Krišna

TURINYS

ĮŽANGA 1

1. KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖ LIETUVOJE 2

1.1 KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖS IŠTAKOS IR PAGRINDINIAI TIKSLAI. 2

1.2. MALDOS NAMAI IR RELIGINĖS APEIGOS 4

1.3 TIKINČIŲJŲ IŠVAIZDA, DIENOTVARKĖ. 5

1.4. PAGRINDINIAI TIKINČIŲJŲ PRINCIPAI. 6

1.5. MAISTO GAMINIMO YPATUMAI. 6

1.6. VAIKŲ AUKLĖJIMAS IR LAVINIMAS 8

1.7. KAIP TAMPAMA KRIŠNAITU? 9

2. NETRADICINIŲ TIKĖJIMŲ PLĖTIMO MŪSŲ VISUOMENĖJE PRIEŽASTYS. 10

IŠVADOS 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13ĮŽANGA

Nepaprastai didelį poveikį sektų formavimuisi turi įvairios religijos (dažniausiai kilusios Rytuose – induizmas, budizmas ir pan.), grįžimo į pagonybę idėja (raganavimas, burtai ir t.t.), daugelis afrikietiškų religijų. Sektų problema yra pasaulinė problema. Tokius religinius susibūrimus visuomet smerkia priešingos dominuojančios rreligijos propaguotojai. Ypač katalikų kunigai, vyskupai ir pan. Neigiamai atsiliepia apie rytietiškų religinių sektų veiklą ir jų įtaką tikintiesiems. Naujų religinių sąjūdžių plitimas yra nuoroda į tam tikrą dvasinę krizę, ypač pasireiškiančią tarp trapesnių asmenybių: tarp jaunimo, ieškančio idealų, arba tarp suaugusiųjų, konfliktuojančių su religija ar bendruomene, arba paprasčiausiai tarp tų, kurie nusivilia esama savo padėtimi, neranda atsakymų į juos dominančius klausimus, patyrę sunkias moralines traumas ir t.t. Bet ir iš kitos pusės nėra visiškai tikslinga taip vienpusiškai vertinti šių žžmonių poelgius nepasidomint jų tikslais, kurie iš tiesų neretai būna labai teigiami ir dorovingi, ir neįsigilinant į jų vidinius išgyvenimus.

1. DARBO OBJEKTAS – Krišnos Sąmonės Religinės Bendruomenės Lietuvoje

2. DARBO TIKSLAS – išsiaiškinti Krišnos sąmonės Religinės Benduomenės įtaką visuomenei.

3. DARBO DDALYKAS – Krišnos Sąmonės Religinės Benduomenės socialiniai ryšiai visuomenėje.

4. DARBO UŽDAVINIAI –

DARBO STRUKTŪRA: Apibendrinimas apie Krišnos Sąmonės religinę bendruomenę Lietuvoje; šios bendruomenės maldos namus, religines apeigas, tikinčiųjų išvaizdą, dienotvarkę, maisto gaminimo ypatumus, vaikų auklėjimą ir lavinimą.

TYRIMO METODAI:

Literatūros analizė

Pokalbiai. 1. KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖ LIETUVOJE

1.1 KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖS IŠTAKOS IR PAGRINDINIAI TIKSLAI.

Nemažai religinių sektų, bendruomenių yra įsikūrusių Lietuvoje. Viena iš didesnių – KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ. Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose neretai galima sutikti žmones su muzikos instrumentais, vilkinčius neįprastais oranžiniais ir baltais rūbais. Šiais laikais toks reginys jau nėra didelė naujiena Lietuvos gyventojams, tačiau neretas dar nustemba, nes nežino, kas jie ir ką jie čia veikia.O būreliai žmonių, kuriuos matome gatvėse, yyra tų miestų Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės nariai, dažnai vadinami tiesiog krišnaitais.

Eidami gatve arba judėdami vietoje, pritariant muzikos instrumentams – mridangomis ir cimbolais, jie gieda giesmę “Hare Krišna, HareKrišna .”, galvodami, kad tai geriausias būdas apsivalyti nuo daugelio negerovių, kurių turi kiekvienas žmogus.

Krišnos Sąmonės religinės ištakos – Indijoje. Religinis centras ir šventa vieta yra netoli Kalkutos, Mayapūnos mieste. Toje vietoje pagal šventraštį 1486m. į žemę nužengė pats Krišna.

Tarptautinė Krišnos Sąmonės religinė organizacija (sutrumpintai ISKCON) buvo įkurta 1966m. Niujorke. Šios religinės bbendruomenės narių yra visuose kontinentuose, tačiau kiek tiksliai jų yra pasaulyje nėra žinoma, manoma, kad kelios dešimtys milijonų. Šios religinės bendruomenės veikla yra labai plati ir sudėtinga. Vienas iš jos uždavinių – aiškinti visoms tautoms senovės Vedų raštus. Kita labai svarbi veiklos sritis – meilės Dievui ir vieno Dievo kaip asmenybės sampratos aiškinimas. Krišnos Sąmonės religinė organizacija plačiai užsiima filosofinių veikalų, religinių knygų vertimu į kitas kalbas ir jų platinimu. Jau prieš dešimtį metų Lietuvos miestų gatvėse galima buvo sutikti jaunuolių, kurie stabdydavo praeivius ir klausdavo ar šie nesidomi rytų filosofija, ar nenori įsigyti religinių knygų, ar nesidomi Krišnos Sąmonės religiniu judėjimu ir t.t. Religinių spaudinių platinimu jie užsiima ne iš komercinių sumetimų, bet siekdami žmonėse skiepyti meilę dievui ir aplinkiniams.

Pirmieji Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės pasekėjai Lietuvoje atsirado 1980m. Kaune ir Vilniuje, tačiau dėl visuotino visų konfesijų tikinčiųjų persekiojimo ši religinė bendruomenė ilgą laiką veikė giliai pogrindyje. 1989-aisiais pirmoji Krišnos Sąmonės organizacija įregistruota Vilniuje, šiek tiek vėliau Kaune ir Šiauliuose. Nedidelės Krišnos Sąmonės pasekėjų grupės yra Panevėžyje, Utenoje, Visagine , Mažeikiuose.

Lietuvos Krišnos Sąmonės išpažinėjai kartu yra ir tarptautinės organizacijos nariai. Kaip dabar pasakoja pats Kaune įsikūrusios bendruomenės “vadovas”, norint, kad jų organizacija būtų įregistruota, reikėjo pateikti vyriausybei raštą, kuriame tturėjo būti išvardinta bent 20 bendruomenės narių, šiaip aktyviųjų tikinčiųjų (neturinčių pašalinių užsiėmimų) yra apie 30, o šalia to dar ir dirbančių yra virš 50. Didžiausią tikinčiųjų dalį sudaro lietuviai, tačiau yra rusų, ukrainiečių, lenkų ir žydų. Būdami tarptautinės organizacijos nariai Liebuvos Krišnos Sąmonės išpažinėjai privalo laikytis visų nurodymų ir instrukcijų. Atsakingas už Lietuvos Krišnos Sąmonės bendruomenės dvasinę veiklą yra vadovas – sekretorius. Šritla Nibranjana Svamin Manaraja, nuolat gyvenantis JAV ir Indijoje. Lietuvoje 45 Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės nariai turi pirmąją iniciaciją, iš jų 14 brahmanų. Antro laipsnio dvasininkų – svamių, kurie gali būti dvasininkais mokytojais (genu) Lietuvoje nėra.

Krišnos Sąmonės pasekėjai turi dvi šventyklas – maldos namus, teisingiau sakant tik didesnes patalpas bendrai maldai. Maldos namai yra Vilniuje, Raugyklos gat. 23, bei Kaune, Savanorių pr. 27. Teko girdėti, kad šiuo metu yra ruošiamas projektas Vilniuje pastatyti pirmąją tikrą Lietuvos Krišnos Sąmonės bendruomenės šventyklą. Be to, ieškoma galimybių Vilniuje įsteigti sekmadieninę Krišnos Sąmonės tiesų nagrinėjimo mokyklą.1.2. MALDOS NAMAI IR RELIGINĖS APEIGOS

Krišnos Sąmonės religinė bendruomenė Lietuvoje turi savus papročius, tradicijas, gyvenimo sampratą, apeigas, net ir maisto gaminimo paslaptis. Rašydama darbą aplankiau šios bendruomenės maldos namus, esančius Kaune. Patys tikintieji šią “šventyklą” tarpusavyje vadina vienuolynu, nors jokių vienuolyną primenančių dalykų čia nėra. Tiksliau ssakant, šis pastatas nei iš tolo neprimena kokios nors šventyklos. Tai paprasčiausias dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio antras aukštas dabar yra remontuojamas. Namo vidus yra kažkuo ypatingas, vos tik įėjus, pajuntamas rytietiškų smilkalų kvapas, ant sienų prikabinėta daug paveikslų, vaizduojančių scenas iš Krišnos gyvenimo. Kambario centre, už užtrauktos užuolaidos – nedidelis altorius, ritualiniai reikmenys. Į šį kambarį kiekvieną dieną 4-ą valandą rytą renkasi būrelis tikinčiųjų bendrai maldai. Jie visi apsirengę ritualiniais rūbais, atsisėda ant žemės ir pradeda kartoti krišnaitų religinę giesmę, skaito šventuosius raštus, diskutuoja religinės filosofijos klausimais. Bet pati svarbiausia Krišnos Sąmonės tikinčiųjų praktikos dalis yra Hare Krišnos maha – mantros kartojimas.Šios giesmės kartojimo minimumas – 16 kartų po 108 mantras per dieną. Kad lengviau būtų skaičiuoti, Krišnos Sąmonės tikintieji drobiniuose maišuose, pakabintuose ant kaklo, nešiojasi iniciacijos (įšventinimo bendruomenės nariu) metu gautus iš dvasinio mokytojo (taip vadinamo džapo) karolius, kurie susideda iš 108 karoliukų – mantrai po karoliuką. 16 kartų sukalbėti po rožančių užima keletą valandų. Mana – mantra susideda iš keleto žodžių, sudėliotų taip: Hare Krišna mana – mantra, Hare Krišna, Hare Krišna, Hare Krišna, Hare, Hare, Hare Rama, Hare Rama, Hare Rama, Hare Hare. Taigi šią giesmę bendruomenės nariai gieda šventykloje ir vaikščiodami po gatves.1.3 TIKINČIŲJŲ IŠVAIZDA,

DIENOTVARKĖ.

Maldai ir dvasiniams apmąstymams bendruomenės nariai apsirengia specialiai tam skirtais rūbais: vyrai vilki taip vadinamą dnoti, o moterys – sari. Vedę vyrai maldai puošiasi baltai ir geltonai, o nevedę – oranžine spalva. Moterų rūbų spalva nėra reglamentuojama.

Apeigų metu krišnaitai naudoja kvapnius smilkalus, ant kaklų kabinasi gėlių girliandas, šlakstosi “šventu” vandeniu. Maldos metu sudeginama daugybė žvakių, prikabinama ant sienų ir altoriaus varpelių. Bendruomenės nariai vieną kartą per savaitę (dažniausiai šeštadienio vakarais), pasipuošę apeiginiais rūbais, išeina į Kauno gatves giedodami – taip jjie išreiškia pagarbą pasaulio kūrėjui – dievui ir primena žmonėms apie jo buvimą. Pasak tikinčiųjų, vos prieš keletą metų pradėjus vieša gatvėse giedoti mantras, jie susilaukė labai įvairios aplinkinių reakcijos ir didelio susidomėjimo. Iš pradžių kauniečiai būriuodavosi aplink besimeldžiančiuosius, po to žiūrėdavo į juos kaip į gatvės muzikantus, bet ilgainiui apsiprato. Nieko jau nešokiruoja oranžiniai vyrų rūbai, plikos galvos su kuokštu plaukų ant pakaušio, neįprasti muzikos instrumentai.

Dar vienas įdomus Krišnos Sąmonės bendruomenės narių paprotys – jų “šukuosena”. Vyrai, stodami tarnauti ddievui, nusiskuta galvą plikai, o pakaušyje pasilieka mažą plaukų pynutę – eiką. Pagal religinį mokymą eika reikalinga tam, kad dievas pamatęs savo garbintoją skęstantį gimimų – mirčių jūroje, paėmęs už jos, galėtų ištraukti.

Labai įdomi ir mums neįprasta yra bendruomenės narių ddienotvarkė. Jie keliasi anksti ryte, dar prieš patekant saulei. Ketvirtą valandą ryto lovos jau turi būti paklotos (nesvarbu ar žiemą, ar vasarą: ar sekmadienį). Kiekvieną rytą, tik atsikėlus, kiekvienam tikinčiajam yra privalomas maudymasis po drungnu, ar net šaltu dušu. Tokiu būdu jie pradeda naują dieną švarūs ir nesusitepę. Po dušo – maldos. Nariai turi teisę rinktis – ar eiti su visais į šventyklą bendrai maldai, ar garbinti Krišną namie prie savo altoriaus. Po maldos tikintieji užsiima tiesioginiu savo dienos darbu. Vakare apie 19 val. Kas gali , vėl renkasi bendrai maldai, šventraščio ir filosofinių klausimų nagrinėjimui. Tokios apeigos- kasdieninės Krišnos Sąmonės religinėje bendruomenėje.1.4. PAGRINDINIAI TIKINČIŲJŲ PRINCIPAI.

Kaip ir bet kurios kultūros atstovai, krišnaitai turi savo tabu. Tai taip vadinami pagrindiniai materialaus ggyvenimo principų “ne”: nevalgyti žuvies, kiaušinių, svogūnų, česnakų, nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų, kavos, arbatos, kakavos, neturėti nesantuokinių lytinių santykių, nesivelti į jokias pinigines machinacijas ir azartinius žaidimus. Lytiniai santykiai krišnaitų šeimose leidžiami tik norint pradėti kūdikį.1.5. MAISTO GAMINIMO YPATUMAI.

Kaip matome, pagrindiniai draudžiami dalykai yra susiję su maistu. Todėl nenuostabu, kad maisto gaminimas ir su tuo susiję ritualai čia užima toli gražu ne paskutinę vietą. Spaudoje krišnaizmas dažnai yra vadinamas pilvo religija. Krišnaitai valgo 3 kartus per dieną. Tai yra labai ssudėtingos apeigos. Krišnaitų racioną sudaro tik vegetariški valgiai. Mėsiškų patiekalų tikintieji nevalgo, kadangi tiki, jog po mirties kiekvienas žmogus perkūnija į kokį nors organizmą, tikima, kad galima persikūnyti į maždaug 840000 būsenų. Maistas gaminamas tik švariomis rankomis, gaminant negalima nei trupinėlio paragauti (manomo, kad žmogus turi turėti stiprią valią). Pagamintą patiekalą pirmiausia stato ant altoriaus, meldžiasi, ir tik po to valgo. Valgant reikia nuolat galvoti apie Krišną. Vakare bendruomenės nariai geria šaltą pieną, nes tai labai teigiamai veikia smegenis, ramina nervus. Dažniausiai gaminami indiški patiekalai. Kaip teigia patys bendruomenės nariai, indų virtuvė yra pati sveikiausia ir skaniausia. Valgį tikintiesiems gamina du broliai iš Marijampolės. Pagrindiniai patiekalai žirnių sriuba su daržovėmis arba daržovių troškinys , su jais žmogus gauna visų reikalingų organizmui medžiagų. Sekmadieniais gaminama manų chalva, kiti saldumynai. Kitomis savaitės dienomis valgoma kukliau: daržovių salotos, patiekalai iš pieno produktų. Pusryčiams dažniausiai valgoma skysta standartinė košė iš ryžių, žirnių ar daržovių. Populiariausias produktas – ryžiai. Net ir duoną tikintieji kepasi patys, kadangi tikima, jog grūdų patiekalai sugeria neigiamą virėjo energiją. Todėl krišnaitai vengia valgyti valgyklose ar kitose viešose vietose. Kai ką bendruomenės nariai augina patys, tačiau daugiausią produktų jie perkasi parduotuvėse. Skaniausi patiekalai – saldži, purė (iš duonos). Dievui aukojamas maistas &– prasadam – yra švarus ir skanus.

Vienas iš bendruomenės veiklos tikslų – maitinti 27 Kauno senukus. Kiekvieną sekmadienį norintys paragauti krišnaitų maisto gali ateiti į šventyklą. Neretai Laisvės Alėjoje galima sutikti jaunuolius, siūlančius nusipirkti neįprastos formos saldumynų – manų chalvos.1.6. VAIKŲ AUKLĖJIMAS IR LAVINIMAS

Didelį dėmesį Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės nariai skiria savo vaikų doroviniam ugdymui. Bendruomenei priklauso keletas šeimų, auginančių vaikus. Prie šventyklos veikia nedidelė mokyklėlė, kurioje kol kas yra tik viena parengiamoji klasė. Joje mokosi šeši vaikai – penki šešiamečiai ir vienas penkiametis. Vaikai mokykloje yra mokomi matematikos, lietuvių ir užsienio kalbų, gamtos pažinimo, muzikos, bendravimo, tikėjimo filosofijos pagrindų. Pamokėlių metu vaikai daug žaidžia. Krišnaitai mano, kad iki 4 metų reikia rūpintis vaikų fiziniu išsivystymu, o nuo 5 metų daugiau dėmesio reikia skirti dvasiniam ugdymui. Tėvų pareiga – teisingai ir sąžiningai auklėti savo vaikus. Pagrindinis dalykas, kurį reikia gerai įsisavinti – tai valdyti savo jausmus.

Krišnos Sąmonės pasekėjai švenčia daug švenčių, kurias sutinka privalomais pasninkais arba net badavimais: Viešpaties Cartanyos minėjimo šventė, Krišnos atėjimo dienos šventė, daugelio dvasinių mokytojų atėjimo ir išėjimo dienų minėjimai. Pasnikaujama ir kiekvieno mėnesio 11-ą dieną po mėnulio pilnaties, bei kiekvieną 11-ą dieną, stojus jaunam mėnuliui.

Labai įdomios krišnaitų vestuvių apeigos. Bendruomenės narių santuoka derinama su ddvasiniu mokytoju, ji yra amžina. Jaunas poras šventikas sujungia šventos ugnies vedybinėmis apeigomis. Antrą kartą vesti arba ištekėti galima mirus tik vienam iš sutuoktinių. Vestuvių dieną jaunieji apsirengia šventiniais rūbais, kurie per oficialų sutuokimą yra surišami. Taip jaunieji turi išvaikščioti visą savaitę po vestuvių – drabužius atskirti yra griežtai draudžiama (galima užsitraukti didelę nelaimę).1.7. KAIP TAMPAMA KRIŠNAITU?

Ir paskutinis svarbesnis dalykas, kurį reikia paminėti – tapimo bendruomenės nariu tradicija ir su tuo susiję reikalavimai. Bendruomenės nariu gali tapti kiekvienas, kuris kasdien po šešiolika ratų 108 karoliukų vėrinį kartoja Hare Krišna maha – mantrą ir laikosi pagrindinių principų (tabu). Praėjus bandomajam laikotarpiui, dvasinis vadovas narį inicijuoja (įšventina religinės bendruomenės tikruoju nariu). Pirma iniciacija vadinama harinama. Jos metu Krišnos sąmonės pasekėjui yra suteikiamas dvasinis vardas ir duodami šventi karoliai. Jeigu mokinio elgesys nekelia abejonių, praėjus dvejiems metams po pirmosios iniciacijos, dvasinis mokytojas jam uždeda šventąją virvelę ir atlieka atitinkamas religines apeigas. Nuo tada mokinys tampa brahmanu. Brahmanai turintys atitinkamą pasiruošimą ir išsilavinimą, atsižadėję materialaus pasaulio ir davę įžadus, tampa svamiais ir gonamiais. Tie svamiai , kuriems suteikiama teisė priimti mokinius, tampa guru (pastarojo titulo Lietuvoje dar niekas neturi).2. NETRADICINIŲ TIKĖJIMŲ PLĖTIMO MŪSŲ VISUOMENĖJE PRIEŽASTYS.

Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5-ame str. užvardytos

9 tradicinės valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikai, graikų apeigų katalikai, evangelikai-liuteronai, evangelikai-reformatai, ortodoksai, sentikiai, judėjai, musulmonai-sunitai ir karaimai. Įstatymo 6-ame str. nustatyta, kad kitos religinės bendrijos gali būti pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Deja, mūsuose gausu sektų ir bendrijų, kurių neadekvatūs veiksmai neretai sukrečia visuomenę.

Naujų tikėjimų antplūdį galima būtų paaiškinti tuo, jog sovietmečiu buvo visiškai užgniaužta religinė llaisvė ir dėl to susiformavo stiprus poreikis atšviežinti religiją. Tačiau pasirodo, kad netradicinis religingumas plinta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Vakarų šalių. Žmonės lygiai taip pat ieško naujose religijose gyvenimo prasmės, bando surasti naujus būdus, kaip lengviau išspręsti dvasinės harmonijos bei ramybės arba tiesiog originalumo.

Toks netikėtas susidomėjimas netradiciniais tikėjimais galėjo kilti ir todėl, kad krikščionybė šalia jų šiandien atrodo ne tokia patraukli dėl savo dogmatiškumo ir konservatyvumo. Egzotiškos religijos, siūlančios naujas, psichologiškai motyvuotas meditacines technikas, užkariauja vis ddaugiau pasekėjų. Tuo tarpu oficialioji, racionalioji katalikybė nežadina tokio susidomėjimo dėl to, kad nėra išleista pakankamai geros literatūros apie ją, nepakankamai patenkinamas kunigų profesinio pasiruošimo lygis, o dalinai, galbūt, trukdo išlikusi nepalanki nuomonė, kuri buvo fiksuojama ištisus 50 metų.

Pastaraisiais metais ppasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vyksta skirtingų kultūrų integracinis procesas, dėl ko ir atsirado tokios netradicinės, kultūrinės religingumo formos, kaip alternatyva tradicinei krikščionybei bei europietiškajai pasaulėjautai. Taigi po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva tapo atvira užsienio šalių kultūrinėms įtakoms, kuo gali būti paaiškinta tokia religinė įvairovė. Naujovių antplūdis tam tikra prasme yra teigiamas reiškinys, įnešantis į mūsų kultūrą spalvingumo ir originalumo.

Dažniausiai į tokius naujus tikėjimus įsitraukia jaunimas, kuris tokiu būdu bando išreikšti savo individualumą, savarankiškumą. Juo labiau, kad jaunuomenė skirtingai nei katalikų bažnyčia supranta moralines, dvasines, socialines bei kultūrines vertybes. O be to jaunus žmones ypač atbaido šios institucijos formalumas, racionalumas bei sausas dogmatiškumas.

Kokios gi kitos priežastys, dėl kurių jaunieji visuomenės nariai pasirenka naująsias neoorientalizmo , neoevangelizmo pakraipas arba psichoterapinius jjudėjimus? Pasirodo, kad jie nesugeba savęs realizuoti nei visuomenės, nei bažnyčios pagalba. Todėl jie susiduria su vienišumo, nesaugumo, susvetimėjimo, dvasinės tuštumos, beprasmybės problemoms. Daugelis jų negavo atsakymų į jiems rūpimus klausimus nei savo šeimose, nei mokyklose ar universitetuose, nei pas dvasininkus. Taigi įtaigios , patraukliai pateiktos kultinės religijos tapo jiems vienintele išeitimi, kaip išspręsti savo socialines-psichologines problemas.

Iš kitos pusės, labai reikšmingas naujų netradicinių judėjimų atsiradimui yra ekonominės priežastys. Šiuo metu Lietuvos visuomenėje vyksta svarbios ekonominės permainos – perėjimas prie laisvos rrinkos ekonominių santykių, lydimas įvairių ekonominių deformacijų – nedarbo, infliacijos, pragyvenimo lygio kritimo ir kt.

Be abejo, tokios nestabilios visuomenės gyvenimo sąlygos verčia nuolat nerimauti dėl ateities, “įstumia” žmones į nuolatinę depresiją. Tokiomis sąlygomis į naujuosius judėjimus žiūrima kaip į stebuklą, kaip į dvasinės ramybės atstatymo būdą.

Iš vienos pusės įsijungimas į tokią veiklą yra teigiamas, nes žmonės įgyja asmeninio saugumo jausmą, išmoksta pritapti prie kolektyvo, prie besikeičiančių sąlygų. Tačiau kai kurie nauji religiniai judėjimai gali būti pavojingi tiek pa.tiems tikintiesiems, tiek visuomenei. Tokia veikla, kaip grupinės savižudybės arba teroristiniai išpuoliai, yra jų išraiškos forma.IŠVADOS

Krišnos Sąmonės Religinės bendruomenės nariai su savo papročiais, tradicijomis, apeigomis, ritualais, tikėjimais, gyvenimo būdu – bendroje Lietuvos kultūroje tarytum gyvena atskirą gyvenimą. Kaip tikina patys tikintieji, jų tikslas nėra kuo daugiau žmonių tapti krišnaitais (kaip mano dauguma tų, kurie nėra susipažinę su bendruomenės veikla). Bendruomenės tikslas – suteikti aplinkiniams žinių, ugdyti dorybę, padėti žmonėms suprasti gyvenimo tikslą, rasti savo vietą ir statusą visuomenėje, neprisirišti vien tik prie materialinių dalykų, gilintis į žmogų kaip į asmenybę, nepamirštant, kad už viską turime būti dėkingi dievui. Todėl nereikia iš karto smerkti tų, kurie skiriasi nuo mūsų savo pasaulėžiūra, religija.

Lietuvos krišnaitai kokio nors ryškaus poveikio dominuojančiai kultūrai nedaro ir negali daryti ((jau vien dėl to , kad šiai organizacijai priklauso vos keli šimtai narių), tačiau jų veikla negali likti nepastebėta. Jau vien tas faktas, jog bendruomenė, nesiekdama jokių komercinių tikslų, suteikia mastą ir neretai – pastogę tiems, kuriems to labiausiai reikia, verčia mus suprasti, jog krišnaitų veikla turi teigiamą nors ir nedidelį, poveikį mūsų visuomenei.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. J.Fabijonavičius “Bažnyčios ir Religinės Bendruomenės Lietuvoje” V: 1994

2. R.Grigas “Tautos likimas” V: 1995

3. Lietuvos Respublikos Religinių Bendruomenių ir Bendrijų įstatymas. Valstybės žinios 1995, Nr.89, p: 3-6

4. Sektos: jų klasifikacija charakteristikos ir kt. Marijampolė. Ardor 1995

5. Sociologija Lietuvoje 1knyga. K. 1995

6. Statistikos Departamentas. Religinės bendruomenės Lietuvoje. V: 1996