Dokumentų teksto ypatybės
ĮVADAS
Įmonės, rengdamos dokumentus, susiduria su svarbiausiu dokumento rekvizitų – dokumento tekstu.
Kuo aiškiau, trumpiau, tiksliau, konkrečiau ir taip toliau, parašytas tekstas, tuo labiau galime tikėtis sklandesnio bendradarbiavimo su dokumento gavėju ir su dokumentu susijusiais (dokumente paminėtais) asmenimis.
Kiekviena dokumentų rūšys (tvarkomieji, organizaciniai, informaciniai) turi tam tikrą teksto įforminimo struktūrą ir reikalavimus. Todėl struktūriškai dokumento tekstas turi būti išdėstytas taisyklingai, kad dokumentas būtu suprantamas ir atitiktų raštvedybos reikalavimus.
Šiame darbe išnagrinėsiu:
1. Kokie yra bendrieji dokumentų tekstams keliami reikalavimai;
2. Kokie yra teksto trumpumo, tikslumo, aaiškumo principai;
3. Kaip rašomas komercinių laiškų tekstas;
4. Kokios santrumpos naudojamos dokumentuose ir kaip trumpinamos;
5. Kaip struktūriškai reikia įforminti protokolų, aktų ir įsakymų tekstus.
I. TEORINĖ DALIS
1. BENDRIEJI DOKUMENTŲ TEKTAMS
KELIAMI REIKALAVIMAI
Dokumento tekstas – svarbiausia dokumento dalis, kalbos priemonėmis išreiškianti valdymo veiksmą ar situaciją.
Dokumento tekstas rašomas po dokumento datos, registracijos numerio, sudarymo vietos, raštuose – po antraštės rekvizitais. Tekstas nuo aukščiau parašytų rekvizitų atskiriamas ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.
Dokumento tekstas gali susidėti iš vienos ar keleto dalių. Teisingausia jį sudaryti iš dviejų ssusijusių dalių. Pirmoje, konstatuojamoje dalyje, paprastai išdėstomos dokumento surašymo priežastys, juridinis pagrindas arba aprašomi įvykiai, faktai. Antroje, tvarkomojoje dalyje, išdėstomos išvados, pasiūlymai, nurodymai, pavedimai, prašymai ir t.t. Tvarkomosios dalies teiginiai yra svarbiausia teksto dalis. Dokumento tekstas gali būti ir vienos ddalies: įsakymas gali turėti tvarkomąją dalį be konstatuojamosios, raštas – prašymą be paaiškinimų, tarnybinis pranešimas – konstatuojamus faktus ar padėtį be paaiškinimų ar siūlymų. Dokumento tekstą gali sudaryti daugiau dalių: įvadas, išdėstymas, įrodymas, išvados ir kt.
Būna daug tipiškų, pasikartojančių valdymo veiksmų ir situacijų, dėl to yra sudaroma vienodų dokumentų, kurių tekstus galima rengti kaip trafaretus ar anketas.
Trafarete pastovioji informacija pateikiama rišliu tekstu (ar tam tikrais unifikuotais žodžių junginiais) su tarpais, kurie užpildomi kintamąja informacija, priklausančia nuo konkrečios situacijos. Kaip trafaretai yra sudaromi kai kurie aktai, protokolai, pažymėjimai, prašymai. Turint tokių dokumentų formų spartėja darbas ir gerėja dokumentų kokybė.
Anketoje pateikiama vieno objekto ar asmens tam tikrų rodiklių charakteristika. Pastovioji informacija pateikiama kairėje lapo pusėje tam tikrų rodyklių pavadinimais (klausimais). Kintamoji informacija ((vienareikšmiai atsakymai) rengiant dokumentą įrašoma dešinėje lapo pusėje. Anketa naudojama, kai pagal tam tikrus parametrus apibūdinamas vienas objektas. Tokiu būdu surašytą informaciją patogu koduoti. Dažniausiai naudojama kadrų dokumentacijoje.
Tam tikroms įstaigų grupėms sudaromi tipiniai dokumentai. Jų turinys (tekstas) būdingas visai tai įstaigų grupei. Dažniausiai sudaromi tipiniai dokumentai – įstatai, nuostatai, taisyklės. Rengiant įstaigos dokumentą pagal tipinį, į tekstą įrašomi individualus tos įstaigos duomenys, pavyzdžiui, veiklos rūšis, įstatinis kapitalas, adresas, pavaldumas. Naudojant tipinio dokumento tekstą, daug greičiau parengiamas analogiškas įstaigos dokumentas.
Informacija bus kkompaktiškesnė ir aiškesnė išdėstyta lentelės forma. Pastovioji informacija surašoma lentelės viršuje ir šoninėje skiltyje. Kintamoji – skaitmenys ar žodinė informacija – atitinkamose skiltyse ir eilutėse. Tokiu būdu pateikta informacija vaizdi, ją galima klasifikuoti ir koduoti, lengva sumuoti skaitmeninius duomenis. Lentelėmis dažniausiai rašomi etatų sąrašai, atostogų grafikai, įstaigos struktūra, bylų apyrašai, bylų nomenklatūros ir kt.
1.1. Trumpumo, tikslumo, aiškumo principas
Tekstas turi būti trumpas, aiškus, tikslus, logiškas, nuoseklus, vienareikšmis, o jame pateikta informacija teisinga, nuodugniai patikrinta ir argumentuota. Sudaromo naujo dokumento turinys turi būti suderintas su anksčiau tuo klausimu išleistais dokumentais.
Tekstas turi būti parašytas taisyklinga kalba, be klaidų. Reikia vengti pasikartojimų, bereikalingų, tuščių žodžių. Vengti naujadarų, profesionalizmų, mažai žinomų santrumpų, kurių adresatas gali nesuprasti. Tekstas turėtų būti trumpas, tikslus ir aiškus. Tuščiažodžiavimas nedaro dokumento įtikinamu.
Reikalo esmę reikia išreikšti tiksliai. Tikslumo sąvoka čia reiškia, kad viskas, kas parašyta, atitinka tikrovę. Tikslumas reiškia ir tikslų terminų vartojimą, kad nekiltų dviprasmiškų jų aiškinimų.
Dokumento aiškumo sąvoka – dokumento rašymas bendrine kalba, suprantama kiekvienam pareigūnui ir asmeniui. Laikomasi reikalavimo rašyti dokumentus valstybine kalba, kai susirašinėjama su mūsų valstybės įstaigomis ar asmenimis.
2. KOMERCINIŲ LAIŠKŲ TEKSTŲ YPATUMAI
Dalykinis susirašinėjimas – tai vienas iš svarbiausių būdų, kuriuo organizacijos palaiko ryšius su aplinka, nes rašytine informacija turi išliekamąją vertę.
Komercinė korespondencija – tai susirašinėjimas mmaterialinio techninio tiekimo ir realizavimo klausimais.
Rašto tekstas rašomas dokumento sudarytojo vardu, t.y. daugiskaitos pirmojo asmens forma, pvz.: „Siunčiame“, „Prašome“ arba trečiojo asmens forma, pvz.: „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija informuoja“.
Rašto tekstas rašomas po antraštės rekvizitu atskiriant juos ne mažesniu kaip vienu intervalu. Tekstas turi būti aiškus ir trumpas (neturėtų būti ilgesnis negu vienas puslapis). Jis dažniausiai susideda iš dviejų tarpusavyje susijusių dalių. Pirmoje dalyje nurodomas pagrindas, išvardijami faktai, įvykiai, kuriais remiantis parašytas raštas, o antroje dalyje daromos išvados, teikiami pasiūlymai arba išdėstomas prašymas.
3. SANTRUMPOS DOKUMENTUOSE
Sutrumpinimai – tai sutrumpintu būdu parašyti žodžiai, pasakymai ar pavadinimai.
Santrumpomis vadinami standartiniai žodžių ir žodžių junginių sutrumpinimai. Santrumpos vartojamos tik plačiai paplitusios ir oficialiai priimtos. Jei retesnių santrumpų išvengti neįmanoma, tai pirmą kartą parašomas pilnas terminas ar pavadinimas ir po jo skliausteliuose – santrumpa. Toliau tekste rašoma tik santrumpa.
Raidiniai pavadinimų sutrumpinimai – pavadinimų trumpinimai, sudaryti iš savarankiškų žodžių pirmųjų raidžių (nesavarankiški žodžiai praleidžiami): VPU (Vilniaus pedagoginis universitetas), VRM (Vidaus reikalų ministerija). Taip trumpinami ne vien tikriniai pavadinimai: UAB (uždaroji akcinė bendrovė), PVM (pridėtinės vertės mokestis). Didžiosiomis raidėmis gali būti žymimos tarptautinių sudurtinių žodžių abiejų dėmenų pradžioje: HAE (hidroakumuliacinė elektrinė), LAL (Lietuvos avialinijos); kartais žodžio pradžia žymima dviem raidėmis: LST (Lietuvos standartas), VšĮ (viešoji įstaiga).
Tiek lietuviški, tiek iiš kitų kalbų išversti ar paimti raidiniai sutrumpinimai rašomi be taškų; su taškais po raidžių rašomi tik tradiciniai pasakymų sutrumpinimai, pvz.: A.V. (antspaudo vieta). Oficialiuose raštuose ir dokumentuose sutrumpinimai vengtini, o kai vartojami, turėtų būti aptarti.
Simbolinės santrumpos – ilgio, ploto, tūrio, svorio ir kitų matų sutrumpinti tarptautiniai pavadinimai; jie suprantami kaip tam tikri simboliai, skaitomi kaip visas žodis ir rašomi be taško. Dažniausios simbolinės santrumpos yra: m, km, cm, mm; g, kg, t; h, s, min (atitinkamos lietuviškos santrumpos su taškais – val., sek., min.).
Ploto matai žymimi ilgio matų simboliais su viršuje nurodytu laipsniu 2, tūrio matų – su laipsniu 3, tekste juos įprasta rašyti su priekyje einančiomis santrumpomis kv. ir kub.: kv.m (kvadratinis metras), kub.m (kubinis metras).
Simbolinėmis santrumpomis laikomi pinigų vienetų pavadinimai Lt, ct.
Paragrafai ir procentai žymimi neraidiniais simboliais §, %, kurie rašomi prie skaitmenų: §8, 5%; dokumentų tekste net su skaitmenimis vartojamas ne simbolis %, o žodis procentas arba santrumpa proc.
Grafinės žodžių santrumpos (sutrumpinimai) – tam tikra dalimi žymimi žodžiai ar pasakymai; jie paprastai skaitomi kaip nesutrumpinti. Grafinės santrumpos daromos trimis būdais:
1) imamas pirmasis, kartais du širmieji žodžio skiemenys ir toliau einančio skiemens visos priebalsės iki balsės; santrumpa baigiasi tašku: pirm. (pirmininkas), tel. (telefonas), telegr. (telegrama);
2)
imama pirmoji ar kelios žodžio pradžios raidės arba pirmosios pasakymo žodžių raidės; po žodžio ar atskirų žodžių santrumpų dedamas taškas: a. (aikštė), k. (kaimas), bt. (butas), str. (straipsnis), š.m. (šių metų) ir t.t. (taip toliau);
3) gali būti santrumpų, kurias sudaro pirmoji raidė ir po brūkšnelio paskutinis skiemuo; taip sutrumpinami įstaigų ir organizacijų pavadinimai; b-vė (bendrovė), m-kla (mokykla), d-ja (draugija).
Dvižodžių santrumpų negalima rašyti su pasviru brūkšniu tarp raidžių: š/m – turi būti š.m.; a/s (atsiskaitomoji sąskaita) – turi būti a.s.
Pasviru brūkšniu žžymimos tik dimensijos ir paralelių dalykų santrumpos: km/val. (kilometrų per valandą), tel./faks. (telefonas ir faksas).
Prie skaitmens santrumpa Nr. rašoma didžiąją raide, po skaitmenų – mažąja: Nutarimas Nr. 47, bet: nešioja 43 nr. batus.
Individualūs sutrumpinimai – plačiai nepaplitę pasakymų ir pavadinimų sutrumpinimai, patogumo sumetimais vartojami tam tikrame tekste. Individualūs sutrumpinimai daromi dviem būdais – imama ilgesnio pavadinimo visų žodžių pirmosios raidės arba pavadinimo pagrindiniai žodžiai. Gali būti kelių laipsnių sutrumpinimų: Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Lietuvių kalbos komisija – Komisija. Tikrinio ppavadinimo reikšmę išlaikęs žodis (suprantamas kaip tam tikro tikrinio pavadinimo pakaitas) rašomas didžiąja raide.
Individualūs sutrumpinimai padeda išvengti ilgų pasakymų ir pavadinimų kartojimo. Prieš pradedant rašyti individualų sutrumpinimą, pirmą kartą pateikiamas nesutrumpintas pasakymas, po jo skliausteliuose gali būti sutrumpinimas. Jei tekste iindividualių sutrumpinimų daug, jų sąrašas ir paaiškinimai gali būti pateikiami po teksto.
Kanceliarinėje kalboje dažniausiai vartojamos šios grafinės santrumpos (sutrumpinimai):
adr. – adresas eil. – eilutė
adv. – advokatas el.p. – elektroninis paštas
apyl., a. – apylinkė faks., fks. – telefaksas, faksas
a.s., atsisk.sąsk. – atsiskaitomoji sąskaita g. – gatvė
asm. – asmuo gerb. – gerbiamasis (-oji)
atsak. – atsakingasis (-oji) g., gim. – gimęs, gimusi
b., bt. – butas g-kla – gamykla
buh. – buhalteris insp. – inspektorius
b-vė – bendrovė inž. – inžinierius
buv. – buvęs (-usi) ir kt. – ir kita
d. – dalis, diena ir pan. – ir panašiai
dir. – direktorius ir t.t. – ir taip toliau
depart. – departamentas kab. – kabinetas
d-ja – draugija kand. – kandidatas
egz. – egzempliorius l.e.p. – laikinai einantis pareigas
lent. – lentelė prot. – protokolas
m-ja – ministerija pvz. &– pavyzdžiui
m. – metai r. – rajonas
m., mst. – miestas refer. – referentas
not. – notaras sąsk. – sąskaita
Nr., nr. – numeris sekr. – sekretorius
p.d. – pašto dėžutė sk. – skyrius
p. – ponas, ponia, panelė; punktas š.m. – šių metų
p., psl. – puslapis t.y. – tai yra
pil. – pilietis tel., telef. – telefonas
pirm. – pirmininkas v. – vardas
pr. – prospektas v-ba – valdyba
virš. – viršininkas vnt. – vienetas
4. PROTOKOLŲ, AKTŲ, ĮSAKYMŲ TEKSTŲ STRUKTŪROS YPATUMAI
Protokolas – dokumentas, kuriame fiksuojami kolegialių organų, posėdžių, ssusirinkimų, pasitarimų, konferencijų klausimų svarstymo eiga ir priimti nutarimai.
Protokolo tekstas susideda iš įvado ir pagrindinės dalies. Įvade įrašoma posėdžio (susirinkimo) pirmininko, sekretoriaus, dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, kviestųjų asmenų vardai ir pavardės bei pareigos, taip pat įrašoma kokiai įmonei jie atstovauja. Jei kviestųjų asmenų yra daug, surašomas atskiras sąrašas kaip protokolo priedas.
Įvadinėje dalyje surašomi svarstomi klausimai (darbotvarkė). Dėstomojoje dalyje žymima kiekvieno klausimo svarstymo eiga: kalbėtojai, jų pagrindinės mintys ir nutarimai. Pagrindinė dalis užrašoma pagal schemą: SVARSTYTA, NUTARTA.
Po žodžio SVARSTYTA rašomas darbotvarkės klausimas, pranešėjo vardas ir pavardė, trumpas pranešimo turinys. Kai pranešimas pridedamas, nurodoma (Pranešimas pridedamas). Tokiu atveju atitinkamai įformintas pranešimas pridedamas prie protokolo.
Taip pat įrašomi kitų kalbėjusiųjų asmenų vardai ir pavardės, trumpas jų kalbų turinys.
Po klausimo svarstymo dalies didžiosiomis raidėmis rašomas žodis NUTARTA (NUSPRĘSTA) ir priimtas nutarimas (sprendimas) konkrečiu darbotvarkės klausimu. Jei svarstomu klausimu balsuojama, nurodomi balsavimo rezultatai. Jei nutarimas (sprendimas) susideda iš dviejų ar daugiau punktų, po žodžio NUTARTA (NUSPRĘSTA) dedamas dvitaškis ir tekstas dėstomas punktais.
Aktas – informacinis faktus, įvykius ar veiksmus, patvirtinantis dokumentas, kurį surašo keli asmenys (dažniausiai oficiali komisija).
Akto tekstą sudaro dvi dalys: įvadinė, dėstomoji ir išvados. Akto teksto įvadinėje dalyje nurodomas akto surašymo pagrindas, jį surašę asmenys. Jei aktą surašo komisija, nurodomas jos sudarymo pagrindas, surašomi kkomisijos pirmininko ir komisijos narių vardai ir pavardės, nurodant jų pareigas. Jeigu tekste minima keletas faktų, tekstą reikia skirstyti punktais. Ši dalis gali būti įforminama lentele. Išvadų dalyje apibendrinami faktai ir gali būti pateikiami siūlymai. Tekstas gali būti papildomas priedais, pridedamais dokumentais ar jų kopijomis.
Perdavimo ir priėmimo akte nurodomas veiksmų teisinis pagrindas, perduodantys ir priimantys asmenys, išdėstomas perdavimo priėmimo turinys. Akto tekstas gali būti papildytas priedais, pridedamais dokumentais.
Įsakymas – tvarkomasis dokumentas, kurį vienvaldiškumo teise pagal savo kompetenciją leidžia įmonės vadovas.
Įsakymo tekstą paprastai sudaro dvi dalys. Pirmojoje, įvadinėje, nurodomas įsakymo išleidimo pagrindas. Pagrindu gali būti:
– norminiai valstybinių organų dokumentai (vyriausybės, mokesčių inspekcijos ir pan.);
– Direktorių valdybos, bendrų akcininkų susirinkimų nutarimai;
– gamybinis būtinumas.
Įvadinė dalis rašoma taip pat, kaip atitinkama nutarimų ar sprendimų dalis ir paprastai pradedama žodžiais „Vadovaudamasis(-si)“, „Vykdydamas(-a)“, „Atsižvelgdamas(-a)“, „Siekdamas(-a)“, „Įgyvendindamas(-a)“.
Įvadinės dalies gali nebūti, jei įsakymo išleidimo priežastis akivaizdi ir bereikalinga paaiškinimų (įsakymas dėl priėmimo į darbą, dėl atleidimo, dėl atostogų ir pan.).
Antroji įsakymo dalis, dėstomoji, pradedama rašyti iš naujos eilutės tvarkomąjį veiksmą reiškiančiu žodžiu, veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma, rašoma mažosiomis išretintomis raidėmis.
Įsakymo tekstas skirstomas punktais, jei pavedimai keli. Kiekvienas punktas pradedamas rašyti iš naujos eilutės. Paskutiniame punkte nurodomas asmuo ar struktūrinis dalinys ar pareigūnas, kuris kontroliuoja įįsakymo vykdymą. Jei būtina, įsakyme išvardijami anksčiau išleisti dokumentai (įsakymai, nutarimai), kurie šiuo įsakymu keičiami.
Jei tvarkomuoju dokumentu tvirtinamas kitas dokumentas (instrukcijos, taisyklės, nuostatai), tvarkomojo dokumento tekste rašomas pridedamo tvirtinamo dokumento pavadinimas.
II. PRAKTINĖ DALIS
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ VĖTRA
Kodas 2222222, Liepų g. 10, LT-11111 Vilnius, tel. (8~5) 2222222
UAB Baldų rojus 2005-10-10 Nr. 0-00
Prekių užsakymo vadovei
J.Juknienei
DĖL PREKIŲ UŽSAKYMO
Mūsų įmonė, peržiūrėjusi katalogą, norėtų užsisakyti pas Jūs šias prekes:
Eil. Nr. Prekės pavadinimas Kodas Spalva Kiekis (vnt.) Suma (Lt)
1. Sofa 22223 Juoda 1 400,-
2. Fotelis 22222 Juoda 2 150,-
3. Staliukas 22221 Juoda 1 250,-
4. Spintelė 22220 Juoda 1 300,-
Iš viso: 1200,-
Už prekes atsiskaitysime po pristatymo grynais pinigais.
Direktorius (Parašas) Jonas Jonaitis
Vyr. Buhalterė (Parašas) Irena Ignatavičiūtė
Inga Timošenko, tel. (8~5) 2222223
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ SAULELĖ
Kodas 1111111, Liepų g. 15, LT-11122 Vilnius, tel. (8~5) 3355664
UAB Techasas 2005-10-10 Nr. 0-00
Reklamos vadybininkui
A.Arlauskui
DĖL GAMINAMOS PRODUKCIJOS
Savaitės pabaigoje mūsų įmonė norėtų įsigyti televizorių ir vaizdo technikos.
Kreipiamės į Jus, norėdami gauti daugiau informacijos apie Jūsų prekiaujamomis prekėmis.
Maloniai prašome atsiųsti Jūsų produkcijos katalogus ir kainininkus. Iš anksto dėkojame.
Direktorius (Parašas) Kostas Kevaliukas
Antanas Smirnovas, tel. (8~5) 4545455
ŪKIO DALIS
Vilniaus konservatorijos
direktoriui
Mikalojui Novikui
TARNYBINIS PRANEŠIMAS
DĖL RAŠTVEDYBOS INSTRUKCIJOS
REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMO
2005-01-15
Vilnius
Albina Petrikienė, sekretorė, spausdindama organizacinius tvarkomuosius dokumentus, nesilaiko raštvedybos instrukcijos reikalavimų: netinkamai įformina dokumentus, padaro rašybos klaidų.
Į pareikštas pastabas A.Petrikienė nekreipia dėmesio, todėl siūlau pareikšti papeikimą.
Direktoriaus pavaduotoja (Parašas) Aldona Klimo
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ VĖJAS
TVIRTINU
Direktorius
(Parašas)
Jonas Skupys
DOKUMENTŲ PERDAVIMO
AKTAS
2005-10-20 Nr. 0-00
Vilnius
PAGRINDAS. Direktoriaus 2005m. spalio 19d. įsakymas Nr.0-00 „Dėl dokumentų perdavimo”.
Pradėdama eiti pareigas Jurgita Stutaitė, bendrovės administratorė, perėmė, o Raimondas Jakutis, vadybininkas,
perdavė dokumentus:
Eil. Nr. Bylos antraštė Bylos Nr. Lapų skaičius Bylos tomų skaičius Pastabos
1. Direktoriaus įsakymai personalo klausimais 0-00 15 1
2.
3.
4.
5.
Iš viso perduota 5 (penkios) bylos.
Perėmė
Administratorė (Parašas) Jurgita Stutaitė
Perdavė
Vadybininkas (Parašas) Raimondas Jakutis
UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS MEDEINA
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBUOTOJŲ SKATINIMO
2005 m. spalio 20 d. Nr. 0-00
Vilnius
Atsižvelgdamas į skyriaus paslaugų vedėjo Romo Laurinkaus 2005-10-17 tarnybinį pranešimą:
s k i r i u darbuotojams Antonui Jonučiui, Ievai Stankevič ir Alfredui Rūkui vieno mėnesinio atlyginimo dydžio premijas.
Direktorius (Parašas) Leonardas Vorobej
IŠVADOS
Rašant šį savarankišką darbą, mano tikslas buvo išnagrinėti dokumentų tekstų ypatybes. Iš atlikto darbo galima būtų padaryti tokias išvadas:
1. Dokumento tekstas yra svarbiausias dokumento rrekvizitas;
2. Dokumento tekstas turi būti parašytas kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau: be klaidų, taisyklinga kalba, konkrečiai, aiškiai, nuosekliai, suprantamai, kad dokumento teksto informacija būtu teisinga, nuodugniai patikrinta ir argumentuota;
3. Komercinių laiškų tekstas arba raštų rašomas dokumento sudarytojo vardu, t.y. daugiskaitos pirmojo asmens forma. Rašto tekstas susideda iš dviejų dalių: pirmoje dalyje nurodomas pagrindas, išvardijami faktai, įvykiai, kuriais remiantis parašytas raštas, o antroje dalyje daromos išvados, teikiami pasiūlymai arba išdėstomas prašymas;
4. Santrumpas reikia vartoti tik tas, kurios yra žinomos ir dažnai nnaudojamos, kad adresatas galėtų suprasti apie ką kalbama. Jei rašome santrumpa, tai pirmą kartą parašomas pilnas terminas ar pavadinimas ir po jo skliaustuose – santrumpa. Toliau tekste rašoma tik santrumpa.
5. Protokolų, aktų ir įsakymų tekstų struktūra yra skirtinga. Protokolų ir aaktų tekstus sudaro įvadinė ir dėstomoji dalys, o aktų tekstas susideda iš įvadinės, dėstomosios dalies ir išvadų.
LITERATŪRA
1. RANCOVA, G. Raštvedyba ir verslo korespondencija. Vilnius, 2001
2. RINKEVIČIENĖ A. Oficialiųjų ir kitų raštų rengimas. Vilnius, 2003
3. www.is.lt/kolegija/darbai/Rancova_rastvedyba.pdf
