dokumentu klasifikacija

Įvadas

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma (aplinka) ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosauginiai klausimai yra susiję su žmogaus veiklos įtaka supančiai visumai ir ištekliams. Aplinkosauginė politika – tai bet kokie vyriausybės prevenciniai veiksmai dėl žmonių neigiamos aplinkai veiklos mažinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau Aplinkos ministerija) politiką formuojanti ir įgyvendinanti vykdomosios valdžios institucija, vykdanti įstatymais ir kitais teisės aktais jai pavestas funkcijas. Aplinkos ministerija, veikdama pagal jei suteiktą kompetenciją ir kartu vykdomą viešąjį administravimą, pati yra įtakojama visuomenėje, eekonomikoje, kaimyninėse valstybėse bei tarptautinėse organizacijose vykstančių procesų. Nors pagrindiniai rodikliai aplinkos kokybės komponentams (orui, vandenims, dirvožemiui) pastaraisiais metais išlieka stabilūs, išskyrus autotransporto taršą didžiuosiuose miestuose, labai aktualūs yra išorės veiksniai, susiję su ministerijos uždaviniais mažinti ūkinės veiklos įtaką aplinkai, sudaryti sąlygas subalansuotai plėtrai, užtikrinti komunalinio ūkio vystymosi koordinavimą.

Ekologija gali tik numatyti, kokios gali būti pasekmės vienaip ar kitaip įsikišus į gamtą. Tačiau kas yra gerai, o kas blogai, kas teisinga, o kas neteisinga – tai jau politiniai-moraliniai klausimai, į kkuriuos atsakymo turime ieškoti mes visi. Kiekvieną dieną mums tenka priimti sprendimus, susijusius su gamta. Tai gali būti ir svarbūs politiniai, ir paprasti, kasdieniški klausimai, pavyzdžiui, kuo važiuoti — autobusu, traukiniu ar nuosavu automobiliu? Kaip išsirinkti mažiausiai aplinką teršiančią skalbimo ppriemonę? Kaip įpakuotą prekę pirkti? Ekologinis požiūris padės pasiekti, kad visi mūsų veiksmai kuo mažiau kenktų aplinkai.

Išleista daug įstatymų, parengta normų ir taisyklių, reguliuojančių aplinkos apsaugą, tačiau praktiškų veiksmų sėkmė labai priklauso nuo atskirų sričių specialistų, vadovų bei visos visuomenės ekologinio išprusimo, nuo to, kaip jie suvokia iškylančias problemas, ar sugeba gerai ir toliaregiškai naudotis mokslo ir technikos laimėjimais, plėtodami gamybą, naudodami gamtos išteklius.

Lietuvoje pagrindinė aplinkos apsaugą reguliuojanti įstaiga yra Aplinkos apsaugos ministerija. Atskiruose Lietuvos regionuose ir miestuose aplinkos apsaugą organizuoja vietos savivaldybės. Aplinkos apsauga užtikrinama įvairiomis priemonėmis iš kurių pagrindinės yra teisinės, ekonominės, biologinės, techninės, sanitarinės – higieninės, organizacinės.

V Spartėjanti technologijų plėtra, nuolat didėjanti prekių ir paslaugų pasiūla neišvengiamai didina vartojimą. Šiuolaikinė visuomenė susiduria su vis sunkėjančiais nesubalansuoto vvartojimo padariniais – oro užterštumu, mažėjančiais gamtos ištekliais. Subalansuotos plėtros sąvoka tampa vis aktualesnė ne tik kalbant apie šalies ūkį, bet ir apie atskiro ūkinio vieneto – šeimos, vartotojo gyvenimo kokybę. Vis dažniau atsigręžiame į netinkamo vartojimo keliamas problemas, susijusias su asmens sauga ir visuomenės sveikata (nesveikas gyvenimo būdas dėl negebėjimo pasirinkti tinkamų maisto produktų, prisitaikyti tinkamas fizinio aktyvumo formas,tinkamai organizuoti laisvalaikį; negebėjimas pasinaudoti sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis ir pan.), žmogaus ir aplinkos ekologija (pvz., atliekų tvarkymas, vandens, oro, ddirvožemio tarša, tenetiškai modifikuoti produktai ir pan.). Gan ženklus yra vartotojų ekonominis neišprusimas (pvz., neracionalus finansinių išteklių naudojimas),vartotojo teisių neišmanymas (kur kreiptis ir ko reikalauti įsigijus netinkamą prekę ar paslaugą ir pan.).

Šioms problemoms spręsti reikalingas tinkamas vartotojų švietimas ir informavimas, pradedant jaunąja karta ir baigiant suaugusiaisiais. Svarbus vaidmuo šiame darbe tenka formalaus ugdymo institucijoms. Vilniaus pedagoginio universiteto Technologinio ugdymo katedra jau aštuonerius metus dirba vartotojų švietimo srityje: vartotojų kultūrai ugdyti rengiami būsimieji technologijų mokytojai, organizuojami seminarai subalansuoto vartojimo temomis jau dirbantiems pedagogams, vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai.

Miestuose viena iš pagrindinių problemų yra oro tarša. Šį tarša turi neigiamą poveikį augalijai, gyvūnijai bei žmogaus sveikatai.Su oro tarša susijusios problemos yra šios:ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, smogas ir kiti reiškiniai.

Žmogaus gyvenamoje aplinkoje.Buitinių ir pramoninių atliekų kiekio didėjimas, bei nepakankama jų apsauga ir iš lėto didėjantis radiacinis fonas sukelia neigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme.Taip pat čia pasireiškia įvairios stichinės nelaimės: gaisrai, uraganai, potvyniai.

8Oro teršimo šaltiniai, teršalai. Atmosferos užterštumu vadinama, bet kokių medžiagų, išskyrus vandenį, priemaišos ir joje vykstantys fizikiniai bei cheminiai reiškiniai, darantys žalą gyvybei. Skiriama antropogeninė ir natūrali tarša. Natūrali tarša susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, „juodųjų audrų ir kitų gamtos reiškinių. Antropogeninė yra žmogaus veiklos žemėje padarinys. AAntropogeninė tarša pasireiškia dviem pavidalais- tai oro mechaninis užterštumas (dulkės, dūmai, kiti aerozoliai) ir fizinis užterštumas (radiacija, elektromagnetiniai laukai, vibracija, triukšmas ir t.t.). daug orą teršiančių medžiagų išsiskiria deginant kurą pastatuose, nemažai teršalų pasklinda atvirame ore deginant šiukšles, paliktus derlių nuėmus šiaudus, utilizuojant buitines ir gamybines atliekas.

Atmosfera yra teršiama žmogaus veiklos pasekoje,norint pagerint gyvenimo sąlygas ir į aplinką išmeta kitas medžiagas,kurios atmosfera negali perdirbti arba ju perdirbimo laikas ilgas.Ypatinga pavojų aplinkai sukelia tarša plastmasėmis,skalbimo milteliais,dažu tirpikliais.Kadangi oro tarša veikia skirtingai,išskiriamos 4 pavojingiausios klases:

1)Ypatingai pavojingos,

2)Labai pavojingos,

3)Pavojingos

4)Nelabai pavojingos.

Teršalai skirstomi į mechaninius ir cheminius.Cheminiai susidaro degant medžiagoms,dėl kurių susidaro rūgštus lietūs,dėl to žūsta vandens gyvūnija.Taip pat prie gamtos taršos prisideda ir atomines elektrinės.

Atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimas yra sudėtingas uždavinys, su kuriuo susiduria vis daugiau šalių visame pasaulyje, o šiuo metu ir Lietuva. Galime daug pasimokyti iš tų, kurie yra toliau pažengę šioje srityje, o taip pat pirmieji pasaulyje ėmęsi greito RBMK reaktoriaus išmontavimo Ignalinos AE, sukaupti bei perduoti daug vertingos patirties ateičiai.

Šis bendras renginys apims įvairius atominių elektrinių uždarymo aspektus bei eksploatavimo nutraukimo procesą: mums labai malonu bendradarbiauti su“IBC Global“, kuri savo konferencijoje nagrinės strateginius ir techninius klausimus, o Ūkio ministerijos forumas, remiamas Europos Sąjungos, sutelks dėmesį į socialinius-ekonominius atominės eelektrinės uždarymo aspektus ir ypač vietinės bendruomenės dalyvavimą šiame sudėtingame procese.

8Ozono sluoksnio problema: Stratosferoje esantis ozono sluoksnis apsaugo žemė nuo biologiniams būtybėms pavojingu ultravioletinių spindulių. Reikia pažymėti,kad žmogus yra vienas iš jautriausių(kaip biologinė rūšis) ultravioletinių spindulių poveikiui.jai stratosferoje esanti ozono sluoksnį suspaustume,tai ozono sluoksnio storis siektų ~3..5mm. Šiaurės pusrutulyje dėl palankių klimato sąlygų atsiradusi ozono skylė greitai užsitraukia. Šio metų freonai naudojami nedaug ir jie yra pakeičiami kitais junginiais kurie yra maždaug 1000 kartų mažiau pavojingi ozono sluoksniui.Jeigu padaugėja ultravioletinių spindulių,tai jie gali sukelti odos vėžį bei pakenkti regėjimui.

Paskutiniu metu gana populiari priemonė vykstantiems procesams pažinti tapo monotoringas – pakartotinių gamtos stebėjimų sistema, kuriais fiksuojami, įvertinami ir prognozuojami natūralūs arba dėl ūkinės veiklos vykstantys pakitimai. Monotoringas gali būti globalinis – biosferos rezervatuose, regionuose ir lokalinis – daugiausia aplinką teršiančių pramonės įmonių aplinkos zonose. Jų paskirtis yra stebėti, kontroliuoti ir prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius, atlikti biosferos naudojimo eksperimentus ir tyrimus, plėtoti ekologinį švietimą ir propogandą, užtikrinti gamtinių kompleksų apsaugą.

8Oro kokybės apsaugos priemonės. Siekiant apsaugoti oro kokybę nuo teršėjų ir teršalų reikia: drausti šiukšlių ir kitų atliekų deginimą mieste, centralizuotai jas surinkti ir utilizuoti tam skirtose vietose, sutvarkyti statybos aikštelėse privažiavimus, birių medžiagų laikymą ir vežiojimą, kad nuo žemės pakiltų kuo

mažiau teršalų.

8Triukšmo poveikis žmogui ir apsauga nuo jo. Triukšmas – tai technogeninis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Jis skiriamas į nuolatinį ir kintantį. Kintantis triukšmas gali būti: vibruojantis – kai garso lygis laikui bėgant nuolatos keičiasi; trūkčiojantis- garso lygis kinta pakopomis; impulsinis- iš vieno arba kelių garso signalų, trunkančių mažiau negu 1s.

Priemonės, triukšmo neigiamam poveikiui sumažinti. Jos pasirenkamos priklausomai nuo triukšmo šaltinio pobūdžio, padėties gyvenamųjų ir masinio žmonių susitelkimo vietų atžvilgiu, ekonominių ir techninių galimybių.

8Vandens naudojimas ir ttarša.Visiškai švarių vandenų gamtoje nėra, juose yra ištirpusių mineralinių dalelių ir organinių priemaišų, vienur jų koncentracija didesnė, kitur mažesnė. Užterštais laikomi tie vandenys, kuriuose pakitus cheminei ir mechaninei sudėčiai, yra sutrikę normalūs gamtiniai procesai ir dėl tos priežasties jie negali būti vartojami ūkyje ir buityje. Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla.

8Vandens apsaugos priemonės. Vandens apsaugos tikslas – užtikrinti gyventojų ir ūkio reikmių tenkinimą tiekiant vandenį, požeminio ir paviršinio vandens išteklių racionalų nnaudojimą, jų būklės gerinimą nuo teršimo. Apsaugai nuo teršalų, dedami vandens filtrai, valymo įrenginiai statomi, draudžiama užsiimti ūkine veikla arti vandens telkinių, kad nepatektų įvairių trąšų, nepilti į vandenį įvairių cheminių medžiagų.

8Nutekamieji vandenys, jų valymo būdai. Gyvenvietėse, kuriose yra ddaug asfaltuotų plotų, teršalai su lietaus vandeniu greičiau suplūsta į atvirus telkinius. Dėl to miestuose turi būti lietaus kanalizacija su atskirais valymo įrenginiais. Pramonės ir buities nutekamieji vandenys valomi mechaniniu, biologiniu ir cheminiu būdu. Mechaniniu valymu (filtravimu, nusodinimu, nugraibymu ir kt. budais) pašalinamos kietos plūduriuojančios ir ištirpusios dalelės. Tai pirmasis valymo etapas, be jo neįmanomas biologinis ir cheminis valymas. Biologiniu valymui naudojami aerotenkai ir biofiltrai, kuriuose specialūs mikroorganizmai suskaido žalingus cheminius junginius į elementarias, gamtines, augmenijos įsisavinamas formas. Cheminis valymas – distiliacija, absorbcija, chloravimas.

8Atliekos ir jų tvarkymas. Pasaulyje kasmet didėja susidarančių pramoninių ir buitinių atliekų kiekiai.Į buitinių sąvoką įeina žmonių gyvenamosiose patalpose susidarančios atliekos,o taip pat atliekų iš visuomeninės paskirties pastatų,gatvių sankryžų,bei atliekų iš miestuose pastatytų šiukšliadėžių.Sąvoką atliekos apima kkietąsias atliekas,dujinės atliekos priskiriamos prie dujinių teršalų.Skystosios atliekos yra nukreipiamos į nuotekų sistemą.Pramoninės atliekos skirstomos pagal pramonės šakas.Šiuose atliekose paprastai yra nemažai naudingų medžiagų kiekių,kurias galima panaudoti kaip antrines žaliavas.Dėl žmonių nerūpestingumo didžioji dalis šių medžiagų nukreipiama į sąvartynus.Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 sąvartynų,tačiau tik nedidelė dalis iš jų yra įrengta pagal šiuolaikinius reikalavimus.Sąvartynas yra saugus aplinkai tuo atveju,kai jo dugnas yra izoliuotas nuo gruntinio vandens.Sąvartynuose vyksta cheminių medžiagų irimas ir susidarę junginiai ištirpsta vandenyje.Šis susidaręs tirpalas vadinamas filtratu iir kelia didžiausią grėsmę aplinkai.Šis filtratas,jei nėra patikimos apsaugos per gruntą ir uolienas gali užteršti gruntinį ir požeminį vandenį.Šiuo atveju teršalai gali pasklisti didelėje teritorijoje.Atliekos yra skirstomos į pavojingas ir nepavojingas žmogui.Prie pavojingų atliekų priskiriamos radioaktyvios medžiagos,kurios gali būti tvarkomos keliais būdais:1.šios atliekos gali būti talpinamos į specialios paskirties sąvartynus,juose gali būti įrengti angarai.Sąvartynų teritorijoje yra įrengiamas gręžinių tinklas ir kontroliuojamas gruntinis vanduo.Gali būti įrengiamos spec paskirties valymo stotys.2.fizinis arba cheminis atliekų apdorojimas.Atliekos paprastai užima didelius tūrius ir pagrindinė problema yra to tūrio sumažinimas.Šiam tikslui atliekos gali būti paveikiamos tam tikromis medžiagomis arba deginamos.Atliekos deginamos tam tikruose įrenginiuose,kuriuose turi būti ne mažesnė,kaip 1000°C temperatūra,norint pasiekti pilną sudegimą.Įrengiant deginimo įrenginius pagrindinė problema yra deginimo metu užteršto oro valymo problema.Dėl šios priežasties didžioji lėšų dalis yra susijusi su valymo įrangos panaudojimu ir oro kokybės kontrolės sekimu.

8Gamtos ištekliai, jų naudojimo tvarka. Gamtos ištekliai t.y. gamtos objektai ir reiškiniai, kuriuos žmogus panaudoja savo materialinei gerovei kurti bei gyvenimo kokybei gerinti. Gamtos išteklius galima suskirstyti pagal tai, kokia vieta jie užima biosferoje pvz energetiniai, litosferiniai, klimatas, konsumentai, producentai ir kiti. Jos galima suskirstyti pagal kilmes šaltinius, pagal tai gali būti išskiriami energetiniai, biologiniai ir mineraliniai ištekliai.

Gamtiniai gali būti suskirstyti pagal jų vietą gamyboje: žemes ffondas, mišku fondas, vandens ištekliai, naudingos iškasenos. Pagal svarba yra išskyriami energetiniai ištekliai, kurie gali būti suskirstyti I sias grupes: 1) pastovus cirkuliuojantis. Šiai grupei yra priskiriamos įvairios saules energijos formos, o taip pat žemes gelmiu energija, kuri yra dar vadinama geotermine energija. Šiai energijai priklauso mediena. 2) užkonservuoti gamtiniai ištekliai, akmens anglis, nafta, dujos, durpes. 3) žmogaus dirbtinai aktyvuoti ištekliai, šiai grupei priklauso atomine energija. Taip pat svarbus yra mineraliniai ištekliai, kur gali būti suskirstyti į rudas ir nerūdinius išteklius(smelis, žvyras, molis, nafta). Naudingiausios iškasenos yra išgaunamos iš nuosėdinio apvalkalo. Ištekliai taip pat yra skirstomi pagal tai ar jie yra išsenkantys ar ne, atsiniaujantys ar ne. Taip pat yra žinomi alternatyviniai energiniai ištekliai, nes šiuo metu energija yra pagrinde gaunama iš kastinio organinio kuro. Tačiau šie ištekliai yra senkantys ir neatsenaujantys, o taip pat turi neigiama poveiki aplinkai. Dėl šios priežasties stengiamasi naudoti neišsenkančius energetinius išteklius. Pvz saulės, vėjo energija ir t.t.

Racionaliai naudoti gamtos turtus verčia riboti jų ištekliai ir nepakankamai tobula bei ekonomiškai pateisinama žaliavų perdirbimo į galutinį produktą technologija. Mokslo ir technikos pasiekimai skatina vis intensyviau naudoti gamtos sukauptus turtus (dervą, rūdą, anglis, naftą ir .), o tai gresia gamtos išteklių išsekimu arba degradacija.

8Bioįvairovės apsauga. BBioįvairovės sąvoka apima tiek augaliją,tiek gyvūniją,o taip pat stambių gyvūnų gyvenamąją aplinką. Pastaruoju metu yra pastebimas gana intensyvus augalų, bei gyvūnų rūšių nykimas.Retomis ir nykstančiomis rūšimis laikomos tos, kurių gana siauras populiacijos arealas arba kurios sunkiai prisitaiko prie kintamos aplinkos. Kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys yra naikinamos dėl maisto. Nemažai gyvūnų rūšių išnyko dėl intensyvios medžioklės ar žvejybos. Kartais gyvūnai ir augalai gali išnykti ir dėl gamtinių priežasčių. Augalai ir gyvūnai yra tarpusavyje susiję ir dėl to išnykus vieniems, gali išnykti ir kiti.

Siekiant išvengti rūšių išnykimo kai kurios gyvūnų rūšys dirbtinai veisiamos, taip pat jos įtraukiamos į raudonąją knygą.Lietuvos teritorijoje yra vietų, kuriuose yra saugoma augalija ir gyvūnija. Šį saugoma teritorija sudaro apie 13% Liet.teritorijos. Į saugomų teritorijų sąrašą įeina įvairus parkai tame tarpe 5 nacionaliniai, 30 regioninių ir įvairus kiti.

8Miškų apsauga ir naudojimo tvarka saugomose teritorijose. Miškai yra svarbiausi sausumos ekosistemos pagrinde palaikančios biosferos stabilumą.Miškai mažina vandens eroziją,todėl į upes patenka mažiau nešmenų.Kai upės šlaituose iškertami miškai prasideda dirvožemio erozija ir upės vaga seklėja. Tai viena iš pagrindinių potvynių priežasčių.Miškai formuoja vietos mikro klimatą (jis yra švelnesnis t. y.pastebimi mažesni temperatūros svyravimai).Dėl palankesnio mikroklimato būna didesnis derlius(augalų). Miškai teig veikia Žmogaus sveikatą jie naudojami rekreacijos tikslais(poilsiui). Be

medienos miškuose yra dar ir kitų išteklių uogos,grybai,spygliuočių,vaistažolės.Miško ekosistemoje yra daug rūšių kuriose randama daug chem. medžiagų kurios pritaikomos medicinoje ir farmacijoje.miške auga daugybė augalų, kuriuos galima panaudoti kaip vaistus. Miškai yra skirstomi į apsauginius ir eksplotacinius.

8 Miško gaisrų rūšys, jų gesinimas. Gaisrų rūšys pagal plotą kurį išdegė, pagal tai kokia degioji medžiaga gaisro metu dega skirstomos: žemutiniai, viršūniniai, požeminiai. Žemutinių gaisrų metu dega paklotė, pakritos, durpės, samanos, žolinė danga, trakas, pomiškis, apdega medžių žievė ir šaknys. Viršūniniai gaisrai, kai uugnis plinta medžių lajomis, sudega spygliai, mažos šakelės, apdega stiebai. Virš gaisrai kyla tose vietose, kur geros sąlygos (jaunuolynas, užvirtę medžiai). Požeminiai gaisrai – jų metu dega organinė dirvožemio dalis. Kyla iš žemutinių gaisrų.

Gaisrai gesinami šiais metodais: ugnies užplakimas (šluotomis); ugnies užpylimas žeme (apkasimas); vandeniu; gesinimas cheminėmis priemonėmis; mineralizuotų juostų ir griovių įrengimas; priešpriešinis ugnies paleidimas (virš gaisrams gesinti).

8Kraštovaizdis, ir jo apsaugos objektai. Kraštovaizdis yra nepastovi ir kintanti gamtinių ir antropogeninių tarpusavyje susijusių komponentų visuma. Į šią sąvoką įeina reljefas, kklimatas, augalija, gyvūnija ir kultūrinis rūbas (žmonių istorinis palikimas, kurį sudaro piliakalniai, įžymių žmonių gimtines, išlikę ar atstatyti trobesiai). Kraštovaizdis pastoviai kinta dėl antropogeninių priežasčių ir gamtinio poveikio. Pvz.; ten kur auga miškas, jį iškirtus atsirado dirbamieji laukai, o dabar vvėl pradeda atauginti miškasKrašt.turi ir estetinę reikšmę.

Vertinant krašt.pirmiausia yra atsižvelgiama į tai kokia yra reljefo įvairovė, o taip pat į vandens telkinių gausą. Liet.teritorijoje vertingiausi krašt.: Kuršių nerija ir pajūrio kopos, antroje vietoje –ežeringi Aukštaitijos rajonai. Mažiausią reikšmę turi dirbami laukai ir vietovės kur mažas miškingumas.

Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje apsauga ir priežiūra. Saugotini želdiniai – medžiai, krūmai, augantys ne miško žemėje. Tai želdiniai augantys geležinkelio, kelių, nekilnojamų kultūros vertybių, gamybinių ir kt objektų, pakrančių apsaugos juostose ir zonose, taip pat ir kaimų, miestų, sodininkų bendrijų valdose. Taip pat vertingi dendrologinių, estetinių, kultūrinių, ekologinių ir kraštovaizdžio formavimo želdiniai.

8Rekreacinių teritorijų naudojimas ir apsauga. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės tinkamos žmonių fiziniam ar dvasiniam poilsiui organizuoti. RRekreacinėse teritorijose draudžiama: kelti pavojų poilsiautojų saugumui; trukdyti poilsiauti; teršti aplinką, žaloti, naikinti infrastruktūras; kirsti, sodinti želdinius; užtverti, perkasti ar kitaip naikinti turistines trasas, kelius, takus. Rekreacinėse teritorijose galima: keliauti pėsčiomis; rinkti vaistažoles, uogauti, riešutauti; maudytis, prieiti prie vandens telkinių; žvejoti; plaukioti plaukiojmo priemonėmis be vidaus degimo variklių; laisvai važinėti automob bendro naudojimo keliais, statyti automob aikštelėse.

8Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius, išskyrus hidrotechninius; tverti tvoras; tiesti kelius, naudoti trąšas; dirbti žemę, ardyti vvelėnas; įrengti poilsiavietes, išskyrus paplūdimius; statyti auto transporto priemones; kūrenti laužus. Juostos plotis nuo 5- 25 m. Apsaugos zonose draudžiama: steigti kapines; įrengti sąvartynus, užkasti šiukšles; lieti srutas arba skystą mėšlą; įrengti galvijų vasaros aikšteles; statyti naujus vasarnamius, namus arčiau kaip 100m iki vandens, pirtis galima statyti arčiau; ribotai naudoti trąšas, chemikalus. Zonos plotas priklauso nuo vandens telkinio ploto.

Išvados

Žinios, įgytos studijuojant bendrąją ekologiją, padės geriau suprasti gamtos vystymosi dėsningumus, procesus bei tendencijas, gyvųjų organizmų tarpusavio santykius ir ryšius su jų gyvenamąja aplinka bei numatyti, kokios gali būti papasekmės vienaip ar kitaip įsikišus į gamtos procesus. Aplinkos apsauga yra labai svarbi dabartinės ir būsimųjų kartų gyvenimo kokybei. Iškyla problema, kaip tai suderinti su nuolatiniu ekonomikos augimu ir užtikrinti tvarią plėtrą ilgalaikiu laikotarpiu. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas ir atveria verslo galimybes.

Ekonomikos augimas gali lemti tam tikrą gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos taršos didėjimą. Todėl labai svarbu pakankamai dėmesio skirti ekologinio efektyvumo rodikliams – energijos ir gamtos išteklių sąnaudoms BVP vienetui, teršiančių ir klimato kaitą skatinančių medžiagų emisijai BVP vienetui ir pan. Darnaus vystymosi principų įgyvendinimas turėtų užtikrinti priemonių, didinančių pramonės įmonių aplinkos apsaugos veiksmingumą, diegimą. Pramonės įmonės, sumažindamos poveikį aplinkai prevencinėmis aaplinkos apsaugos priemonėmis, t.y. sumažindamos žaliavų, vandens ir energijos sąnaudas produkcijos vienetui, didina produktyvumą. Produktyvumo padidėjimas ir gamybos bei su aplinkos apsauga susijusių kaštų sumažėjimas mažina produkcijos savikainą ir didina įmonių konkurencingumą. Naujų aplinkos apsaugos technologijų skatinimas ir diegimas duotų ne tik ekonominę naudą (mažesnės išlaidos, naujos rinkos, aukšta produktų kokybė), bet ir leistų išvengti didelių išlaidų aplinkai padarytos žalos atlyginimui ir socialiniam sektoriui.

Aplinkos apsauga yra labai svarbi dabartinės ir būsimųjų kartų gyvenimo kokybei. Iškyla problema, kaip tai suderinti su nuolatiniu ekonomikos augimu ir užtikrinti tvarią plėtrą ilgalaikiu laikotarpiu. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas ir atveria verslo galimybes. Visa tai kas yra aprašyta šiame referate yra tiesiogiai susiję su ES aplinkosaugos reikalavimais.

Literatūra:

Nr. 2, 2006 m.

www.apsaugosministerija.lt

http://www.ukmin.lt/lt/forum0705.php

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=6165

literatura: