Moterys Islame

ĮVADAS

Istoriškai musulmoniškuose visuomenėse vyrai užėmė beveik visas viešojo gyvenimo sferas: švietimo, religijos, ekonominę bei politinę. Iki XX amžiaus moterims musulmoniškose visuomenėse nebuvo rūpinamasi ne taip, kaip to reikalauja Koranas. Moterų mirtingumas buvo didesnis už vyru, ypač gimdyvių, praktiškai nebuvo raštingų moterų. Neretai žmonos buvo laikomos vyro įgeidžius tenkinančiomis prie namų prikaustytomis vergėmis ir vaikų gimdymo mašinomis. Jos nesinaudodavo dauguma tų teisių, kurias joms formaliai islamas suteikia (skyrybos, teisė į nuosavybę ir paveldėjimą, asmens laisvė).

XX amžiuje moters padėtis musulmoniškoje visuomenėje jjei ne iš esmės tai bent gerokai kinta: kai kuriose kraštuose moterys įgyja pilietinių teisių bei laisvių. Jos jau gali balsuoti, užsiimti ekonomine veikla už šeimos ribų, įgyti išsilavinimą, gauti medicininę priežiūrą. Iki šio amžiaus moters statusas visuomenėje priklausė ir nuo konkrečios moters šeimos vyrų, ir nuo ją supančios visuomenės spaudimo. Nuo XX amžiaus vidurio visuomeninis spaudimas yra sumažėjęs ir moters viešasis elgesys reglamentuojamas daugiausia privačių šeimos tradicijų.

Imant atskirai kiekvieną musulmonišką kraštą, galima nesunkiai pastebėti, kad moters statusas tame ppačiame krašte priklauso nuo begalės sąlygų: pagal vienusparametrus moterys gali būti matomos išsilavinusios, pripažintos lygios vyrams ir gerbiamos, tuo tarpu pagal kitus į ją vis dar galima žiūrėti kaip į engiamas ir užguitas visuomenės nares.

1. MOTERS TEISĖS IR PRIVILEGIJOS ISLAME

Didžiųjų pasaulinių rreligijų tradicijos kiekviena savaip sprendžia vyro ir moters santykių bei jų statuso visuomenėje ir Dievo akivaizdoje klausimą. Islamo religijoje, o per ją ir musulmoniškose kultūrose, šis klausimas buvo aktualus jau nuo pranašo Mahometo laikų. Būtent Mahometas, kurio lūpomis buvo skelbiamas Koranas, savo pamokslais bei gyvenimo pavyzdžiu apibrėžė formalaus moters statusa islame rėmus. Kalbant apie moters padėtį islame, būtina skirti, ar kalbama apie šventraščiuose randamas ir iš jų kildinamas nuostatas ar apie kultūriškai sankcionuotas socialines formas.[2]

1.1 Islamo moterys

Visame civilizuotame pasaulyje iki Islamo su moterimis elgtąsi neteisingai. Katalikams moterys buvo tarsi jų nuosavybė ir su jomis buvo elgiamasi kaip su vergėmis. Arabai nepripažino moterims paveldėjimo teisės ir, gėdindamiesi mergaičių gimimu, gyvas naujagimes nužudydavo užkasdami. Nebuvo įstatymo, kuris galėtų apginti moteris. Su islamo įsigalėjimu ssituacija visiškai pasikeitė. ŠV. Koranas ir Šariatas (Islamo teisė), taip pat ankstyvoji Islamo istorija liudija tai, kad ir vyras, ir moteris yra vienodai svarbūs gyvenimui, nei vienas nėra svarbesnis už kitą ir nėra žemesnės rūšies žmogumi.[1]

Islamas brangina ir gerbia moterį. Ji turi žodžio laisvę kaip ir vyras. Jos nuomonės reiškimas priimamas ir negali būti ignoruojamas tik dėl to, kad ji priklauso moterų giminei. Korane nurodoma, kad moteris ne tik laisvai reikštų savo nuomonę, bet ir ginčytųsi ir dalyvautu rimtose diskusijose.Buvo aatvėjų kai musulmonų moterys reiškė savo pažiūras teisėtvarkos, valstybės svarbos klausimais.

Istoriniai metraščiai rodo, kad moterys dalyvavo visuomeniniame ankstyvųjų musulmonų gyvenime, ypač tautinių kančių laikotarpiais. Moterys paprastai lydėdavo musulmonų armijas, dalyvaujančias mūšiuose, kad galėtų slaugyti sužeistuosius, ruošti maistą, aptarnauti karius. Jų neslėpė už geležinės uždangos ir nelaikė beverčiais padarais, neturinčiais sielos. Islamas skyrė moterims vienodas teises sudaryti kontraktus, užsiimti verslu, savarankiškai uždirbti ir turėti pinigų, duoda moteryms politines teises, tokias kaip balsavimą ar oficialų visuomeninį postą.

Islamo moteris lygi vyrui gaudama išsilavinimą ir žinių. Mahometas pareiškė, kad žinių siekimas – kiekvieno musulmono pareiga, ar tai būtų vyras, ar moteris.[3]

Moterys turi tam tikras privilegijas, kurių neturi vyrai. Ji laisva nuo kai kurių religinių įsipareigojimų, pvz., nuo maldų ir pasninko mėnesinių ir gimdymo metu. Ji neprivalo lankyti pamaldų mečetėje penktadieniais. Ji laisva nuo visų finansinių įsipareigojimų. Kaip motina ji daugiau pripažystama ir gerbiama Dievo akyse. Kaip būsima žmona, turi teisę reikalauti iš savo būsimo vyro išpirkos, kuri taps jos nuosavybe. Ji turi teisę į pilną aprūpinimą ir visapusišką vyro paramą. Ji neprivalo dirbti arba dalintis su vyru šeimos išlaidomis. Kaip duktė arba sesuo ji turi teisę į saugumą ir apsaugą atitinkamai iš tėvo arba brolio.

Islamas nurodo moterims nešioti apdangalą, tačiau tai privilegija, o nne prievarta. Taip siekiama apginti nuo seksualinio priekabiavimo. Apsidengusi moteris tarsi atsisako, kad su ja būtu elgiamasi kaip su preke, ir užsideda šydą, tarsi savo orumo ženklą, bet ne pažeminimo. Moterims leidžiama neapsidengti prie savo vyro, artimus giminaičius ir prie kitų moterų. Prie pašalinių moteris privalo apdengti save visą, išskyrus veidą ir rankas iki riešo.[1]

1.1.1 Šeima

Islamo moteris matoma per šeimos prizmę: ji gali būti dukra, sesuo, žmona arba motina, kurioje ji turi griežtai apibrėžtas funkcijas.[2]

Musulmonu manymu, Koranas prisako vyrams rūpintis savo moterimis taip, kad jų gyvenimas būtų kuo saugesnis: tėvas ar globėjas privalo visokeriopai atsovauti mergaitės interesams iki jai ištekant, jis turi parinkti tinkamą vyrą. Vyro pareiga rūpintis savo žmona, tačiau tai nėra būdas parodyti savo pranašumą.

Kadangi vyrai ir moterys sukurti skirtingai, jie atlieka skirtingą veiklą ir turi skirtingas privilegijas. Moterys yra laikomos svarbiausiomis Islamo visuomenės narėmis nuo to laiko, kai patikėtas ateities kartų auklėjimas. Vaikų auklėjimas – viana iš svarbiausiųjų bei sunkiausiųjų užduočių. Kokiu motina išauklės savo vaiką, toks ateityje ir bus jo elgesys. Ši užduotis, kuri reikalauja kantrybės, meolės, supratimo ir išminties, buvo patikėta Islamo moterims.

1.1.2 Paveldėjimas

Islamas davė moteriai teisę paveldėti dalį turto. Iki islamo ji ne tik negaudavo šios dalies, bet pati buvo laikoma vyro paveldėta nnuosavybe.

Kai kurie žmonės teigia, kad Islamas neteisingaas moterims, kadangi duoda teisę paveldėti tik pusę to, ka paveldi vyras. Tačiau pasitaiko tik 45 atvejų kai moterys paveldi pusę turto ar pinigų, 55 atvejuose moterys paveldi tokią sumą, o kartais ir didesnę. Vyras pagal Islamo įstatymus suteikia paramą savo giminei: savo brolio šeimai (jei brolis mirė), seneliams, nedarbingiems tėvams, vaikams iš pirmesnės santuokos (jei tokių yra), savo šeimai, įskaitant žmoną ir vaikus. Moteris gi nėra įpareigojama tuo rūpintis. Ji turi pilną laisvę išnaudoti savo santaupas taip kaip pati panorės.[1]

1.1.3 Ištuoka

Islamas santuoką pripažįsta Islamo šeimos pagrindiniu ir nuo šeimos sukūrimo momento vysto meilės ryšį ir rūpestingumą, remią žmonijos vystymosi ir augimo atmosferą. Todėl labiausiai peiktinos, Allaho požiūriu, yra skyrybos. Tačiau tai nereiškia kad ištuoka yra draudžiama. Kai kada ji gali būti vienintelė alternatyva.

Kai vyras ir žmona nustoja mylėti vienas kitą, tuo pažeisdami santuokos harmoniją, Islamas sutuoktiniams pataria pasistengti pasiekti santarvės bei išvengti priešiškumo. Jeigu tai jiems neįmanoma, tai jiems patariama paieškoti sprendimo per trečius asmenis, pvz., per giminaičius. Jei sprendimo nerandama, tada per teismą. Teismas patars sutuoktinių porai būti kantriems ir pagalvoti apie vaikus. Tačiau, jeigu problema išliks neišspręsta, šeimyninis gyvenimas taps nepakenčiamas ir pakenktų vaikams, tada lieka vienintelis sprendimas – skyrybos.[1]

Moteris po skirybų nepaliekama likimo valiai. Islamas įpareigoja vyrus apmokėti skyrybų išlaidas ir materialiai remti vaikus po skyrybų.

Ne tik vyrams leidžiama skirtis bet ir žmonoms, jeigu jos to prašo vestuvių metu.

IŠVADOS

Pranašas Mahometas savo pamokslais bei gyvenimo pavyzdžiu apibrėžė moters statusa Islame. Šv. Koranas ir Šariatas, taip pat ankstyvojo Islamo istorija liudija tai, kad ir vyras, ir moteris yra vienodai svarbūs.

Islamas brangina ir gerbia moterį. Ji turi žodžio laisvę, jos nuomonės reiškimas priimamas ir negali būti ignoruojamas. Islamas skyrė moterims vvienodas teises sudaryti kontraktus, užsiimti verslu, savarankiškai užsidirbti pinigų, duoda moterims politines teises, tokias kaip balsavimą ar oficialų visuomeninį postą. Moteris lygi vyrui gaudama išsilavinimą ir žinių.

Islamo moterys turi privilegijas, kurių neturi vyrai. Ji laisva nuo kai kurių religinių įsipareigojimų, finansinių įsipareigojimų. Kaip moteris ji daugiau pripažystama ir gerbiama.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Islamo moterys. [žiūrėta 2005-10-25]. Prieiga per internetą: .

2. Moteris islame: tarp religijos ir kultūros. [žiūrėta 2005-10-25]. Prieiga per internetą: .

3. Moterų padėtis islame. [žiūrėta 2005-10-25]. Prieiga per internetą: .