DOKUMENTŲ VALDYMAS ĮSTAIGOS VIDAUS ADMINISTRAVIMO KONTEKSTE
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
1.VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS IR JO SUBJEKTAI……………..5
2. DOKUMENTŲ VALDYMO SAMPRATA IR ORGANIZAVIMAS………..7
3. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VADYMO PROCESAI……………….11
3.1. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ RENGIMAS, GAVIMAS IR JŲ APSKAITA..11
3.2. BYLŲ SUDARYMAS IR SUDARYTŲ BYLŲ APSKAITA……….13
3.3. UŽBAIGTŲ BYLŲ TVARKYMAS IR APSKAITA……………14
3.4. DOKUMENTŲ VERTĖS EKSPERTIZĖS ĮGYVENDINIMAS……..15
IŠVADOS…………………………18
BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS……………………….19
PRIEDAI
1 PRIEDAS. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VALDYMO SCHEMA………………20ĮVADAS
,,Dokumentų valdymo” terminas Lietuvoje nebuvo plačiai vartojamas. Labiau buvo įsigalėjęs terminas ,,raštvedyba”, siejamas su įstaigos vidaus administravimu, apimančiu struktūros valdymą, finansinių ir materialinių išteklių valdymą, personalo valdymą ir raštvedybą [12]. 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 132 –– 4773 (Žin., 2002, Nr. 70-2957), patvirtinus Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, administracinėje kalboje įsigalėjusi sąvoka ,,raštvedyba” pakeista platesne „dokumentų valdymo“ sąvoka, kuri apima bet kurio juridinio ar fizinio asmens dokumentų rengimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą. Tačiau ir dabar daugelis įpratę vartoti būtent ,,raštvedybos” terminą. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 2004 Nr. 57 – 1982) 2 str. 7 dalį, dokumentų valdymas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens vidaus administravimo ssritis, kuri apima dokumentų rengimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą. Taigi, išėjus naujoms teisės aktų redakcijoms, Dokumentų apskaitos ir rengimo taisyklėms, LR dokumentų ir archyvų įstatymui, teisiškai įsigaliojo nauja terminija, naujos apibrėžtys. Orentuojamasi į vakarietišką sampratą, kad dokumentų valdymas yra vadybos sritis, kkad tai nėra siaura raštvedybos sritis.
Pažymėtina tai, kad šiandien pasikeitė pats požiūris į dokumentų valdymą. Dokumentų valdyme kalbama jau ne apie dokumentų, bet apie informacijos valdymą. Tai labai svarbus akcentas, nes dokumento vertė ir yra jame esančioje informacijoje [4]. Taigi, dokumentų valdymas, traktuojamas, kaip atskira informacijos valdymo sritis
Darbo objektas – dokumentų valdymas, kuris tiriamas įstaigos vidaus administravimo kontekste.
Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip įgyvendinami dokumentų valdymo procesai įstaigose. Pažymėtina, kad pasirinktos viešojo administravimo įstaigos ir institucijos, kurių veikla neatsiejama nuo informacijos poreikio, jos rinkimo, kaupimo ir kt. informacijos valdymo procesų.
Įgyvendinti užsibrėžtam tikslui iškelti šie uždaviniai :
§ apibendrinti dokumentų valdymo sampratą,
§ išsiaiškinti, kas yra būdinga viešojo administravimo sektoriaus institucijoms;
§ išnagrinėti, kaip organizuojamas dokumentų valdymas įstaigose;
§ aptarti, kokie procesai sudaro dokumentų valdymą ir kaip jie vvykdomi įstaigose.
Tema ,,Dokumentų valdymas įstaigos vidaus administravimo kontekste” darbų nėra, kadangi, dar visai nesenai įsigaliojo naujos dokumentų valdymą reglamentuojančių teisės aktų redakcijos, įtvirtinusios naujus terminus ir sąvokas.
Šis darbas galėtų būti naudingas archyvistikos studijų programos studentams, kurie turi išklausyti ,,dokumentų tvarkybos ir ieškos” dalyką.
Naudotasi literatūros ir šaltinių analizės metodu.
Siekiant atskleisti, kaip dokumentų valdymas vykdomas viešojo administravimo įstaigose ir institucijose, remtasi LR dokumentų ir archyvų įstatymu, LR viešojo administravimo įstatymu ir norminiais teisės aktais, tai Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Dokumentų rrengimo ir įforminimo taisyklės, kuriose nurodyti aptariamo proceso apibrėžimai. Taip pat naudotasi moksline literatūra, kurioje nagrinėjama viešojo administravimo institucijų politika, funkcijos, elgsena bei teorijos, tai labai išsamiai atskleidžia Vladislavo Domarko monografija ,,Viešasis administravimas organizacijų teorijos kontekste”. Kitas šaltinis – tai straipsniai, kuriuose kalbama apie dokumentų valdymą, jo specifiką, organizavimą.1. VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS IR JO SUBJEKTAI
Viešasis administravimas vykdomoji veikla, kurią sudaro trys pagrindinės sritys, viena iš jų vidaus administravimo sritis, į kurios veiklos apimtį patenka ir dokumentų valdymas. Be to, įvade pabrėžta, kad pasirinktos viešojo administravimo įstaigos ir institucijos. Reikėtų aptarti, kokios įstaigos, institucijos priklauso viešajam sektoriui, kas joms būdinga, kokias funkcijas atlieka, kuo jos skiriasi nuo privačių, pateikti viešojo administravimo apibrėžimą.
Viešojo administravimo organizacijos yra valstybės valdžios dalis, ir pagrindinis jų tikslas yra įstatymų įgyvendinimas, tai jas pirmiausia ir skiria nuo privačių organizacijų. Privačių organizacijų pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Viešojo administravimo institucijos veikia nuolat prižiūrimos visuomenės ir privalo kuria nors forma jai atsiskaityti. Be to, jos turi esminių veiklos teisinio reguliavimo ir tos veiklos pobūdžio bei tikslų [5, 93].
Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Viešojo administravimo įstatymas apibrėžia LR viešojo administravimo subjektus, jų veiklos principus, nustato administracinio reglamentavimo, viešųjų paslaugų teikimo administravimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat administracines procedūras iir prievoles nagrinėjant bei sprendžiant asmenų prašymus ir skundus. Šis įstatymas taip pat apibrėžia, kas yra viešasis administravimas. Tai – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.
Egzistuoja trys pagrindinės viešojo administravimo sritys:
§ administracinis reglamentavimas;
§ vidaus administravimas;
§ viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
Viešojo sektoriaus įstaigos – vadinamos viešojo administravimo subjektais, kurie sudaro viešojo administravimo sistemą, į kurios sudėtį įeina:
§ valstybinio administravimo subjektai;
§ savivaldybių administravimo subjektai;
§ kiti administravimo subjektai. Visiems šiems subjektams įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus [12].
Taigi, viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas [12]. Šios viešojo administravimo institucijos savo kasdieninėje vykdomojoje bei tvarkomoje veikloje priima įvairaus valdymo sprendimus, administracinius aktus, nustato tam tikras pavaldžių institucijų ir jų tarnautojų, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų bei piliečių teisės norma, duoda privalomus nurodymus bei rekomendacijas, organizuoja seminarus, pasitarimus, kontroliuoja jų darbą, tvarko apskaitą, raštvedybą ir pan.[10, 475]
Viešojo sektoriaus institucijų veikla neatsiejama nuo valstybės ir jos įstatymų leidžiamosios valdžios formuojamos valstybės politikos. Svarbiausias jų ttikslas įgyvendinti įstatymus, teikti visuomenės bei valstybės interesus reprezentuojančias paslaugas. Todėl teisės aktais siekiama užtikrinti, kad viešojo sektoriaus įstaigos tarnautų žmonėms, taip pat skatinti šių įstaigų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumą [12].
Dokumentų valdymas yra vidaus administravimo sritis. Taigi, vidaus administravimo kontekste ir vykdomi dokumentų valdymo procesai. Reikėtų aptarti, kas yra vidaus administravimas, koks jo tikslas, turinys.
Vidaus administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždaviniu.s [10, 47]. Šią administravimo veiklą reglamentuoja įstatymai ir arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos reglamentai, pareiginės instrukcijos, vidaus tvarkos taisyklės).
Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad institucijoje būtų laiku parengiami, priimami ir įgyvendinami administraciniai sprendimai. Vidaus administravimo turinį sudaro administravimo institucijos veiklos ir jai skirtų asignavimų administravimas, remiantis strateginiais ir einamųjų metų planais [12]. Įgyvendinant vidaus administravimo veiklą sudaromi dokumentai, kurie yra atskaitingumo priemonė. Tai labai svarbu viešojo sektoriaus institucijos nes, jos turi atsiskaityti už savo veiksmus visuomenei, dokumentai reikalingi žmonių teisėms užtikrinti. Taip pat labai svarbios viešojo administravimo vertybės – skaidrumas,
atsakomybė, atskaitingumas. Skaidrumas leidžia tikėtis suvokti administravimo esmę bei procedūras. Atsakomybė sietina su profesine kompetencija, veikimo laisve, o atskaitingumas – įsipareigojimai atsakingai veikti ir leidimas visuomenei vertinti atliktus veiksmus [17, 87].
3. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VALDYMO SAMPRATA IR ORGANIZAVIMAS
Pradedant detaliau nagrinėti dokumentų valdymą, proceso organizavimą, šios srities teisinį reglamentavimą, pirmiausia reikėtų pateikti aptariamo proceso apibrėžimą, pateikaimą Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių standartų.
,,Dokumentų valdymo” terminą Lietuvoje apibrėžia LR dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 7 dalis – dokumentų valdymas valstybės ar ssavivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens vidaus administravimo sritis, kuri apima dokumentų rengimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą [11]. Platesnį dokumentų valdymo apibrėžimą pateikia tarptautinis standartas ISO – 15489 – 1, pagal kurį, dokumentų valdymas – vadybos sritis, apimanti veiksmingą ir sistemingą dokumentų rengimo, gavimo, saugojimo, priežiūros, naudojimo ir disponavimo jais kontrolę, įskaitant veiksmus, susijusius veiklos įrodymų ir informacijos apie veiklos sritis bei sandorius fiksavimu dokumentuose[6]. Šis apibrėžimas formuoja platesnę dokumentų valdymo sampratą, į kurią įįeina ne tik pagrindiniai dokumentų valdymo procesai: rengimas, gavimas, tvarkymas, apskaita, saugojimas. Ši samprata apima kitus dokumentų valdymo procesus, tokius, kaip sandorių fiksavimas, informacijos fiksavimas apie įstaigos veiklą. Plačiąja prasme dokumentų valdymas apima:
§ veiklos krypčių, atsakomybės ir įgaliojimų paskirstymą;
§ procedūrų nustatymą iir paskelbimą;
§ paslaugų, susijusių su dokumentų valdymu ir panaudojimu, teikimą;
§ specialių dokumentų valdymo sistemų sudarymą, taikymą ir administravimą;
§ dokumentų valdymo integravimą į veiklos procesus [8, 31].
,,Raštvedybos” terminą įtvirtino Raštvedybos taisyklių 3 p. Pagal šį punktą , raštvedyba – įstaigos vidaus administravimo sritis, apimanti dokumentų tvarkymo ir rengimo procesus, nuo jų rengimo ar gavimo iki atrinkimo saugoti ar naikinti [3]. Ši raštvedybos samprata apėmė informacinius, teisinius, techninius ir ekonominius įstaigos dokumentų valdymo aspektus. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) 11 straipsnio 4 dalį, 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 132 – 4773, Raštvedybos taisyklės buvo pakeistos ir patvirtintos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės.
Patvirtinus Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, atitinkamuose taisyklių punktuose, ,,raštvedybas” terminas ppakeistas į terminą ,,dokumentų valdymas” .
Šie terminai yra labai glaudžiai susiję, nes panašiai apibrėžia patį dokumentų valdymo procesą. ,,Dokumentų valdymo” terminas įtvirtintas juridiškai, o tai garantuoja privalomą termino naudojimą administracinėje kalboje.
Išnagrinėjus dokumentų valdymo sampratą, galima aptarti šio proceso organizavimą, kaip jis vykdomas, kokie teisės aktai tai reglamentuoja.
Viešojo a.dministravimo institucijos ir įstaigos, kaip ir bet kurios kitos organizacijos, veikla neatsiejama nuo informacijos poreikio, jos rinkimo, kaupimo ir kitų informacijos valdymo procesų. Įstaigos dokumentai, kaip fiksuota kurioje nors laikmenoje informacija, yra iintegrali informacijos procesų dalis. Taigi įstaigos dokumentų valdymas išskiriamas, kaip atskira jos veiklos sritis, o dokumentų valdymo uždavinys – užtikrinti, kad fiksuota informacija būtų valdoma ekonomiškai ir efektyviai [15, 234].
Dokumentų valdymas – ne tik atlieka valdymo, darbo aptarnavimo funkciją, daro tiesioginę įtaką valdžios, valdymo ir kitų institucijų darbo kokybei bei veiklos stiliui [18, 66]. Dokumentų valdymo organizavimas glaudžiai susijęs su organizacinės technikos kūrimu bei jo taikymu, rengiant, saugant ir naudojant sukauptus dokumentus.
Įstaigose rengiami ir kaupiami įvairūs dokumentai (oficialūs, moksliniai, operatyviosios veiklos fiksavimo ir apibendrinimo, susirašinėjimo ir kt.), kurie talpina įstaigos patirtį, susistemintas žinias, todėl turi būti tinkamai struktūrizuoti ir išsaugoti. Dokumentų struktūrizavimas pagal atitinkamus kriterijus, paieškos organizavimas, priežiūra ir prieigos užtikrinimas – visa tai yra dokumentų valdymo sričiai, priskiriami procesai [16]. Taigi, pagrindinis dokumentų valdymo objektas – dokumentas. Tai informacinės aplinkos produktas, susijęs su visuomenės gyvenimu ir yra pagrindinė įstaigų veiklos priemonė [9, 25].
Organizuodamos dokumentų valdymą, įstaigos privalo vadovautis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 132 -4773, visi juridiniai asmenys ir įmonės, registruotos įstatymų nustatyta tvarka, savo veiklos dokumentus turi tvarkyti taip, kad jie būtų išsaugoti ir prieinami įstatymuose ir kituose teisės nnorminiuose aktuose nustatytą laiką. Kad dokumentai būtų išsaugomi ir prieinami reikimą laiką ir būtų užtikrinta jų paieška, turi būti sudaryta įstaigos užbaigtų bylų apskaitos sistema: nustatyti apskaitos dokumentai, jų sudarymo tvarka ir atsakingi struktūriniai padaliniai ar darbuotojai, atsakingi už archyvinės veiklos organizavimą ir vykdymą įstaigoje, dokumentų saugojimui turi būti įrengtos atskiros patalpos – saugyklos [3].
Dokumentai įstaigoje turi būti tvarkomi ir archyvuojami vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nustatytais reikalavimais bei rekomendacijomis. Dokumentų valdymo kontrolę ir priežiūrą vykdo valstybinės archyvų sistemos įstaigos. Valstybės ir savivaldybių įstaigos kontroliuoja savo pavaldžių ar jų reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų dokumentų valdymo būklę, jei jos nėra įrašytos į valstybinių archyvų komplektavimo šaltinių sąrašą.
Kiekviena įstaiga privalo turėti savo dokumentų valdymo sistemą t.y. sistemingai organizuoti dokumentų valdymą įstaigoje šiais tikslais :
§ laiku ir kokybiškai parengti dokumentus;
§ tvarkyti ir valdyti dokumentus taip, kad būtų užtikrintas greitas priėjimas prie visų turimų dokumentų;
§ užtikrinti skaidrią, efektyvią veiklą, administravimo ir atsiskaitymo gebėjimus;
§ dokumentus išsaugoti reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės [3].
Taigi, nuo ko pradėti organizuoti įstaigos dokumentų valdymą? Už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis asmuo. Vadovas turi atsižvelgti į nustatytas įstaigai funkcijas, teisės norminių aktų ir dokumentų rengimo ir apskaitos taisyklių reikalavimus. Įstaigos vadovui suteikiama teisė:
1. Nustatyti įstaigos dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūras ir už jas atsakingų struktūrinių padalinių, darbuotojų įgaliojimus ir atsakomybę;
2. Spręsti, kokios dokumentų apskaitos sistemų funkcionavimo technologijos turi būti naudojamos, p.askiria atsakingus darbuotojus;
3. Tvirtinti dokumentų perėmimo aktus, sudarytus keičiantis atsakingiems darbuotojams, perduodant dokumentus į įstaigos archyvą, išduodant dokumentus laikinai naudoti už įstaigos ribų;
4. Tvirtinti dokumentų ir bylų apskaitos dokumentus, suderintus su įstaigos dokumentus komplektuojančiu valstybiniu archyvu; jei įstaigos dokumentų nekomplektuoja valstybinis archyvas – su įstaiga, kuriai ji yra pavaldi ar kurios reguliavimo sričiai priklauso.
5. Dokumentų vertės ekspertizės, tvarkymo ir apskaitos klausimams nagrinėti sudaro patariamąją, nuolat veikiančią dokumentų ekspertų komisiją (toliau – DEK) ir tvirtina jos nuostatus [3].
Galima teigti, kad iš vadovų teisių išplaukia jo pareiga: užtikrinti sklandžią dokumentų valdymo procesų eigą. Be abejo, pats įstaigos vadovas beveik nedalyvauja dokumentų rengimo procesuose, tam paskiriami arba įstaigos struktūriniai padaliniai, atsakingi darbuotojai, kurie privalo atlikti jiems pavestas funkcijas. Kaip matome, oficialiai įstaigos vadovas yra atsakingas už dokumentų organizavimą ir kontrolę įstaigos viduje.
Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos labiau nei kitos organizacijos yra įpareigotos vykdyti skaidrią ir efektyvią veiklą. Tą daryti jas įpareigoja visuomenė bei joms priskirtos funkcijos. Jos privalo atsiskaityti ir dokumentus
išsaugoti reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės [3]. Įstaigos savo veiklos skaidrumą, atskaitomumą grindžia veiklos metu sukauptais, sudarytais ir gautais dokumentais, kurie gali būti pripažinti rašytiniais įrodymais [15, 231–247 ].
Norint sėkmingai organizuoti valdymo darbą, būtina tinkamai nukreipti darbuotojų veiklą bei pastangas, taikyti naujausius technikos pasiekimus, priimti efektyvius sprendimus. Tai įgyvendinama tik tinkamai kaupiant bei naudojant informaciją, kitaip tariant, gerai organizuojant dokumentų valdymą [18, 55].
Netinkamai organizuotas dokumentų valdymas ir nnetinkamas jų parengimas bei įforminimas gali padidinti ir taip jau nemažą dokumentų skaičių, darbo ir materialines sąnaudas, o dokumentai nevisiškai atlieka arba visiškai neatlieka savo paskirties ir tampa beverčiais, apsunkina dokumentuose numatytų užduočių vykdymą bei kontrolę, dokumentų registravimą, bylų formavimą, informacijos paiešką ir t.t.[18, 66].
Dokumentų valdymo sritis yra reglamentuota norminiais teisės aktais, tai Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, LR dokumentų ir archyvų įstatymas. Minėtos taisyklės privalomos viešojo sektoriaus įstaigoms. Tai užtikrina, kad šių institucijų ddokumentai tvarkomi, pagal vienas taisykles, vienodus metodus, jose yra nurodyta, kas atsakingas už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą, kokiais principais ši veikla organizuojama.
4. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VALDYMO PROCESAI
Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriuose užfiksuota šio proceso sąvoka, taip pat tarptautiniu standartu ISO –– 15489 –1, skyriuje ,,Dokumentų valdymo samprata ir organizavimas” buvo pateikti dokumentų valdymo apibrėžimai. Taigi, jau išsiaiškinta, kas yra dokumentų valdymas. Akcentuota, kad tai atskira informacijos valdymo sritis, kurios pagrindinis objektas – dokumentas, pateikti, kokie dokumentų valdymo procesai, tačiau detaliau jie nenagrinėti.
Įstaigos vykdydamos joms priskirtas funkcijas ir uždavinius, parengia daug įvairių dokumentų, jų daugėja, nes prie įstaigos vidaus dokumentų prisideda gautieji. Taigi įstaiga nuolat veikia informacinėje aplinkoje. Pačios įstaigos viduje rengiama informacija, ji gaunama iš išorės, susidaro dideli informacijos srautai.
Į dokumentų valdymo apibrėžimą, kurį pateikia Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, įeina šie dokumentų valdymo procesai: dokumentų rengimas, tvarkymas, apskaita, saugojimas.
Įstaigoje dokumentų apskaita vykdoma, tam kad būtų užtikrinta greita jų paieš.ka ir išsaugojimas. Galima išskirti tris apskaitos etapus: 1) ddokumentų apskaita, tai įstaigos parengti arba gauti dokumentai, kurie įtraukiami į atitinkamus dokumentų registrus, iškarto po dokumento parengimo arba gavimo; 2) sudaromų bylų apskaita, vykdoma pagal dokumentacijos planą bei jo papildymo sąrašą; 3) užbaigtų bylų apskaita, užbaigtos bylos įrašomos į jų apskaitos priemones, apyrašus, laikino saugojimo bylų sąrašus. Į kiekvienos apskaitos rūšį įeina tam tikri dokumentų valdymo procesai. Įstaigos dokumentų valdymo schema pateikta 1 priede.
4.1. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ RENGIMAS, GAVIMAS IR JŲ APSKAITA
Įstaigos veiklos metu sudaromi ir gaunami įvairūs dokumentai. FFiksuodama savo veiklą įstaiga rengia įvairių rūšių dokumentus: tvarkomuosius, organizacinius, informacinius, kurie atlieka skirtingas funkcijas. Dokumentų rengimas ir gavimas bei jų apskaita – vieni iš pagrindinių dokumentų valdymo procesų.
Įstaigos dokumentai rengiami ir įforminami pagal Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės nustato valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas tvarkomųjų, organizacinių, informacinių dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimus, kurie taikomi nepriklausomai nuo šių dokumentų parengimo būdo ar laikmenos [3]. Įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška [3]. Jei jau kalbame apie dokumentų registravimą, reikėtų pažymėti, kad patvirtinus Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles buvo pakeistas dokumentų apskaitos priemonės pavadinimas ,,dokumentų registracijos žurnalas” į ,,dokumentų registras”. Dokumentų registruose registruojami vienų kalendorinių metų dokumentai, jei kiti teisės norminiai aktai nenustato kitaip. Įstaigos dokumentų registrų kiekį nustato ir jų sąrašą tvirtina įstaigos vadovas. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nurodyta, kad turi būti registruojami visi dokumentai [1, 29].
Reikėtų pateikti tris pagrindines dokumentų rūšis, kurios rengiamos įstaigose:
§ Tvarkomieji dokumentai – kkolegialų institucijų, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteikus įgaliojimus turinčių valstybės tarnautojų leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti (nutarimai, sprendimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.)[2].
§ Organizaciniai dokumentai – tvarkomaisiais dokumentais tvirtinami kiti teisės aktai, nustatantys įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo normas (nuostatai, įstatai, taisyklės, reglamentai ir kt. )[2].
§ Informaciniai dokumentai – įstaigų siunčiamieji ir vidaus dokumentai, kuriuose pateikiama informacija ar duomenys, fiksuojami su įstaigos veikla susiję faktai, įvykiai, ryšiai su kitomis įstaigomis (raštai, pažymos, aktai, protokolai ir kt. )[2].
Įstaigai labai svarbūs jos parengti dokumentai, nes juose fiksuojama institucijos veikla, personalo valdymas, įstaigos gauti dokumentai taip pat dažniausiai susiję su jos veikla. Įstaigoje parengti dokumentai registruojami atskiruose registruose pagal dokumentų rūšis ir saugojimo terminus. Jie turi būti registruojami po to, kai pasirašomi ar patvirtinami. Neatskiriama tvarkomųjų dokumentų sudėtinė dalis yra organizaciniai dokumentai, nes jie tvirtinami tvarkomaisiais.
Visą įstaigos gautą korespondenciją priima už tai atsakingas struktūrinis padalinys ar darbuotojas ir paskirsto ją įstaigos vadovo nustatyta tvarka [3].
Informaciniai įstaigos vidaus dokumentai (protokolai, aktai, pažymos ir kt.) registruojami atskiruose registruose pagal dokumentų rūšis. Informaciniai siunčiamieji ir gauti dokumentai registruojami atskiruose registruose. Gali būti nustatyti ir kiti siunčiamųjų ar gautų dokumentų registrų pagal korespondentus ar temas. Informa.ciniai įstaigos vidaus dokumentai dedami į bbylas po jų registravimo ar po užduočių įvykdymo [3].
Taigi, įstaigos pagrindinė apskaitos priemonė dokumentų registras, į kurį dokumentai registruojami pagal tam tikrus pasirinktus kriterijus, arba dokumentų rūšis.
4.2. BYLŲ SUDARYMAS IR SUDARYTŲ BYLŲ APSKAITA
Jau buvo aptarti pagrindiniai dokumentų registravimo principai, pagal ką jie registruojami, apibūdintos įstaigoje rengiamų ir gaunamų dokumentų rūšys.
Įstaigoje dokumentai, atsižvelgus į dokumentų saugojimo terminus, rūšis ir kitus požymius dedami į bylas. Byla – pagal temą, veiklos ar reguliavimo sritį kartu sugrupuoti dokumentai, susisteminti archyvinio tvarkymo metu. Byla – pagal nustatytus ar pasirinktus požymius kartu sudėti, sugrupuoti ir susisteminti dokumentai [3]. Bylos iš dokumentų sudaromos pagal bendrus bylų sudarymo sudarymo požymius, pvz.:
Bylos sudaromos apibrėžto proceso metu – konkretaus asmens darbo santykių pradžia ir pabaiga, civilinės baudžiamosios at kitos bylos procesas.
Pagal rūšis – tarnybiniai pranešimai, ataskaitos, susirašinėjimo dokumentai.
Įstaigos dokumentų tvarkymui ir valdymui visose jos veiklos srityse ir bylų sudarymui užtikrinti turi būti parengtas numatomų sudaryti bylų planas – dokumentacijos planas.
Dokumentacijos planas rengiamas atsižvelgiant į bendruosius bylų sudarymo principus:
§ Bylos sudaromos iš dokumentų, įstaigos parengtų ar gautų per vienus kalendorinius metus, išskyrus tęsiamas bylas, kurios sudaromos iš dokumentų, sukauptų tam tikro apibrėžto proceso metu.
§ Dokumentai dedami į atskiras bylas pagal jų saugojimo terminus.
§ Dokumentai, prie kurių priėjimą riboja įstatymai,
dedami į atskiras bylas.
§ Bylos sudaromos pagal dokumentų rūšis, temas, dokumentų sudarytojus, pasirenkant vieną požymį ar jų derinį [3].
Dokumentacijos plano projektą svarsto įstaigos Dokumentų ekspertizės komisija (toliau – DEK). Jei komisija projektui pritaria, dokumentacijos planas teikiamas derinti archyvų sistemos įstaigai, kuri prižiūri jos dokumentų valdymą ir kontroliuoja šį procesą. Suderintą dokumentacijos planą tvirtina įstaigos vadovas [3].
Jei per kalendorinius metus susidaro dokumentų, kuriems bylos dokumentacijos plane nenumatytos, rengiamas dokumentacijos plano papildymų sąrašas, kuris tvirtinamas su kitų metų dokumentacijos planu.
Labai svarbus bylų sudarymo kkriterijus yra dokumentų saugojimo terminas, tai laiko tarpas, kurį byla bus saugoma. Bylų saugojimo terminai nurodyti “Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje” patvirtintoje Lietuvos archyvų departamento prie LR vyriausybės 1997m. rugpjūčio 15d. įsakymu Nr.38 (Žin., 1997 Nr.78-2006).
Iš dokumentų sudarytos bylos pagal juose susistemintų dokumentų saugojimo terminus, skirstomos į nuolatinio, ilgo ir laikino saugojimo bylas. Pažymėtina, kad į valstybės archyvus ar kitas valstybines saugyklas perduodamos ir priimamos tik nuolatinio saugojimo bylos. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta, kiek laiko įstaigos privalo ssaugoti nuolatinio saugojimo bylas įstaigoje prieš perduodamos jas saugoti į valstybės archyvus. Įstaigų archyvai saugo bylas, kurių saugojimo terminas ne ilgesnis kaip 75 – 100 m., laikino saugojimo bylos paprastai atrenkamos naikinti, pasibaigus jų saugojimo terminui. Nei valstybės archyvai, nei įįstaigų archyvai jų ilgesnį laiką nesaugo.
Įstaigoje vykdoma sudaromų bylų apskaita, jos priemonės yra dokumentacijos planas, dokumentacijos plano papildymų sąrašas, vienarūšių bylų sąrašai. Remiantis dokumentacijos planu iš įstaigos gautų ir parengtų dokumentų sudaromos bylos, kuriose užfiksuotas įstaigos veiklos, procesai, personalo, struktūros, finansų valdymas. Byla tampa pagal tam tikrą požymį sugrupuotų dokumentų apskaitos vienetu. Sudarant bylas, kiekvienai sudarytai bylai suteikiamas indeksas, kurį sudaro dokumentacijos plano punkto ir papunkčio eilės numeris. Tai vadinamas bylos indeksas.
Dokumentacijos planas tai savotiškas orientyras gausiame įstaigos dokum.entų masyve. Pagal jį galime rasti ieškomos rūšies dokumentą, duomenis, kas, ar konkretus darbuotojas, ar struktūrinis padalinys yra atsakingas už bylos sudarymą.
Taip pat reikėtų paminėti, kad įstaigoje sudaroma dokumentacijos plano suvestinė, kurioje suvedami bylų sudarymo statistiniai duomenys. Ji sudaroma, pasibaigus kkalendoriniams metams, pagal dokumentacijos planą, jo papildymų sąrašą, vienarūšių bylų sąrašus ar kitus nustatytus dokumentų apskaitos dokumentus [3].
4.3. UŽBAIGTŲ BYLŲ TVARKYMAS IR APSKAITA
Praėjus vieneriems kalendoriniams metams nuo bylų užbaigimo. Įstaigos vadovas nustato atsakingus darbuotojus už bylų sutvarkymą struktūriniuose padaliniuose. Bylų perdavimas iš jas sudariusių struktūrinių padalinių kitiems atsakingiems struktūriniams padaliniams ar darbuotojams įforminamas, kur surašomos perimamos bylos. Įstaigoje sudarytos bylos tvarkomos remiantis Dokumentų tvarkymo ir įforminimo taisyklėmis. Pabrėžtina tai, kad laikinojo saugojimo byloms, netaikomos, kai kurios šiose taisyklėse nustatytos bylų ttvarkymo procedūros, pavyzdžiui, nenumeruojami bylos lapai, gali būti nerašomas antraštinis lapas. Tvarkant ilgo ir nuolatinio saugojimo bylas laikomasi gana griežtų tvarkymo procedūrų : dokumentai išdėstomi chronologine tvarka, jei netaikoma kita sisteminimo tvarka, sunumeruojami bylos lapai ir t.t. . Bylos tvarkymas baigiamas jos įforminimu: rašomas bylos baigiamasis įrašas ir įforminamas bylos antraštinis lapas[3].
Ilgo ir nuolatinio saugojimo bylos, susidariusios kalendoriais metais, arba buvusios laikino saugojimo bylos, kurioms atlikus dokumentų vertės ekspertizę nustatytas ilgas ar nuolatinis saugojimo terminas [3], įrašomos į užbaigtų bylų apskaitos ir paieškos dokumentus – apyrašus. Ilgo ir nuolatinio saugojimo bylų apskaita daroma atskiruose bylų apyrašuose. Atsižvelgiant į sudarytų bylų kiekį, bylų apyrašai nustatomi:
§ vienos ar kelių panašaus pobūdžio įstaigos funkcijų ar veiklos sričių byloms;
§ specialias funkcijas vykdančių struktūrinių padalinių byloms;
§ apibrėžtų procesų metu susidariusioms vienarūšėms byloms;
§ byloms, sudarytoms iš dokumentų, prie kurių priėjimą riboja įstatymai [3].
Kalbant, apie užbaigtų bylų apskaitą, reikėtų paminėti ,,saugojimo vieneto” sąvoką. Saugojimo vienetas (byla, nuotrauka) – mažiausia nedaloma aprašomo/saugomo vieneto dalis, dokumentų junginys (byla) ar atskiras dokumentas (laiškas, nuotrauka), kuriam archyvo apskaitoje suteikiamas atskiras numeris (ISAD standartas). Bylos į apyrašus įrašomos remiantis atitinkamais Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių punktais ( 62.1, 62.2, 62.3, 62.4, 62.5) [3].
Suderintus bylų apyrašus tvirtina įstaigos vadovas. Į apyrašus įrašytos ilgo ir nuolatinio saugojimo bbylos saugomos įstaigos archyve laikantis tvarkos, nustatytos Reikalavimų dokumentų saugykloms, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 35 (Žin., 1997, Nr. 68-1728) [3].
Apyrašas tai dokumentų apskaitos priemonė, nes šiame dokumente fiksuojamas į bylų apyrašą įrašytų bylų ( saugojimo ar apskaitos vienetų) skaičius, o paieškos – pagal šį dokumentą atliekama bylų paieška.
Laikino saugojimo bylos (iki 10 metų) į apyrašus neįtraukiamos, tačiau jų apskaita taip pat vykdoma. Laikino saugojimo bylų apskaita daroma kalendoriniais metais užbaigtų bylų sąrašuose ir bylų, kurių saugojimo terminas pratęstas atlikus vertės ekspertizę, sąrašuose. Laikino saugojimo bylų sąrašus rengia struktūriniai padaliniai, kuriuose tokios bylos buvo sudarytos, ir pateikia juos atsakingam už bylų apskaitos tvarkymą struktūriniam padaliniui [3].
Taigi, įstaigoje vykdoma be išimties visų sudarytų bylų apskaita. Atsižvelgiant į saugojimo terminus, visos bylos registruojamos apskaitos priemonėse – ilgo ir nuolatinio saugojimo bylos – atskiruose apyrašuose, laikino saugojimo – laikino saugojimo bylų sąrašuose.
4. 4. DOKUMENTŲ VERTĖS EKSPERTIZĖS ĮGYVENDINIMAS
Lietuvoje vertės ekspertizė – do.kumentų nagrinėjimas, pasitelkus archyvistikos principus bei kriterijus siekiant nustatyti dokumentų politinę, mokslinę, praktinę ar kitokią išliekamąją vertę. Išnagrinėjus dokumentus, nustatomas jų saugojimo laikas, atrenkami saugotini dokumentai, o netekę vertės sunaikinami [7, 38]; dokumentų suskirstymas pagal jų reikšmę ir saugojimo laiko nnustatymas [13]; dokumentų įvertinimo ir atrinkimo saugoti ar naikinti procesas [3]. Lietuvoje šis terminas kito net tris kartus [15]. Dokumentų vertės ekspertizės procesas labai svarbus viešojo sektoriaus įstaigoms, nes jos privalo atsiskaityti visuomenei, todėl labai svarbu sudaryti kompetentingą Ekspertų komisiją. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nustatyta, kad įstaigos dokumentų vertės ekspertizei ir kitiems dokumentų valdymo klausimams nagrinėti sudaroma Dokumentų ekspertizės komisija (DEK), kuri yra nuolat veikianti įstaigos vadovo patariamoji institucija. Institucijų DEK sudaromos vadovo įsakymu, kuriame nurodoma jos sudėtis. Dokumentų vertės ekspertizė įstaigose atliekama:
§ Sudarant dokumentus;
§ Vertinant sudarytus dokumentus [14, 20-26].
DEK paprastai svarsto institucijose sudaromų dokumentų vertę ir jų saugojimo terminus. Jau minėta, kad į bylų apyrašus įtraukiamos ilgo (nuo 10 iki 100 metų) ir nuolatinio saugojimo bylos. Dokumentų saugojimo terminai nustatomi atliekant dokumentų vertės ekspertizę, pagal Lietuvos archyvų departamento patvirtintus norminius aktus.
Atliekant vertės ekspertizę svarbu nustatyti ne tik saugojimo terminus, bet įstaigos funkcijas ir veiklos sritis, kurias vykdant sudaromi dokumentai. Išskiriami keli tarpusavyje susiję vertės ekspertizės etapai valdant įstaigos dokumentus: 1) įstaigos veiklos sričių arba funkcijų išskyrimas, kurias atliekant gali būti sudaryti dokumentai, dokumentų ir jų saugojimo terminų nustatymas; 2) dokumentų vertinimas pasibaigus nustatytam saugojimo terminui; 3) dokumentų vertinimas pasibaigus pratęstam saugojimo terminui [15, 238 – 239
].
Dokumentai vertinami pagal nustatytus reikalingumo kriterijus:
§ Įstaigos administravimo ir informaciniams poreikiams;
§ Teisės norminių aktų nustatytos įstaigos atsakomybės ir veiklos įrodymams;
§ Su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisėms užtikrinti;
§ Numatomiems ar galimiems tyrimams atlikti;
§ Įrodymams ir informacijai apie įstaigos teises, pareigas, politiką, veiklą, ryšius, interesus, mokslo ir kultūros tikslais[3].
Atlikus vertės ekspertizę priimami sprendimai: naikinti atrinktus dokumentus, pratęsti jų saugojimo terminą, nustatomas terminas sudarytiems dokumentams. Atrinkti naikinti dokumentai suregistruojami naikinti atrinktų bylų aktuose.
Vertės ekspertizės sprendimai, neatsižvelgiant į tai, kokia dokumentų valdymo kkoncepcija jie pagrįsti lemia dokumentų atranką, išsaugojimą ar sunaikinimą, taip pat esamų ir būsimų įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų galimybes susipažinti su dokumentais [15, 240].
Apibendrinant galima pasakyti, kad vertės ekspertizė labai svarbus dokumentų valdymo procesas, nes jo metu, yra sprendžiama ar naikinti dokumentus, ar juos saugoti. Nuo to priklauso, visuomenės, ar fizinio asmens teisė žinoti, apie viešųjų įstaigų veiklą..IŠVADOS
Viešojo administravimo įstaigos steigiamos tam, kad administruotų tam tikrą sritį, ją efektyviai valdytų, tam kad praktiškai įgyvendintų vykdomosios valdžios funkcijas bei įstatymus. Visuomenei tai labai svarbu, nes šios įstaigos atstovauja įvairius jos interesus, svarbu, kad viešojo sektoriaus institucijos gerai veiktų, vienaip ar kitaip atsiskaitytų visuomenei. Tai įmanoma, tik tinkamai paskirsčius darbus, finansines išlaidas, gerai organizavus ir kontroliuojant įstaigos dokumentų valdymo procesus. Dokumentų vvaldymas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas organizacijos savarankiškas funkcionalumas. Dokumentų valdymą galima laikyti įstaigos praktine veikla, kuri susijusi su dokumentų rengimo, tvarkymo, saugojimo procedūromis. Įstaigoje parengtas ar jos gautas dokumentas negali būti, parengtas nesilaikant atitinkamų reikalavimų, todėl jo rengimo ir tvarkymo procedūros reglamentuotos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių. Tai norminiai teisės aktai, kuriuos leidžia ir tvirtina Lietuvos archyvų departamentas. Pažymėtina, tai kad Lietuvoje reglamentuojant dokumentų valdymą atsižvelgiama į Dokumentų vadybos standartą, ISO – 15489 – 1, priimtą Tarptautinės standartų organizacijos. Taigi, orentuojamasi į vakarietišką dokumentų valdymo sampratą. Nuo buvo 2005 m. parengti dokumentų valdymą reglamentuojančių teisės aktų projektų pakeitimai, kuriuose sovietinio palikimo ,,raštvedybos” terminas pakeistas terminu ,,dokumentų valdymas”. Keičiasi požiūris į dokumentų valdymą, pagal vakarietiškąją ssampratą šis procesą tai informacijos vadybos sritis. Remaintis šiuo požiūriu galima daryti išvadą, kad dokumentų valdymas apima, ne tik praktines dokumentų rengimo, tvarkymo procedūras, tačiau ir kai kurias įstaigos struktūros, personalo valdymo procedūras tokias kaip:
§ veiklos krypčių, atsakomybės ir įgaliojimų paskirstymą;
§ procedūrų nustatymą ir paskelbimą;
§ paslaugų, susijusių susijusių su dokumentų valdymu ir panaudojimu, teikimą;
§ specialių dokumentų valdymo sistemų sudarymą, taikymą ir administravimą;
§ dokumentų valdymo integravimą į veiklos procesus.
Taigi, neapsiribojama vien praktine veikla, kurią prižiūri ir kontroliuoja archyvų sistemos įstaigos. Priežiūra ir kontrolė vvykdoma tam, kad būtų laikomasi, nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų įgyvendinant dokumentų valdymo procedūras. Priežiūra ir kontrolė garantuoja griežtą atskaitomybę, tiek visuomenei, tiek pačiai įstaigai tai labai svarbu.BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS
1. BUTVYDIENĖ, Dalė. Įmonės raštvedyba – pirmieji žingsniai. Sekretorė, 2003, nr. 1. p. 29 – 32
2. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės. Valstybės žinios, 2002, nr. 70- 2957.
3. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės. Valstybės žinios, 2005, nr. 132 – 4773.
4. Dokumentų valdymas [interaktyvus]. [ žiūrėta 2006m. kovo 27 d. ]. Prieiga per internetą: .
5. DOMARKAS, Vladislavas. Viešasis administravimas organizacijų teorijos kontekste. Iš viešasis administravimas. Kaunas, 2002, p. 86 – 126
6. Information and dokumentation – Records management. International standart 15489 – 1. Geneva: International Standarts Organization, 2001. p.19
7. JEGELEVIČIUS, Sigitas. Archyvinės praktikos įvadas. Vilnius, 1992. p. 69
8. KRAUJELIS, Ramojus. Dokumentų ir archyvų valstybinis administravimas ir valstybinės archyvų sistemos veikla. Biuro administravimas, 2006, nr. 1, p. 30 – 34
9. LAURINAVIČIENĖ, Aldona. Dokumentas – šiuolaikinių valdymo procesų pagrindas. Sekretorė, 2003, nr. 1. p. 25 – 27
10. Lietuvos administracinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius, 2005. p. 475
11. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas. Valstybės žinios, 2004, nr. 57 -1982.
12. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Valstybės žinios, 1999, nr. 60-1945.
13. Lietuvos valstybinio archyvų fondo nuosatai. Valstybės žinios, 1996, nr. 46 -1127
14. LUKŠAITĖ, Daiva. Organizacijos dokumentų ekspertų kkomisija. Biuro administravimas, 2006, nr. 4, p. 20–26.
15. LUKŠAITĖ, Daiva. Vertės ekspertizės samprata: mikroekspertizė ir makroekspertizė. Knygotyra, 2004, t. 42, p. 231–247.
16. MANŽUCH, Zinaida. Informacijos vadybos samprata ir pagrindiniai procesai: seminaro medžiaga. Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Bibliotekininkystės ir informacijos katedra. Vilnius, 2005.
17. Viešasis administravimas. Kaunas, 2002. p. 438
18. VONSAVIČIUS Bronislovas. Valdymas ir dokumentai. Vadovo pasaulis. Nr. 7-8. -1998. p. 66 –72
