Susanne Stein “KAI SUDŪŽTA MEILĖ”
Susanne Stein
“KAI SUDŪŽTA MEILĖ”
Knygos analize
Palikti partnerį – tam reikia drąsos
Kol daugelis pasiryžta išsiskirti, praeina ne vieneri metai. Diena
naktį jų neapleidžia mintis, kad gyvenimas su partneriu nebeturi prasmės.
Tačiau jie šimtus kartų svarsto kiekvieną argumentą, delsia apsispręsti ir
vis greičiau sukasi neigiamų pojučių sūkuryje. Kiti, priešingai, nuosekliai
įgyvendina savo sprendimą. Baigia iškart, kai tik supranta, kad jų
santykiai nebeturi perspektyvos. Niekas nebegali jų perkalbėti. Kai kurie
su tuo pačiu partneriu skiriasi 5, 10, 20 kartų, tačiau niekaip negali jo
palikti. Dėl įvairiausių priežasčių jie kiekvieną kartą tikisi naujos
pradžios ir kiekvieną kartą patiria žlugimą. Tačiau jiems trūksta drąsos
išsiskirti galutinai. O tos drąsos pagaliau vis tiek prireiks. Palikti
partnerį nereiškia bailiai pabėgti, net jeigu paliktajam kartais taip
atrodo.
Dažniausios išsiskyrimo priežastys:
Žaidime dalyvauja trečias asmuo
Arba tas, kuris išeina, įsimylėjo, arba kitas jį apgaudinėja. Abu
variantai – dažna dingstis skyryboms. Jei dauguma ir toleruoja
atsitiktinį meilės ryšį, tai nuolatinę meilės trikampio istoriją
pakenčia tik iki tam tikros ribos.
Sutuoktiniai per daug nutolo vienas nuo kkito
Standartinė ilgalaikių santuokų patirtis. Gyvenimo keliai eina ne
lygiagrečiai, o tolsta vienas nuo kito. Arba vienas aplenkia kita, o
atsilikęs nebespėja. Rezultatas: nebelieka bendrų interesų, namuose
vyrauja slogi tyla.
Partneris muša
Tai – priežastis, kuri skatina kaip galima ggreičiau padaryti išvadas.
Niekas neturi teisės mušti kito žmogaus, nebent gindamasis. Neįmanoma
gyventi kartu su smurtingu partneriu. Tokioje situacijoje belieka tik
greitai užbaigti partnerystę, galbūt pasikvietus į pagalba trečią
asmenį.
Vienas naudojasi visomis laisvėmis, kitas – jokiomis
Vienas – nuolat išvykęs, pramogauja, susitinka su draugais, mėgaujasi
savo hobiu, kitas – sėdi namie su vaikais. Arba vienas mano turįs
teisę flirtuoti su kuo pasitaiko, kitas kelia pavydo scenas,
partneriui vos tik nusišypsojus. Ar tai gali tęstis? Ilgainiui –
tikrai ne.
Partneris – nesąžiningas
Meilė reiškia pasitikejimą. Jeigu jo nėra, tai ilgainiui nebetenka
prasmės ir partnerystė.
Savaime suprantama, jog yra ir daugiau kitų priežasčių išsiskirti, kurios
lygiai taip pat atrodo svarbios ir esminės: psichoteroras, smurtas vaikų
atžvilgiu, nuobodulys, nuolatiniai kivirčai, pavydas, tuštuma, apmirę
jausmai. PPartnerystė kokia nuobodi ar skurdi ji bebūtu, suteikia ir tam
tikro komforto. Vakarų nereikia praleisti sėdint vienam ant sofos, galimas
nekomplikuotas seksas, mažesnės pragyvenimo išlaidos, vaikams suteikiama
darnios šeimos iliuzija, nusistovi draugų ratas, t. y., priprantama vienam
prie kito; santykiai turi tam tikrų privalumų, kurie nusveria trūkumus.
Tariant ciniškai – žmonės tuoj pat skirtųsi, jei gyvenimas dėl to
taptų toks nepatogus. Arba jei pro šalį praeitų kitas pasakų princas, kuris
garantuotų šiuos patogumus ir laiminga partnerystę. Tai būtu beveik taip
pat puiku, kaip ir laimingas loterijos numeris.
Tačiau galutinai praėjo laikai, kai norai pildydavosi kaip pasakose.
Nepasirodo joks pasakų princas, o jei ir pasirodo, tai po kurio laiko
paaiškės, kad jis – tik bjauri varlė. Todėl devizas tik vienas: pamirškite
pasakų princą ir pasirūpinkite savo ateitimi.
Kiekvienas išsiskiriantis asmuo
turėtų laikytis tam tikrų principų:
Dorumo su partneriu tol, kol jis žaidžia atviromis kortomis;
Garbingumo, kai bandote pagrįsti savo sprendimą;
Savigarbos, kurios neturėtumėte prarasti ir karštų ginčų metu;
Partnerio sielvarto supratimo;
Kiek įmanoma greičiau siekti erdvinės distancijos;
Atlaidumo savo jausmams ir baimei.
Frontai aiškūs; būtinas nuoseklumas
Dabar prasideda sunkiausias išsiskyrimo laikotarpis. Paliktasis
partneris dar kovoja su jausmų šoku ir nenori patikėti, kad meilė
baigėsi. Jis prašo leisti jam pasikalbėti, yra priblokštas, daug verkia,
jį ištinka nekontroliuojami įsiučio priepuoliai; norėdamas išgelbėti
judviejų santykius, siūlo derybas. Tačiau nesupranta, kad tas, kuris nori
išeiti ir jau tvirtai apsisprendė, atvirai tariant, nebėra pasiruošęs
deryboms. Jam reikalas užbaigtas, jis negalvoja apie galimą naują bendrą
pradžią.
Abu atsiduria tokioje situacijoje, kuri smarkiai gadina abiem
nervus. Visi kalba apie judviejų krizę, žodžio prašo tėvai bei draugai:
vieną jie gina, su kitu nesutinka. Aišku, kad tas kurį paliko, susilaukia
užuojautos. Jam to dabar labai reikia, be to, gerai, kad jis nesijaučia
vienišas. Kitu aaplinkiniai rūpinasi žymiai mažiau, nes jis laikomas kaltu
dėl to, kas įvyko.
Abiejų jausmai – chaotiški, abu beviltiškai jaučiasi. Tas, kuris
išeina, svyruoja tarp gailesčio, kaltės jausmo, priekaištų sau, gėdos,
palengvėjimo ir išsilaisvinimo. Tas, kuris lieka,- tarp sielvarto,
skausmo, įsiučio, gilios depresijos ir nedrąsios vilties. Bet koks
susitikimas pavirsta kančia, kadangi jis gali baigtis nekontroliuojamais
įsiučio protrūkiais. Nė vienas nesugeba gerai valdytis ir dažniausiai
partnerį paliekančiojo noras – kuo labiau atsiriboti nuo pastarojo. Tai
dažnai neįmanoma, tačiau žemiau pateikti punktai Jums turėtų padėti.
Rekomenduotinas elgesys:
1. Būkite nuoseklūs
Jei iš tikrųjų norite išsiskirti, teks iškentėti šią fazę. Niekada
buvusiam partneriui nesuteikite galimybės suabejoti savo rimtais
ketinimais palikti jį/ją. Akivaizdu, kad tai yra be galo sunku antrajam
partneriui, tačiau jis susidoros su tuo.
2. Niekuomet neskleiskite dviprasmiškų užuominų
Neikite su juo/ja į lovą, nors jis/ji apsipila ašaromis. Nesileiskite
gailesčio suvedžiojamas pasielgti taip, ko paskui pačiam ar kartu su
partneriu tektų gailėtis. Jeigu nebemylite partnerio, nemulkinkite jo.
Nes nieko nėra labiau žeminančio abiems partneriams, kaip suvaidinta
simpatija.
3. Neįžeiskite jos/jo sakiniu: “Mes galėtume likti draugais”
Kitas nenori jūsų draugystės, o nori meiles,- bet jos jus jam negalite
duoti. Įmanoma, kad tarp jūsų vėliau užsimegs draugystė, bet šioje
išsiskyrimo fazėje tai net nediskutuotinas ddalykas.
10 patarimų kaip palengvinti išsiskyrimą
1. Išsiskyrimą vertinkite kaip būtiną partnerio žingsnį, o ne kaip
priešišką Jums aktą.
2. Nekenkdama(s) kitam, domėkitės tik savo norais; išsiugdykite sveiką
egoizmą.
3. Išsilaisvinkite iš praeities, kryptingai žiūrėkite į ateitį.
4. Išnaudokite jėgas, kurias laimėjote išsiskyrimo dėka.
5. Nesistenkite sulaikyti partnerio – jis Jūsų nebemyli.
6. Atleiskite sau visas klaidas, susitaikykite su netikusiais
praeities sprendimais.
7. Pasimokykite iš savo klaidų, pabandykite išvengti senosios rutinos
naujame gyvenime.
8. Tapkite atsakinga(u) už savo gyvenimą – juk laikas tam jau seniai
pribrendo.
9. Mėgaukitės laisve pačiai(iam) spręsti, kaip atrodys Jūsų ateitis.
10. Taikiai sutarkite su buvusiu partneriu. Ir Jūs prisidėjote prie
išsiskyrimo.
Išsiskyrimas kaip šansas
“Širdies negalima sutaisyti.”. Ar tai tiesa? Ne, nes galima.
Skausmas dėl prarastos meilės netrunka amžinai; dėl to galite lažintis.
Išsiskyrimas yra žmogiškas procesas. Kas su juo susidoroja, gauna naujos
pradžios šansą. Be to, geresnėmis sąlygomis.
Iveikę išsiskyrimą, išmokote atsisakyti kito asmens, nebelaikyti
jo. Dėl to atsiradusi kančia kartais vadinama “gydančiąja” kančia. Nes
skausmingas nusivylimas atveria akis tikrovei: Jūs aiškiau suvokiate savo
ankstesnę partnerystę, save patį/pačią ir tai, kas Jus jaudina. Jūs
žengiate didelį žingsnį pirmyn, kadangi pats/pati išgyvenate tam tikrą
raidą. Tai nebūtu įmanoma be išsiskyrimo, be atsisveikinimo, be leidimo
partneriui išeiti.
Interpretuodamas pasaką “Varlė karaliene”, vienas vokiečių psichologas
pateikia daug “tipiškų” meilės ryšių struktūrų. Vyrai – varlės ir moterys
princesės: konsteliacija, sudaranti pagrindą problematiškai meilei. Nes
jų maksima – aš tave myliu, nes man tavęs reikia. Tuo tarpu teisingas yra
atvirkščias dalykas: man tavęs reikia, nes aš tave myliu.
Išsiskyrimas įvyko. Baikite gedėti ankstesnio partnerio, pradėkite
naują, pilnakraujį gyvenimą.