vertybiniu orientaciju ypatumai ir sasajos su zalingais iprociais
TURINYS
Įvadas…………………………3
1 VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ SAMPRATA…………………..5
1.1 Vertybinių orientacijų rūšys…………………………5
1.2 Vertybinių orientacijų formavimasis……………………..6
2 VERTYBINIU ORIENTACIJŲ YPATUMAI……………………8
1.1. Vertybinių orientacijų ypatumų tyrimai įvairiose šalyse…………….8
1.2. Vertybinių orientacijų įtaka žalingiems įpročiams………………11
3. METODIKA…………………………14
4. REZULTATAI…………………………15
5. REZULTATŲ APTARIMAS…………………………22
IŠVADOS…………………………25
Literatūros sąrašas…………………………26
Priedai…………………………27Įvadas
Žmogaus gyvenimas keičiasi labai greit, su kiekviena diena, valanda ir minute. Bet visais laikais žmonėms buvo svarbios vienos ar kitos gyvenimo vertybinės orientacijos. Kaip ir gyvenimas, vertybinės orientacijos keitėsi, priklausomai nuo laiko ar įvykių, bet vertybinių orientacijų sistema atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomenės sąmonės prizmę, visada buvo vienas iš individo pasaulėžiūros kkomponentų.
Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį įtakoja vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena, bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimo sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema. Pagal V. A. Jadovą, gyvenimo pozicija, interesų kryptingumas, vertybinė orientacija, socialinė nuostata, subjektyvus požiūris, dominuojanti motyvacija – visa tai yra sinonimai, apibūdinantys asmenybės dispozicijas. (Ядов В. А. „Саморегуляция и прогнозирование социального поведения личности“. Ленинград. 1983)
Visuomenėje galima išskirti tokias gausias vertybinėmis orientacijomis sritis: ppinigai, draugystė, šeima, religija ir moralė, politika ir socialinė organizacija, meilė ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruožai ir darbas. (Raths Louis E. Values and teaching, A Bell and Howell Company. 1999.)
Kiekviename gyvenimo periode vertybinės orientacijos yra skirtingos, pirmiausia priklausomai nuo mmažiaus. Pasak daugelio psichologų paauglystės tarpsnio raidos uždaviniai yra brandesnių santykių su aplinkiniais kūrimas.
Socialinės vertybinės orientacijos gali būti materialios ir nematerialios. Jos apima kiekvieną objektą į kurį individas gali reaguoti, sudaryti požiūrį. Socialinės vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, aspiracijas, moralines normas, švietimą, mokslines teorijas, tradicijas. Vertybinės orientacijos įvairiems asmenims yra nevienodai svarbios, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybines orientacijas, nes bet kokios grupės individai susiduria su panašiais poreikiais ir panašiomis situacijomis.
Vyresniųjų klasių mokiniai ruošiasi sudėtingam ir atsakingam suaugusiojo gyvenimui. Kaip taisyklė šis periodas tenka vėlyvosios paauglystės periodui. Šis laikotarpis gana dažnai yra vadinamas sunkiu, pereinamuoju, problemišku, konfliktiškų audrų ir stresų laikotarpiu, paaugliams tenka apsispręsti kas jam yra svarbu, tenka dažnai keisti požiūrį į kai kuriuos dalykus, atitinkamai keičiasi iir jų vertybės ir vertybinės orientacijos. Paauglystėje žmogus yra ypač jautrus permainoms, kitų žmonių įtakoms bei kitiems aplinkos faktoriams, nes šiame raidos etape yra labai svarbus ego identiškumas, nepriklausomybė ir savarankiškumas. (Хьелл Л., Зиглер Д. Теории личности. СПб.: Питер, 1997)
Ypač paauglystėje iššūkis ar grėsmė vertybinei orientacijai reiškia grėsmę asmenybės ego. Dėl šios priežasties vertybinės orientacijos yra ginamos. Pažeidimas ar nepaisymas sukelia giluminę nesaugią būseną. Vertybinė orientacija jiems yra atramos taškas gyvenime, kuris įprasmina veiklą. Atramos taško netekimas gali iškreipti paauglių vveiklą, požiūrį į gyvenimą, kas gali turėti neigiamų pasekmių. (Aramavičiūtė V. Vyresniųjų mokinių vertybių internalizacijos būklė ir kaita. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. Vilnius: Gimtasis žodis. 2005)
Šiuolaikinis gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, tuo pačiu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną besivystančią asmenybę. Jauno žmogaus vertybių sistemoje, per paskutinius dešimtmečius, įvyko labai žymūs pokyčiai. Visų pirma socialinio gyvenimo sferoje: sumažėjo šeimos įtaka, išaugo skyrybų skaičius. Masinių informacijos priemonių vystymasis sumažino bendravimą šeimoje, skatina žmones orientuotis į naujas vertybes, keičia įprasto, tradicinio elgesio modelį. Padidėjęs mobilumas, nauji įgūdžiai gali sąlygoti vertybinių orientacijų formavimąsi. (Čiužas A. Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. VPU. Vilnius. 2005)
Mano manymu ši tema yra labai a.ktuali, nes šiuolaikinis pasaulis labai permainingas, o su juo keičiasi vertybinės orientacijos ir jų sistemos. Todėl labai įdomu yra ištirti kokios yra šiuolaikinio jaunimo vertybinės orientacijos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tokių tyrimų yra atlikta nedaug.
Darbo tikslas – išsiaiškinti vyresniųjų klasių moksleivių vertybinių orientacijų ypatumus ir nustatyti jų sąsajas su žalingais įpročiais.
Uždaviniai
1. Išstudijuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią pasirinktos temos problemas.
2. Nustatyti vertybines orientacijas, vyraujančias merginų ir vaikinų tarpe.
3. Išnagrinėti ar skiriasi vyresniųjų klasių merginų ir vaikinų vertybinių orientacijų struktūra.
4. Išsiaiškinti sąsajas tarp vyresniųjų klasių mokinių vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių.
Hipotezė
Tikėtina, kad egzistuoja ryšis tarp vyresniųjų kklasių mokinių vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių egzistuoja ryšis.
1. Vertybinių orientacijų samprata
Sociologijos požiūriu vertybinė orientacija – tai vidinė asmens charakteristika. Vertybinės orientacijos tam tikroje žmonių grupėje priklauso nuo vertybių, kurios yra paplitusios visuomenėje. Žmogus gyvenime remiasi patirtimi, auga, mokosi. Patirtis susiklosto į tam tikrus psichikos darinius – požiūrius, vertybes, įtakojančias asmens elgesio kryptį. (Theodorson G. A., Theodorson A. G., Modern Dictionary of Sociology, New York. 1989.)
Psichologai teigia, kad vertybinė orientacija – tai individo dorovinių, socialinių, politinių, estetinių, socialinių politinių, estetinių nuostatų sistema. Tai pastovi asmenybės savybė, susijusi su siekiamu idealu. Vertybinė orientacija – programuoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausią žmogaus veiklą, lemia elgesio kryptį, vieną ar kitą poelgį ar net atskirą veiksmą. Atspindi visuomenės, kuriai individas priklauso, ideologiją ir kultūrą.
Socialiniai psichologai tiria socialinių grupių vertybines orientacijas, kurios susidaro bendroje reikšmingoje veikloje ir lemia grupės narių požiūrį į įvairius socialinius reiškinius. (Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993)
1.1. Vertybinių orientacijų rūšys
Vertybinės orientacijos bandomos klasifikuoti įvairiai, nelygu koks klasifikavimo kriterijus.
Vertybinės orientacijos yra trijų rūšių:
1. Poreikius tenkinantys objektai.
2. Priemonės vertybiniams objektams pasiekti.
3. Sąlygos vertybiniams objektams pasiekti tam tikromis priemonėmis.
Pavyzdžiui, jei esant maisto poreikiui duona yra vertybinis objektas, tai darbas reikalingas duonai pagaminti yra vertybinė priemonė, o turėti sėklos, žemės, darbo įrankių, kurių pagalba duona ppagaminama yra vertybinės sąlygos.
Vertybės yra skirstomos į pagrindines ir nepagrindines, aukštesnes ir žemesnes, tikrąsias ir įsivaizduojamas. Pagrindinėmis laikomos gyvenimo, estetinės, dorovinės, politinės, pažintinės, religinės vertybės. Filosofo N. Hartmann požiūriu, dvasinių vertybių pasaulį sudaro etinės, estetinės, pažinimo vertybės. Jo bendraamžis M. Scheler skyrė hedonistines, gyvenimo, dvasios ir šventybės vertybės, dorovinių neberasdamas. Kiekviena bendroji vertybių kategorija gali būti skaidoma į specialesnes vertybės. Gyvenimo vertybių kategorijoje randa vietą ir laimė. Žmogaus gyvenimo pilnatvės ir laimės vertybė yra aukščiausioji vertybė.
Amerikiečių psichologas E. Fromm aprašo keletą neproduktyvių vertybinių orientacijų.
Produktyviosios vertybinės orientacijos:
Imlioji vertybinė orientacija – šios orientacijos žmogui budingas įsitikinimas, kad visko, kas yra gera, šaltinis gludi išoriniame pasaulyje.
Išnaudotojiška vertybinė orientacija – šios vertybinės orientacijos žmogui būdingas įsitikinimas, kad visų gėrybių šaltinis yra išoriniame pasaulyje, o ne juose.
Kaupimo vertybinė orientacija – žmonėms su tokia vertybine orientacija svarbus daiktų kaupimas, laikymas. Jis net nenori kažko įgyti naujo savu gyvenime.
Rinkos vertybinė orientacija – šios vertybinės orientacijos skiriamasis bruožas – savęs traktavimas, kaip objekto, kaip pr.ekės.
Produktyvioji vertybinė orientacija – tai ir orientacija ir idealas. Produktyvumas suprantamas kaip gebėjimas panaudoti savąsias kūrybines jėgas, savyje glūdinčias galimybes.
(Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams)
1.2. Vertybinių orientacijų formavimasis
Kokiu būdu žmoguje atsiranda vertybinės orientacijos? Daugelis pasakys, kad jos
yra įskiepijamos nuo mažens, tačiau vertybinių orientacijų formavimasis – tai ilgas ir sudėtingas procesas.
Vertybinės orientacijos gali formuotis šeimos, bendraamžių, mokyklos įtakoje. Tai yra sudėtingas, kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Jam atlikti, reikia daug eksperimentų – bandymų, pastabumo, atrankos, įvertinimo, galiausiai žinių.
Taigi, tėvai, tiksliau šeima yra esminiai vertybinių orientacijų kūrėjai ir orientyrai jauno žmogaus pasaulėžiūroje. šeima yra pati brangiausia žmonių grupė, pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Jo gyvenimas prasideda ir baigiasi šeimoje, o joje įgyta patirtis atsiliepia visa gyvenimą. Taigi neginčijamai ppirmoji institucija, kuri formuoja vertybines orientacijas yra šeima. Net neabejojama, kad individas, jaunas žmogus, o vėliau ir subrendęs pilietis vertybes atsineša iš tėvų.
Jaunimo vertybinė orientacija didžiaja dalimi priklauso nuo patirties šeimoje. O jau kokios vertybės deklaruojamos, priklauso nuo pačios šeimos. Šeima atlieka empirinė funkcija – vaikas joje susikuria savotišką šeimos modelį, kuriuo daugiau mažiau remiasi ateityje. Ir galutinė ankstyvosios aplinkos įtaka, tėvų auklėjimo sekmė ar nesekmė pasirodo daugiau mažiau po dešimties ar net dvidešimties metų.
Ganėtinai įdomus yra VV.Legkausko pastebėjimas, kad elgesys ir vertybinės orientacijos turėtų būti formuojamos skatinant, nes vaikai linkę kartoti tėvų elgesį. Norint vaikui įdiegti pagrindines ir svarbiausiais vertybines orientacijas, reikia nuolatos skatinti elgtis gerai. Tačiau taip pat svarbus tinkamo autoriteto buvimas ir patrauklių šaltinių, ppavyzdžių ir net galų gale tinkamos socialinės, bei kultūrinės aplinkos įtakos. Jaunimas turi augti dvasingas, jautrus, sąžiningas, teisingas, gailestingas. Turi būti išugdytas supratimas apie gėrį ir blogį, kad jaunas žmogus, tapdamas savarankišku, galėtų atsirinkti ką vertinti teigiamai ir ką smerkti. (Pikūnas J. “Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą”, 2000, Vilnius)
Tėvai, mano nuomone, netgi turėtų užsibrėžti tikslą išauginti tobulą žmogų. O tobulas žmogus bus tas, kuris žinos daug įvairiausių vertybių (arba pačias esmines, svarbiausias), mokės jas atskirti vieną nuo kitos ir savyje ir kitame, taip pat mokės tobulai jas taikyti, naudoti. Atliekant konkrečias užduotis žmogui reikės panaudoti vienas vertybines orientacijas, nuslopinant kitas. Nuslopinamos vertybės pagal aktualumą nuleidžiamos žemyn, o reikalingos – iškeliamos į viršų. Tobulas žmogus mokės įvertinti pačias vertybes, atrinkti eesmines. Esminės vertybinės orientacijos tai tos, kurios dalyvauja beveik visur. Tai pamatinės vertybinės orientacijos, kartais vadinamos net dėsniais.
Tačiau yra ir keletas kitų veiksnių, savo svarba gal ir nepretenduojančių lygintis su šeima, tačiau taip pat svarbūs.
Veiksniai, įtakojantys formavimąsi – labai reikšmingi. Antrąją vietą po šeimos, reikšmingumo skalėje užima socialinės aplinkos įtaka. Tai formalių (mokykla) ir neformalių (bendraminčiai) grupių įtaka, draugų, visuomenės, masinės informavimo sistemos, kultūros įtaka. (Формирование жизненных ценностей и приоритетов. http://anahoret.by.ru/pages/1_pages_70.html)
Sociologijos žodyne ši aplinka apibrėžiama kaip socialinis pasaulis, vvisuomenės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos. Jaunas žmogus formuoja nuosavą vertybių sistemą. Labai svarbu, kad ir mokykla, kaip institucija ir nukreiptų jaunuolį tinkama linkme, neleistų, kad jam darytų blogą įtaka bendraminčiai, draugai ar kitos grupės. Tai itin stengiasi daryti mokykla, kitur dar vadinama antraisiais namais. Be abejo yra .atveju ir kai bendraamžiai nukreipdavo savo bendraamžius tinkama linkme, įdiegdami nauju, teigiamesnių vertybių.
Bet ne visada vertybinės orientacijos formuojasi įvairių veiksnių įtakoje. Vertybinės orientacijos formuojasi ir asmeninės patirties keliu, suprantant savo poreikius ir lyginant juos su aplinkos objektais.
2. Vertybinių orientacijų ypatumai
Vertybinės orientacijos yra sudėtingos nuostatos, jos yra nutolusios nuo poreikių, nes su jais jos siejasi per vertybines mintis ir vaizdinius. Atskirų asmenų ar grupių vertybinės orientacijos dažniausiai perimamos iš tos kultūros visuomenės, kuriai individai ar grupė priklauso. Ne mažiau svarbus ir šalies, kurioje gyvena asmenybė ar egzistuoja grupė, mentalitetas, bei kiti aplinkos faktoriai.
Tačiau atskirų individų vertybinių orientacijų sistemos turi skirtumų, priklausančių nuo grupių, kuriuose jie veikia, tai yra nuo šeimos, mokyklos, organizacijos, bendruomenės. Vertybinių orientacijų skirtumai priklauso ir nuo amžiaus.
2.1. Vertybinių orientacijų ypatumų tyrimai įvairiose šalyse
Siekiant susipažinti su visuomenėje egzistuojančiomis vertybinėmis orientacijomis, jų vertinimu, pokyčiais yra būtina paanalizuoti anksčiau atliktus tyrimus.
1997 metų birželio mmėnesį Baltijos Tyrimų kompanija, pagal G. Purvaneckienės projektą atliko tyrimą, kuriame nagrinėta šeimos vieta tarp Lietuvos gyventojų vertybinių orientacijų.
Moterų vertybinės orientacijos išsidėstė taip: Šeima, Darbas, Religija, Draugai, Laisvalaikis, Politika. Pagal šio tyrimo rezultatus buvo išsiaiškinta, kad šeima yra svarbiausia visų amžiaus grupių moterims, antroje vietoje darbas. Draugai, pažįstami ir laisvalaikis svarbesnį už darbą tik 15 – 19 metų moterims, o religija įgyja didesnę svarbą tik vyriausioms ir vyresnėms nei 60 metų moterims.
Vyrų vertybinių orientacijų išsidėstymas toks: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika. Šeimos ir darbo svarba beveik vienoda visose vyrų amžiaus grupėse. Darbas svarbiausias 30 – 39 metų vyrams, o šeima svarbiausia 50 – 59 metų amžiaus grupei. Politika nėra labai svarbi nė vienos amžiaus grupės vyrams, tuo labiau moterims. Labai svarbi politika tik dešimtadaliui vyriausių, daugiau kaip 60 metų vyrų.
Autorė daro išvada, kad tiek moterims, tiek vyrams svarbiausią vietą gyvenime užima šeima ir darbas. (Purvaneckienė G. Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos. Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius. 1997)
Lietuvos vyrai, lyginant su moterimis dažniau yra linkę skirti pirmaeiliškumą geram uždarbiui – atitinkamai 54 ir 39 procentai, galimybei iškilti 11 ir 4.5 procento. Moterims, dažniau negu vyrams yra labai svarbu galimybė daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai – atitinkamai 29 iir 15 procento, galimybei bendrauti su žmonėmis 19 ir 14 procentų, galimybei padėti kitiems – 14 ir 9 procentų. Čia paminėtų vertybinių orientacijų svarbos eiliškumas tarp vyrų ir moterų yra labai panašus, tik mažiausias procentas vyrų yra linkęs padėti kitiems – 9 procentai, o mažiausias procentas moterų (4.5 proc.) pabrėžia galimybę iškilti. (Purvaneckienė G. Moters klausimas: Lietuvos šeima. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius. 1998)
1990 – 1993 metų Vilniaus Universiteto Sociologijos laboratorija ir kompanija Baltijos Tyrimai savo tyrimus palygino su 1993 metų Europos vertybinių orientacijų tyrimais. Rezultatai pateikti lentelėje, kurioje pateiktas vienas atsakymas, reiškiantis, kad vertinama veiklos rūšis yra „labai svarbi“.
Lentelė 1
Vertybinė orientacija
Lietuvos
Moterys Vyrai
1990 1992 1990 1992 D.Britanijos
Moterys Vyrai
1993 1993
Šeima 71 71 57 59 90 87
Darbas 42 47 41 48 39 59
Religija 20 20 9 11 21 11
Draugai, pažįstami 18 18 19 14 52 43
Laisvalaikis 15 18 18 19 38 50
Politika 13 .4 12 9 9 11
Purvaneckienė G., Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos. Lietuvos statistikos Departamentas Vilnius 1997.
Lietuvoje yra daugiau moterų negu vyrų, kurioms labai svarbi šeima ir religija. Palyginus Lietuvos gyventojų ir Didžiosios Britanijos vertinimai beveik nesiskiria. Lietuvos ir D. Britanijos vyrams ir moterims šeima yra svarbiausia vertybė. D. Britanijos gyventojams svarbesni yra draugai, pažįstami ir laisvalaikis. (Purvaneckienė G., Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos. Lietuvos statistikos Departamentas Vilnius 1997.)
Vida Kanopienė, aiškindama G. Purvaneckienės tyrimų rezultatus, o tiksliau šeimos pirmumą
vertybių chierarhijoje, tai paaiškina tradicijų tvirtumu Lietuvoje. Tai pat pažymi, kad svarbus nepriklausomumo faktorius, įtakojantis moterų vertybines orientacijasmoterų vertybines orientacijas, yra išsilavinimo lygis: kuo jis aukštesnis, tuo labiau yra vertinamas profesinis darbas. (Kanopienė V., Lietuvos moterų darbas ir šeima. Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos institutas. Vilnius. 1997.)
1999 metais pavasarį buvo atliktas rytų Lietuvos mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių tyrimas. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto tyrimų laboratorija.
Nors tyrimų išvadas galima taikyti tik Rytų Lietuvos jaunimui, bet kita vertus šia medžiaga leidžia mąstyti ir aapie visos Lietuvos jaunimo vertybes, nes, kaip rodo kitų tyrimų duomenys, regioniniai Lietuvos moksleivių vertybinių orientacijų skirtumai yra nedideli. Todėl tyrimo duomenis hipotetiškai buvo palyginti su 1996 metais Lietuvos moksleivių tyrimo, atlikto pagal tą pačią metodiką ir reprezentuojančio visos Lietuvos moksleivių nuomones, duomenimis. (Šutininė I. Jaunimo vertybės. Vilnius: LFSI, 1999)
Apklausoje moksleiviai išreiškė savo požiūrį į šias vertybes: asmeninio gyvenimo (šeimos, asmeninių interesų, draugystės), sociocentrinės, arba grupines, (šalies, tautos, religijos) vertybes, ir universalias politines bei socialines (demokratijos, kovos prieš terorizmą) vvertybes.
Bendroje moksleivių vertybių hierarchijoje svarbiausios, kaip ir 1996 metais, – asmeninės vertybės. Tai lemia moksleivių amžius – šio amžiaus jaunimas įtvirtina savo tapatumą bendraamžių grupėse, per asmeninius kontaktus ir interesus, o visuomeninės – tiek sociocentrinės, tiek universalios – vertybinės oorientacijos kol kas mažai susijusios su kasdieniu jų gyvenimu. (Šutininė I. „Moksleivių vertybių struktūra ir jos pokyčiai“. Mokslo darbai: Psichologija. 1999/20)
2004 metais buvo atliktas Vilniaus universiteto psichologų ir sociologų tyrimas. Ir šias tyrimais pastebėta, kad šio amžiaus paauglių polinkis didėja į dorovinių vertybinių orientacijų regresiją. Todėl požiūriai į priešingą lytį buvo lyginami su požiūriais į kitus gyvenimo reiškinius. Tyrimo rezultatai parodė, jog bendras pozityvus nusiteikimas kyla iki antgamtinės tikrovės, apima paaugliams labai reikšmingas vertybines orientacijas tai – bendraamžius, motiną, mokslą, gamtą, bažnyčią ir Dievą. Mažiau palankus vertinimai skiriami priešingai lyčiai, sau, tautai. Galima manyti, kad lytinis dabartinių paauglių tapatumas yra problemiškiausias, kad jis kažkaip siejasi su požiūriu į save patį. Tyrėjams kyla klausimas, ar augant paaugliams, negatyvūs nusiteikimai, gavę paskatą ppožiūryje į priešingą lytį, nebus perkeliami į kitus, dabar dar palankiai vertinamus fenomenus? (Martišauskienė E. „Paauglių požiūriai į priešingą lytį jų dvasinio tapsmo kontekste“. Mokslo darbai: Psichologija. 2004)
Panašūs tyrimai buvo atlikti buvo ir Rusijoje. Atlikti buvo 1999 – 2002 metais. Tyrimai buvo atlikti anketavimo pagalba. Tiriamieji – paaugliai. Ir pasak tyrėjų tyrimų išvados buvo teigiamos, nes daugumos vyresniojo amžiaus žmonių mano, kad paaugliams ir jauniems žmonėms svarbiausia yra materialinė gerovė.
Sociologijos ir psichologijos centras „Genezė“ ištyrė 8 – 11 klasių mmokinių požiūrius į vertybines oreintacijas. Paaiškėja tai, kad paaugliai labiausiai vertina laimingą šeimą ir š.eimyninį gyvenimą. Antroje vietoje – draugystė, bei tikri draugai. Trečioje – pasirinkimo laisvę. Savaime suprantama, jog materialinė gerovė yra labai svarbi, tai gi šiems paaugliams ši vertybinė orientacijas buvo ketvirtoje vietoje. Kitos vertybinės orientacijos išsidėstė taip: Meilė, sveikata, pasitikėjimas savimi, įdomus darbas, gamtos ir meno grožis, aktyvus gyvenimas. (Ценности и ориентиры общественного сознания Россиян. В. Э. Бойков. 2002. http://www.ecsocman.edu.ru/images/pubs/2002/07/23/0000216759/006.BOIKOV.pdf )
Kitas tyrimas, kuriuo vadovavo V. Sobkina ir N. Kuznecova – pateikti 9 – 11 klasių mokinių tyrimų duomenys. Šis tyrimas buvo atliktas 1996 metais ir 1999 metais. Šie tyrimo duomenys taip pat patvirtino, kad paaugliams laiminga šeima yra didžiausia vertybė. Bet jau antroje vietoje – materialinė gerovė, o trečioje vietoje – sėkminga profesionali veikla. Taip pat šio tyrimo tikslas buvo palyginti ar pasikeitė paauglių vertybinės orientacijos, priklausomai nuo laiko ir laikotarpio. Išvada buvo tokia – 1996 ir 1999 metų paauglių vertybės beveik nepasikeitė, net gi per tą laiką įvykę kardinalūs pasikeitimai politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime ne įtakojo vertybinių orientacijų pasikeitimo. (Горяинов В. П. Стратификация населения России по его отношению к жизненным ценностям. Сборник трудов ИСА РАН, выпуск 1, М., 1999)
Ir kitos tyrimų kompanijos tyrimai atlikti 1999 –– 2000 metais, dar karta patvirtino prieš tai gautus duomenys. Paaugliai vis dar labiausiai vertina laimingą gyvenimą, stiprią laimingą šeimą ir siekia rasti savo vietą gyvenime – įgyti gerą profesiją, darbą ir turėtų patikimų draugų.
Atlikta vertybinių orientacijų tyrimų apžvalga patvirtino, jog vertybinių orientacijų tyrimai nėra labai gausūs . pasigendama žinių apie jaunų žmonių vertybines orientacijas dabartiniu metu.
Teorijoje vertybinės orientacijos yra siejamos su tam tikrais sprendimais, bei juos atitinkančia elgsena. Moksleivių, jaunų žmonių vertybinių orientacijų tyrimai gali padėti geriau suprasti jų visuomeninio elgesio motyvus. Atlikta tyrimų analizė patvirtino, kad taip pat svarbus pats tiriamų vertybių sąrašas, nes rezultatus sunku palyginti, kai vieni tyrinėtojai nagrinėja vienokias, kiti kitokias vertybes.
2.2. Vertybinių orientacijų įtaka žalingiems įpročiams
Vertybinė orientacija – tai asmenybės savęs vaizdo struktūros dalis. Tai daiktas, procesas ar reiškinys, kuriam asmenybė teikia didžiausią reikšmę, santykis su kuriuo asmenybės Ego yra svarbus ir kuris lemia asmenybės veiklos kryptingumą.
Universalių, visuotinai pripažintų universalijų nėra. Todėl ir nėra bendro jų pažeidimo. Tai kas vienam yra vertybė, kitam nereikšmingas dalykas. Pavyzdžiui tingėjimas pyktina darbštuolį, rūkymas – nerūkantį. Kartais skirtingos vertybinės orientacijos yra tipiškas giluminis konfliktų šaltinis. (Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. 1999)
Žmogaus vertybinės orientacijos iš dalies paaiškina žmogaus elgesį, užtikrina asmenybės kryptingumą, jjos reguliuoja žmonių santykius, yra savotiškai imperatyvas, privaloma elgesio taisyklė. Privalomumas laikytis kažkokių vertybinių orientacijų žmones įpareigoja nevienodai. Kas nutiktų krikščioniui jei jam neegzistuotų tokių vertybių, kaip nustatytomis dienomis pasninkauti, melstis ar draudimas skirtis. Tai gi kartais vertybinių orientacijų reguliuojamoji funkcija gali ir susilpnėti. Jei ji smarkiai susilpnėja, tokiu atveju vertybinė orientacija prilygsta tik viešai deklaracijai. Politiniai veikėjai gali deklaruoti tokias vertybes, kaip taika, teisingumas, gėris, tačiau patys jų nesilaikyti.
Vyresnės kartos žmonių tarpe vyrauja tokia nuomonė, kad šiuolaikinis jaunimas gyvena tik vedamas materialių ar vertybinių orientacijų ir kad jiems nerūpi jokie doroviniai, dvasiniai principai. Daugumoje atveju nukrypusį nuo elgesio normų elgesį, poelgius ar veiksmus mes linkę paaiškinti „neteisinga“ vertybių orientacijų sistema. Jei žmogui neegzistuoja t.okios vertybinės orientacijos, kaip draugystė, jis ir elgsis atitinkamai su draugais, nevertindamas jų. Jei asmeniui vertybė egzistuoja – tai dar nereiškia, kad jis elgsis vedamas jos. Ją vertinti gali labai žemai, nes jam gali vyrauti kitokios vertybės, svarbesnes. (Леонтьев Д.А. Методика изучения ценностных ориентаций. Смысл 1992)
Kai vertybinė orientacija neatlieka elgesio reguliavimo funkcijos, kai pavyzdžiui, žmogus nereaguoja į plėšimą, vagystę ar smurtą, tol, kol pats nenukenčia, socialinį elgesį pradeda reguliuoti individualus egoistinis ego. Žmogaus pozicija tampa tokia: į formaliai pripažįstamų tam tikrų vertybių pažeidimą reaguoti
tik tada, kai tie pažeidimai turi reikšmės mano paties interesams ir ambicijoms. Imama samprotauti taip: „Sutinku, kad tai negerai, bet kol aš pats su šiais dalykais nesusidūriau, jie man nerūpi.“ Tai – geocentrinė orientacija. (Vosyliūtė A. Jaunimo vertybinės orientacijos. Vilnius. 2003)
Vertybinės orientacijos bandomos klasifikuoti įvairiai nelygu koks klasifikavimo kriterijus pasirenkamas. Teoriškai vertybine orientacija gali tapti bet kas. Menininkui tai yra saulė, bankininkui – pinigai, girtuokliui – alkoholis. Ir kiekvienam jo vertybinė orientacija yra vertingiausia ir sunku yra perkalbinti ar įtikinti, kkad yra vertingesnių dalykų gyvenime.
Vertybinės orientacijos kinta, vieni dalykai praranda prasmę, kiti, priešingai įgyja didesnę prasmę. Visuomenėje vertybinės orientacijos kartais keičiasi staigiai ir dramatiškai, tai gali įtakoti nauji įstatymai, karai, įvykiai šalyje. Reiškinys, kai vertybės netenka savosios reikšmės, vadinamas vertybių devalvacija ar nuvertinimu. Devalvacija gali sukelti beprasmybės jausmą, dvasinį vakuumą, kuris gali turėti įtakos devintiniam paauglių elgesiui ar nukrypimams suaugusiųjų elgesyje. (Jacikevičius A. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius. 1995)3. Metodika
Tiriamieji
Tyrime dalyvavo 11 – 12 klasių moksleiviai. Respondentams atrinkti – ttaikoma atsitiktinė atranka, tačiau atsižvelgiama, kad respondentai atitiktų reikiamą amžiaus kategoriją ir daugmaž vienodas vaikinų ir merginų skaičius. Atrankos imtis – 52 respondentai: 25 vaikinai ir 27 merginos. Jų amžius svyravo nuo 17 iki 19 metų.
„Respondentų pasiskirstymas„ Lentelė 22
Lytis Respondentų sk. ir procentas Viso
11 kl. 12 kl.
Vaikinai 12 (23%) 13 (25%) 25
Merginos 14 (27%) 13 (25%) 27
Tyrime dalyvavę respondentai, buvo pasiskirstę pagal skirtingas mokymosi klases. Iš lentelės 2 matome, kad vaikinų ir merginų, dalyvavusių tyrime, skaičius yra vienodas ir pasiskirstymas pagal klases taip pat labai panašus.
Tyrimo procedūra
Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos Aitvaro gimnazijoje. Tyrimas vyko pamokų metu. Prieš tai buvo gautas mokyklos direktoriaus leidimas. Mane pristatė mokytoja, kaip Klaipėdos universiteto studentę. Šiame tyrime, duomenų surinkimui, buvo naudojamas anketinės apklausos metodas ir M. Rokeach metodika.
Metodikos aprašymas
Apklausos lape buvo pateikti 2 klausimai į kuriuos reikėjo atsakyti Taip ar Ne.
Tyrime buvo panaudota M. Rokeach metodika, kurią sudarė 60 vertybinių orientacijų skalė. Tiriamieji turėjo įvertinti kiekvieną vertybinę orientaciją atskirai, pagal penkiabalę sistemą.
Instrukcija tiriamiesiems
„Jei ši vertybė Jums labai ssvarbi, atitinka Jūsų gyvenimo principus, parašykite langelyje skaičių 5. Jei vertybė Jums yra svarbi – rašykite 4. Jei dar mažiau svarbi/vidutiniškai – rašykite 3. Jei vertybė Jums nesvarbi – rašykite 2. Jei duotoji vertybė Jums visiškai nesvarbi, jei Jus ja nesivadovaujate gyvenime – rašykite 1.“
Duomenų apdorojimas
Duomenų apdorojimui buvo panaudota programa STATISTICA.4. Rezultatai
Atlikus tyrimą, duomenys suvedami į lenteles arba vaizdžiai pateikiami grafikuose.
Vadovaujantis vienu iš uždavinių, trečioje lentelėje pateikiami duomenys, kurie suskirstė visas 60 vertybinių orientacijų pagal svarbą (nuo svarbiausios iki mmažiausiai svarbios) atskirai vaikinams. Taip pat yra nurodyta koks yra kiekvienos vertybinės orientacijos įvertinimo vidurkis ir paskaičiuotas standartinis nuokrypis.
Lentelė 3
„Vaikinų vertybinių orientacijų eiliškumas“
Vertybinė orientacija (vaikinams) Įvertinimo
vidurkis Std.nuokr.
Sveikata 4.81 0.5
Laisvė 4.64 0.71
Tikra draugystė 4.61 0.64
Brandi meilė 4,6 0.67
Tikslo turėjimas 4.57 0.7
Šeimos gerovė 4.47 0.69
Gyvenimo prasmė 4.46 0.91
Materialinė gerovė 4.38 0.85
Pagarba tėvams 4.38 0.8
Nepriklausomybė 4.37 0.84
Aktyvus, įspūdingas gyvenimas 4.37 0.83
Džiaugimasis gyvenimu 4.35 0.79
Savigarba 4.31 0.83
Intelektualumas 4,3 0.74
Sėkmė tikslų pasiekime 4,3 0.94
Drąsa 4,29 0.87
Sąžiningumas 4,27 0.83
Malonumas 4,24 0.92
Taika 4,2 0.87
Įvairus gyvenimas 4,19 0.81
Profesinis tobulėjimas 4,17 0.78
Pareigingumas 4,14 0.89
Nacionalinis saugumas 4,14 0.86
Išmintis 4,11 0.84
Atsakomybė 4,11 0.75
Dėkingumas 4,08 0.91
Tvarkingumas 4,05 0.97
Lojalumas 4,04 0.85
Bendrumas su kitais 4,02 0.86
Kompetencija 3,97 0.79
Prestižas 3,97 1,05
Ambicingumas 3.95 0.86
Pažinimas 3.94 0.85
Lygybė 3.94 1,07
Naudingumas žmonėms 3.94 0.85
Mandagumas 3.86 0.86
Visuomenės pripažinimas 3.77 0.93
Atlaidumas 3.76 0.96
Dvasinė ramybė 3.71 1,06
Socialinis teisingumas 3,7 0.99
Įtakingumas 3.69 0.87
Santarvė su gamta 3.67 0.93
Aplinkosauga 3.67 1,05
Socialinė tvarka 3.65 0,98
Plačios pažiūros 3.61 0,97
Socialinė galia 3.61 1,02
Blaivybė 3.57 1,24
Disciplinuotumas 3.54 1,06
Santūrumas 3.52 0.88
Kūrybingumas 3.52 1,03
Vienatvė 3.52 0,96
Vadovavimas 3.44 1,24
Dorovė 3.43 1,19
Tautiškumas 3.39 1,06
Pagarba tradicijoms 3,25 1,13
Dvasinis gyvenimas 3,12 1,05
Kuklumas 3,06 1,03
Religingumas 3,04 1,24
Susitaikymas su likimu 2.65 1,31
Grožio pasaulis 1.92 1,29
Lentelėje 3 vertybinės orientacijos, kurios yra svarbiausios ir mažiausiai svarbios vaikinams, todėl ketvirtoje lentelėje yra pateikiami merginų duomenys, kurie suskirstė tas pačias vertybines orientacijas nuo svarbiausios iki mažiausiai svarbios. Taip pat buvo paskaičiuotas kiekvienos vertybinės orientacijos įvertinimo vidurkis ir standartinis nuokrypis.
Lentelė 4
„Merginų vertybinių orientacijų eiliškumas“
Vertybinė orientacija (merginoms) Įvertinimo vidurkis Std.nuokr.
Sveikata 4.84 0.48
Tikra draugystė 4.74 0.59
Gyvenimo prasmė 4.72 0.62
Brandi meilė 4.71 0.63
Tikslo turėjimas 4.63 0.66
Sėkmė tikslų pasiekime 4.63 0.62
Šeimos gerovė 4.56 0.70
Laisvė 4.54 0.68
Grožio pasaulis 4.52 0.74
Savigarba 4.51 0.72
Taika 4.48 0.81
Pagarba tėvams 4.47 0.78
Nepriklausomybė 4.46 0.77
Tvarkingumas 4.44 0.84
Bendrumas su kitais 4.44 0.75
Atsakomybė 4.43 0.80
Intelektualumas 4.40 0.76
Pareigingumas 4.36 0.75
Lojalumas 4.35 0.76
Profesinis tobulėjimas 4.33 0.80
Mandagumas 4.32 0.75
Aktyvus, įspūdingas gyvenimas 4.32 0.84
Naudingumas žmonėms 4,29 0.81
Materialinė gerovė 4,28 0.80
Išmintis 4,25 0.85
Dvasinė ramybė 4,23 0.85
Lygybė 4,23 0.82
Sąžiningumas 4,22 0.78
Dėkingumas 4,22 0.81
Džiaugimasis gyvenimu 4,2 0.89
Socialinis teisingumas 4,19 0.85
Pažinimas 4,1 0.83
Prestižas 4,08 0.95
Atlaidumas 4,08 0.86
Kompetencija 4,04 0.85
Dorovė 4,02 0.98
Kūrybingumas 4,02 0.90
Santarvė su gamta 4,02 0.89
Ambicingumas 3.99 0.80
Plačios pažiūros 3.99 0.89
Malonumai 3.97 1,01
Įvairus gyvenimas 3.94 0.94
Nacionalinis saugumas 3.91 0.91
Drąsa 3.90 0.90
Aplinkosauga 3.90 1,01
Visuomenės pripažinimas 3.85 0.97
Disciplinuotumas 3.76 1,04
Blaivybė 3.75 1,15
Socialinė tvarka 3.65 1,04
Dvasinis gyvenimas 3.64 0.92
Santūrumas 3.64 0,94
Pagarba tradicijoms 3.61 1,09
Religingumas 3.55 0,95
Tautiškumas 3.50 1,06
Kuklumas 3.36 1
Socialinė galia 3,27 1,1
Įtakingumas 3,27 1,06
Vadovavimas .3,21 1,09
Susitaikymas su likimu 2.61 1,22
Vienatvė 2.54 1,31
Kadangi tarp vyresniųjų klasių vaikinų ir merginų vertybių išsidėstymo yra skirtumų, todėl įdomu, tarp kokių gi vertybių yra statistiškai reikšmingi skirtumai. Todėl buvo paskaičiuotas t (stjudento kriterijus) ir p reikšmė. Žemiau esančioje lentelėje 5 yra pateikti duomenys: kiekvienos vertybės vaikinų pasirinkimų vidurkis ir standartinis nuokrypis bei merginų kiekvienos vertybės įvertinimo vidurkis ir standartinis nuokrypis. Taip pat buvo apskaičiuotas stjudento kriterijus ir statistinis reikšmingumas.
Vadovaujantis dar vvienu iškeltuoju uždaviniu – ar skiriasi vyresniųjų klasių merginų ir vaikinų vertybinių orientacijų struktūra, gauti rezultatai pateikiami 5 ir 6 lentelėse. 5 – Vertybinės orientacijos, tarp kurių yra statistiškai reikšmingi skirtumai, 6 – Vertybinės orientacijos, tarp kurių nėra statistiškai reikšmingų skirtumų. Buvo lyginamas kiekvienos vertybinės orientacijos įvertinimas merginų ir vaikinų grupėje.
Lentelė 5
„Vertybinės orientacijos, tarp kurių yra statistiškai reikšmingi skirtumai“
Vertybinė orientacija Įvertinimo vidurkis
(vaikinai) Std.nuokr. Įvertinimo vidurkis (merginos) Std.nuokr. t p
Grožio pasaulis 1.92 1,29 4.52 0.74 -7.12 0.000002
Dvasinė ramybė 3.7 0.99 4.23 0.85 -5.06 0.000001
Dvasinis gyvenimas 3.12 1.05 3.64 0.92 -4.7 0.000004
Bendrumas su kitais 4.02 0.86 4.44 0.75 -4.64 0.000005
Kūrybingumas 3.52 1.03 4.02 0.9 -4.58 0.000007
Socialinis teisingumas 3.71 1.06 4.19 0.85 -4.54 0.000007
Vienatvė 3.52 0.96 2.54 1.31 -4.17 0.00004
Dorovė 3.43 1.19 3.91 0.91 -4.09 0.00005
Mandagumas 3.86 0.86 4.32 0.75 -4.07 0.00005
Sėkmė tikslo pasiekime 4.3 0.94 4.63 0.62 -3.79 0.0002
Naudingumas žmonėms 3.94 0.85 4.29 0.81 -3.73 0.0002
Plačios pažiūros 3.61 0.97 3.99 0.89 -3.61 0.0003
Santarvė su gamta 3.67 0.93 4.02 0.89 -3.38 0.0008
Atlaidumas 3.76 0.96 4.08 0.86 -3.14 0.002
Tvarkingumas 4.05 0.97 4.44 0.84 -3.09 0.002
Gyvenimo prasmė 4.46 0.91 4.72 0.62 -3.04 0.003
Lygybė 3.94 1.07 4.23 0.82 -2.93 0.004
Drąsa 4.29 1.09 3.9 0.9 2.9 0.004
Sąžiningumas 4.27 0.83 4.22 0.78 -2.88 0.004
Pagarba tradicijoms 3.25 1.13 3.61 1.09 -2.8 0.005
Socialinė galia 3.61 1.02 3.27 1.1 2.75 0.006
Atsakomybė 4.11 0.75 4.43 0.80 -2.7 0.007
Kuklumas 3.06 1.03 3.36 1 -2.58 0.01
Lojalumas 4.04 0.85 4.35 0.76 -2.57 0.01
Malonumai 4.24 0.92 3.97 1.01 2.47 0.01
Pareigingumas 4.14 0.89 4.36 0.75 -2.36 0.02
Savigarba 4.31 0.83 4.51 0.72 -2.17 0.03
Matyti, kad didžiausias skirtumas yra tarp tokių vertybių įvertinimų, kaip grožio pasaulis (p=0.000002<0.05), dvasinė ramybė (p=0.000001<0.05), dvasinis gyvenimas (p=0.000004<0.05), bendrumas su kitais (p=0.000005<0.05), kūrybingumas (p=0.000007<0.05), socialinis teisingumas (p=0.000007<0.05). Mažiausias skirtumas, bet vis dėlto statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp tokių vertybinių orientacijų, kaip savigarba (p=0.03), pareigingumas (p=0.02), malonumai (p=0.01), lojalumas (p=0.01), kuklumas (p=0.01).
Lentelė 6
„Vertybinės orientacijos, tarp kurių nėra statistiškai reikšmingų skirtumų“
Vertybinė orientacija Įvertinimo vidurkis
(vaikinai) Std.nuokr. Įvertinimo vidurkis (merginos) Std.nuokr. t p
Aplinkosauga 3.67 1.05 3.9 1.01 -1.96 0.05
Tikra draugystė 4.61 0.64 4.74 0.59 -1.93 0.05
Disciplinuotumas 3.54 1.06 3.76 1.04 -1.83 0.07
Kompetencija 3.97 0.79 4.04 0.85 -1.83 0.07
Taika 4.24 0.92 4.48 0.81 -1.82 0.07
Vadovavimas 3.44 1.24 3.21 1.09 1.8 0.07
Profesinis tobulėjimas 4.17 0.78 4.33 0.8 -1.77 0.08
Religingumas 3.04 1.24 3.55 0.95 -1.75 0.08
Pažinimas 3.94 0.85 4.1 0.83 -1.59 0.11
Brandi meilė 4.6 0.67 4.71 0.63 -1.43 0.15
Džiaugimasis gyvenimu 4.35 0.79 4.22 0.89 1.42 0.15
Dėkingumas 4.08 0.91 4.22 0.81 -1.41 0.16
Įtakingumas 3.69 0.87 3.55 0.95 1.31 0.19
Blaivybė 3.57 1.24 3.75 1.15 -1.3 0.19
Laisvė 4.64 0.71 4.54 0.68 1.26 0.21
Išmintis 4.11 0.84 4.25 0.85 -1.21 0.23
Materialinė gerovė 4.38 0.85 4.28 0.8 1.14 0.26
Šeimos gerovė 4.47 0.69 4.56 0.7 -1.11 .0.27
Intelektualumas 4.3 0.74 4.4 0.76 -1.1 0.27
Santūrumas 3.52 0.88 3.64 0.94 -1.07 0.29
Pagarba tėvams 4.38 0.8 4.47 0.78 -1.05 0.29
Nepriklausomybė 4.37 0.84 4.46 0.77 -1 0.32
Įvairus gyvenimas 4.19 0.81 3.94 0.94 0.98 0.33
Prestižas 3.97 1.05 4.08 0.95 -0.97 0.33
Tautiškumas 3.39 1.06 3.5 1.06 -0.9 0.37
Tikslo turėjimas 4.57 0.7 4.63 0.66 -0.73 0.47
Visuomenės pripažinimas 3.77 0.93 3.85 0.97 -0.72 0.47
Sveikata 4.81 0.5 4.84 0.48 -0.54 0.59
Aktyvus, įspūdingas gyvenimas 4.37 0.83 4.32 0.84 0.52 0.61
Ambicingumas 3.95 0.86 3.99 0.8 -0.46 0.65
Nacionalinis saugumas 4.05 0.97 4.02 0.98 0.31 0.76
Susitaikymas su likimu 2.65 1.31 2.61 1.22 0.28 0.78
Socialinė tvarka 3.65 0.98 3.65 1.04 -0.02 0.99
Lentelėje 6 yra tos vertybės, kurių įvertinimas nesiskyrė pagal vidurkį vaikinų ir merginų tarpe. Viso tokių vertybių buvo 33.
Taip pat šį tyrimą, be M. Rokeach metodikos, sudarė ir 2 klausimai apie respondentų požiūrį į žalingus įpročius, į rūkymą ir į alkoholio vartojimą. PPagal jų atsakymus buvo sudarytos grupės: rūkančių ir nerūkančių merginų, ir taip pat rūkančių ir nerūkančių vaikinų. Tokiose skirtingose, pagal požiūrį į žalingus įpročius, grupėse lyginsime vertybinių orientacijų vidutinius įvertinimus. Mėginsime gauti skirtingų elgesio moksleivių grupėse rasto vertybinių orientacijų skirtumus, kuriais galima būtų paaiškinti kai kuriuos paauglių elgesio ypatumus.
Norint išsiaiškinti ar egzistuoja sąsajos tarp vyresniųjų klasių mokinių vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių. Buvo atlikta moksleivių apklausa apie žalingus įpročius ir iš paveikslėlio 1 matome koks yra rūkančiųjų ir nerūkančiųjų procentinis pasiskirstymas.
1 pav. „Rūkančiųjų ir nerūkančiųjų procentinis pasiskirstymas“
Šio grafiko duomenys rodo, kad rūkančiųjų ir nerūkančiųjų merginų ir vaikinų procentinis pasiskirstymas yra beveik vienodas. Rūkančių merginų 42 %, nerūkančių 58 %. rūkančių vaikinų 69 %, nerūkančių 31 %.
Lentelėje 7 ir 8 yra vaikinų ir merginų vidutinių vertybinių orientacijų įvertinimų statistiškai reikšmingi skirtumai grupėse, sudarytose priklausomai nuo atsakymo į klausimą apie rūkymą. (Į klausimą Ar jus rūkote? Tiriamieji turėjo atsakyti Taip ar Ne)
Lentelė 7
„Vaikinų vertybinių orientacijų skirtumai, priklausomai nuo rūkymo ar nerūkymo“
Vertybinė orientacija (vaikinams) Įvertinimo vidurkis
nerūkančių Std.
nuokr. Įvertinimo vidurkis rūkančių Std.
nuokr. t p
Blaivybė 3.94 1.08 2.83 1.23 5.18 0.00001
Dorovė 3.74 1.07 2.81 1.19 4.44 0.0002
Socialinis teisingumas 3.93 0.91 3.26 1.21 3.47 0.004
Dvasinis gyvenimas 3.33 1.05 2.69 0.92 3.35 0.002
Dėkingumas 4.25 0.77 3.74 1.08 3.05 0.001
Mandagumas 4.08 0.83 3.67 0.82 2.66 0.001
Sėkmė tikslų pasiekime 4.45 0.73 4 1.21 2.6 0.01
Santūrumas 3.69 1 3.19 1.04 2.6 0.01
Tikslo turėjimas 4.68 0.54 4.36 0.91 2.53 0.01
Atsakomybė 4.22 0.7 3.88 0.81 2.47 0.01
Atlaidumas 3.89 0.89 3.48 1.04 2.36 0.02
Tautiškumas 4.28 0.75 3.95 0.79 2.29 0.02
Ambicingumas 4.07 0.8 3.71 0.93 2.26 0.03
Dvasinė ramybė 3.84 0.98 3.43 0.97 2.22 0.03
Iš 7 lentelės duomenų, apie vaikinų vertybių prioritetus, priklausomai nuo rūkimo ar nerūkimo, matome, kad statistiškai reikšmingų skirtumų yra. Tarp dviejų grupių moksleivių
vertybių įvertinimų buvo rasta 14 vertybinių orientacijų, tarp kurių įvertinimų skirtumas buvo statistiškai reikšmingas.
Lentelė 8
„Merginų vertybinių orientacijų skirtumai, priklausomai nuo rūkymo ar nerūkymo“
Vertybinė orientacija (merginoms) Įvertinimo vidurkis
nerūkančių Std.
nuokr. Įvertinimo vidurkis rūkančių Std.
nuokr. t p<
Blaivybė 3.99 1.02 2.88 1.21 5.97 0.00001
Dvasinis gyvenimas 4.64 0.6 4.1 1.01 4.42 0.00001
Disciplinuotumas 3.88 0.99 3.31 1.09 3.24 0.001
Pažinimas 4.2 0.78 3.74 0.94 3.23 0.001
Dorovė 4.02 0.87 3.52 0.94 3.21 0.001
Santūrumas 3.74 0.89 3.26 1.01 2.97 0.003
Grožio pasaulis 3.47 0.95 2.98 1.08 2.85 0.005
Intelektualumas 4.47 0.7 4.12 0.93 2.64 0.009
Aplinkosauga 3.99 0.97 3.55 1.06 2.58 0.01
Santarvė su gamta. 4.1 0.84 3.71 0.99 2.55 0.01
Kuklumas 4.29 0.75 3.95 0.85 2.53 0.01
Kūrybingumas 4.1 0.9 3.71 0.83 2.53 0.01
Šeimos gerovė 3.71 1.05 3.24 1.16 2.5 0.01
Gyvenimo prasmė 4.78 0.54 4.51 0.81 2.47 0.01
Mandagumas 4.41 0.74 4.07 0.97 2.41 0.02
Pareigingumas 4.42 0.74 4.12 0.74 2.37 0.02
Socialinis teisingumas 4.27 0.82 3.93 0.92 2.31 0.02
Profesinis tobulėjimas 4.39 0.73 4.1 0.79 2.26 0.02
Tautiškumas 3.59 1.07 3.19 0.97 2.17 0.03
Sąžiningumas 3.71 0.86 3.38 1.08 2.08 0.04
Remiantis 8 lentelės duomenimis matome, kad rūkančiųjų merginų grupėje pastebima gana panaši vertybinių orientacijų išsidėstymo tvarka, kaip ir vaikinų grupėje. Bet šiuo atveju buvo atrasta 20 vertybinių orientacijų tarp kurių buvo statistiškai reikšmingi skirtumai.
Moksleivių atsakymai į kitą klausimą apie žalingus įpročius, leido suskirstyti juos įį alkoholį vartojančių ar nevartojančių grupes (žr. 2 pav.)
2 pav. „Vartojančių ir nevartojančių alkoholį procentinis pasiskirstymas“
Vartojančių alkoholį merginų 33 %, nevartojančių alkoholį 67 %. Vaikinų vartojančių alkoholį 45 %, nevartojančių alkoholį 55 %. Ir vaikinų ir merginų pasiskirstymas pagal grupes yra labai panašus.
Lentelė 9
„Vaikinų vertybinių orientacijų skirtumai, priklausomai nuo alkoholio vartojimo“
Vertybinė orientacija (vaikinams) Įvertinimo vidurkis
nevartojančių Std.
nuokr. Įvertinimo vidurkis vartojančių Std.
nuokr. t p
Blaivybė 4.27 1.09 3.14 1.14 5.51 0.00001
Dorovė 3.84 1.07 3.18 1.2 3.13 0.002
Socialinis teisingumas 4.06 0.88 3.49 1.11 3.06 0.003
Pažinimas 4.22 0.69 3.77 0.9 3.04 0.003
Tautiškumas 3.71 0.94 3.19 1.08 2.79 0.006
Plačios pažiūros 3.9 0.82 3.44 1.01 2.68 0.008
Aplinkosauga 3.96 0.98 3.49 1.05 2.53 0.01
Dėkingumas 4.32 0.71 3.92 1 2.44 0.02
Tikra draugystė 4.76 0.48 4.51 0.72 2.15 0.03
Taika 4.54 0.91 4.13 1.17 2.12 0.04
Santarvė su gamta 3.88 0.85 3.54 0.96 2.05 0.04
Iš devintos lentelės matyti, jog berniukai nevartojantys aalkoholio yra daugiau orientuoti į blaivybę, dorovę, socialinį teisingumą, pažinimą. Lanbiausiai nevartojantys alkoholio vaikinai vertina tikrą draugystę, taiką, dėkingumą ir blaivybę.
Lentelė 10
„Merginų vertybinių orientacijų skirtumai, priklausomai nuo alkoholio vartojimo“
Vertybinė orientacija (merginoms) Įvertinimo vidurkis
nevartojančių Std.
nuokr. Įvertinimo vidurkis vartojančių Std.
nuokr. t p
Blaivybė 4.43 0.83 3.31 1.13 7.49 0.0000011
Santarvė su gamta 4.34 0.75 3.82 0.92 4.12 0.00006
Malonumai 3.61 1.15 4.19 0.84 -4 0.00009
DDorovė 4.17 0.82 3.76 0.92 3.17 0.002
Aplinkosauga 4.17 0.92 3.73 1.02 3.06 0.002
Disciplinuotumas 4.01 1.06 3.6 0.99 2.75 0.007
Sąžiningumas 4.69 0.54 4.41 0.83 2.59 0.01
Tautiškumas 3.74 1.08 3.34 1.03 2.59 0.01
Pažinimas 4.29 0.76 3.97 0.87 2.57 0.01
Džiaugimasis gyvenimu 4.01 0.97 4.34 0.82 -2.5 0.01
Ambicingumas 4.17 0.75 3.89 0.81 2.43 0.02
Intelektualumas 4.56 0.6 4.29 0.84 2.39 0.02
Bendrumas su kitais 4.29 0.79 4.54 0.7 -2.3 0.02
Pagarba tėvams 4.61 0.71 4.38 0.81 2.07 0.04
Kūrybingumas 4.18 0.9 3.91 0.89 2.04 0.04
Socialinė tvarka 3.83 1.09 3.52 0.99 2.03 0.04
10 lentelėje vertybinės orientacijos, kurios statistiškai reikšmingai skiriasi alkoholį vartojančių ar nevartojančiųjų merginų tarpe, tokių vertybinių orientacijų viso 16. Didžiausias skirtumas yra tarp blaivybės, santarvės su gamta ir malonumų vertinimuose.
5. Rezultatų aptarimas
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 52 tiriamieji (vienuoliktos arba dvyliktos klasių mokiniai) 25 vaikinai ir 27 merginos. Buvo gauti įvairūs duomenys, atspindintys vyresniųjų klasių moksleivių požiūrį į vertybines orientacijas.
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti vyresniųjų klasių moksleivių vertybinių orientacijų ypatumus ir nustatyti sąsajas su žalingais įpročiais. Tyrimo metu buvo nustatyta kad vienos iš svarbiausių vertybinių orientacijų vaikinams tai – sveikata, laisvė, tikra draugystė, brandi meilė, tikslo turėjimas, šeimos gerovė, gyvenimo prasmė, materialinė gerovė, ppag.arba tėvams, nepriklausomybė, aktyvus ir įspūdingas gyvenimas, džiaugimasis gyvenimu, savigarba intelektualumas, sėkmė tikslų pasiekime.
Merginoms svarbiausiomis vertybinėmis orientacijos buvo įvardintos tokios, kaip sveikata, tikra draugystė, gyvenimo prasmė, brandi meilė, tikslo turėjimas, sėkmė tikslų pasiekime, šeimos gerovė, laisvė, grožio pasaulis, savigarba, taika, pagarba tėvams, nepriklausomybė, tvarkingumas, bendrumas su kitais.
Reikia pastebėti, kad ir merginų ir vaikinų penkioliką pirmų vertybinių orientacijų yra labai panašios, tai yra vyrauja panašios vertybinės orientacijos, tik skiriasi jų eiliškumas.
Taip pat buvo išsiaiškinta, kokios vertybinės orientacijos vaikinų iir merginų tarpe yra mažiausiai jiems reikšmingos. Merginos mažiausiai vertina: vienatvę, susitaikymą su likimu, vadovavimą, įtakingumą, socialinę galią, kuklumą, tautiškumą, religingumą, pagarbą tradicijoms, santūrumą, dvasinį gyvenimą, socialinę tvarką, blaivybę, disciplinuotumą, visuomenės pripažinimą.
Vaikinai labiausiai „neįvertina“ vertybinių orientacijų gyvenime tokių kaip, grožio pasaulis, susitaikymas su likimu, religingumas, kuklumas, dvasinis gyvenimas, pagarba tradicijoms, tautiškumas, dorovė, vadovavimas, vienatvė, kūrybingumas, santūrumas, disciplinuotumas, blaivybė, socialinė galia.
Tai gi vyresniųjų klasių moksleiviai ir vaikinai ir merginos yra orientuoti į daugmaž panašias vertybines orientacijas. Tik šiek tiek skiriasi prioritetų eiliškumas. Tik reikėtų pastebėtai tai, kad mergaitės dažniau vertybes įvertina penkiabalėje sistemoje, o vaikinai tuo tarpu tai daro rečiau. Manau galima daryti prielaidą, kad merginos yra tvirtesnės nuomonės, vertinant kokios vertybinės orientacijos joms yra svarbios. Tuo tarpu vaikinais vertindami nebuvo tikri ir dažniausiai naudojo 4 balų vertinimą.
O taip pat remiantis šiomis duomenimis galima prieštarauti tokiai nuostatai, kad šiuolaikiniam jaunimui rūpi tik materialus pasaulis, tai yra pinigai, materialios gerybės, išorinis grožis. Vertybinės orientacijos, išsidėsčiusios pirmose penkiose vietose nėra susijusios su materialiuoju pasauliu, kaip vaikinų taip ir merginų tarpe.
Taip pat tyrimo metu buvo svarbu paliginti ar skiriasi merginų ir vaikinų vertybinių orientacijų struktūra. Todėl paaiškėjo tarp kokių vertybinių orientacijų yra statistiškai reikšmingi skirtumai. Buvo atskleistos 27 vertybinės orientacijos. DDidžiausias skirtumas buvo tarp tokių vertybių kaip grožio pasaulis, dvasinė ramybė, dvasinis gyvenimas, bendrumas su kitais ir kūrybingumas. Atitinkamai 33 vertybinės orientacijos – tai tos kurios yra vienodais svarbios kiek merginoms tiek vaikinams.
Remiantis šios lentelės duomenimis, matome, kad merginoms yra svarbesnės ne materialios vertybės. Joms rūpi grožis, ramybė, bendravimas su aplinkiniais, kad tarp žmonių būtų teisingumas. Joms labiau nei berniukams rūpi dorovė, mandagus bendravimas.
Mažiausias skirtumas, bet vis dėlto statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp tokių vertybių, kaip savigarba, pareigingumas, malonumai, lojalumas, kuklumas.
Statistiškai patikimų skirtumų ne buvo rasta tarp tokių vertybinių orientacijų, kaip aplinkosauga, tikra draugystė, disciplinuotumas, kompetencija, taika, vadovavimas, profesinis tobulėjimas. Tai reikštų, kad šias vertybines orientacijas vaikinai ir merginos įvertino daugmaž panašiai. Šiuo atveju, galima teigti, kad šios vertybinės orientacijos yra „neutralios“ – tai yra nei moteriškos, nei vyriškos. Tokia vertybinė orientacija, kaip aplinkosauga rūpi ir merginoms yra vaikinams, draugystė, profesinis tobulėjimas, vadovavimas, taika, kompetencija taip pat svarbi abejom tiriamųjų grupėm.
. Rūkančiųjų vaikinų grupė statistiškai patikimai mažesniu balu įvertindavo pirmiausia blaivybę, po to dorovę, socialinį teisingumą, dvasinį gyvenimą, dėkingumą ir mandagumą ir dar devynios vertybės. Rūkantieji dažniau pripažįsta tokias vertybes, kaip dvasinę ramybę, ambicingumą, tautiškumą. Reikia pastebėti tai, kad tokia verty.binė orientacija, kaip sveikata, nepateko tarp ttų vertybių, kurios yra įtrauktos į šią lentelę. Tai reiškia, kad ir rūkantys ir nerūkantys vaikinai maždaug vienodai vertina sveikatą, kadangi statistiškai reikšmingų skirtumų atrasta nebuvo. Tai gi negalime sakyti, kad rūkantys paaugliai visiškai nevertina savo sveikatos, gal tik mažiau nei kitas.
Rūkančios merginos statistiškai patikimai mažiau vertina tą pačią blaivybę, dvasinį gyvenimą, disciplinuotumą, pažinimą. Dviejose merginų grupėse taip pat nebuvo reikšmingų skirtumų tarp sveikatos, kaip vertybinės orientacijos, įvertinimo. Tai gi galima dartyti prielaidą, kad merginų sveikatos įvertinimas, nepriklauso nuo to rūkančios jos ar ne.
Tyrimo duomenis rodo, jog vaikinai nevartojantys alkoholio yra daugiau orientuoti į blaivybę, dorovę, socialinį teisingumą, pažinimą. Labiausiai, nevartojantys alkoholio vaikinai, vertina tikrą draugystę, taiką, dėkingumą ir blaivybę.
Kaip ir klausyme apie rūkymą, paaiškėja ta pati tendencija, kad blaivybė nėra labai svarbi vertybinė orientacija. Šiek tiek mažiaus statistiškai reikšmingas skirtumas – dorovės įvertinimams, galima daryti prielaidą, kad vartojanttiesm alkoholi moksleiviams mažiau rūpi blaivybė, dorovingumas, socialinis teiisingumas, skirtingai nuo nevartojančių alkoholį moksleivių.
Analogiška su vaikinais tendencija pastebima alkoholio nevartojančių mergaičių tarpe: jų vertybių orientacijos labiau nukreiptos į blaivybę, santarvę su gamta, į malonumus ir dorovę. Mergaitės vartojančios alkoholį daugiau orientuotos į malonumus, džiaugimąsi gyvenimu, bendrumą su kitais.
Galime pastebėti, kad nevartojančioms alkoholį merginom yra labai svarbi
blaivybė, kaip vertybinė orientacija. Todėl būtent ties vertybe yra reikšmingiausias skirtumas tarp dviejų merginų grupių.
Nors tyrimo dalyviai tai vyresniųjų klasių mokiniai, vis dėlto galima teigti, kad jų vertybių hierarhijas veikia tiek bendraamžių grupės, tiek šeima ir artimiausia socialinė aplinka, tiek oficialus vertybių diskursas, perduodamas per žiniasklaidą ar švietimą. Bet šio amžiaus moksleivių socializacija nesibaigusi, todėl pasak sociologų ir psichologų, mažai tikėtina, kad moksleiviai turi individualias vertybių hierachijas. Tokiu atveju tikėtinas tam tikras konvencionalumas, ypač pasirenkant oficialiai skatinamas sociometrines ir uuniversalias vertybes. Ypač pasak sociologų ir psichologų šio amžiaus moksleivių socializacija nesibaigusi ir mažai tikėtina, kad moksleiviai turi individualias vertybinių orientracijų hierachijas.
Išvados
1. Iškeltoji hipotezė, kad tarp vertybinių orientacijų ir žalingų įpročių egzistuoja ryšis, pasitvirtino.
2. Gauti tyrimo duomenys patvirtina, kad rūkantys ir alkoholį vartojantys vaikinai yra mažiau orientuoti į blaivybę, dorovę, socialinį teisingumą, pažinimą, dėkingumą; o merginos, susijusios su svaigalų, vartojimu mažiau orientuojasi į blaivybę, sąžiningumą, disciplinuotumą, dorovę, daugiau orientuotos į malonumus, džiaugimąsi gyvenimu ir bendrumą su kitais.
3. Remiantis tyrimo duomenimis ggalima daryti prielaidą, kad vyresniųjų klasių merginų ir vaikinų vertybinių orientacijų struktūra yra skirtinga.
4. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad 27 vertybinių orientacijų merginų ir vaikinų įvertinimai statistiškai reikšmingai skiriasi. Nors galima pastebėti tokią tendenciją, kad vis dėlto vyresniųjų klasių moksleivių vaikinų iir merginų vertybinių orientacijų prioritetų eiliškumas yra panašus, tai yra moksleiviai yra orientuoti į daugmaž vienodas vertybines orientacijas: į sveikatą, į laisvę, tikrąją draugystę, tikslo turėjimą, šeimos gerovę, gyvenimo prasmę, brandžią meilę.
5. Rūkančių ir nerūkančių merginų tarpe tarp vertybinių orientacijų įvertinimų, buvo atrastos 20 vertybinių orientacijų, kurių įvertinimai reikšmingai skiriasi. Vaikinų atvejų tokių vertybinių orientacijų buvo 14.
6. Galima daryti prielaidą, kad vartojantys ar nevartojantys alkoholį moksleiviai yra orientuoti į skir.tingas vertybines orientacijas.
7. Tyrimo metu paaiškėjo, lyčių skirtumai turi įtakos vertybinių orientacijų įvertinimams, todėl galima daryti prielaidą, kad merginoms labiau svarbus yra dvasinis gyvenimas arba tokios vertybės, kaip grožio pasaulis, dvasinė ramybė, gyvenimo prasmė, dvasinis gyvenimas, bendrumas su kitais.
Literatūros sąrašas:
1. Aramavičiūtė V. Vyresniųjų mokinių vertybių internalizacijos būklė ir kaita // Auklėjimas iir dvasinė asmenybės branda. Vilnius: Gimtasis žodis, 2005
2. Leonavičius J. Sociologijos žodynas. Vilnius. Akademija. 1993)
3. Kanopienė V., Lietuvos moterų darbas ir šeima. Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos institutas. Vilnius. 1997
4. Martišauskienė E. „Paauglių požiūriai į priešingą lytį jų dvasinio tapsmo kontekste“. Mokslo darbai: Psichologija
5. Čiužas A. Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. VPU. Vilnius. 2005
6. Jacikevičius A. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius. 1995
7. Pikūnas J. “Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą”, 2000, Vilnius
8. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993
9. Purvaneckienė G. Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos. Lietuvos sstatistikos departamentas. Vilnius. 1997
10. Purvaneckienė G. Moters klausimas: Lietuvos šeima. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Vilnius. 1998
11. Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams
12. Šutininė I. „Moksleivių vertybių struktūra ir jos pokyčiai“. Mokslo darbai: Psichologija. 1999/20
13. Šutininė I. Jaunimo vertybės. Vertybės permainų metais. Vilnius: LFSI, 1999
14. Vosyliūtė A. Jaunimo vertybinės orientacijos. Vilnius. 2003
15. Raths Louis E. Values and teaching, A Bell and Howell Company. 1999.
16. Theodorson G. A., Theodorson A. G., Modern Dictionary of Sociology, New York. 1989.
17. Алексеев В.Г. Ценностные ориентации личности и проблема их формирования. М., 1979.
18. Горяинов В. П. Стратификация населения России по его отношению к жизненным ценностям. Сборник трудов ИСА РАН, выпуск 1, М., 1999
19. Хьелл Л., Зиглер Д. Теории личности. СПб.: Питер, 1997
20. Ядов В. А. „Саморегуляция и прогнозирование социального поведения личности“. Ленинград. 1983
21. Prieiga internetu <Ценности и ориентиры общественного сознания Россиян. В. Э. Бойков. 2002. http://www.ecsocman.edu.ru/images/pubs/2002/07/23/0000216759/006.BOIKOV.pdf
22. Prieiga internetu <Формирование жизненных ценностей и приоритетов. http://anahoret.by.ru/pages/1_pages_70.html.
