CV ir Motyvacinio laisko rasymo principas

CV IR MOTYVACINIO LAIŠKO RAŠYMAS

Tinkamai parašyti gyvenimo aprašymą (lot. Curriculum Vitae), arba CV,

– labai svarbu ieškant norimo darbo. Kodėl? Todėl, kad pateikdami

darbdaviui arba atrankos specialistui savo CV, Jūs pateikiate savo

„vizitinę kortelę“. Rinkdamasis darbuotojus, darbdavys pirmiausia vertins

Jūsų CV. Įsidėmėtina, jog dėmesys bus kreipiamas ne tik į Jūsų gyvenimo

faktus, bet ir tai, kaip jie pateikti. Būtent todėl CV turi būti rašomas

ant labai gero balto popieriaus, be korektūros ar gramatikos klaidų, aiškiu

lakonišku stiliumi, pabrėžiant pranašumus, išsilavinimą, darbo patirtį,

kalbų mokėjimą, darbo kompiuteriu įgūdžius ir t. t. Gyvenimo aprašymo

pavyzdžių galite rasti adresu: http://www.cvonline.lt

Motyvacinis laiškas taip pat labai svarbus norint gauti pageidaujamą

darbą. Skaitydamas Jūsų motyvacinį laišką, darbdavys stengsis sau atsakyti

į įvairius klausimus: „Kodėl šis žmogus kreipiasi į mus?“, „Ar jis gali

būti naudingas mūsų organizacijai?“, „Koks jis kaip asmenybė?“. Taigi

prieš rašant motyvacinį laišką, pirmiausia reikia viską apgalvoti.

Psichologai teigia, jog motyvacinį laišką galite pradėti rašyti tik

tuomet, kai esate rimtai apsvarstęs pasirinkimą, norus bei galimybe ir

trokštate išbandyti jėgas. Sukurti motyvacinį laišką nelengva, nes dažnam

neaišku, ką rašyti, ir nėra taisyklių (kaip, tarkime, rašant CV).

Specialistai pataria remtis šiais principais:

• Lapo viršuje nurodykite asmeninius duomenis bei informaciją

norintiesiems susisiekti (kaip ir CV);

• Nurodykite adresatą (kaip ir paprastas laiškas, jis turi būti skirtas

konkrečiam asmeniui arba kompanijai);

• NNurodykite laiško parašymo datą;

• Jeigu laišką rašote atsiliepdami į darbo pasiūlymą, reikia nurodyti

darbą ir pasiūlymo šaltinį (pvz., skelbimas „Lietuvos Ryte“, pareigos,

data);

• Laiško apimtis – nuo pusės iki vieno puslapio;

• Laiške turi būti pateikiama pagrindinė informacija apie Jus ir

motyvai, kodėl šis darbas Jus sudomino;

• Laiškas turi būti pasirašytas;

• Laiškas turi būti pasirašytas be gramatikos ar korektūros klaidų.

Toliau pateikiamas trumpas motyvacinio laiško planas.

MOTYVACINIO LAIŠKO PLANAS

1. Išdėstome, kaip sužinojome apie laisvą darbo vietą;

2. pareiškiame norą užimti tą vietą;

3. aprašome savo išsilavinimą ir darbo patirtį, reikalingą konkrečioms

pareigoms;

4. pateikiama pranašumų ir įgūdžių sąrašą;

5. pateikiame „veiklos planą“;

6. prašome paskirti susitikimo laiką, kurio metu suteiksime papildomos

informacijos apie tai, kuo mūsų žžinios praverstų organizacijai.

Tarkime, kad tvarkingai sumaketuotus gyvenimo aprašymą ir motyvacinį

laišką jau išsiuntėte darbdavio organizacijai arba personalo atranką

atliekančiai kompanijai. Kas toliau? Laukiame pakvietimo pasikalbėti.

RUOŠIMASIS POKALBIUI

Ruošimasis pokalbiui – labai svarbus etapas norint gauti pageidaujamą

darbą. Karjeros specialistai teigia, jog daugelis žmonių ateina į pokalbį

nepasiruošę, nemokėdami tinkamai prisistatyti, o tai gali nulemti nesėkmę

ieškant „svajonių darbo“. Dėl nemokėjimo pateikti save daugelis negauna

darbų, kuriuos norėtų ir turėtų gauti. Tyrimai parodė, kad darbdaviai

pokalbio metu gana anksti priima sprendimą. Ryšys, atsiradęs tarp darbdavio

ir kandidato, llemia daugiau nei kiti darbuotojo laimėjimai. Ruošdamiesi

pokalbiui, galite pasinaudoti tyrimų rezultatais.

Tarkime, jau esate pakviestas pokalbio, kuris vyks po savaitės. Gera

žinia – jei gavote pakvietimą, vadinas, darbdavys tikisi, kad esate

tinkamas dirbti siūlomą darbą. Ne kiekvienas prašantis darbo yra

kviečiamas. Ar pažįstate nors vieną rimtą asmenį, kuris gaištų laiką

nesitikėdamas rezultato? Žinoma, ne. Taigi dabar svarbiausia – sugebėti

tinkamai pasirengti pokalbiui.

Ruošiantis pokalbiui pirmiausia turėtų būto išvejamos „juodos mintys“.

JUODOS MINTYS:

• Manęs nepriims į darbą, nes esu per jaunas

• Manęs nepriims į darbą, nes esu per mažai kvalifikuotas

• Manęs nepriims į darbą, nes esu per mažai patyręs

• Manęs nepriims į darbą, nes jį galima gauti tik per pažįstamus

• Manęs nepriims į darbą, nes nesugebėsiu tinkamai atsakyti į klausimus

Psichologai teigia: nors truputį jaudintis yra normalu, tačiau ateiti į

pokalbį su „juodomis mintimis“ – didelė klaida. Darbdavys Jūsų nesikviestų,

jei būtumėte pasirodęs netinkamas. Dabar tereikia prisiminti, kas Jūsų

motyvaciniame laiške ar gyvenimo aprašyme pasirodė darbdaviui patrauklu, ir

išmokti prisistatant savo profesinius laimėjimus parodyti kuo geriau. Be

to, reikia atminti, kad bet kuriuo atveju pokalbio metu Jūs būsite padėties

šeimininkas. Kodėl? Todėl, kad visiškai kontroliuosite informaciją, kurią

pateikiate apie save. Nors darbdavys Jums užduos klausimus, Jūs nuspręsite,

ar į juos atsakyti ir ką atsakyti. Taigi nėra ko nerimauti. Išvyti „juodas

mintis“ ggalėtų padėti ir knyga „ Nuotaika paklūsta protui“ (Greenberger,

Padesky, 2000).

Kaip ruoštis pokalbiui toliau, kai išvijome „juodas mintis“? antrasis

žingsnis – pažvelgti į save darbdavio akimis. Prieš susitikdamas su Jumis,

darbdavys pasistengė aprašyti darbo tikslus, pobūdį ir kvalifikacinius

reikalavimus apgalvodamas pradinį atlygį, peržiūras ir priėmimo į darbą

sutartis. Tačiau darbdaviai – tokie pat žmonės kaip visi, nes ir jie turi

abejonių ir interesų, vilčių ir baimių. Pagalvokite apie jų organizaciją,

keliamus reikalavimus ir paklauskite savęs: „Kokius klausimus užduočiau

pats?“, „Kokios būtų mano sąlygos, jei nagrinėčiau šį prašymą?“.

Prisiminkite: priims Jus į darbą ar ne, priklauso nuo to, kaip kruopščiai

rengsitės pokalbiui. Taigi žvelgdami į save darbdavio akimis sugalvokite

(geriausia pasirašykite) atsakymus į darbdavių keliamus klausimus.

100 DAŽNIAUSIAI DABRAVIŲ

UŽDUODAMŲ KLAUSIMŲ

1. Kdėl norite šio darbo?

2. Papasakokite apie save.

3. Kodėl turėtume Jus samdyti?

4. Koks Jūsų pagrindinis profesinis laimėjimas?

5. Kokie, Jūsų nuomone, Jūsų gabumai?

6. Koks esate žmogus?

7. Kokios Jūsų stipriosios savybės?

8. Kokios Jūsų silpnybės?

9. Ką žinote apie mūsų organizaciją?

10. Kaip pradėtumėte šį darbą?

11. Kaip siekiate tikslo?

12. Kaip pritampate prie kolektyvo?

13. Ko tikitės iš viršininko?

14. Ko tikitės š pavaldinių?

15. Kaip nusprendėte siekti tikslo?

16. Kaip organizuojate savo laiką?

17. Kaip manote, kas Jūsų darbe bus įdomiausia?

18. Kokie neseniai perskaityti faktai JJus labiausiai sudomino?

19. Apie ką norėtumėte papasakoti labiausiai?

20. Ką veikiate laisvalaikiu?

21. Kokioje aplinkoje dirbate geriausiai?

22. Kaip keitėte darbą?

23. Kokie Jūsų motyvai?

24. Jeigu galėtumėte ką nors keisti darbe, kaip tai darytumėte?

25. Jei galėtumėte ką nors keisti savo aplinkoje, kaip tai darytumėte?

26. Kaip Jūs pasikeitėte per pastaruosius metus?

27. Kaip įsivaizduojate savo ateitį per ateinančius penkerius metus?

28. Papasakokite apie laikotarpį, kai Jums gerai sekėsi.

29. Papasakokite apie laikotarpį, kai reikalai klostėsi nekaip.

30. Kaip dirbate grupėje?

31. Koks jūsų indėlis į grupę?

32. Ką apie Jus pasakytų kolegos?

33. Kaip Jūsų viršininkas apibūdintų Jūsų darbą?

34. Kokia, Jūsų nuomone, ideali darbo aplinka?

35. Papasakokite, kaip Jums pavyko atliekant užduotį nugalėti sunkumus.

36. Kada buvote laimingiausias?

37. Papasakokite apie sunkią situaciją ir kaip Jūs pasielgėte.

38. Su kuo iki šiol geriausiai sekasi dirbti ir kodėl?

39. Su kuo Jums dabar sunku dirbti ir kodėl?

40. Koks Jūsų požiūris į projektą?

41. jei būtų leidžiama darbe ką nors keisti, ką darytumėte pirmiausia?

42. Kokios darbo veiklos labiausiai pasiilgstate atostogaudami?

43. Jei galėtumėte keisti, ką pakeistumėte savo darbe?

44. Kaip tobulintumėte šią darbo vieta?

45. Ką gero, Jūsų nuomone, Jūs duotumėte mūsų kompanijai?

46. Kokios šio

darbo perspektyvos?

47. Atrodo, kad X srityje turite per mažai patirties.

48. Mes teikiame pirmenybę vyresniems/jaunesniems kandidatams.

49. Atrodo, kad Jūs per daug/mažai kvalifikuotas šiam darbui.

50. Kodėl išėjote iš ABC?

51. Kodėl esate nepatenkintas turimu darbu?

52. Kodėl manote, kad reikia išeiti iš dabartinės darbovietės?

53. Kodėl taip ilgai/trumpai dirbote dabartinėje darbovietėje?

54. Kodėl taip ilgai nedirbote?

55. Kodėl buvote atleistas?

56. Jei paprašytume rekomendacijos, ką apie Jus pasakytų?

57. Kokio atlyginimo tikitės?

58. Kokia, Jūsų nuomone, yra Jūsų „„prekinė vertė“?

59. Kokios svarbos Jums darbas dešimties balų skalėje?

60. Kaip gavote buvusį darbą?

61. Kodėl buvote perkeltas/paaukštintas?

62. Mėgstate dirbti su komanda ar vienas?

63. Kas Jūsų dabartiniame darbe patinka labiausiai?

64. Kas Jūsų dabartinėje organizacijoje patinka labiausiai?

65. Ko išmokote buvusiame darbe?

66. Ko išmokote ABC organizacijoje?

67. Kokią įtaką Jūsų karjerai turėjo buvęs darbas?

68. Jei nereikėtų dirbti, ką veiktumėte?

69. Turint galvoje Jūsų CV pažymėtu profesinius laimėjimus, kodėl toks

žemas/aukštas Jūsų atlyginimas?

70. Ką darysite, jjei negausite šio darbo?

71. Kokio darbo neseniai ieškojote?

72. Kaip viršininkas galėtų pagerinti savo vadovavimą?

73. Kokius sprendimus Jums lengva priimti?

74. Kokius sprendimus Jums priimti sunku?

75. Kaip šis darbas atitinka Jūsų karjeros planus?

76. Kiek laiko ketinate ddirbti šioje darbovietėje?

77. Iš Jūsų CV matyti, kad dažnai keičiate gyvenamąją vietą. Kodėl taip

yra?

78. kada planuojate eiti į pensiją?

79. Ką veiksite išėjęs (-usi) į pensiją?

80. Kokius mokymo kursus lankėte?

81. Kaip esate pasiruošęs šiam darbui?

82. Kam išleidžiate savo pajamas?

83. Koks būtų Jūsų pagrindinis indėlis gavus šį darbą?

84. Kaip iš žmonių reikalaujate geriausių rezultatų?

85. Kuris iš turėtų darbų teikė didžiausią pasitenkinimą?

86. Kaip reaguojate į stresą? Ar galite pateikti pavyzdį?

87. Šiame darbe daug kelionių/prekybos/derybų/stresų. Kaip su tuo

susidorosite?

88. Kokios paramos/mokymo Jus reikės, kad atliktumėte šį darbą?

89. Ko iš darbo labiausiai tikitės?

90. Ar dalyvaujate visuomeniniame gyvenime?

91. Su kokiomis pagrindinėmis problemomis/galimybėmis, Jūsų nuomone,

susiduria ši kompanija/pramonės šaka/sektorius?

92. Kaip ppatekote į šią darbo sritį?

93. Kokių dar planų arba projektų numatėte savo darbe?

94. Jeigu paskirsime Jus, koks bus pagrindinis Jūsų tikslas?

95. Kokius šio darbo aspektus laikote svarbiausiais?

96. kodėl manote, kad seksis su mumis dirbti?

97. Kas padrąsino Jus imtis šio darbo?

98. Kuo darbas Jums prasmingas?

99. Ko norėtumėte mūsų paklausti?

100. Ar lankėte kursus, skirtus pasirengti pokalbiui su darbdaviu?

DAŽNIAUSI DARBDAVIŲ UŽDUODAMI KLAUSIMAI KĄ TIK STUDIJAS BAIGUSIEMS

PRETENDENTAMS

1. Kaip nusprendėte pasirinkti šią studijų programą/mokslo laipsnį?

2. KKodel stojote į šį universitetą?

3. Kas šioje disciplinoje patinka/nepatinka labiausiai?

4. Kokio mokslinio laipsnio sieksite? Kodėl?

5. Kokį ryšį Jūsų studijos turės su darbu?

6. Kas apmokėjo studijas?

7. Papasakokite apie kokį nors projektą, kurį įgyvendinote.

8. Koks dalykas sekasi geriausiai/blogiausiai? Kodėl?

9. Koks Jūsų indėlis į universiteto sėkmę?

10. Kas universitete labiausiai patiko?

11. Kuo šio universiteto požiūris į Jūsų studijuotą dalyką skiriasi nuo

kitų įstaigų požiūrio?

12. Kokios Jūsų studijuojamos srities naujovės neseniai patraukė Jūsų

dėmesį?

13. Papasakokite apie savo karjeros siekius.

14. Kur matote save po 5/10 metų?

15. Kas Jus paskatino studijuoti šį dalyką?

16. Kaip Jūsų nuomone studijos padės siekti karjeros?

17. Kokios naudos tikitės iš karjeros?

18. Ko tikitės iš darbo?

19. Nusakykite, Jūsų nuomone, idealų darbdavį.

20. Ar planuojate toliau kelti kvalifikaciją?

21. Kodėl domitės vadovo darbu?

22. Papasakokite ką nors apie savo siekius.

23. Kodėl kreipėtės į mus?

24. Ar daug žinote apie mūsų organizaciją?

25. Ar pažįstate nors vieną žmogų, dirbantį pas mus?

26. Kokių parengimo aspektų šiame darbe tikitės labiausiai?

27. Kodėl turėtume pasirinkti Jus?

28. Ką, Jūsų nuomone, galite pasiūlyti?

29. Kur pasirengėte dirbti?

30. Su kokiomis, Jūsų nuomone, problemomis/galimybėmis šiuo metu susiduria

mūsų organizacija/pramonės šaka/sektorius?

31. Kalbant aapie Jūsų karjeros planus – kiek laiko dirbsite mūsų

organizacijoje?

32. Ką papasakotumėte apie save? Ar galite pateikti pavyzdžių iš savo

gyvenimo, kad patvirtintumėte savo teiginį?

33. Kaip Jus apibūdintų Jūsų draugai?

34. Jus apibūdintų Jūsų dėstytojai?

35. Kokie jūsų pranašumai?

36. Kokie jūsų trūkumai?

37. Kas būdinga geram vadovui? Koks vadovas, Jūsų nuomone, būsite Jūs?

38. Kuo dabar, be studijų, domitės?

39. Kaip leidžiate laisvalaikį?

40. Kaip leidžiate atostogas?

41. Kokį laikraštį skaitote? Kodėl?

42. Ką neseniai perskaitėte, kas Jus sudomino?

43. Kam leidžiate savo pajamas?

44. Kaip pasikeitė Jūsų interesai įstojus į universitetą?

45. Kas turi Jums įtakos?

46. Papasakokite apie kokią nors Jūsų sportinę veiklą.

47. Be žinių ir laipsnio, ką dar gero, Jūsų nuomone, davė universitetas?

48. Kokioje visuomeninėje veikloje esate aktyvus?

49. Ar užimate/užėmėte atsakingas pareigas?

50. Ką iš universiteto laikų prisiminsite dažniausiai?

51. Papasakokite šiek tiek apie savo šeimą.

52. Ką apie Jūsų pasirinktą karjerą galvoja tėvai?

53. Ką darysite, jei Jūsų nepriimsime?

54. Į kokias kitas firmas/organizacijas kreipsitės?

Kaip atsakyti į darbdavių klausimus? Karjeros specialistai teigia, jog ne

bet kokie atsakymai padeda susidaryti apie kandidatą teigiamą įspūdį.

Tikimės, kad toliau pateikta informacija bus Jums naudinga ruošiantis

pokalbiui.

KAS VYKSTA POKALBIO METU?

Pirmiausia įsivaizduokime, kaip vyksta pokalbis su ddarbdaviu arba jo

atstovu. To reikia tam, kad geriau įsisąmonintume, kokia informacija apie

save pokalbio metu suteikiama, o kokia ne. Pokalbis dažniausiai trunka 20 –

45 minutes, jame dažniausiai dalyvauja personalo skyriaus atstovas arba

konsultantas iš personalo konsultavimo organizacijos. Pokabio eiga skiriasi

ir priklauso nuo darbo ir organizacijos pobūdžio, tačiau visi pokalbiai

turi keletą bendrų elementų:

1. Darbdavio atstovas prisistato, pristato kompaniją ir pokalbio tikslus.

2. Kalbatės apie Jūsų išsilavinimą ir karjerą.

3. Kalbatės apie Jūsų profesinius tikslus ir lūkesčius.

4. Kalbatės įvairiomis temomis (siekiama suvokti Jūsų būdą, požiūri į

žmones ir gyvenimą).

5. Kalbatės apie pareigas (siekiama sužinoti Jūsų tinkamimą konkrečioms

pareigoms).

6. Kiti klausimai.

Pokalbio metu kandidatams užduodama daug klausimų. Iš pradžių gali būti

užduodami atpalaiduojantys klausimai, visai nesusiję su pokalbio tikslu

(pvz., gal norite atsigeri?). šiais klausimais siekiama sumažinti įtampą.

Neįsiplepėkite, nepradėkite kalbėti apie orą – atsakykite trumpai, bet

mandagiai. Tuojau kalbėsite apie reikalą. Nepamirškite, kad bet kuriame

pokalbio etape kandidato laukia „spąstai“ – provokacija, skirta patikrinti

jo orientaciją, šmaikštumą, lankstumą, loginį mastymą, asmenybę.

Kai kurie karjeros konsultantai darbdavių užduodamus klausimus

klasifikuoja į grupes:

• Situaciniai klausimai (skirti išskirti sugebėjimą planuoti savo

veiksmus, organizacinius sugebėjimus, darbo stilių);

Pavyzdžiai:

– Ar galite papasakoti apie didelį projektą, kuriame dalyvavote

mokykloje arba universitete? Kas tai buvo? Koks buvo rezultatas?

– Ar galite papasakoti

apie situaciją, kai turėjote atlikti darbą per

ribotą laiko tarpą? Kodėl taip atsitiko? Kaip sekėsi?koks buvo

rezultatas?

– Ar galite papasakoti apie situaciją, kai buvote atsakingas už kitų

žmonių darbą? Kokios buvo aplinkybės? Kaip padalijote užduotis?

Kaip sekėsi?

• Klausimai apie įgūdžius ir darbo patitį (papildomi klausimai Jūsų

CV; suteikiama galimybė paminėti reikšmingas detales, apie kurias

buvo tik užsiminta);

Pavyzdžiai:

– Ar galite aprašyti tipišką Jūsų darbo/studijų diena?

– Koks buvo Jūsų darbas? Kodėl ten pradėjote dirbti ir kodėl išėjote

iš darbo?

– Kodėl pasirinkote šią profesinę sritį?

– Kodėl Jus domina šis darbas?

– Kokių turite savybių, kurios lemia Jūsų profesinę sėkmę?

• Klausimai ne apie profesinius dalykus (skirti gauti informacijos

apie Jūsų gyvenimo būdą, asmenines vertybes);

Pavyzdžiai:

– Kada pirmą kartą papildėte šeimos iždą?

– Ar dalyvavote užklasinėje veikloje mokykloje? Kodėl?

– Kokia veikla buvo įdomiausia?

– Kaip leidžiate atostogas? Kaip leidžiate savaitgalius ir laisvas

dienas?

– Kokie žmonės jus erzina?

– Jeigu nesirūpintumėte pajamomis, kokį darbą dirbtumėte?

• Klausimai apie protą ir analitinius sugebėjimus (skirti tirti Jūsų

sugebėjimus, kūrybiškumą, tam tikros srities išmanymą);

Pavyzdžiai:

– Kaip priimate svarbiausius sprendimus? Ar galite pateikti pavyzdį?

– Kokias situacijas darbe laikote sunkiomis? Kodėl?

– Ką jūsų dabartinis darbdavys galėtų padaryti, kkad jam labiau

sektųsi?

– Kodėl norėtumėte dirbti mūsų kompanijoje?

– Jums labiau patinka didesnės ar mažesnė kompanijos? Kodėl?

– Ar galite pateikti pavyzdį užduočių, kurias pakirtumėte kitiems,

bei užduočių, kurias atliktumėte pats (pati)?

• Klausimai apie kandidato asmenybę ir nuostatas (susiję su Jūsų

asmenybe, požiūriu į profesinius ir neprofesinius dalykus).

Pavyzdžiai:

– Kokie naujo darbo aspektai, lyginant su Jūsų buvusiu darbu, yra

įdomesni, kokie mažiau įdomūs?

– Ką darytumėte, jeigu senas ištikimas draugas, kuris yra Jūsų

pavaldinys, blogai dirbtų?

– Kokia rizika buvo prieš tai buvusiame darbe ir kokie buvo

rezultatais?

– Ar sutikote asmenį, kurį laikytumėte savo profesiniu guru? Ko

išmokote iš šio asmens?

Daugelis belaukiančiųjų pokalbio su darbdaviu daro vieną esminę klaidą

– net susipažinę su galimais ddarbdavių klausimais numoja ranka ir sau

pasako: „manau, ką nors tikrai atsakysiu“. Visiškai pasitikėti savo

sugebėjimu atsakyti ekspromtu galima ne visada. Norint gauti norimą

darbą, reikia įdėti pastangų. Taigi, geriausia pasiruošti atsakymus ir

einant į pokalbį vadovautis tam tikromis taisyklėmis.

1 taisyklė. Neatsakinėkite į klausimus – reaguokite į juos

Tai karjeros konsultanto Maxo Eggerto rekomenduojama taisyklė: Jūs

neturite sakyti nieko, išskyrus tai, ką esate pasiruošę tam atvejui. Taip

Jūs kontroliuosite informaciją, kurią suteikiate apie save, ir darbdavys

analizuos tik tą informaciją, kurią pats lleidžiate sužinoti. Taigi

ruošdamiesi pokalbiui apgalvokite, kokią informaciją apie save norite

suteikti, ir pokalbio metu suteikite tik pačią geriausią (tačiau

nemeluokite).

2 taisyklė. Išmokite girtis

Daugelis žmonių nemoka tinkamai pristatyti savo laimėjimų, todėl jie

gali likti neįvertinti. Kiti, deja, giriasi per daug, ir tai taip pat gali

sukelti neigiamą įspūdį. Iš anksto apgalvokite, kuo galėtumėte išsiskirti

iš kitų kandidatų. Maxas Eggertas rekomenduoja ruošiantis pokalbiui

parengti apie save 30-ties žodžių pranešimą. 30-ties žodžių pranešimo

rengimas privers pagalvoti, kodėl darbdavys turėtų samdyti būtent Jus. Be

to, dažnai geriausi dalykai lieka nepasakyti, taigi apgalvosite ir pokalbio

metu galėsite pabrėžti geriausius dalykus. Apibūdinimas turėtų būti trumpas

ir efektyvus, atskleidžiantis visus Jūsų patirties „kozirius“. Šį pranešimą

– savireklamą pravartu išmokti, kad pokalbio metu galėtumėte jį sklandžiai

pasakyti. Tyrimai rodo, kad sklandžiai kalbantys asmenys vertinami kaip

protingesni, turintys geresnius bendravimo įgūdžius, geresni vadovai. Taigi

praktikuokitės ir lavinkite kalbos sklandumą, kad galėtumėte laisvai

kalbėti apie savo profesinius laimėjimus ir norimą darbą.

Kai kuriems asmenims pasirengti pokalbiui padės gyrimosi pratybos:

Sudarykite sąrašą iš:

– 5 profesinių laimėjimų;

– 5 įgūdžių;

– 5dalykų, kuriems turite gabumų;

– 5 dalykų, kuriais didžiuojatės savo darbe.

Dabar pakvieskite kolegą, kuris nuginčytų du Jūsų teiginius iš penkių.

Tada per penkias minutes turite įtikinti kolegą, kad šie du teiginiai turi

grįžti atgal į sąrašą. Pratimo pabaigoje paklauskite draugo, ar kalbėjote

įtikinamai, t. y. jjei jis būtų darbdavys, ar priimtų Jus į darbą. Šis

pratimas išmokys pasakoti apie save, be to, galbūt pravers kolegos

patarimai.

Taigi išmokite girtis ir atsiminkite, kad darbdaviui esate reikalingas

dėl Jūsų indėlio į organizaciją.

3 taisyklė. Surinkite informaciją apie organizaciją ir pageidaujamas

pareigas

Ruošiantis pokalbiui su darbdaviu arba jo atstovu labai svarbu

sukaupti kuo daugiau informacijos apie organizaciją, kurioje norėtumėte

dirbti. Nė vienas darbdavys nesusižavės asmeniu, kuris pokalbio metu

neprisimena tikslaus organizacijos pavadinimo arba nežino jos veiklos

krypčių. Pravartu surinkti informaciją apie organizacijos galimybes,

probleminius klausimus. Taip pat svarbu rinkti informaciją apie sritį,

kurioje norėtumėte dirbti: skaitant specializuotus žurnalus, lankantis

specialiose interneto svetainėse. Jei įmanoma, naudokitės pažįstamais

žmonėmis, ir taip geriau pasiruošite atsakyti į klausimus:

– „Ką žinote apie mūsų organizaciją?“

– „Kokie klausimai Jus domintų kaip vadovą?“

– „Ką, jūsų nuomone, mūsų organizacija turėtų daryti, kad sustiprintų

savo pozicijas?“

– „Kaip, Jūsų nuomone, galėtume išspręsti XYZ klausimą?“

– „Kokie pagrindiniai veiksniai, Jūsų nuomone, dabar mus domina

labiausiai?“

Informacijos apie organizaciją ir pageidaujamas pareigas sukaupimas

padės kompetentingai atsakyti į darbdavio klausimus ir padidins

įsidarbinimo pageidaujamoje darbovietėje galimybes.

4 taisykle. Pasitikėkite savimi

Pasitikėjimas savimi – labai svarbus ieškant „svajonių darbo“. Savimi

pasitikintys žmonės vertinami geriau, be to, jie geriau sugeba save

pateikti kitiems. Taip yra todėl, kad nepasitikėjimas savimi „blokuoja“

mąstymą, o pasitikėdami savimi aiškiai rreiškiame mintis ir sugebame apginti

savo pozicijas. Darbdavys iškart pastebės, ar Jūs pasitikite savimi.

Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas savimi labai gerai pastebimas, nors

daugelis apie tai nepagalvoja. Jeigu atsakinėjant į darbdavio klausimus

Jūsų pasitikėjimas savimi svyruos, darbdavys tai atitinkamai įvertins ir

atsižvelgs rinkdamasis kandidatą.

Ką daryti, kad pokalbio metu pasitikėtumėte savimi? Pirmiausia savimi

labiau pasitikėsite, jeigu būsite iš anksto apgalvojęs atsakymus į galimus

klausimus, ypač apie savo indėlį į organizaciją ir laimėjimus bei

gebėjimus. Antra, pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdžiui labai padeda

tariamosios nuosakos pokalbio metu nevartojimas. Karjeros konsultantų

teigimu, tariamosios nuosakos vartojimas labai kenkia savimi pasitikinčio

asmens įvaizdžio kūrimui. Tai šių frazių vartojimas:

– Jaučiu, kad galėčiau.

– Manau, kad mokėčiau.

– Galbūt sugebėčiau.

Maxo Eggerto teigimu, frazė „aš jaučiu“ susilpnina viską, kas po jos

sakoma. Didelis skirtumas tarp „Aš jaučiu, kad galėčiau gerai dirbti“ ir

„Aš galiu gerai dirbti“. Tas pats pasakytina apie žodį „manau“. Taigi

benkite tariamosios nuosakos. Kurdamas pasitikinčio žmogaus įvaizdį

nepamirškite, jog negalima perlenkti lazdos – pokalbio metu reikia

išlaikyti ir tam tikrą kuklumo lygį. Kad neatrodytumėte nepagrįstai savimi

besigiriantis ir save įsimylėjęs žmogus, kalbėdamas (-) apie savo

profesinius laimėjimus naudokite frazes:

– Žmonės pasakytų kad aš galiu.

– Draugai man sakė, kad aš.

– Kolegos visada sako, kad aš.

– Kartą mano viršininkas pastebėjo, kad aš..

– Mano dėstytojai mane apibūdintų kaip.

– Mane

rekomenduojantis žmogus pasakytų, kad aš.

– Mano patirtis rodo, kad galiu.

– Turiu keletą pažymėjimų, patvirtinančių mano.

Išvardintos frazės padės pateikti darbdaviui informaciją apie save

subtiliai ir įtaigiai. Taigi atsiminkite, kad adekvatus pasitikėjimas

savimi – labai svarbus kalbantis su darbdaviu. Jūs pažįstate save

geriau negu darbdavys, todėl leiskite jam žinoti apie Jūsų

svarbiausius sugebėjimus ir patirtį, kurią iš tikrųjų turite.

Pokalbio metu darbdavys nesužinos, koks esate geras, jei Jūs pats –

pasitikėdamas savimi – to nepapasakosite.

5 taisyklė. Pasirūpinkite savo iišvaizda.

Pasak Maxo Eggerto, darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria

galėtų pagrįsti galutinį sprendimą, todėl išvaizda sėkmei daro didelę

įtaką. Tyrimai rodo, kad fizinis patrauklumas gali lemti kandidato

pasirinkimą. Šis reiškinys vadinamas „įspūdžio vadyba“. Jeigu visos kitos

kandidatų savybės yra vienodos, darbą gaus tas, kuris atrodo

energingiausias ir patraukliausias.

Apranga yra labai svarbi „įspūdžio vadybos“ dalis. Nors darbdaviui

Jūsų žinios ir kvalifikacija reikšmingiausia, tačiau jo pasąmonę veiks ir

jūsų drabužiai, aprangos stilius, p tai, laimei ar nelaimei, gali būti

sprendžiamasis veiksnys. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidatai

dažnai vertinami geriau nnei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipia dėmesio.

Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesnių profesinių

laimėjimų. Taigi gerai atrodyti patartina ne tik einant į pokalbį, bet ir

visada.

Maxas Eggertas pateikia keletą pagrindinių išvaizdos taisyklių:

– Pirmenybę teikite Jums tinkančiam stiliui ir sspalvai, o ne

aukštajai madai.

– Rinkitės tradicinį, klasikinį, o ne avangardinį stilių.

– Renkitės taip brangiai, kaip tik galite sau leisti.

– Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios .

– Gerai apsikirpkite/susišukuokite.

– Nusipirkite gerus batus ir kruopščiai juos valykite.

– Naujus drabužius prieš pokalbį panešiokite, kad apsiprastumėte.

– Kuo mažiau papuošalų (nebent skoningas akcentas).

– Renkitės, kad atitiktumėte organizacijos tipą.

– Derinkite spalvas.

Kiekvienoje organizacijoje priimtas savas aprangos stilius. Kadangi

vertintojai savęs klausia, ar Jūs tiksite, išvaizdos tinkamumas tos

organizacijos stiliui labai svarbus. Apie įstaigos stilių gauti

informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį apsilankykite

toje organizacijoje ir atidžiai stebėkite, kokio stiliaus ir spalvų

drabužius bei aksesuarus dėvi darbuotojai. Taigi ruošdamasis pokalbiui

tiesiog paklauskite savęs, kokia spalva iir rengimosi stilius,

kaklaraiščių spalva, plaukų ilgis vyrauja. Kad pasisektų siekiant

norimo darbo, Jums nereikia būti tokiam kaip visi, tačiau išvaizda

pokalbio metu gali padėti.

6 taisyklė. Kontroliuokite savo laikyseną

Atrankos metu darbdavys nori kuo tiksliau įvertinti kandidatus, todėl

neverbalinių žinučių – žvilgsnio, rankos paspaudimo, sėdėjimo pozos svarba

labai padidėja. Taigi kandidatai turi bandyti kontroliuoti informaciją,

suteikiamą neverbaliniu būdu. Pavyzdžiui, rankos paspaudimas turi būti ne

suglebęs, o tvirtas (tai darbdaviui suteikia informacijos apie Jūsų

asmenybę).

Karjeros specialistai išskiria kandidato sėkmingos laikysenos

veiksnius:

– šypsena (tai ppadidins jūsų patrauklumą);

– galvos linktelėjimai darbdaviui kalbant (taip atrodysite

supratingas ir palaikantis);

– lengvas pasilenkimas į priekį klausantis ir atsakant (taip

atrodysite susidomėjęs);

– akių kontaktas (tai reikš pasitikėjimą, atvirumą; 1978 metais

atlikti tyrimai nustatė akių kontakto įtaką teigiamam darbdavių

sprendimui – buvo manoma, kad tie, kurie nepalaiko kontakto akimis,

yra savimi nepasitikintys ir dėl to mažiau tinkami (nors ir buvo

pakankamai kvalifikuoti);

– sėdėjimas ant kėdės krašto, ne susmukus kėdėje, bet patogiai

įsitaisius ir pasitempus (taip atrodysite budrus ir pasitikintis

savimi);

– sėdėjimas pasukus liemenį, galvą ir pečius į darbdavį taip, kad

jūsų pečiai būtų lygiagretūs jo pečiams (taip atrodysite

draugiškas, šiltas, pagarbus ir dėmesingas);

– sėdėjimas suglaudus kojas arba jas sukryžiavus žemai, o ne aukštai

(taip atrodysite pasiruošęs veikti);

– plaštakų laikymas žemiau alkūnės (neatrodysite gynybiškas);

– kuo mažiau gestikuliavimo (taip atrodysite įtaigesnis)

Taigi įėję į darbdavio arba atrankos specialisto kabinetą tvirtai ir

draugiškai paspauskite jam ranką, patogiai įsitaisykite veidu į jį,

kartkartėmis linktelėkite jam kalbant (ir nepertraukinėkite!),

klausydamasis ir kalbėdamas stenkitės žiūrėti tiesiai į akis,

negestikuliuokite ir į šypseną atsakykite šypsena.

7 taisyklė. Numatykite darbdavio interesus

Ruošiantis pokalbiui su darbdaviu arba jo atstovu labai svarbu atminti ir

tai, jog procesu suinteresuotas ne tik Jūs, bet ir jis. Rinkdamiesi

kandidatus darbdaviai rizikuoja. Neteisinga ppasirinkimas gali būti žalingas

jų organizacijai. Pagalvokite apie tai, ir paklauskite savęs: Kokie

darbdavio interesai? Kodėl man gali būti užduotas vienas ar kitas

klausimas? Dėl ko galėtu šis darbdavys nerimauti? Ar galiu pateisinti jo

lūkesčius?

Taigi numatykite darbdavio interesus. Žinoma, nė vienas nesame tobulai

tinkamas kiekvienam darbui, nė vienas negalime atlikti pateiktų reikalavimų

visais atžvilgiais. Tačiau svarbu būti apgalvojus, kaip elgtis, kad

darbdavys nuspręstų, jog Jūs galite dirbti siūlomą darbą.

Pokalbio metu Jūsų pašnekovas mintyse savęs klaus: „Ar šis žmogus turi

siūlomam darbui reikalingų įgūdžių ir patirties? Ar jis sugebės greitai

prisidėt prie mūsų kompanijos sėkmės?“. Taigi Jums bus užduodami atitinkami

klausimai. Galite pasirinkti kurį norite klausimą ir atsakyti taip, kad

pateiktumėte norimą informaciją apie savo įgūdžius, pavyzdžiui:

• Kausimas: Kokiems žmonėms mėgstate dirbti?

• Atsakymas: Labiausiai man patiktu dirti su ponu., nes jo

vadovaujamas galėjau atlikti ABC. Ir t. t.

• Klausimas: Kokia kryptimi norite plėtoti savo karjerą?

• Atsakymas: Turiu ABC išsilavinimą ir EFG įgūdžiu, taigi akivaizdu.

Kad norėčiau juos tobulinti X srityje.

Atsižvelgiant į tai, kaip atsakysite į šiuos klausimus, darbdavys

sužinos, ar turite patirties ir reikiamų įgūdžių siūlomam darbui

atlikti. Taip pat jums bus svarbu suprasti, ar sugebėsite dirbti.

Taigi jis klausinės apie Jūsų charakterio savybes ir požiūrį į darbą,

ar esate darbštus ar pareigingas ir t. tt. Tai gali būti aiškinamasi

įvairiais klausimais.

• Klausimas: Kaip sekėsi dirbti ABC?

• Atsakymas: Buvo įdomu. Reikėjo būti labai lanksčiam, dirbti

slenkančiu grafiku, ne kartą likti iki vėlumos arba dirbti

savaitgaliais

Ruošdamasis (-asi) pokalbiui nuspręskite, kuriuos darbo aspektus

pabrėšite, kad parodytumėte savo pareigingumą ir išskirtinumą.

Atminkite, kad darbdaviui svarbu rasti ne šiaip gerą darbuotoją, bet

geriausią iš visų galimų.

8 taisykle. Būkite lankstus

Kaip jau minėjome, bet kuriame pokalbio etape Jūsų gali laukti

„Spąstai“. Tarkime, jei gavote klausimų apie savo pranašumus, būsite

paklaustas ir apie trūkumus. Ką atsakyti? Neigiama informacija

darbdaviui labiau įsimena nei teigiama, todėl kandidatas turi labai

atsargiai reaguoti į tokius klausimus. Maxas Eggertas rekomenduoja,

kaip atsakyti į klausimus apie savo trūkumus:

– Pasirinkite vieną akivaizdžiai gerą charakterio/asmenybės

bruožą.

– Papasakokite apie jį taip. Kad atrodytų kaip trūkumas.

– Nusikelkite į praeitį, parodykite, kaip susidorojote su šiuo

trūkumu.

– Pasakykite, kad tai – jau ne problema.

– Nebekabėkite.

• Klausimas: Ar turite kokių nors silpnybių?

• Atsakymas: Mėgstu viską padaryti iki galo ir esu reiklus sau,

tačiau dirbdamas su kitais žmonėmis pastebėjau, kad labai

daug reikalauju iš kitų. Taigi kai dirbdavome grupėje,

griežtai stebėdavau ir kontroliuodavau kitų darbą. Laimei

anksti pasimokiau, kad ne visi gali pasiekti geriausių

rezultatų, kai yra griežtai prižiūrimi, ir tai buvo puiki

pamoka.

Karjeros konsultantai teigia, jog daug kas priklauso nuo to, kaip

kalbėsite – net silpnybė atrodys priimtina. Jeigu būsite paklausti apie

kitą silpnybę, prisipažinkite, kad „per daug dirbate“ arba esate per daug

„pareigingas“, arba „maksimalistas“.

„Spąstai“ gali slypėti ir vadinamuosiuose „sudėtiniuose klausimuose“.

Apklausų organizavimo specialistai teigia, kad atsakymas į trigubą klausimą

parodo kandidato intelektą:

– Atsako į vieną klausimą = vidutiniai sugebėjimai.

– Atsako į du klausimus = aukštesnis už vidutinį.

– Atsako į tris kklausimus = aukštas intelektas.

Tokio klausimo pavyzdys: „Kaip per praėjusius metus keitėsi Jūsų

veikla, kaip prisitaikėte prie pasikeitimų ir kokios išvados ateičiai?“.

Tokiu atveju pasistenkite įsiminti visus tris klausimus ir į visus juos

atsakyti.

Nuolat atminkite, kad Jums atsakinėjant į klausimus bus vertinama, ar

esate išsilavinęs, išlaikote pusiausvyra, įžvelgiate reikalo esmę, galite

priimti sprendimą, esate nuoseklus.

9 taisykle. Būkite optimistas

Ką daryti jeigu gauti norimo darbo vis dėlto nepavyko? Atminkite, kad

net jei nepasisekė, kiekvienas bandymas ko nors pamoko. Maxas Eggertas

teigia: „Ko nepadarėte gerai, visada galite pataisyti“. Taigi į pokalbį

žiūrėkite kaip į galimybę pasimokyti. Kiekvienas buvęs pokalbis suteikia

progą ir kitą kartą pasirodyti geriau.