Biblija

Planas:

1. Kas yra Biblija?

2. Biblijos poveikis;

3. Biblijos idėjos;

4. Biblijos skaitymas;

5. Senasis testamentas;

6. Naujasis testamentas;

7. Lietuviški Biblijos vertimai.

Biblija yra senovinė, šventoji knyga, istorinis paminklas.Ji yra puikių,

intriguojančių istorijų knyga. Tačiau ji ne tik įdomių istorijų virtinė,

visos jos byloja vieną didįjį pasakojimą. Šis didysis pasakojimas yra apie

Dievą, pasaulio ir žmonių kūrėją, ir apie tai, ką Jis veikia su savo

kūrinija. Šiame didžiajame paskojime yra šečios padrindinės temos:

1. Sukūrimas

2. Nuopolis

3. Izraelis

4. Jėzus

5. Kristaus ssekėjai

6. Laikų pabaiga

Sukūrimas:

Dievas sukūrė visatą iš nieko,žodžiais suteikdamas daiktams egzistenciją.

Jis apgyvendino žmones savo sukurtame pasaulyje, pavesdamas juo rūpintis.

Žmonių globai Dievas atidavė gyvūnus, paukščius, medžius ir augmeniją.

Nuopolis:

Dievas pirmuosius žmones įkurdino sode, kuriame leido laisvai gyventi. Jis

tik buvo uždraudęs valgyti vaisius nuo medžio, stovinčio sodo viduryje.

Tačiau Žalčio(blogio įsikūnijimo) įkalbinti, jie paragavo uždraustojo

vaisiaus ir buvo išvaryti iš sodo.

Šis pasakojimas iš esmės padeda supratsi Bibliją, nes per jį paaiškėja, kad

žmonija nebeturi tiesioginio ryšio su Dievu. Visa kūrinija taip pat prarado

pirmapradį Dievo artumą.

Izraelis:

Dievas išsirenka IIzraelio tautą, kurią imasi saugoti ir globoti. Net

izraelitams patekus į Egipto nelaisvę, Dievas juos išgelbėja per Mozę,

kuris išveda tautą iš Egipto. Kol tauta klaidžiojo po dykumą, Dievas davė

savo įstatymą. Dievo Įstatymo esmę sudaro dar 10 įstatymų, kurie moko

žmones, kaip jie tturi gyventi. Pradėjus pusei amžiaus Viešpats nuostabiu

būdu sugrąžino į tėvynę Judo gyventojus.

Jėzus:

Pasaulyje pasirodė Jėzus-mokytojas ir gydytojas, kalbėjęs apie Dievo

karalystę,-patvirtindamas, kad Dievas tebesirūpina savo žmonėmis, nepaisant

jų priespaudos ir kančių. Jėzus trejus metus žmones mokė, gydė ir

išvarinėjo piktąsias dvasias iš apsėstųjų, skelbdamas, kad Jo darbuose ir

mokyme atsispindi Dievo galybė. Jis rūpinosi vargšais ir atstumtaisiais,

galėjo padėti net svetimšaliams, kurie į jį kreipdavosi, skelbė žmonėms

gailestina Dievo meilę ir tikėjosi, kad tauta per Jo paties auką dvasiškai

atgims. Tačiau žydų religiniai vadovai visą savo gyvenimą piktinosi išgirdę

tokias Jėzaus kalbas. Greitai Jėzus buvo suimtas ir nuteistas mirti, o tada

romėnai Jėzų pasmerkė nukryžiuoti. Kol Jėzus kabojo ant kryžiaus, tansa

gaubė kraštą. Tačiau mirtis neturėjo jam galios ir Jėzus po 3 dienų

prisikėlė. Jis tikrai buvo Mesijas!

Kristaus sekėjai:

Prisikėlęs iš mirties Jėzus ssavo mokiniams pavedė skelbti žinią apie Jį

kitieks žmonėms. Jėzus, prieš palikdamas savo mokinius ir išeidamas pas

Dievą Tėvą, pažadėjo atsiųsti jiems galią, padėsiančią atlikti šią didžią

užduotį;tą galią Jėzus pavadino Šventąja Dvasia.

Laikų pabaiga:

Pirmieji krikščionys gyveno, laukdami, kada Jėzus sugrįšiąs į žemę užbaigti

to, ką Jis čia pradėjęs savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu. Jie laukė ir

visos kūrinijos atsinaujinimo, kuris turįs įvykti pagal pirmapradę Dievo

idėją. Tuomet ateis diena, kai pasaulyje nebeliks blogio ir neteisybės, ir

tie, kurie atmetė Dievą, būsią nubausti, o tie, kurie tikėjo Jėzų, rregės

Dievą akis į akį.

Biblijos poveikis:

Vos pradėjus tyrinėti šiuolaikinę Vakarų civilizaciją, iš karto susiduriame

su Biblija. Daugelį šimtmečių ji turėjo lemiamos įtakos mūsų įstatymams,

švietimo sistemoms ir demokratijos idealams-jau nekalbant apie mūsų žmogaus

žmogaus teisių sampratą. Vienaip ar kitaip,Biblija darė didžiulį poveikį

daugumai žymiausių Europos politikos,socialinio gyvenimo ir religijos

reformatorių, o per juos-visoms didžiausioms Vakarų pasaulio tautoms. Tą

patį galima pasakyti apie daugybę dabartinių permainų pasaulio kultūroje.

Kai bundančių tautų žmonės ieško savojo kelio, daugelis jų vadovų pasirenka

Bibliją.

Biblijos idėjos:

• Pasak Biblijos, viskas pasaulyje prasideda, vyksta ir pasibaigs su

Dievo palaiminimu. Visur regime Dievą, globojantį savo meile vyrus ir

moteris, didelius ir mažus, kviečiantį visus nuoširdžiai jam

pasižadėti.

• Reikšmingiausias Biblijoje yra Jėzus. Jis ne tik skatina mus abejoti

mūsų tikėjimo ir elgsenos nuostatomis,bet ir suteikia žmonėms galimybę

mažinti blogį ir įgyti jėgų gyventi naujai, pagal Dievo nurodymus. Jis

skelbia, kad jo mokymas nėra tik vienas iš galimų, o yra vienintelis

būdas Dievui pažinti ir iš tikrųjų su juo suartėti. Kad pažintų

tikrąjį Dievą, žmogus privalo pripažinti Jėzų Kristų vieninteliu Dievo

Sūnumi ir būti pasirengęs atgailavimui ir pasižadėjimui jam-Viešpačiui

ir Išganytojui-siekti atleidimo už praeitį.

• Biblijoje gausu nuostabių ir vertingų įžvalgų, mokančių, kaip žmonės

gali ir turi atsiliepti į didelės ir atlaidžios Dievo meilės ženklus.

Biblijos skaitymas:

Biblijos skaitymas gali bbūti sunkus. Kartais jis būna įdomus, teikiantis

jėgų, bet kartais mums gali užduoti mįslingų klausimų.Žmonės skaito Bibliją

dėl įvairiausių priežasčių:

▪ Ji gali būti skaitoma kaip literatūros kūrinys. Psalmynas arba

Izaijo knyga priklauso geriausiems pasaulio literatūros pavyzdžiams.

▪ Šventąjį Raštą galima skaityti ir kaip senojo pasaulio istoriją.

▪ Bibliją žmonės studijuoja, norėdami suvokti judėjų ir krikščionių

religijų atsiradimą, jų moralės normas.

▪ Biblija galima domėtis, norint išsiaiškinti daugelio meninkų,

rašytojų ir kompozitorių kūrinių įkvėpimo šaltinį.

Biblija yra padalyta į Senajį ir Naująjį testamentus:

Senąjį testamentą sudaro 46 knygos.Tai:

Penkiaknygė,kurią sudaro:

Pradžios knyga:vaizduojanti Dievo veiklą.

Išėjimo knyga:atskleidžianti Dievo veikimą istorijoje.

Kunigų knyga:joje surašyti priesakai yra duoti visiems laikams,daugelis jų

tai sveikos gyensenos ir higienos taisyklės.

Skaičių knyga:parodo Dievo ištikimybę.

Pakartoto įsakymo knyga:pagrindinė jos tema-paklusnumas.

Istorinės knygos:

Jozuzės, Teisėjų,Rutos, Samuelio, Karalių, Kronikų, Ezdro, Nehemijo,Tobito,

Juditos, Makabėjų ir Esteros knygose apima 800 žydų istorijos metus-maždaug

1200-400m.pr.Kr.laikotarpį.Jose rašoma kaip izraelitai įsikūrė savo

nukariautoje žemėje,apie teisėjų ir karalių laikus iki didžiųjų šiaurės

tautų antplūdžio, kurio metu Dievo tauta buvo ištremta į nelaisvę.

Išminties knygos:

Jobo, Psalmynas,Patarlių, Koheleto ir Giesmių giesmė.Visos knygos labai

skiriasi viena nuo kitos tematika. Jobo knyga-tai didelė poema pie

kentėjimo prasmę, Koheletas svarsto apie tariamą gyvenimo bepraspiškumą,

Patralių knyga-tai posakių rinkinys, kuriama aiškinama kaip elgtis

kasdieniniame gyvenime, Psalmynas-giesmių, maldų ir eilėraščių

rinkinys,kuriame išreikšti patys įvairiausi jausmai,o Giesmių giesmėje

giedama apie kūniškos meilės stebuklą.Tačiau kiekvienoje sių knygų kalbama

apie žžmogaus elgesį ir kasdieninį gyvenimą, Dievas yra visur.Išminties

knygų esmė-tai tikėjimas,kad Dievas taip sutvarkė gyvenimą, jog mes įgyjame

išminties jam lenkdamiesi ir vykdydami jo įsakymus.

Pranašų knygos:

Siracido, Izaijo, Jeremijo, Barucho, Ezekielio, Danielio, Ozėjo, Joelio,

Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo,

Zacharijo ir Malachijo knygos, išskyrus Raudas,pavadintos jose aprašomo

pranašo vardu. Pranšai, tai buvo Dievo žmonės, veikę kaip jo žynianešiai,

kartais taip užvaldyti jo valios, jog net tiesiai bylodavo jo vardu.

Senasis testamentas tai yra esminė Biblijos dalis. Visos 46knygos yra Dievo

Dvasios įkvėptos ir turi išliekančiąją vertę.Krikščionys gerbia senąjį

testamentą kaip tikrą Dievo žodį. Istorija liudija, kad Krikščionių

Bendrija visuomet nedvejodama priešinosi mėginimams atmesti Senąjį

testamentą teigiant, kad Naujasis padarė jį negaliojantį.

Naujajį testamentą sudaro 27knygų rinkinys:

4evangelijos(evangelija-geroji naujiena):

Pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną,jose dėmesys suteikiamas i tai kokią gerą

naujieną pasauliui atnešė į pasaulį, mokydamas ir gydydamas, o visų pirma

savo mirtimi ir prisikėlimu išgelbėdamas žmones.

Laiškai galatams, efeziečiams, filipiniečiams, kolosiečiams,

tesalonikoniečiams, Timotiejui, laiškas Titui, Filemonui, Žydams;Jokūbo

laiškas, Petro, Jono ir Judo laiškai, Apsireiškimas Jonui. Ir apaštalų

darbai, kurie užbaigia Naujojo Testamento istoriją. Trylika pirmųjų laiškų

parašyti naujai įsikūrusioms jaunoms Bažnyčioms. Juose atsakoma į

krikščionims svarbius klausimus, į vadovavimo Bažnyčioms problemas. Visus

šiuos laiškus parašė pagonių apaštalas Paulius.Dramatiška jo paties

atsivertimo į krikščionybę istorija taip pat užrašyta Apaštalų darbuose.

Kiti laiškai skirti didesnėms krikščionių grupėms.

Naujojo testamento pasakojimas apima apie 100metų, Ia.

po Kristaus

gimimo Romos imperijos provincijoje. Šis testamentas yra iš esmės skirtas

Jėzui Kristui.

Šiandien turbūt nieko nestebina,kad bet kokių pažiūrų žmogus gali

susipažinti su Biblija jam suprantama kalba. Tačiau Biblija buvo parašyta

kalbomis, kuriomis šiandien niekas nebekalba. NT-

senaja graikų kalba, ST-hebrąjų. Norint tiksliai atskleisti Biblijos kalbų

žodžių prasmę reikėjo tyrinėti istoriją ir kultūrą, atlikti ligvistine

analivę.Tai buvo labai sunkus ir kruopštus darbas, bet nepaisant to galima

tvirtinti, kad dabartiniai Biblijos vertimai iš esmės atitinka originalą.