Vaikų mąstymo raidos tyrimas
Laboratorinis darbas
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MĄSTYMO
RAIDOS TYRIMAS
Darbo vadovė:
Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
1. Metodika 5
1.1 Tiriamieji 5
1.2 Tyrimo metodika 5
1.3 Tyrimo procedūra 5
2. Rezultatai ir jų aptarimas 6
Išvados 9
Literatūra 10
Priedai 11
Įvadas
Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių skirtingų psichologijos mokyklų tiriamų problemų. Domėjimasis mąstymu neblėsta ir šiais laikais. Mąstymas, psichologiniu aspektu, yra psichinis procesas, pažinimo veikla. „Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks mąstymo apibrėžimas: „individo pažintinės veiklos procesas – apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimas (Psichologijos žodynas, 1993, p. 161). Taigi psichologiją domina visos mąstymo rūšys, visi mąstymo procesai, kurie atsiranda ir vyksta nuo pat kūdikio gimimo iiki suaugusio žmogaus mirties, t.y. visą žmogaus raidos etapą (Kaffemanas, 2001). Šio tyrimo metu bus domimasi vaiko mąstymo raidos ypatumais, kokiais proto veiksmais vaikas jau sugeba operuoti ir kaip tais veiksmais naudojasi atliekant tam tikras užduotis.
Kognityvistas J. Piaget buvo vienas iš pirmųjų, kuris labai didelį dėmesį kreipė į vaiko pažintinę raidą ir tuo pačiu į jo mąstymo raidą. Jo nuomone, vaiko pažintinių procesų ir mąstymo raida yra ne pastiprinimo iš aplinkos rezultatas ar išmoktų dalykų kiekio atspindys, bet daugiau ji ppriklauso nuo kokybiškai pasikeitusių vaiko sugebėjimų. Piaget teigė, kad pagrindinis mąstymo raidos tikslas yra visiška mąstymo loginė pusiausvyra, kurią galima pasiekti tik formalaus mąstymo stadijoje. Taigi, anot jo, vaiko mąstymas ir vystosi link šitos stadijos.
Kol vaikas pasiekia formalaus mąstymo sstadiją jis turi pereiti dar tris stadijas: sensomotorinę, priešoperacinę, konkrečių operacijų. Sensomotorinėje stadijoje (nuo gimimo iki 2 metų) vaikas pardeda įsisąmoninti, kad objektai egzistuoja, nors jų ir negali matyti. Priešoperacinėje stadijoje (2-6m.) vaikas pasauliui pažinti pradeda naudoti simbolinį mąstymą. Mąstymas tampa egocentriškas. Pasiekęs konkrečių operacijų stadiją vaikas (7-11m.) supranta ir taiko logines operacijas ir principus savo patirčiai ar suvokimui paaiškinti. Nuo 12 metų paauglys ar suaugęs žmogus turėtų mąstyti abstrakčiomis ir hipotetinėmis sąvokomis, taip pasiekiama formalių operacijų stadija (Žukauskienė, 1996).
Tyrimo tikslas naudojant „Ketvirtas nereikalingas“ metodiką nustatyti vaikų mąstymo vystymosi dėsningumus ir išsiaiškinti ar vaikai jau sugeba diferencijuoti bendrus ir esminius daiktų požymius ir tuo remiantis klasifikuoti.
Tyrimo uždaviniai:
1. Palyginti šešiamečių ir aštuonmečių sugebėjimą klasifikuoti daiktus.
2. Nustatyti ar vaikai sugeba išskirti bendrus iir esminius daiktų požymius, ir tuo remiantis ar sugeba juos suklasifikuoti.
3. Išsiaiškinti kaip vaikai argumentuoja savo pasirinkimą.
1. Metodika
1.1 Tiriamieji. Tyrime dalyvavo dvylika ????? pagr. mokyklos mokinių: šeši paruošiamosios klasės mokiniai, kurių amžiaus vidurkis – 5,7 metai ir šeši tos pačios mokyklos antros klasės mokiniai, kurių amžiaus vidurkis yra 7,8 metai.
1.2 Tyrimo metodika. Tyrime buvo naudota „Ketvirtas nereikalingas“ metodika. Metodiką sudaro aštuoni užduočių variantai. Kiekviename užduočių variante yra po keturis paveikslėlius, trys iš jų yra kokiu tai bruožu susiję tarpusavyje, o vvienas paveikslėlis šiai grupei nepriklauso. Ši metodika naudojama tirti vaikų sugebėjimą diferencijuoti bendrus ir esminius daiktų požymius, ir tuo pagrindu atlikti klasifikacijos veiksmus.
1.3 Tyrimo procedūra. Kiekvienam tiriamajam rodomas paveikslėlis, kuriame nupiešti keturi daiktai (2 priedas). Vaiko klausiama: „Kurį iš čia nupieštų keturių daiktų tu išbrauktum kaip netinkantį prie trijų likusių? Paaiškink kodėl?“ Kiekvienam tiriamajam pateikiama po aštuonis užduočių variantus.
Eksperimentatorius protokole (1. priedas) fiksuoja vaiko nurodytą daiktą ir žodinį paaiškinimą.
Toliau skaičiuojami turimi duomenys, o gauti rezultatai pateikiami lentelėse.
2. Rezultatai ir jų aptarimas
Pirmiausia palyginsime abiejų tiriamųjų grupių rezultatus. Taigi pirmoje lentelėje pateikiami kaip vaikai pirmoje ir antroje grupėse susidorojo su pateikta užduotimi. Lentelėje pateikta kiek tiriamųjų abiejose grupėse teisingai ir neteisingai išsprendė užduotis.
Užduotys Teisingai (I grupė) Teisingai (II grupė) Neteisingai (I grupė) Neteisingai (II grupė)
1. 5 5 1 1
2. 5 5 1 1
3. 4 6 2 0
4. 5 6 1 0
5. 6 6 0 0
6. 5 5 1 1
7. 4 4 2 2
8. 4 6 2 0
1 lentelė. Tiriamųjų teisingai ir neteisingai išspręstų užduočių lyginamoji lentelė.
Šioje lentelėje pateikti duomenys parodo, kad abiejų grupių tiriamieji, tiek šešiamečiai, tiek aštuonmečiai, gerai išsprendė visas pateiktas užduotis. Visi darė labai mažai klaidų. Tik gal truputėlį sunkiau sekėsi šešiamečių grupei išskirti nereikalingą objektą iš keturių pateiktų daiktų. Abiejose grupėse nebuvo padaryta daugiau nei po dvi klaidas sprendžiant kiekvieną užduotį. Tiek visi šešiamečiai, tiek aštuonmečiai teisingai išskyrė penktos užduoties nepriklausantį grupei daiktą. Vienodas skaičius tiriamųjų (po du) kiekvienoje grupėje sukliuvo spręsdami septintą užduotį. Šitie ttiriamieji išskyrė tai šalmą, tai teisėjo kepurę kaip netinkamus grupei, teigdami, kad čia ne kepurės. Tikriausiai juos suklaidino, tai, kad vaikai savo aplinkoje dažnai arba visai nenaudoja šių dviejų daiktų.
Kiek išsamiau rezultatai pavaizduoti pirmame paveiksle. Šitas paveikslas gerai išskiria kiek tiriamųjų teisingai ir neteisingai išsprendė pateiktas užduotis.
1. pav. Tiriamųjų abiejose grupėse išsprendusių teisingai ir neteisingai lyginamasis grafikas
Paveikslas parodo, kad vienodas skaičius šešiamečių ir aštuonmečių išsprendė teisingai pirmą, antrą, penktą, šeštą ir septintą užduotis. Galime teigti, kad tiek šešiamečiai, tiek aštuonmečiai sugeba gerai klasifikuoti gyvūnus, automobilius, daržoves. Nereikalingų objektų išskyrimas tiriamiesiems nesukėlė labai didelių problemų. Aštuonmečiai puikiai suklasifikavo elektroninius buities prietaisus ir muzikos instrumentus, nė vienas šios grupės tiriamasis nesuklydo.
Taigi, tiek šešiamečiai, tiek aštuonmečiai sugeba labai gerai išskirti nereikalingus daiktus iš vienu kokiu tai bruožu susijusių daiktų grupės.
Antroje lentelėje pateikiama šešiamečių gauti rezultatai išsprendus visus pateiktus aštuonis užduočių variantus.
Tiriamieji Užduotys
1 2 3 4 5 6 7 8
1. 2 4 4 2 4 4 4 4
2. 4 3 4 2 4 2 1 2
3. 4 4 2 2 4 4 4 2
4. 4 4 4 3 4 4 4 3
5. 4 4 4 2 4 4 4 2
6. 4 4 2 2 4 4 3 2
2 lentelė. Šešiamečių grupės tiriamųjų rezultatai
Šešiamečių grupėje yra tik vienas tiriamasis (penktas), kuris teisingai įveikė visas užduotis. Jam puikiai ir be jokių sunkumų sekėsi suklasifikuoti visus objektus. Argumentai, kodėl pasirinko būtent tą objektą, o ne kitą, buvo labai aiškūs ir logiški. Pvz., trečioje užduotyje netinka lova, nes ji yra baldas, o likę daiktai yra elektros prietaisai. Tris klaidas padarė antras šios grupės ttiriamasis. Šitam tiriamajam dar buvo sunku suklasifikuoti tinkamus objektus. Paaiškinimai, kodėl pasirinko neteisingą objektą buvo logiški, bet buvo kreiptas dėmesys ne į pačius esminius objektų bruožus. Pvz., „Netinka trečia transporto priemonė antroje užduotyje, nes ji tik parduotuvėse tesivažinėja“ arba „netinka antras žaisliukas, nes jis yra dėžutėje“. Apskaičiavus visus šešiamečių duomenis galima teigti, kad vaikai gerai klasifikuoja objektus, sugeba konkrečiai ir tiksliai paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tą ar kitą daiktą, kaip netinkamą grupėje.
Aštuonmečių grupės rezultatai nelabai daug skiriasi nuo pirmos grupės narių rezultatų. Čia du tiriamieji (antras ir trečias) teisingai išsprendė visas užduotis. Beveik visi likusieji suklydo tik po vieną kartą.
Užduotys
Tiriamieji 1 2 3 4 5 6 7 8
1. 4 4 4 2 4 1 3 2
2. 4 4 4 2 4 4 4 2
3. 4 4 4 2 4 4 4 2
4. 1 4 4 2 4 4 4 2
5. 4 2 4 2 4 4 4 2
6. 4 4 4 2 4 4 1 2
3 lentelė. Aštuonmečių grupės tiriamųjų rezultatai
Pastebėta, kad visi aštuonmečiai vaikai labai gerai išskiria esminius daiktų bruožus, sugeba diferencijuoti ir tuo remiantis suklasifikuoti daiktus. Jei kuris nors vaikas ir suklydo išskirdamas ne tą objektą iš grupės, tai tik todėl, kad likusius suklasifikavo pagal kitą, nors ir ne esminį, bruožą. Pvz., pirmoje užduotyje vaikas atmetė kaip nepriklausomą grupei kiškį, teigdamas, kad jį dažniausiai galima pamatyti laisvėje arba šeštoje užduotyje netinka robotas, „nes jis yra elektroninis ir ne žmogiškas“.
Taigi tiek šešiamečiai vaikai, tiek aštuonmečiai sugeba puikiai diferencijuoti esminius objektų bruožus ir tuo remiantis nesunku atlikti daiktų klasifikaciją. Paaiškinimai konkretūs ir tikslūs. Vaikai
lengvai nusako, ne tik fizinius daiktų bruožus, bet ir funkcijas, rūšis.
Išvados
• Šiuo atveju skirtumas tarp šešiamečių grupės rezultatų ir aštuonmečių grupės rezultatų nėra didelis ir reikšmingas. Taigi, tiek aštuonmečiai, tiek šešiamečiai gerai sugeba klasifikuoti daiktus.
• Vaikai tiksliai, aiškiai ir logiškai argumentuoja savo pasirinkimą.
Literatūra
1. Kaffemanas, R. (2001) Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto leidykla.
2. Psichologijos žodynas (1993) V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
3. Žukauskienė, R. (1996) Raidos psichologija. V.: Valstybinis leidybos centras.
Priedai
1. Priedas.
Tyrimo protokolas
Tiriamieji Užduočių variantai Vaikų pastabos Bendras teisingų atsakymų sk.
1 2 3 4 5 6 7 8
1.
2.
.
2. Priedas. Užduotys.
pateikti paveikslelius
