Temperamento įtaka bendravimo kokybei

TURINYS

TURINYS 2

ĮŽANGA 3

BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI 4

TEMPERAMENTO ĮTAKA 4

Nuo ko priklauso tai, ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? 5

Sangvinikas 5

Flegmatikas 6

Melancholikas 7

Cholerikas 7

IŠVADOS 9ĮŽANGA

Mus supa įvairūs gamtos objektai bei pačių žmonių sukurti daiktai. Tačiau pati beprotiškiausia, kasdieninė mūsų aplinka yra žmonių aplinka. Šeimoje ar darbe, kelionėje ar poilsio vietose – visur mus supa artimi ir tolimi,pažįstami ir nepažįstami žmonės.

Ši žmonių aplinka tokia mums svarbi ir reikšminga, kad be jos iš viso neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo. Nykus ir pasibaisėtinas vienišumas, ryšių praradimas su žmonėmis. Kiekvienas mes pasiilgę kitų šilumos ir draugystės, kiekvienas ssiekiame bendrauti su mums artimais žmonėmis, dalintis su jais mintimis ir išgyvenimais. Neatsitiktinai poetas Justinas Marcinkevičius rašė, kad “mes nė vienas nemokame būti vienas”.

Tačiau su vienais yra lengva bendrauti,o su kitais ne. Tarp žmonių kartais imame neskirti žmogaus. Todėl ir su kitu žmogumi kartais palaikome tokius formalius ryšius, kaip ir su aplinkos daiktais. Tačiau pamiršdami, kad kiekvienas šalia mūsų esantis žmogus yra nuostabus nepakartojamas pasaulis.

Bendravimas :

• Suartina žmones, taip pradedame pasitikėti savimi ir kitais;

• Bendraudami mes pamatome savo ir kitu charakterį;

• Padeda išsipasakoti, kkai būna sunku.

Taigi, mes negalime atsiskirti nuo pasaulio, nuo kitų bėdų ir rūpesčių, o turime juos užjausti, paguosti. Vadinasi bendravimas yra mūsų kasdienybė. Tačiau turime žinoti su kuo ir kaip reikia kalbėti. Čia prieisime ir prie temperamento. Išsiaiškinsime temperamento reikšmę bbendravimo kokybei.BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI

• Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai, o kiti sunkiai?

• Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą?

• Kodėl vieni esame namisėdos, o kitiems reikia minios draugų?

• Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime?

• Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti?

Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. Tų savybių dariniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai, kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Žinia, kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime, kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. Beje, reikia pažymėti, kad ta sąsaja abipusė: daugelio aasmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to, kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. Bendravimas, kaip ir pats asmuo, kinta, nes žmogaus lemtis – augti ir bręsti taip nepaliaujamai, kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. Svarbiausia yra tai, kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro), bet psichologinė branda ir jaunystė (taip, taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas.

Bendravimas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Jis kyla jau pačioje gyvenimo pradžioje. IIš tikrųjų be bendravimo su žmonėmis negali būti normalaus psichinio žmogaus vystymosi. Tai įmanoma tik grupėje, kolektyve. Praktiškai žmogus visados yra kelių kolektyvų narys.

Remdamasis tuo, kad visada ir visur individas gyvena asociacijoje su kitais žmonėmis, mokslininkai daro išvadą, jog bendravimas turi lemiamą įtaką žmogaus vystymuisi.TEMPERAMENTO ĮTAKA

Temperamentas – tai pastoviausia psichinė savybė, įgimta ir mažai kintanti. Ji sudaro pagrindą greičiau ir lėčiau formuotis įvairiems charakterio bruožams. Psichologai pabrėžia svarbiausią temperamento ypatybę – žmogaus psichinės veiklos dinamiką, dažnai ją lygindami su upėmis. Viena jų srauni, vingiuota, greita, putojanti kriokliais, o kita rami lygumos upė. Jos labai skiriasi savo tėkmės greičiu, triukšmingumu, veržlumu ir kitomis savybėmis, priklausančiomis nuo gamtinių sąlygų.

Labai skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis temperamento savybės dažnai pasireiškia tuo pačiu būdu. Ir abiturientų išleistuvėse ir laikant egzaminą, ir išgyvenant artimo žmogaus netekimą ar išdavystę, ir draugaujant, mylint – visuomet įžvelgsime tą patį temperamentą, nes tai pastoviausia asmenybės psichinė savybė.

Temperamentu žmonės domisi nuo seno. Žodis “temperamentas” reiškia “dalių santykį”, proporcijas. Mat senovės mokslininkai manė, kad temperamentas priklauso nuo žmogaus organizme esančių skysčių (kraujo, tulžies, gleivių) santykiu. Žmogaus, kurio organizmo skysčių sudėtyje vyravo kraujas (lotynų kalbos žodis “sanquis”), temperamentas buvo pavadintas sangviniškuoju. Mišinys, kuriame vyravo gleivės (graikų kalbos žodis “flegma”), pavadintas flegmatiškuoju temperamentu. Organizme vyraujant geltonajai ttulžiai (graikų kalbos žodis “chole”), turėsime choleriškąjį temperamentą, o vyraujant juodajai tulžiai (iš graikų kalbos žodžio “melaina chole”) – melancholiškąjį temperamentą.

Suprantama, ši antikinio mokslo sudaryta temperamentų klasifikacija nepaaiškina temperamentų pagrindo. Tačiau mėginimas išskirti žmonių tipus yra įdomus beje, tai daroma iki šiol. Šiuo metu daugiausia aiškinama, kad temperamentas priklauso nuo fizinės žmogaus konstitucijos, vidaus sekrecijos laiukos veiklos arba nuo nervų sistemos savybių santykio. Buvo padaryta išvada, kad yra 4 pagrindiniai nervų sistemos tipai:

1. stiprus, nepusiausvyra;

2. stiprus, pusiausvyra, judrus;

3. stiprus, pusiausvyra, lėtas;

4. silpnas.

Šie nervų sistemos tipai sudaro fiziologinį temperamentų pagrindą.Nuo ko priklauso tai, ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais?

Gali būti, kad pirma mintis, kuri ateis jums į galvą, perskaičius šį klausimą bus tokia: nuo to koks tai žmogus, kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi.

Vadinasi, tai, kaip mes bendrausime, visų pirma priklausys nuo to, kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti, kokį elgesį skatina, palaiko, kokį – ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų nepritarimo. Esame skirtingi ir iš prigimties, todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės – temperamentas.Sangvinikas

Sangvinikas – tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokiu problemų. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais, nors kaip ir cholerikas, greičiau yra kalbantis iir veikiantis nei besiklausantis žmogus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai, tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. Sangvinikas – tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas, ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas, kai reikia užmegzti reikalingus ryšius, tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti.

Pavyzdys. Septyniolikmetės Vidos ryškios sangvinikės, dešimtos klasės mokinės, charakteristika. Vida gyva, judri mergaitė. Ji nuolat juda pertraukos metu, prieidama čia prie vienų, čia prie kitų draugių ir iš karto įsijungia į pokalbį. Pamokų metu suole taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge, reaguoja į kiekvieną smulkmeną. Greitakalbe atsakinėjant pamokas, mokytojai prašo neskubėti. Jos jausmai, nuotaikos nepastovios. Mokykloje ir už jos ribų turi daug draugų, pažįstamų, lengvai su jais bendrauja, yra mėgiama.

Kokių problemų kyla Vidai galvojant apie savo elgesį, bendraujant su žmonėmis? Be abejonės, teigiamas dalykas, kad ji lengvai bendrauja su žmonėmis, palaiko gerus santykius. Tačiau šitaip ji gali nueiti ir paviršutiniškų ryšių keliu, prie nieko ilgiau nesusimąstydama.

Patarimas: jai svarbu būti pastovesnei, išsiugdyti patvarius, tvirtus interesus, vengti paviršutiniškumo bendraujant su žmonėmis.Flegmatikas

Flegmatikas – tai žmogus, kuris

galvoja ramiai, nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. Tai pasyvaus temperamento tipas. Bendraudamas su kitais, flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Tai labai vertinga savybė, nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema – patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai, tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. Mat, jis nesišvaisto žodžiais, gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo – tai tikrai ištesės.

Pavyzdys. Šešiolikmečio Viliaus, 9 klasės mokinio charakteristikoje rašoma: “Vilius aukštas, gerai fiziškai įsivystęs. Tačiau nejudrus, mmažakalbis, lėtų reakcijų. Neaktyvus, atsakinėja vangiai. Mokosi lėtai, bet atsakinėja lėtai, todėl mokykloje ne viską suspėja padaryti ko reikalaujama. Pertraukų metu nekalbus, pats nekalbina kitų. Draugų mažai turi.” Vilių sunku ir prajuokinti, ir supykinti. Jo jausmai mažai atsispindi veide, judesiuose.

Net ir konfliktinėje situacijoje jo ramybė, susikaupimas, pastovumas yra vertingos savybės, kurios apsaugo nuo išsišokimų, nesusivaldymo. Tačiau jo lėtumas apsunkina bendravimą su vienmečiais ir suaugusiais, sudaro prielaidas pasyvumui, o neretai ir tingumui.

Patarimas: flegmatikui labai svarbu greitinti savo reakcijas, įsitraukti į aktyvią vveiklą. Ypač jam naudinga sportuoti, priversti daugiau ir greičiau veikti. Taip jam bus lengviau bendrauti su žmonėmis, greičiau viską įsisavins.Melancholikas

Melancholikas – tai pasyvus žmogus, linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų, kuriuos įžvelgia aplinkoje. Tai liūdnas, su skausmu ir baime žvelgiantis į aateitį, kuri jam, anot jo, nieko gero nežada. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. Siekdamas išvengti skausmo, kylančio iš susidūrimų su “storžieviškais” aplinkiniais, flegmatikas linkęs laikytis toliau nuo visų. Tai uždaras, nemėgstantis didesnių susibūrimų, nelaimingas žmogus. Tačiau reikia pripažinti, kad žmogui norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę, melancholikas – jam puikiausia draugija.

Pavyzdys. Penkiolikmečio Vytenio charakteristika: ”Fiziškai išsivystęs vidutiniškai, pabalęs, nejudrus. Pamokose sėdi ramiai, tačiau labai įsitempęs ir sunerimęs. Pakviestas atsakinėti nurausta, išsigąsta. Atsakinėdamas varžosi, kalba tyliai. Labai jautriai reaguoja į pastabas, pergyvena ilgai. Sunkiai bendrauja su vienmečiais, draugų neturi, jis dažnai vienišas, nedrįsta prieiti prie draugų, jam nedrąsu didesniame ddraugų būryje, nes varžosi, nes nepasitiki savimi.

Tačiau Vytenis yra labai jautrus kitiems, atsargus, apsisvarstantis. Dėl šių savybių bendraujantiems su juo yra patrauklus. Tačiau jam nelengva. Jis gerai žino kultūringo elgesio taisykles, nori jų laikytis, tačiau dėl varžymosi, nepasitikėjimo sunkiau bendrauja su žmonėmis.

Patarimas: kad nesukeltų melancholikui nepasitikėjimo savimi, mažavertiškumo jausmą, jam labai svarbu išsiugdyti aktyvumą, pasitikėjimą savo jėgomis.Cholerikas

Choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamu, todėl aplinkiniai yra linkę jo privengti. Jis dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos, su kuriais jis bbendrauja. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti, kad jo žodis, gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. Apskritai, jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus, todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. Paklusti jam yra sunku, nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas, todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla, ir jis į tai numoja ranka, užsidegęs jau nauja iniciatyva. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. Įdomiausia tai, kad būdamas energingas optimistas, jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina.

Pavyzdys. Ryški cholerikė yra aštuoniolikmetė Rūta. Vaikystėje buvo užsispyrusi, nemėgo žaisti su lėlėmis, o su berniukais spardė futbolą. Ji staigi, energinga, veikli, greitai ir stipriai susijaudina, garsiai kalba. Judesiai staigūs, kalboje girdisi įsakymo gaidos, greitai susiginčija, nemėgsta prisipažinti buvusi neteisi. Su darugais dažnai konfliktuoja.

Patarimas: bene svarbiausia būtų cholerikui išsiugdyti “elgesio stabdžius”, tai yra išmokti valdyti savo jausmus, kontroliuoti poelgius, tada bus lengviau bendrauti su žmonėmis, mažiau kils konfliktinių situacijų.IŠVADOS

Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku, vienareikšmio atsakymo nėra. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. Pvz., cholerikas nepamainomas, kai reikia labai greitai spręsti ir veikti, sangvinikas -draugystėje, flegmatikas – pasikalbėjime, o melancholikas &– paliūdėjime. Reikia prisiminti, kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai, tačiau jų santykis – skirtingas, todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. Be to, temperamentas nėra lemiamas veiksnys, įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. Tai greičiau tik ,,gruntas“ ant kurio aplinka ir pats žmogus ,,tapo“ savo nepakartojamą asmenybę.

Būtų labai paprasta bendaruti su žmonėmis, ir galėtume išvengti daugelio klaidų, jeigu žmogaus išorėje taip ryškiai atsispindėtų jo charakteris.

Žmonių bendravimas – veidrodis, rentgenas, padedantis pažinti save. Bendraujančių reagavimas į vienas kito išvaizdą, savybes, poelgius kiekvienam leidžia pajusti savo vertę arba trūkumus.

Patarimas:bendraudami su kitais žmonėmis darbe, šeimoje, gatvėje, turime būti jiems jautrūs ir žmoniški, pastabūs ir atidūs, pagarbiai elgtis su žmogumi – tai pirmiausia jį suprasti ir atjausti, neužgauti jo ir neįskaudinti, neapkalbėti ir nežeminti, nemenkinti, nebūti išdidžiamir pasipūtusiam bendraujant.

Taigi, norėdami būti kultūringi žmonės, pirmiausia turime :

• išmokti subtiliai vertinti kitą žmogų;

• bendrauti su juo kaip su unikalia, nepakartojama, aukščiausia vertybe;

• reikia nugalėti siaurą, pragmatinį požiūrį į kitą žmogu.

LITERATŪRA

1. KTU Benravimo psichologija 2000

2. Elgesio kultūra Vilnius “Mintis” 1980

3. Dėstytoja C.Lapkuvienė. Psichologijos bendravimo konspektas

4. Myers. Psichologija. 2000.