Šviesos psichologija
TURINYS
ĮVADAS 3
I. SPALVŲ TEORIJOS ISTORIJA 4
II. SPALVINIS MATYMAS, SPALVOS POJŪTIS 5
III. SPALVOS SUVOKIMAS 6
IV. SPALVŲ MATAVIMAS 7
V. SPALVOS POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAI 8
VI. MADINGOS SPALVOS 10
VII. SPALVŲ TERAPIJA 11
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13ĮVADAS
Norint sukurti kažką įspūdingo neužtenka žinoti, jog žalia spalva
yra žalia, o geltona – geltona. Ypač jei kuriamas objektas yra reklaminis.
Tenka atsakyti į daugybę klausimų: kokia turi būti pagrindinė spalva, kaip
spalvos turi būti tarpusavyje derinamos, kokią įtaką jos turės žmonėms,
kokią spalvą ar spalvas geriau pasirinkti bankui, o kokias cirkui. Reklamos
ir dizaino pasaulyje mmokslas apie spalvas ne taip seniai tapo labai svarbiu
ir reikšmingu. Tarpusavyje netikėtai susijungia lyg ir nesuderinami
dalykai: spalvos, marketingas, psichologija.
Spalvų švytėjimas lemia mūsų jausmus. Pastebėta, kad žolelių
arbatos spalvotose pakuotėse neretai pasirenkamos spontaniškai pagal
nuotaiką.
Kosmetikos firmos taip pat naudojasi spalvų poveikiu. Žalios
spalvos kremai skirti jaunatviškai (spuoguotai) odai, raudonos ir oranžinės
spalvų kremai – subrendusiai odai.
Maudynės mėlynos spalvos vandenyje atpalaiduoja. Siekiant
pailsėti, atgauti jėgas geriausia keletą dienų pabūti žalumoje arba prie
jūros. Meditacijai idealiai tinka patalpos, spinduliuojančios aiškumą ir
ramybę: šviesiomis sienomis ir kuo mažiau ddaiktų.
Kaip matome spalvos mus lydi kiekviename žingsnyje. Taigi šio
darbo tikslas – išnagrinėti spalvų poveikį žmogui.
Žinant iškeltą tikslą reikia atlikti tokius uždavinius:
1. Išsiaiškinti spalvų teorijos ištakas.
2. Išnagrinėti spalvų matymą, supratimą, suvokimą.
3. Apibrėžti spalvų matavimą.
4. Išanalizuoti sspalvos poveikį savijautai, bei spalvų terapiją. I. SPALVŲ TEORIJOS ISTORIJA
Šiaip tai spalvos supratimas visada yra įtakojamas aplinkos
konteksto. Šiame nuodėmingame pasaulyje gal tik dangus neturi ribų. Visa
kita jas turi. Spalva sąlyginai priklauso ir nuo paviršiaus – ar jis
matinis, blizgus, nelygus ir t.t. Galų gale daiktai sudaro grupes, kurios
išdėstytos erdvėje ir tai taip pat veikia spalvas.
Pabandykime panagrinėti spalvų sąveikas. Truputis istorijos. Per
paskutiniuosius 150 metų daugybė spalvų teoretikų ir praktikų bandė
analizuoti spalvas bei tai, kaip mes jas priimam. Apžvelkime kai kurias
teorijas, kurios yra pripažintos ir mūsų laikais.
Ševlerio (1786 – 1889 m. gamyklos, gaminančios dažus Paryžiuje,
direktorius. Galima sakyti padėjo pradmenis spalvų mokslui) teorijos:
1. Ryškios, kontrastingos spalvos, paimtos protingomis
proporcijomis nekeičia savo atspalvio. Atvirkščiai, jos viena kitą
paryškina. O paimtos smulkiomis dalimis ir chaotiškai išmėtytos erdvėje
sukuria naują, gan nemalonią spalvą.
[pic]
2. Spalvos, esančios šalia spalvų rate, turi tendenciją maišytis
ir kurti naują spalvą.
[pic]
Vilhelmas von Bezoldas. XIX a. audinių dizaineris, pastebėjęs, kad
pakeitus nors vieną piešinio spalvą, piešinys pasikeičia kartais
neatpažįstamai.
Pavyzdyje matome, kaip pakeitus fono spalvą iš geltonos į juodą,
pasikeičia kai kurių spalvų dominavimas.
[pic] [pic]
Dar geriau matosi šis efektas šiuose paveikslėliuose, kur
pasikeičia tik juostelių spalva – iš mėlynos į geltoną. Spalvos vizualiai
visiškai pasikeičia.
[pic][pic]
Džozefas Albersas (1888 – 1976 m.). Pramoninio dizaino ir meno
akademijos narys. Skyrė ypatingą dėmesį spalvų supratimui bei įsisavinimui.
Teigė, kad priklausomai nuo aplinkos vieną ir tą pačią spalvą mes
suprantame, kaip atskirų atspalvių.
Pirmame pavyzdyje matome vadinamąjį „vampyro“ principą, kai
piešinys sudarytas iš 3 spalvų. Mes priimame 4 spalvas.
[pic]
Antrame viskas atvirkščiai – 3 spalvos priimamos kaip dvi.
[pic] II. SPALVINIS MATYMAS, SPALVOS POJŪTIS
Didelę informacijos apie išorinį pasaulį dalį žmogus gauna jutimų
pagalba, 90% žinių- matymo pagalba. Supančius daiktus, žmones, peizažą,
galima identifikuoti ir nenaudojant spalvų- į pagalbą pasitelkiant formą,
judesį, tekstūrą, “šviesaus- tamsaus” sąvoką. Tačiau spalva gerokai
praplečia daiktų apibūdinimo spektrą. Kultūros antropologų tyrimai parodė,
kad maždaug 8% vyrų bei 0,5% moterų neskiria spalvų, fino- ugrų tautos
spalvų neskiria dar rečiau.
Tam, kad apsirastų spalvos pojūtis, šviesos impulsas regos organų
pagalba turi pasiekti mūsų smegenų regos centrą. Šviesa gali sklisti
tiesiogiai iš šviesą skleidžiančio objekto, pavyzdžiui, saulės ar dirbtinio
šaltinio; taip pat atsispindėti nuo šviesos neskleidžiančio objekto arba
prasiskverbti per šiuos objektus. Akies tinklainė priima konkretų šviesos
impulsą bei signalo ar impulso pavidalu siunčia jį į smegenis.
Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regos organų
sistema pas visus mus vienoda. Ji veikia tiesiog nuostabiai – žmogaus akis
skiria apie 10 milijonų atspalvių. Akies obuolyje esančių fotoreceptorių
dėka mes matome atspalvius. Skirtingu stiprumu dirginant raudonai, žaliai
bei mėlynai spalvai jautrius kūgelius, atsiranda tam tikros chromatinės
spalvos pojūtis. Esant vienodiems impulsams, priklausomai nuo impulso
stiprumo mes matome achromatines spalvas- baltą, pilką arba juodą. III. SPALVOS SUVOKIMAS
Nors matymo pagalba gauname didžiausią informacijos kiekį bei pas
visus mus regos organų sistema veikia taip pat, mūsų pojūčių ir jausmų
pasauliai yra skirtingi. Tai sąlygoja mažiausiai trys faktoriai: skirtingas
akies jautrumas, sinestezija bei spalvinių pojūčių vertinimas per suvokimo
filtrus Tik suvokimo proceso eigoje patirti įspūdžiai susilieja į vieningą
visumą.
Akies jautrumas nusakomas kaip mažiausio regos pojūčiui sukelti
reikalingo dirgiklio dydis. Akies jautrumas vystosi ir, priklausomai nuo
amžiaus, gali kisti. Senstant akies jautrumas trumpabangėms spalvoms
mažėja, vaikams gi violetinės ir mėlynos spalvos atrodo ryškesnės nei
pagyvenusiems žmonėms.
Yra žmonių, kurie ir garsus, raides bei datas mato spalvotai.
Kvapas, skonis ir skausmas taip pat gali sukelti spalvos pojūtį. Tokia
pojūčių asimiliacija vadinama sinestezija. Sinestezijos priežastys kol kas
nėra išaiškintos, bet nustatyta, kad šis reiškinys iš tikrųjų egzistuoja,
nėra viso labo vaizduotės vaisius. Surinkta daug įrodymų, patvirtinančių
jog visi vaikai iki metų amžiaus yra sineztikai. Tyrinėtojų manymu, pojūčių
asimiliacija pasitaiko vienam iš 2000 žmonių.
Dauguma mūsų neasimiliuoja pojūčių, bet vis tiek regėjimu
suvokiamą spalvos pojūtį veikia mūsų gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimo
skalė bei mąstymas. Žmogus mato tik tuos už jo regėjimo lauko ribų esančius
daiktus, kurie jį domina, t.y., tai, į ką nukreiptas jo žvilgsnis. Nors
mūsų regėjimo laukas gana platus, bet informaciją apie stebimą objektą
suteikia tik viena vieta- geltonoji dėmė.
Akies tinklainėje išsidėstę apie 130 milijonų šviesos receptorių,
kurie perduoda gautą informaciją regos nervui ir po to toliau į galvos
smegenis. Galutinį tašką pasiekia tik svarbia laikytina informacija, visa
kita atsijojama. Mūsų sąmonę pasiekia tik viena gautos informacijos dalis
iš dešimties milijonų, o atmintyje išlieka tik viena šimtoji sąmonę
pasiekusios informacijos dalis.
Vertinamoji matymo pojūčio pakopa, arba tai, kaip spalvos veikia
mūsų savijautą, suteikia neapibrėžtoms savybėms praktinę vertę. Šios
savybės vadinamos neapibrėžtomis, nes kyla iš intuityvių spalvinių
pergyvenimų ir yra neišmatuojamos. IV. SPALVŲ MATAVIMAS
Spalvą nusakančios savybės, kurios gali būti išmatuotos įvairiais
instrumentais, yra spalvinis tonas (bangos ilgis), šviesis ir sodrumas
(arba chromatiškumas).Mokslo sritis, tirianti tikslias spalvines sistemas
bei spalvos matavimą, vadinama kolorimetrija.
Nuo to laiko, kai 1810 metais dailininkas P.O. Runge pirmą kartą
pabandė trimis charakteristikomis apibūdinti spalvą, jo “spalvinis rutulys”
buvo papildytas dauguma įvairiausių spalvos sistemų. Dėl šios priežasties
kito ir vartojama terminologija. Labiausiai paplitusios spalvos
charakteristikos nusako pagrindinį spalvos toną (raudona, geltona), taip
pat- šviesi/tamsi, blanki/ryški. Terminas šilta/šalta patikslina spalvos
toną, o blizganti/matinė charakterizuoja paviršiaus kokybę.
Spalvos suvokimas ir jos matuojamosios charakteristikos ne visada
visiškai tiksliai sutampa dėl trijų priežasčių: metamerijos, spalvos
pastovumas ir spalvos interaktyvumas. Metamerija reiškia, kad dviejų
paviršių spalva gali būti vienoda, bet gali skirtis jų atspindimų bangų
ilgis. Skirtumas pastebimas tik keičiant spalvos šaltinį. Pavyzdžiui,
dienos šviesoje sienos ir
palangių spalva gali atrodyti visiškai vienoda, o
esant dirbtinei šviesai- pastebimai skirtis.
Esant dideliam spalvos interaktyvumui, tos pačios spalvos
šiltumas, ryškumas bei blizgesys, priklausomai nuo fono ar šalia esančios
spalvos, gali stipriai skirtis.
Mus supa spalvotas pasaulis. Žmogaus spalvų suvokimas priklauso
nuo šviesos šaltinio, objekto, kuris atspindi šviesą, stebėtojo akių ir
centrinės nervų sistemos (5 pav.). Atsispindėjusios nuo objekto šviesos
šaltinio elektromagnetinės bangos akies tinklainėje paverčiamos
neuroniniais signalais, kurie per optinį nervą pasiekia centrinę nervų
sistemą. Todėl objekto spalva priklauso ne tik nuo objektyvių aplinkos
savybių, bet ir nuo sstebėtojo subjektyvių savybių. Pavyzdžiui, bitės, katės
suvokia visai kitas spalvas negu žmogus.
Spalvų matavimas (kolorimetrija) paremtas matomų elektromagnetinių
bangų (380 nm – 780 nm diapazone) energijos matavimu ir spalvinių
koordinačių nustatymu pasirėmus standartinio stebėtojo kolorimetrinėmis
funkcijomis. 5 pav. parodyta, kaip atrodo spalvos pagrindinių spalvų x, y
koordinačių plokštumoje.
Tačiau išmatavus spalvas, galima pasakyti tik kokią objekto spalvą
matys stebėtojas, jeigu tas objektas yra tamsiame fone ir apšviestas
standartiniu šviesos šaltiniu. Spalvų suvokimas labai priklauso nuo
aplinkos sąlygų. To paties objekto spalva atrodys skirtinga esant įvairiam
fonui (6 pav.), esant ddienos ar dirbtiniam apšvietimui.
Visur, kur susiduriame su spalva, pavyzdžiui, vaizdų pateikimo ir
apdorojimo technikoje, dizaine, tekstilės pramonėje, svarbu numatyti, kokią
spalvą žmogus suvoks realioje aplinkoje. Pvz., televizijos ekrane idealiai
perteiktas gamtovaizdis bus kitaip suvokiamas, nes jis bus matomas visai
kitoje aplinkoje nei originalusis. Taigi būtina ištirti žmonių spalvų
suvokimo mechanizmus ir kuriant naujus prietaisus atsižvelgti į šias
suvokimo ypatybes. V. SPALVOS POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAI
Spalvos poveikis nustatomas remiantis aprašomų įspūdžių analize.
Matuojamas kokybiškai skirtingų spinduliavimų poveikis mūsų fiziologinei
būklei- kraujo spaudimui, pulso dažniui, hormonų kiekiui ir judesių
greičiui. Nuo mus supančių paviršių atsispindintis šviesos pluoštas mūsų
kūnus veikia gerokai silpniau nei monochromatinis spinduliavimas, jis
labiau veikia mūsų emocinį ir psichologinį stovius. Geriausiai yra ištirti
ilgabangio raudono bei trumpabangio mėlyno spinduliavimo poveikis žmogui.
Be kita ko, eksperimentų būdu nustatyta jog stiprus spalvinis dirgiklis
iššaukia mūsų.
Raudona
Raudona yra pati ryškiausia ir labiausiai dėmesį patraukianti
spalva. Vaikai, būdami egocentriški, mėgsta ryškiai raudoną spalvą.
Suaugusiuosius ji taip pat tarsi pripildo žadinančia energija. Dizaineriai
dažnai savo naujų idėjų ir projektų pristatymui naudoja būtent raudoną
spalvą, kadangi ryškiai raudonos detalės prikausto dėmesį net pačioje
neutraliausioje aplinkoje. Naudojant raudoną spalvą galima sukurti galingus
efektus. Ji gali pagyvinti aplinką, sukurti jaukumą bei padaryti objektą
elegantišku. Maži raudoni objektai ir detalės atrodo ypatingai kompaktiški
ir malonūs. Dideli raudoni paviršiai atrodo liepsnojantys, net deginantys
ir gali atrodyti per daug agresyviai.
Psichologiškai raudona- dirginanti bei gyvinanti spalva,
priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių raudona gali suaktyvinti bei
suteikti jėgų, optimizmo bei skatinti bendravimą arba sukelti nervingumą ir
nerimą. Kadangi raudona spalva veikia kaip stimuliuojantis dirgiklis, ji
skatina kūrybingumą, bet visai nepadeda idėjų įgyvendinimui.
Veikiant raudonai spalvai pakinta laiko pojūtis bei atsiranda
sunkumo pojūtis. Raudonai oranžinė laikoma pačia erotiškiausia spalva, ji
menkina gebėjimą susikaupti, sukelia miglotas mintis. Tinkamą rimtiems
apmąstymams aplinką sukuria šalti raudonos spalvos tonai. Tamsiai raudona
laikoma ramia ir simpatiška spalva, sukuriančia šventinę bei solidžią
aplinką.
Geltona
Geltona yra pati šviesiausia, labiausiai spinduliuojanti bei
švytinti iš visų spalvų. Tik labai nedaugelis žmonių gali pasakyti, kad
geltona yra jų mėgiamiausia spalva. Pastebėta, kad ji labiausiai patinka 17-
19 metų jauniems vyrams.
Lyginant su daugybe raudonų tonų, geltonų tonų yra gerokai mažiau.
Intensyvi geltona spalva daugeliui yra per ryški ir įkyri, vargina
bei stiprina nuovargį nuo miesto triukšmo. Švelni geltona spalva veikia
visai priešingai- šildo, džiugina, sukelia saulėtumo iliuziją. Labiausiai
priimtina yra šilta, lengva ir draugiška oranžinio atspalvio geltona.
Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, taigi labai
tinka pataisyti nuotaikai bei depresijai nugalėti. Geltona aktyvina smegenų
veiklą ir skatina naujos informacijos įsisavinimą. Ji patraukia dėmesį,
didina žmogaus komunikabilumą, teigiamai veikia naujos informacijos
įsisavinimą. Tačiau geltona spalva vargina akis, ilgalaikis jos poveikis-
sumažėjęs gebėjimas susikaupti.
Mėlyna
Mėlyna- patikimiausia ir labiausiai mėgstama spalva. Mes visada
įsivaizduojame jūrą ir dangų mėlynus (nors tikrovėje jie nebūtinai mėlyni).
Stebint iš šalies, dominuojanti mūsų planetos spalva- mėlyna. Mėlyna spalva
mums patinka, nes alsuoja švara ir ramybe. Labai dažnai naudojama mėlynos
ir baltos spalvų kombinacija. Egzistuoja daugybė mėlynos spalvos tonų-
pradedant dangiškai žydra ir baigiant giliu nakties mėliu- taigi jos
poveikio diapazonas taip pat labai platus.
Mėlynos spalvos detalės daro objektą lyg erdvesniu, vėsesniu,
sodriai mėlyna- ryški ir kilminga, tamsi pilkai mėlyna spalva gadina
nuotaiką ir veikia slegiančiai.
Daugeliui žmonių mėlyna spalva asocijuojasi su saugumu. Mėlyna
nevargina aki.ų.
Žalia
Žalia yra pati artimiausia gamtai ir statiškiausia spalva. Ji-
viena iš trijų pačių mėgstamiausių spalvų. Jei mėlyna laikoma svajotojų
spalva, tai žalia labiausiai turėtų tikti užtikrintiems žmonėms,
realistams. Skirtingai nei mėlyni atspalviai, žali tonai skirstomi ne tik į
šviesius- tamsius ir ryškius- blankius, bet ir į šiltus- šaltus. Geltonai
žalia yra šilta spalva, mėlynai žalia- šalta.
Tipiška žalia spalva veikia neutraliai ir raminamai, nors ir ne
taip stipriai kaip mėlyna. Žalia daugeliui sukelia užuovėjos ir saugumo
jausmą. Žalios spalvos fonas apriboja erdvę, suteikia ramybės ir tikrumo.
Melsvai žali atspalviai sukuria dalykinę atmosferą, tinka akims,
jų nevargina ir neakina. Žaliai pilka spalva daugeliui sukelia
paralyžiuojančio tingumo jausmą. Gelsvai žalia spalva jaunina bei nuteikia
pavasariškai džiaugsmingai ir viltingai. Priklausomai nuo paviršiaus,
intensyvumo, konkretaus žmogaus bei aplinkybių, žalia gali suteikti tiek
patogumo, tiek ir sukelti blogą nuotaiką.
Psichologiškai žalia spalva veikia tartum gaivinantis pavasaris,
suteikia švaros, šviežumo ir atsinaujinimo pojūtį. Žalia spalva skatina
susikaupimą ir apmąstymus. VI. MADINGOS SPALVOS
Spalvų mada atspindi žmonių ir epochos supratimą apie grožį,
gyvenimo būdą, taip pat ir tikslingumą. Bėgant laikui, spalvų mada kinta, o
ja ssekantys žmonės tarsi patys interpretuoja mados įgeidžius ir taip kuria
legendą.
Senovės Ivanų šventovėse buvo naudojami šviesiai žali, žydri ir
šviesiai rožiniai atspalviai. Buvo tikima, kad jie stiprina sveikatą.
Raudonmedžio baldai pabrėždavo svarią visuomeninę padėtį.
Po antrojo pasaulinio karo interjere dominavo švelnūs vaikiški ir
auksiniai atspalviai. Taip buvo siekiama per karą savo namus praradusiems
žmonėms sukurti saugumo ir namų jaukumo įspūdį.
Spalvų pasirinkimą, spalvinį skonį gali lemti ne tik žmogaus
tautybė, jo socialinė padėtis, gimimo vieta ir istorinė kilmė, bet netgi
gamtinės ir klimatinės jo gyvenamosios vietos sąlygos.
Skirtingose geografinėse zonose esančių pastatų ir interjerų
spalviniai sprendimai skiriasi dar ir dėl fiziologinio prisitaikymo prie
saulės šviesos proceso: išaiškinta jog tropinių zonų gyventojai dažniau
renkasi šiltus ir ryškius atspalvius; šiaurės šalyse madingesni šviesūs ir
švarūs, šaltesni ir švelnesni atspalviai, pasteliniai sprendimai. Mūsų
klimato zonoje rekomenduojama į šiaurę išeinančioms patalpoms naudoti
šiltus atspalvius, į pietus išeinančioms patalpoms- šaltus atspalvius.
Sąmoningas madingos spalvos pasirinkimas parodo kas mes esame šiame
pasaulyje, taip pat ir tai, kuo mes norėtume būti. Spalvų pasirinkimas ir
jų tarpusavio derinimas išduoda tai, kaip mes vertiname save, kaip mes
jaučiamės ir norėtume jaustis. Šioje postmodernistinėje epochoje pasirinkti
tradiciniai sprendimai gali byloti apie romantišką natūrą, taip pat ir apie
norą pasirodyti amžinų vertybių šalininku. Žmogus, besirenkantis
madingiausias spalvas greičiausiai nori pasirodyti naujamadišku.
Su gamta susiliejantys ir pereinamieji atspalviai laikomi
tradiciniais, meninei aplinkai
būdingos neįprastos kombinacijos ir
kontrastai- naujovėmis.
Baltos spalvos gaivumą rekomenduoja pabrėžti žaliai salotiniais ir
švelniai rožiniais atspalviais.
Balta spalva su įvairių spalvų detalėmis ir objektais paskutiniu
metu vis labiau margus puslapius Internete.
Amžiną, solidžią pilką spalvą patariama papildyti paslaptingu
purpuriškai violetiniu arba neblėstančią meilę simbolizuojančiu rožiniu-
alyviniu atspalviu.
Kuriant spalvinę aplinką reikia atsižvelgti į tai, jog šalia
negali dominuoti dvi lygūs spalviniai paviršiai. Antram paviršiui
rekomenduojama naudoti achromatines spalvas, t.y., įvairius pilkus ir
baltus atspalvius. Dominuojant dviems lygiems spalviniams paviršiams žmonės
greičiau pavargsta ir teigiamas spalvų poveikis veikiau virsta spalviniu
trukdžiu. Keičiant spalvų šviesumą- tamsumą- sodrumą bei apšvietimą spalvos
gali veikti visiškai priešingai. VII. SPALVŲ TERAPIJA
Sunkios depresijos atveju naudojami medikamentai. Pastaruoju metu
dažniau gydyme taikoma-šviesos ir spalvų terapija, ypač jei depresija
susijusi su metų laikais ( pvz., žiemos depresija ). Šviesos terapija
naudinga ir kūdikiams, ir vaikams, ir suaugusiems. Šviesos ir spalvų
terapija, kaip ir dauguma natūralių gydymo priemonių, aktyvina savaiminį
žmogaus sveikatos atsistatymą, stiprina jo imuninę sistemą, gerina medžiagų
apykaitos procesus ir padidina energijos atsargas. Todėl kūno audiniai gali
pasisavinti daugiau deguonies. Šviesa tiesiogiai veikia nervų galūnėles,
energijos mediatorius ir visą nervų sistemą. Būtent dėl to didelei daliai
pacientų skausmas greitai sumažėja ir pan.
Kartu galima naudoti psichoterapiją. Svarbu-suprasti ir atjausti
vaiką, sergantį depresija; įgyti jo pasitikėjimą.
Pasak J. W. Goethe:“Spalvos veikia sielą, jos gali sukelti
jausmus, emocijas ir mintis, kkurios mus ramina arba jaudina, liūdina arba
džiugina“. Ypač gerai susipažinę su spalvų galia yra meno žmonės, kurie
jomis išreiškia savo mintis ir jausmus.
Jeigu jūs vis dar manote, kad spalva nėra susijusi su jūsų
nuotaika ir emocine būsena, siūlau atlikti mažą eksperimentą: paimkite
baltą popieriaus lapą ir pabandykite dažais nupiešti 4 jausmus: džiaugsmą,
meilę, viltį, liūdesį. Esu įsitikinusi, kad spalvos bus tikrai
skirtingos. Šis mažas eksperimentas yra svarbus ir diagnostiniu požiūriu,
siekiant įvertinti vaiko ar paauglio emocinę būklę, depresijos sunkumo
laipsnį.
Ypač šviesos ir spalvų terapija tinka ir yra mėgstama mažųjų
pacientų, kurie pasižymi lakia vaizduote ir yra linkę į fantazijas. Spalvos
padeda vaikams išreikšti stiprius jausmus-agresiją, neapykantą, skausmą.
Kai kuriuos jausmus vaikas tiesiog “paslepia“ spalvose ( pvz., jei vaikas
piešia vien juoda spalva, tai rodo, jog jį labai slegia nerimas, yra
apėmusi stipri baimė, liūdesys. O gal tas vaikutis pasigenda tėvelių meilės
ir šilumos?..).
Jeigu jus neramina vaiko emocinė būklė, kreipkitės į specialistą,
nes užsitęsusi depresija gali paskatinti savižudybę. IŠVADOS
1. Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regos
organų sistema pas visus mus vienoda.
2. Nors matymo pagalba gauname didžiausią informacijos kiekį bei
pas visus mus regos organų sistema veikia taip pat, mūsų pojūčių ir jausmų
pasauliai yra skirtingi. Tai sąlygoja mažiausiai trys faktoriai: skirtingas
akies jautrumas, sinestezija bei spalvinių pojūčių vertinimas per suvokimo
filtrus.
3. Spalvą nusakančios savybės, kurios gali būti išmatuotos
įvairiais instrumentais, yra spalvinis tonas (bangos ilgis), šviesis ir
sodrumas (arba chromatiškumas).
4. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai,
kaip mes suvokiame spalvą.
5. Pastaruoju metu dažniau gydyme taikoma-šviesos ir spalvų
terapija, ypač jei depresija susijusi su metų laikais ( pvz., žiemos
depresija ).
6. Spalvos turi įtakos tiek žmogaus psichologinei, tiek
fiziologinei būsenai. LITERATŪRA
1. Juvencijus, LAPĖ. Gediminas, NAVIKAS. Psichologijos įvadas.
Vilnius, 2003.
2. Maria, FURST. Psichologija. Vilnius, 1998.
3. Wilhelm, WUNDT. Psichologijos pagrindai. Vilnius, 2004.
4. Prieiga internete: www.psichologija.lt
www.spalvupasaulis.lt
