GAMYBOS VEIKSNIŲ RINKA

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. RAŠTVEDYBOS IR DOKUMENTO SĄVOKOS 5

3. BENDRIEJI DOKUMENTŲ ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI 6

4. TVARKOMIEJI DOKUMENTAI 9

5. IŠVADOS 14

6.LITERATŪRA 151. ĮVADAS

Šiuolaikinė raštvedyba apibūdinama kaip dokumentų valdymo sistema. Šiai sistemai būdingi tam tikri darbų su dokumentais procesai, kurie prasideda parengus ar gavus dokumentą ir baigiasi atrinkus dokumentus saugoti ar naikinti.

Dokumentuose užfiksuota informacija yra svarbi vertybė. Sukauptos informacijos pagrindu priimami įvairaus lygio valdymo sprendimai. Efektyvūs bei objektyvūs sprendimai reikšmingi ne tik valstybės mastu. Nuo valdymo sprendimų kokybės priklauso ir verslo sėkmė ar nesėkmės.

Informacijos procesus bei įvairias darbų su dokumentais ssritis reglamentuoja valstybė. Pastaraisiais metais priimta naujų teisės aktų. Bendrieji darbo su informacija ir dokumentacija principai nustatyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žinios, 1996. Nr. 71-1706). 2000 metais priimtas Teises gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žinios. 2000, Nr. 10-236). Pagal šį įstatymą su oficialiaisiais dokumentais, jei jų informacija nėra slapta, konfidenciali, tarnybinė ar privati pateikę rašytinį prašymą, gali susipažinti visi asmenys. Dokumentų prieinamumas yra svarbi žmogaus teisių realizavimo sąlyga. Be to, tai yra ir viešojo administravimo skaidrumo bbei efektyvumo proceso sudėtinė dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojamą peticijos teisę reglamentavo Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas (Žinios, 1999. Nr. 66-2128). Asmenų teisės kreiptis į institucijas su prašymais bei pasiūlymais ir gauti atsakymus reglamentuotos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žinios. 1999. Nr. 660-1945) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame dokumente Piliečių ir kitų asmenų prašymų, pareiškimų, pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo institucijose, kurios nėra viešojo administravimo subjektai, tvarka (Žinios. 2000, Nr. 49-1423).

Naujų informacijos technologijų plitimas pareikalavo racionalesnių ir spartesnių informacijos įvedimo į kompiuterio atmintinę būdų. 2000 metais sukurtas naujas lietuviškos kompiuterių klaviatūros standartas LST 1582. Naudojantis naująja klaviatūra vėl galima mokytis pastaruoju metu Lietuvoje primiršto aklojo rašymo metodo. Šis metodas yra vienintelė spartaus darbo su klaviatūra įgūdžių formavimo prielaida.

Informacijos sutelkimas į elektronines laikmenas kelia informacijos apsaugos teisinių bei praktinių problemų. Pradžia šioms problemoms spręsti padaryta. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žinios. 2000. Nr. 61-1827).

Valstybes politiką dokumentų ir archyvų srityje formuoja ir įgyvendina Lietuvos archyvų departamentas (LAD). Departamentas yra išleidęs pagrindinius teises aaktus. reglamentuojančius dokumentų sudarymo ir darbo su dokumentais klausimus – Raštvedybos standartą LST 6.1-92 bei Raštvedybos taisykles. Tačiau pastarųjų metų pokyčiai – informacinių technologijų plėtra, teisinės bazės kitimas, viešojo administravimo reforma – iškėlė poreikį modernizuoti ir suderinti su naujai priimtais įstatymais teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų rengimo ir valdymo procesą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr.791 pritarta LAD parengtam Įslaptintų dokumentų raštvedybos organizavimo, saugojimo, tvarkymo, naikinimo ir apsaugos taisyklių projektui. Įstaigų administravimui gerinti bei valdymo efektyvumui užtikrinti 22001 metais patvirtintos Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles (Žinios, 2001. Nr. 30-1009). Tais pačiais metais parengtas ir Raštvedybos organizavimo taisyklių projektas.

Valstybes bei Lietuvos archyvų departamento norminiai dokumentai turėtų iš esmės pagerinti situaciją dokumentų valdymo srityje.2. RAŠTVEDYBOS IR DOKUMENTO SĄVOKOS

Įmonės valdymas – tai sugebėjimas siekti iš anksto numatytų tikslų, naudojant kitų žmonių darbą, intelektą, tam tikra linkme formuojant žmonių elgesio motyvus.

Vadovavimą įmonei galima suvokti kaip informacijos gavimo, jos apdorojimo, sprendimų priėmimo ir jų pateikimo vykdytojams procesą. Svarbiausia valdymo dalis yra sprendimo priėmimas. Teisingam sprendimui reikalinga visapusiška operatyvi ir tikra informacija. Informacija ir yra valdymo veiklos objektas, o dažnai ir valdymo aparato darbo rezultatas. Todėl labai reikšmingi komunikacija ir informacijos apdorojimo procesai.

Komunikacija (lot. communicatio – pranešimas) – tai bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais tarp žmonių arba žmonių grupių. Jei komunikacija tarp žmonių ar struktūrinių padalinių nebus efektyvi, žmonės negalės derinti savo veiklos, perduoti patirties.

Valdymo sferoje dažniausiai naudojama dokumentinė informacija. Jos apdorojimo tikslingumas ir operatyvumas yra viena iš sėkmingo organizacijos darbo sąlygų.

Valdymo specialistai skiria tris informacijos apdorojimo etapus:

– pirminių dokumentų kaupimas;

– duomenų analizė;

– duomenų, reikalingų priimti valdymo sprendimą, atrinkimas.

Dalis informacijos, naudojamos įmonės valdyme fiksuojama dokumentuose.

Terminas dokumentas kilęs iš lotyniško žodžio„documentum“ – pamokantis pavyzdys, liudijimas, įrodymas. Dokumentas – informacijos laikmena ir šioje laikmenoje užfiksuoti pastovūs duomenys, kkuriuos gali perskaityti žmogus ar mašina.

Kiekvienas dokumentas pirmiausia turi būti vertinamas pagal jo turimą informaciją. Informacijos dokumentavimas vyksta laikantis valstybinės valdžios organų, atsakingų už raštvedybos organizavimą, dokumentų standartizavimą, nustatyta tvarka.3. BENDRIEJI DOKUMENTŲ ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI

Bet kurios įmonės veikloje sudaromos įvairios dokumentų rūšys. Tačiau net ir esant daugybei jų, nepriklausomai nuo įmonės specifikos, galima išskirti tokias pagrindines dokumentų grupes:

organizaciniai įmonės dokumentai (įstatai, valdymo struktūra, etatų sąrašas, pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės);

tvarkomieji dokumentai (pagrindinės įmonės veiklos įsakymai, sprendimai, potvarkiai, nutarimai);

kadrų dokumentai (kadrų įsakymai, darbo sutartys, asmens bylos, asmens kortelės);

finansiniai-buhalteriniai dokumentai (Didžioji knyga, metinės ataskaitos, buhalteriniai balansai, pelno ir mokesčio ataskaitos, sąmatos, sąskaitos, kasos knygos ir kt.);

informaciniai įmonės dokumentai (aktai, raštai, faksogramos, pažymos, pažymėjimai, tarnybiniai pranešimai, protokolai ir pan.).

Iš valstybinių institucijų, savivaldybių organizacijos gali gauti dokumentus, reguliuojančius įvairius jos veiklos klausimus (mokesčiai, aplinkos apsauga ir pan.) Šie dokumentai sudaro atskirą grupę – norminius aukštesniųjų organizacijų dokumentus.

Į savarankišką grupę galima išskirti komercinius kontraktus (sutartis), kurie yra pagrindiniai verslo dokumentai.

Visi išvardinti dokumentai priklauso valdymo dokumentams arba organizaciniams tvarkomiesiems ir informaciniams (OTID). Išimtį sudaro finansiniai-buhalteriniai dokumentai, turintys sudarymo ir apdorojimo specifiką.

Priklausomai nuo objektyvių (įmonės profilis) ir subjektyvių (įmonės vadovo ir dalykinių partnerių reikalavimai) faktorių, kokia nors dokumentų grupė gali vyrauti arba, priešingai, būti nereikšminga.

Pagal „Dokumentų rengimo ir įįforminimo taisykles“ dokumentai skirstomi į 3 grupes:

1. Tvarkomieji dokumentai – kolegialių institucijų, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčių valstybės tarnautojų, leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti. Tai įsakymai, potvarkiai, sprendimai, nutarimai.

2. Organizaciniai dokumentai – tvarkomaisiais dokumentais tvirtinami kiti teisės aktai, nustatantys įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo normas. Tai įstatai, nuostatai, instrukcijos, taisyklės, reglamentai ir kt.).

3. Informaciniai dokumentai – įstaigų siunčiamieji ir vidaus dokumentai, kuriuose pateikiama informacija ar duomenys, fiksuojami su įstaigos veikla susiję faktai, įvykiai, ryšiai su kitomis įstaigomis. Šiai grupei priklauso aktai, apžvalgos, pažymos, protokolai, raštai, tarnybiniai pranešimai, telegramos, telefonogramos, faksogramos.

Pagal tuos pačius reikalavimus sudaromi ir asmenų (asmeniniai) dokumentai – prašymai, pasiaiškinimai, asmens įgaliojimai, gyvenimo aprašymai ir pan.

Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei kitoms organizacijoms, įgaliotoms atlikti viešojo administravimo funkcijas. Privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims taisyklėse nustatyti reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. Dokumentų įforminimo reikalavimai taikomi ne lik tradiciniams (popieriuje rašomiems) dokumentams, bet ir kompiuteriniams (elektroniniams) dokumentams.

Dokumentai įforminami standartiniuose popieriaus lapuose: A4, A5 ir A4L (A4L lapo vertikalioji kraštine trumpesnė horizontalioji – ilgesnė). Taisyklėse numatoma palikti platesnes negu anksčiau paraštes: kairiąja.- 30 mm, dešiniąją ne mažesnę kaip 10 mm, viršutinę- – 20 mm, apatinę – ne mažesnę kaip 20 mm. Nauja nuostata

ir tokia, kad dokumentai spausdinami tik vienoje lapo pusėje. Jei dokumentas ilgas, puslapiai, pradedant antruoju, numeruojami. Puslapio numeris rašomas viršutines paraštes viduryje arabiškais skaitmenimis, be tašku ir brūkšnelių.

Taisyklėse nurodytas mažesnis rekvizitų skaičius – 22, tačiau iš esmes tai tokie patys rekvizitai, kokie ir buvo. Kai kurie iš jų sujungti, pavyzdžiui, organizacijos kodas dabar rašomas kartu su kitais įstaigos duomenimis – buveines adresu, telefonų, faksų numeriais. Įrašytas naujas rekvizitas – supažindinimo žyma. Ji rašoma tais atvejais. kai įstaigos vadovas p.aveda supažindinti ssu dokumento turiniu tarnautojus. Šios žymos įforminimas ypač reikšmingas, kada tarnautojas su dokumentu turi būti supažindintas pasirašytinai ([sakymas dėl atleidimo iš darbo, drausmines nuobaudos skyrimo ir kt.).

Dokumentai rašomi laikantis bendrines lietuvių kalbos normų ir teisines terminijos.

Dokumentų rekvizitai rašomi, atsižvelgiant į tekstų įforminimo kompiuteriais ypatumus ir galimybes. Taikomi du rekvizitų užrašymo būdai: išilginis centruotas ir kampinis vėliavinis.

Įprasta OTD (organizacinių tvarkomųjų dokumentų) sistema jau nebelaikoma vientisu ir nedalomu vienetu. Šios sistemos dokumentams tas pats formuliaras nebelaikomas. Visų trijų rusių dokumentai – organizaciniai, ttvarkomieji ir informaciniai – rašomi pagal skirtingas schemas. Informaciniai dokumentai būna siunčiamieji ir įstaigos vidaus.

Tvarkomiesiems ir informaciniams siunčiamiesiems dokumentams rengiami blankai.4. TVARKOMIEJI DOKUMENTAI

Tvarkomieji dokumentai charakterizuoja įstaigos administracinę veiklą. Įstaigų darbo praktikoje vienvaldystė derinama su kolegijiniu valdymu. Tvarkomųjų dokumentų sudarytojas gali bbūti kolegiali institucija, įstaigos vadovas, kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus leisti tvarkomuosius dokumentus turintis tarnautojas.

Tvarkomieji dokumentai dažniausiai įforminami blanke. Blankas spausdinamas A4 ar A formato popieriaus lape ir turi šiuos rekvizitus: herbą arba prekių ženklą ir dokumento sudarytojo pavadinimą.

Tvarkomųjų dokumentų, įforminamų blanke, rekvizitai yra:

dokumento pavadinimas

dokumento data

registracijos numeris,

dokumento sudarymo vieta,

tekstas, parašas.

Kai tvarkomojo dokumento sudarytojai yra kelių įstaigų vadovai, dokumentas įforminamas ne blanke, o dokumento sudarytojų pavadinimai dėstomi vienas po kito.

Tvarkomieji dokumentai gali būti papildyti šiais jų rengimo ir apyvartos procedūrų įforminimo rekvizitais: specialiąja žyma, suderinimo žyma, vizomis, supažindinimo žyma, dokumento paieškos nuoroda, dokumento gavimo registracijos žyma, rezoliucija.

Tvarkomųjų dokumentų data rašoma mišriuoju būdu, pvz.: 2001 m. gegužės 8 d.

Tvarkomųjų dokumentų turinys dėstomas tekstu, kuris gali būti skirstomas punktais, jų pastraipomis iir punktų papunkčiais. Jame negali būti faktų ir situacijų aprašymo, pastabų, atskirai nurodomų pagrindų ir priedų nuorodų. Tekste pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į oficialus paskelbimo šaltinio pavadinimą. Tvarkomųjų dokumentų tekste įstatymų, kitų teisės aktų ir jų paskelbimo šaltinio nuorodos rašomos pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, reikalavimus.

Sprendimas – teisinis aktas, kurį priima valstybės valdymo įstaigos, savivaldybės, o ttaip pat ministerijų ar žinybų kolegijos, siekdamos spręsti svarbiausius savo kompetencijos klausimus.

Sprendimais vadinami taip pat bendri dokumentai, kuriuos priima kelios nevienodo tipo institucijos (valstybės valdymo įstaigos ir visuomeninės organizacijos ir pan.).

Nutarimas – dokumentas, kurį leidžia vyriausybės, valdymo įstaigos, spręsdamos svarbiausius principinius jų kompetencijai priklausančius klausimus. Nutarimai leidžiami, kai reikia nustatyti stabilios veiklos normas bei taisykles. Juos leidžia Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė – visai valstybei, Lietuvos Respublikos Mokslų Akademijos Prezidiumas – savo sistemos įstaigoms.

Sprendimo, nutarimo tekstas paprastai susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje, įvadinėje, nurodoma, dėl ko sprendimas ar nutarimas priimamas. Įvadinė dalis paprastai pradedama žodžiais „Vadovaudamasi(s)“, „Įgyvendindama(s)“. Įvadinės dalies gali ir nebūti, jei veiksmų tikslai neaiškinami.

Antroji dalis, dėstomoji, pradedama žodžiais „nutaria“, „nusprendžia“ (rašome išretintai, mažosiomis raidėmis esamojo laiko trečiojo asmens forma). Po jų dedamas dvitaškis, jei dėstomoji dalis skirstoma punktais. Punktai tekste pradedami bendratimi:

Vilniaus miesto taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti..

2. Nustatyti.

3. Įpareigoti..

Juose nurodoma, ką reikia padaryti, išvardijami vykdytojai, nustatomas įvykdymo terminas. Nutarimas taip pat yra baigiamoji kolegialaus organo (susirinkimo, valdybos posėdžio) protokolo dalis. Tokie nutarimai įjungiami į protokolą arba pridedami prie jo.

Potvarkis – dokumentas, kurį leidžia kolegialaus organo vadovas operatyviais klausimais, nereikalaujančiais kolegialaus svarstymo.

Jie gali būti rašomi vykdant aukštesniųjų institucijų dokumentų užduotis, kontroliuojant užduočių vykdymą arba operatyviais klausimais. PPotvarkius leidžia kolegialios institucijos vadovas neatidėliotinais klausimais, kuriems tvarkyti nereikia kolegialaus sprendimo. Dažniausiai potvarkis apima ne ilgą laiko tarpą ir taikomas ribotam skaičiui organizacijų, darbuotojų, asmenų.

Potvarkis paprastai turi tik tvarkom.ąją dalį. Ji prasideda žodžiais „įpareigoju“, „pavedu“, „rekomenduoju“, „nurodau“, skiriu“ ir kt.

Įsakymas – tvarkomasis dokumentas, kurį vienvaldiškumo teise pagal savo kompetenciją leidžia įmonės vadovas.

Įsakymai leidžiami įstaigos veiklos, personalo (kadrų), atostogų, komandiruočių ir kitais klausimais. Įsakymai yra vieni svarbiausių įmonės dokumentų.

Įsakymai darbo organizavimo, finansavimo, planavimo, atskaitomybės, tiekimo, produkcijos realizavimo ir kitais įmonės veiklos klausimais priskiriami pagrindinės įmonės veiklos įsakymams.

Įsakymo parengimo stadijos:

– klausimo esmės analizavimas ir reikiamos informacijos surinkimas;

– įsakymo projekto parengimas;

– projekto derinimas, pasirašymas.

Įsakymų projektus rengia įmonės specialistai vadovo nurodymu. Įsakymai įforminami tvarkomųjų dokumentų blanke.

Įsakymas privalo turėti dokumento pavadinimą, datą ir numerį. Įsakymo data yra jo pasirašymo data. Įsakymai numeruojami eilės tvarka nuo raštvedybos metų pradžios iki pabaigos. Pagrindinės įmonės veiklos įsakymai ir personalo įsakymai (kitų rūšių įsakymai) numeruojami ir formuojami atskirai.

Įsakymo tekstą paprastai sudaro dvi dalys. Pirmojoje, įvadinėje, nurodomas įsakymo išleidimo pagrindas. Pagrindu gali būti:

– norminiai valstybinių organų dokumentai (vyriausybės, mokesčių inspekcijos ir pan.);

– Direktorių valdybos, bendrų akcininkų susirinkimų nutarimai;

– gamybinis būtinumas.

Įvadinė dalis rašoma taip pat, kaip atitinkama nutarimų ar sprendimų dalis ir paprastai pradedama žodžiais „Vadovaudamasis(-si)“, „Vykdydamas(-a)“, „Atsižvelgdamas(-a)“, „Siekdamas(-a)“, „Įgyvendindamas(-a)“.

Įvadinės dalies ggali nebūti, jei įsakymo išleidimo priežastis akivaizdi ir nereikalinga paaiškinimų (įsakymas dėl priėmimo į darbą, dėl atleidimo, dėl atostogų ir pan.).

Antroji įsakymo dalis, dėstomoji, pradedama rašyti iš naujos eilutės tvarkomąjį veiksmą reiškiančiu žodžiu, veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma, rašoma mažosiomis išretintomis raidėmis, pvz.:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) . straipsniu,

sudarau komisiją ….

Įsakymo tekstas skirstomas punktais, jei pavedimai keli. Kiekvienas punktas pradedamas rašyti iš naujos eilutės. Paskutiniame punkte nurodomas asmuo ar struktūrinis dalinys ar pareigūnas, kuris kontroliuos įsakymo vykdymą, pvz.:

1. Iš dalies pakeičiu.. .

2. Laikau netekusiu galios. .

3. Įsakau ..

4. Pavedu. .

Jei būtina, įsakyme išvardijami anksčiau išleisti dokumentai (įsakymai, nutarimai), kurie šiuo įsakymu keičiami.

Jei tvarkomuoju dokumentu tvirtinamas kitas dokumentas (instrukcijos, taisyklės, nuostatai), tvarkomojo dokumento tekste rašomas pridedamo tvirtinamo dokumento pavadinimas, pvz.:

Tvirtinu Raštvedybos taisykles (pridedama).

arba

Tvirtinu pridedamus:

1. Technikos bibliotekos ekspertų komisijos nuostatus.

2. Technikos bibliotekos vidaus darbo reglamentą.

Sudarius įsakymo tekstą, būtina jį suderinti ir pasirašyti. Įsakymų projektai derinami su vyriausiuoju buhalteriu, juristu ar kitais įmonės pareigūnais. Tokie derinimai įforminami vizomis. Įsakymus pasirašo įmonės vadovas. Įsakymas įsigalioja nuo pasirašymo momento, jei tekste nenurodyta kita įsakymo įsigaliojimo data.

Išleidus įsakymą, sekretorė supažindina darbuotojus su jo turiniu. Vieną kopiją iškabina skelbimų lentoje; pirmajame egzemplioriuje (kuris bus segamas į bylą), fiksuojamas atsakingų

už to įsakymo vykdymą asmenų susipažinimas. Apatinėje įsakymo dalyje darbuotojas rašo „susipažinau“, pasirašo ir užrašo susipažinimo datą. Reikalui esant, įsakymas kopijuojamas ir pateikiamas vykdytojui.

Personalo (kadrų) įsakymais įforminamas darbuotojų priėmimas, atleidimas ir perkėlimas į kitas pareigas. Jei sudaroma darbo sutartis su darbuotoju, tai nereiškia, kad neturėtų būti įsakymo dėl jo priėmimo.

Personalo įsakymai formuojami į atskirą bylą, numeruojami atskirai, pridedant indeksą „P“(arba „K“). .Įforminami tvarkomųjų dokumentų blankuose.

Įsakymo tekstas yra dviejų dalių: įvadinė ir dėstomoji. Pirmojoje dalyje gali būti nurodytos jo išleidimo priežastys, ppavyzdžiui, darbo drausmės pažeidimo faktai. Vadovo nuožiūra, konstatuojamosios dalies gali ir nebūti.

Antroji, dėstomoji dalis, gali būti pradedama darbuotojo pareigomis, vardu, pavarde (be sutrumpinimų), žodžiais „skiriu“, „atleidžiu“), atleidimo, paskyrimo ar perkėlimo terminas, DSĮ straipsnis. Priimant į darbą, nurodomas darbuotojo atlyginimas, priėmimo rūšis (nuolatiniam ar laikinam darbui), su bandomuoju laikotarpiu ar be jo ir pan.

Personalo įsakymai gali būti sudaromi vienam ar keliems darbuotojams, nepriklausomai nuo to priimami jie į darbą ar atleidžiami. Tokių įsakymų tekstą sudaro atskiri punktai, vienas kiekvienam darbuotojui. Paprastai ttokių įsakymų tekstai tipiniai, ir gali būti unifikuoti. Analogiškai galima sudaryti atleidimo įsakymus.

Personalo įsakymai vizuojami juristo, direktoriaus pavaduotojo personalui ar kito pareigūno, kuris atsakingas už darbą su personalu.

Su personalo įsakymais būtinai turi būti supažindintas darbuotojas.

Personalo įsakymai saugojami 75 metus.

Įstaigos darbo pprocese gali būti sudaromi ir kitokių rūšių kadrų įsakymai: darbuotojų skatinimo, nuobaudų, atostogų ir pan., kurių saugojimo terminai neviršija 10 metų. Tokie įsakymai formuojami į atskiras bylas.

Nurodymas – tvarkomasis dokumentas, leidžiamas įstaigos vadovo informaciniais metodiniais klausimais, o taip pat klausimais, susijusiais su įsakymų, instrukcijų ir kitų valdymo dokumentų vykdymu. Įforminami analogiškai kitiems tvarkomiesiems dokumentam5. IŠVADOS

Nepriklausomai nuo to, kaip tvarkoma raštvedyba įmonėje – tradiciškai ar seikiate keistis informacija elektroniniais dokumentais, galioja tokie patys valdymo dokumentų įforminimo reikalavimai.

Tvarkomieji dokumentai fiksuoja pagrindinius valdymo proceso rezultatus. Dokumentams naudojama kanceliarinė kalba. . Siekiant pagreitinti darbą jie rašomi blankuose, turinys dėstomas glaustu, aiškiu, logišku tekstu.

Nors privatiems juridiniams asmenims dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau pagal visus raštvedybos reikalavimus įformintas dokumentas neabejotinai ppagerina pačios dokumentą sudariusios įmonės įvaizdį.6.LITERATŪRA

1. Laurinavičienė A., Rancova G.Dokumentų rengimas ir įforminimas.- V., 2003.

2. Grigonienė R. Raštvedyba. – V., 2004.

3. Rancova.G. raštvedyba ir verslo korespondencija. – V., 2001.