Sutrikusios protinės raidos vaiko charakteristika

SUTRIKUSIOS PROTINĖS RAIDOS VAIKO CARAKTERISTIKA

Aurelija Vaitkaitienė

Tiriamojo vardas, pavardė: Jonas Jurkus, gimęs 1999 metų vasario 15 dieną, Telšių mieste.

Tėvai:

Mama – Irena Jurkienė, 28 metų, dirbanti parduotuvėje valytoja, išsilavinimas – vidurinis.

Tėvas – Robertas Jurkus, 30 metų, dirbantis statybininku, išsilavinimas – profesinis.

Gyvenamoji vieta – Ventos g., Telšiai.

Mamos prsirgtos ligos: vaikystėje budingos ligos, vėjaraupiai, raudoniukė. Plaučių uždegimas, gripas, žalingų įpročių neturi.

Tėvo persirgtos ligos: vaikystėje budingos ligos, vėjaraupiai, kiaulytė. Darbe patirtos traumos. Žalingas įprotis – rūkymas. Alkoholio šeima nevartoja.

Ankstyvoji raidos anamnezė

Gimimo svoris: 4 kg 6600 g

Vaisius buvo išnešiotas, tačiau dėl perdidelio svorio nepavykęs normalus gimdymas užbaigtas Cezario pjūviu. Kurio pasekkoje ivyko sunki anoksija (pridusimas).

Dėl gimdymo traumos prasidėjo pavieluota motorinių funkcijų raida, tai pastebima buvo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kaip žvilgsnio fiksacija ir sekimas žvilgsniu. Jonas daug vėliau negu bendraamžiai kėlė galvutę (apie 5 mėnesį). Vėliau pradėjo sėdėti (apie metų laiko). Vaikščioti pradėjo apie metų ir 7 mėnesių.

Buvo pastebimi pusiausvyros, bei judesiu koordinacijos sutrikimai, sumažėjęs raumenų tonusas. Ligoninėje nustatyta cerebralinio paralyžiaus simptomai.

Bendrosios motorikos raidos ypatumai

Pusiausvyrai ttruksta stabilumo atliekant yvairius judesius.

Judesiai netvirti, „drebantys”, nesugeba vienu metu atlikti keleto judesių.

Eina įsikibęs, plačiai statydamas kojas. Žingsniai trumpi, netolygūs. Eisena nestabili.

Vaikui sunku lipti laiptais, negali šokinėti ant vienos kojos ar peršokti kliūtį. Kamolio nepaspiria, moka tik ji paridenti. <

SMULKIOSIOS MOTORIKOS YPATUMAI

Rankų pirštų motorika

Pieštuka ar kitą rašymo priemonė laiko supaudęs delne. Piešimas tolygus keverzojimui ir braukymui, dabar bando piešti rutuliukus ir juos jungti su keverzojimu ir braukymu (pvz. bandant paišyti žmogų). Nesugeba pakartoti piešiamo daigto, nemoka jungti figūros su pavizdžiu, kirpimo įgudžiai silpni. Sunkiai sekasi, nemoka kirpti nei pagal liniją, nei ratu. Nemoka lankstyti iš popieriaus, nei pagal pavizdį nei pagal žodinę instrukcija, jis popierių suglamžo į kamuoliuka.

Akies motorika

Sugeba užmergti po viena akį, pagal žodinę komanda ir tai jam labai patinka.

Pažintinės veiklos ypatumai

Sunkiai sukuapia dėmesį apmokėlės matu, sunkiai išlaiko dėmesį, tačiau labai domisi naujais daiktais, bet neilgai, nes truksta valios ypatumų savarankiškai atlikti užduotis. Jonas sugeba paklusti bet ne ilgam. Nesugeba derinti savo ir kolektyvo veiksmu, labiau ppripažysta individualu bendravimą.

Emocinės raidos ypatumai

Emocijų pobudis umus, nes berniukas labai įžeidus. Nori išskirtinio dėmesio savo asmeniui. Nenoriai bendrauja su nepažįstamais jam asmenimis. Pasireiškia verksmingumas.

Kalbos raidos ypatumai

Kalba supaprastintais žodžiais, vartoja daug tik jam ir tėvams suprantamų žodžių. Sakiniai trumpi irš dviejų, trijų žodžių. Kalba lėta, balsas monotoniškas ir aritmiškas. Sunkei derina giminę linksnį ir skaičių. Dagiau vartoja daiktavardį. Duotus nurodymus supranta. Žodynas pasyvus. Sunkiai taria garsus: Š, R, Ž. Lankosi pas lokopedą. Kalba labai mažai, tik kilus butinybei.

Žaidimų ypatumai

Žaisdamas mmieliausiai renkas tikrus daigtus, tai yra, rūbus, įvairius įrankius. Žaidžia ramius žaidimus, dažniausiai vienas. Žaidžia noriai, tačiau dažnai atsiskirdamas nuo grupės, o grupeja paklūsta kitų vadovavimui.

Tas pats žaidimas jam greitai pabosta, jis keičia žaidimo pobudį. Jam labiausiai patinka žaisti vienam.

Jo žaidimų pobūdis yra atkartoti kitų žmonių elgesį, jų veiklą, veiksmus. Dažnai mėgdžioja mamą, retkarčiais tėtį, dar rečiau kitus žmones.

Žaistamas beveik nekalba, kartais ką nors pasako bet tik jam vienam suprantama kalba, tai yra savo kalba. Žaisdamas nedainuoja.

Sensorinių sistemų raidos ypatumai

 Regos sistemos ypatumai

Rega truputi susilpnėjusi, nešioja akinius – 0,75 dioptrijos. Trumparegis.

 Klausos sistemos ypatumai

Klausa jautri, reaguoja į triukšmą. Patinka rami muzika, jos dažniausiai klausosi žaisdamas.

 Uoslės ir skonio sistemos ypatumai

Uoslė normali, jautrumas nei sumažėjes nei padidėjęs. Skonio receptoriai normalūs.

 Taktinė sistema

Lietimui nėra jautrus, liečiasi prie visu medžiagų, jas tirinėja ir smalsiai apžiūri.

 Oralinis taktinis jautrumas

Normalus. Valgo viską, labiausiai mėgsta šokoladą. Didelis seilėtekis. Yra sutrikęs kramtymas, rijimas.

 Vestibiulinė sistema

Bijo aukščio, maudydamasis nenardo, bijo. Supasi bet nenoriai.

 Kinestetinė sistema

Laiptais lipa nenoriai, nes jam sunku, nešokinėja, sunkei oreantuojasi erdvėje.

 Proprioceptinė sistema

Nera per daug jautrusodos paviršių spaudimui. Jaučia odos tempimą.

 Termoreguliacijos sistemos

Labai nemėgsta šalčio, patinka šiluma.

Savitvarkos įgūdžiai

Sunkiai sekasi apsirengti, nusirengti kiek lengviau. Jonas savarankiškai valgo tačiau jam kartais sunkiai sekasi susitvarkyti su stalo įrankiais, todėl kartais išbarsto maistą. Toletu moka nnaudotis pats be mamos pagalbos. Darbo įgūdžiai silpni, jis susitvarko savo žaislus.

Jonas atsikėlęs pasikloja lova su mamos pagalba susitvarko rūbus. Ji maudo mama, kaip jau ankščiau minėjau Jonui nelabai patinka vanduo.

Individualios savybės

Jonukas bijo tamsos, miega tik kai kambaryje uždegta šviesa. Domisi mašinelėmis.

Miega ramiai, atsikelia truputi pavargęs, miegodamas nekalba.

Apetitu Jonas nesiskundža valgo viska ir daug, tačiau valgo lėtai, ir tik tris kartus per dieną.

DĖMESYS

Užduotis Nr. 1

Pagal pavyzdį reikėjo nuspalvinti geometrines figūras

Atlikimas

Užduotį atliko teisingai. Spalvindamas pirmas dvi eilutes, prieš kiekvieną geometrinę figūtą žiūrėjo į spalvinimo pavyzdžius. O 3, 4, 5 spalvino sekančiai: iš pradžių nuspalvino visus kvadratėlius mėlynai, po to apskritimus – geltonai ir t.t.

Teisingai pastebėjo, kad vienas trikampis yra ne toks ir jo nuspalvino Baigiant darbą paklausė, kokia spalva jį spalvinti.

– raudona spalva

– žalia spalva

– oranžinė spalva

– mėlyna spalva – geltona spalva

– ?

Dėmesį sukaupė sunkiai, tiek ekspermento pradžioje, tiek pabaigoje. Sugebėjo išskirti trikampį, kurio spalvinti visai nereikėjo.

Užduotis Nr. 2

Valingam dėmesiui tirti daviau sekančias užduotis:

a) Viename lapelyje reikėjo išbraukti minusus.

b) Antrame lapelyje reikėjo išbraukti – n – raidę

Abi užduotis atliko teisingai, vidutiniškai per 90 sekundžių. Pirma užduotis buvo atlikta truputėlį greičiau.

Užduotis Nr. 3

Dėmesio paskirstymui daviau nupieštą varlę ir paprašiau nupiešti jį kita varlę. Tuo metu Jonui skaičiau pasaką apie varlytės nuotykius ..

Atlikimas

Berniukas užduotį atliko gerai. Nupiešė visas detales, kurias matė paveikslėlyje. Tinkamai parinko žalią spalvą.

Dėmesį Jonas paskirstė teisingai. Teisingai perpiešė ir smulkmenas. Želės kiekis atitinka mano piešinyje nupieštos žolės kiekį.

Užduotis Nr.4

Parodžiau ant lapelio parašytas šešias raides, tarpusavyje nesusijusias. Žiūrėjo 30 sekundžių ir paprašiau pakartoti.

Atlikimas

Paklausiau, po 30 sekundžių, kokias raides matė, išvardino LABRD. Paaiškinau, kad jis praleido vieną raidę V. Po 1 valandos pakartojau eksperimentą, berniukas pakartojo teisingai – LAVBRP.

Išvados

Jono dėmesys nevalingas. Sugeba ilgai išlaikyti dėmesį vienam daiktui. Dėmesio apimtis nėra siaura. Nuovargis neturi didelės reikšmės dėmesio sukaupimui, paskirstymui.

ATMINTIS

Užduotis Nr. 1

Parodžiau varlės, katės, bitės, pelės ir žuvytės paveikslėlius 20 sekundži. Paslėpiau juos ir paprašiau išvardinti tai ką matė

Atlikimas

Berniukas išvardino, kokius matė gyvūnus.

Šį ekspermentą aš skyriau regimajai atminčiai tirti. Todėl, kad Jonas atliko teisingai žduotį, galima teigti, kad regimoji atmintis išvystyta neblogai.

Užduotis Nr. 2

Girdimajai atminčiai tirti paskaičiau žodžių ir prašiau juos atkartoti.

Atlikimas

Buvo paskaityti žodžiai: spinta, gėlė, lėlė, akmuo, knyga, vilkas, saulė, vėjas, brolis, vanduo.

Po pirmojo paskaitymo pakartojo: gėlė, knyga, vilkas, saulė vanduo.

Po antrojo karto: gėlė, spinta, lėlė, knyga, saulė, brolis, akmuo.

Po 5 minučių pakartojo 5 žodžius. Po pirmojo karto berniukas įsiminė jam suprantamiausius, daugiau girdimus žodžius.

Užduotis Nr. 3

Paprasiau papasakoti nesenai matytą filmą.

Atsakymas

Filmą Jonas papasakojo gana

sėkmingai. Nusakė filmo pagrindinę mintį, turinį. Pakartojo keletą filmo veikėjų, pasakytų frazių.

Užduotis Nr. 4

Nieko nesakiusi, neperspėjusi, kad berniukas turi klausyti, perskaitau trumpą tekstą.

Atsakymas

Šiuo metodu norėjau ištirti berniuko nevaligą įsiminimą. Skaičiau pasaką, neliepus nieko jam įsiminti. Po valandos paprašiau papasakoti. Pasakojant mintys padrikos, nėra rišlumo. Nevalingas įsiminimas išvystytas labai silpnai.

Išvados

Atminties dėka vaikas fiksuoja ir apibendrina įgytą patirtį. Vyrauja mechaninė atmintis. Įsimena greitai, bet labai trumpam laikotarpiui. Netiksliai atgamina, nesugeba pasinaudoti turimomis žiniomis. Berniuko geriau išvystyta regimoji atmintis negu girdimoji. Geriau įįsimena tuos daiktus, kurie dažniau vartojami kasdieniniame gyvenime arba tuos, kurie sukelia gilesnes emocijas.

MĄSTYMAS

Užduotis Nr. 1

Padaviau šuns paveikslėlį ir paprašiau pasakyti šuns kūno sudedamąsias dalis.

Atlikimas

Berniukas lengvai jas išvardino: uodega, kojos, liemuo, galva, akys, nosis, snukis, (žolė?). Jis suprato, kad reikia viską išvardinti, kas yra paveikslėlyje.

Berniukas analizavo gerai, tik kartais reikėjo padėti, iškeliant tam tikrus klausimus.

Užduotis Nr. 2

Padaviau atskiras gandro kūno dalis ir paprašiau sudėti.

Atlikimas

Padaviau detales, paklausiau, ką galima iš jų sudėti. Berniukas atsakė, kad gandrą. Bet jį sudėti sekėsi ne kkaip. Dėjimo eiga ir rezultatas buvo neigiami. Detales sudėjo sekančiai.

Pasakiau, kad lieka viena detalė ir paklausiau, kas tai gali būti. Jis atsakė, kad kaklas. Gandrą vėl sudėjo neteisingai.

Taigi matyti, kad sintezuoti sekasi blogiau, negu analizuoti.

Užduotis Nr. 3

Daviau popieriaus lapą. su pparašytais žodžiais. Reikėjo prirašyti priešingos reikšmės žodžius.

Atlikimas

Prieš rašant daviau pavyzdžių ir išsiaiškinome, kas yra tie priešingos reikšmės žodžiai.

Breniuko konkretus mąstymas yra neblogas.

Užduotis Nr. 4

Daviau žvėrelių ir paukštelių paveikslėlius. Paprašiau juos suskirstyti į dvi ir tas grupes pavadinti. Daviau varnos, lapės, šarkos, vilko, begemoto, genio, zebro, meškos, dramblio, zylutės, gulbės paveikslėlius.

Atlikimas

Berniukas greitai be didelio vargo sudėliojo gyvūnus į dvi grupes.

Neprašomas išvardino šių gyvūnų pavadinimus. Vieną grupę apibendrinant pavadino žvėreliais, kitą grupę – paukščiai. Labiausiai patiko išsižiojęs begemotas.

Apibendrinti Jonas tikrai moka.

Užduotis Nr. 5

Pateikiau per pusę perkirptų dviejų gyvūnų dalis. Reikėjo jas sudėti.

Atlikimas

Užduotį atliko greitai, daug negalvedamas. Dar nesudėjęs pasakė, kad tai ežys ir šernas.

Ši užduotis Jonui, buvo per lengva, paprasta. Didelio susižavėjimo šia užduotimi jis neparodė.

Užduotis Nr. 6

Pateikiau paveikslėlį su klausimais.

Atlikimas

Paveikslėlyje bbuvo du klausimai: 1. Kas deda kiaušinius? 2. Kas duoda pieną?

Pirmam klausimui priskyrė: vištą, antį, žąsį. Antram klausimui: karvė, ožka. Tada paklausiau, ką daro kiaulė? Atsakymas: veda vaikus.

Užduotis Nr. 7

Parodžiau tris piešinėlius ir klausiau: ką tu juose matą?

Atlikimas

Pirmame ir trečiame paveikslėlyje berniukas pamatė visa tai, kas jame yra nupiešta. Trečiame piešinėlyje sustojo prie dubenėlio, nes nežinojo, kaip jį pavadinti.

Užduotis Nr. 8

Daviau perkeltinės reikšmės žodžių ir paprašiau juos paaiškinti.

Atlikimas

a) Beržinė košė – primušė, košė, kurią valgom.

b) Eina, lyg musę kandęs – įkando.

c) Grįžo kaip mmuilą prarijęs – pavargęs.

d) Darbas – laimės šaltinis – reikia dirbti.

e) Nelaimėje pažinsi draugą – geras draugas.

Berniuko mąstymas konkretus, sunkiai moka apibendrinti, nedaro išvadų, nesugeba lyginti panašių daiktų, blogai lygina kokybės atžvilgiu. Nesupranta perkeltinės žodžių reikšmės.

Išvados

Mąstymas konkretus. Analizuoja, tik kartais reikia pateikti papildomus klausimus. Analizuodamas sugeba išskirti esmę, pagrindines detales. Lyginimo operacijas atlieka ne visiškai tiksliai, reikia iškelti klausimus. Sunkiai nusako priežastinius – pasekminius ryšius. Mąstymas yra įnertiškas, kartais pasireiškiantis paviršutiniškumu.

VAIZDUOTĖ

Užduotis Nr. 1

Pateikiau paveikslėlius, užduotis – papasakoti tai, ką mato juose

Atlikimas

– Katinas eina užsidėjas lietsargį ir knygą turi. Saulė šviečia, lietus lyja.

– Katinas plaukia su laiveliu. Laivas iš lietsargio.

Užduotis Nr. 2

Pateikiau siužetinį paveikslėlį ir paprašiau papasakoti tai, ką jis mato

Atlikimas

Vaizduotė neišvystyta, nenusako net pagrindinių objektų, nenurodo jų veiksmo, nesugeba nustatyti ryšio tarp veiksmų ir reiškinių. Vaizduotė skurdi dėl mąstymo konkretumo. Vaizduotė pasižymi neryškumu, pasyvumu, ji pasireiškia pragmatiškai.

Vaizduotės ypatybės atsiskleidžia berniuko piešiniuose. Pasakojant nuo vieno objekto greitai pereina prie kito, nukrypsta nuo temos. Nesupranta perkeltinės prasmės, apibendrinančių sąvokų.

KALBA

Paprašiau perskaityti pasakėlę „Vaikučiai džiaugiasi“. Skaitė sunkiai, darė daug klaidų. Tarp konkretaus mąstymo ir neišsivysčiusios kalbos yra dvipusis ryšys: mąstymas sąlygoja kalbą. Pasakoja vientisiniais sakiniais, pralaidžia reikšmingas detales, nukrypdamas į smulkmenas. Pasakodamas siužetinį paveikslėlį, nurodo atskiras, nelogiškai susijusias siužeto detales. Dar sunkiau berniukas pasakoja kokia nors ppateikta tema. Jis naudojasi situacine kalba, kurioje rišlios, nuoseklios kalbos yra tik pradžia. Jonas mažai klausinėja, retai pats, savo iniciatyva, pradeda pokalbį. Domisi aplinka. Kalboje vyrauja vientisiniai sakiniai, ypač daiktavardžiai, išvardina daiktus ir veiksmus. Retai sakiniuose naudoja pažyminius.

Rašo švariai, tvarkingai. Neskiria – ė, e – ie-. Kartais neteisingai rašo galūnes vns. galininke ir dgs. kilmininke. Sunkiai sekasi teisingai rašyti – e, i, ia – žodžių galūnėse.

Daviau Jonui 5 žodžius ir prašiau sugalvoti būdvardžius. Šią užduotį atliko per 15 minučių.

IŠVADOS

Jonas sunkiai nustatopriežastinius – pasekminius ryšius. Sintezė – silpna. Mąstymas pasireiškia paviršutiniškumu, nenuoseklumu.

Jonas neblogai skiria spalvas. Suvokimai pasižymi netikslumu, skurdumu, paviršutiniškumu. Žinometų laikus.

Aplinkoje berniukas orentuojasi sunkiai. Savitvarkos įgūdžiai patenkinami.

Nelabai mėgsta skaityti knygas. Mėgsta nuotikinius filmus, pasakojimus išgalvotais pasakų motyvais.

Laisvalaikiu dažniausiai būna vienas. Sunkiai sekasi piešimas. Trūksta kūrybiškumo, kruopštumo. Mėgsta užsiiminėti pašaliniais darbais. Neigiamai reaguoja į barimus.

Ypatingai daug dėmesio skirti reikia berniuko darbiniams įgūdžiams ugdyti bei estetiniamauklėjimui.

Skirti daugiau įpareigojimų. Darbinę veiklą orentuoti ta linkme, kur jį labiau traukia, kas jam mieliau.