reikia. Tuo tarpu teisingas yra

atvirkščias dalykas: man tavęs reikia, nes aš tave myliu.

Išsiskyrimas įvyko. Baikite gedėti ankstesnio partnerio, pradėkite

naują, pilnakraujį gyvenimą.