Pasaulyje egzistuojantis skirtingi požiūriai į religiją

Pasaulyje egzistuoja daugybė skirtingų požiūrių — prisiminkime Kristaus, induizmo, budizmo, judaizmo, indėnų religijų, Afrikos religijų, islamo, Kinijos populiariųjų religijų ir begalės kitų tikybų sekėjus. Vis dėlto, atrodytų logiška manyti, kad pasaulį sudaro daugybė teisėtų religijų, konkuruojančių dėl atsivertusiųjų. Tačiau reikia prisiminti, kad Jėzus skelbia, jog yra vienas tikėjimas.

Pastarajame amžiuje tos religijos nebėra geografiškai izoliuotos, bet egzistuoja greta viena kitos, nes žmonės migruoja iš vienos šalies į kitą. Pavyzdžiui, Kaune galima rasti mečetę, sinagogą ir kkeletą katedrų.

Kadangi gyvename apsupti skirtingų tikėjimų, tarsi būtų galima daryti išvadą, jog jie visi yra vienodai geri, jei tik tikintysis nuoširdžiai tiki. “Argi ne visi keliai veda į vieną tikslą?”

Ką krikščionis turi manyti?

Jei esame tikri Kristaus sekėjai, turime susidurti su keliomis neišvengiamomis išvadomis.

Pirma, krikščionybė yra paremta pačiu ypatingiausiu Dievo apsireiškimu žmogui — Biblija. Visas šis apreiškimas nuo pradžios iki paskutinio žodžio yra įkvėptas Dievo ir yra vienintelis Jo valios atskleidimas, nurodantis Jo pasaulio sukūrimo tikslą. Todėl mūsų tikėjimą iir elgesį apibrėžia Kristaus mokymai (Corduan 15-16).1

Antra, Jėzus iš Nazareto yra Kristus ir Dievo Sūnus. Dievas stebuklingai dalyvavo žmonių darbuose per visą Izraelio istoriją praeityje. Vis dėlto, Jėzaus asmenyje Dievas įgyvendino savo planus atpirkti žmogų ir vėl priartinti jį pprie savęs. Jėzus, būdamas dieviškos ir žmogiškos prigimties, gyveno žemėje prieš du tūkstančius metų Palestinoje. Gimęs iš nekaltos mergelės, jis tobulai atskleidė, kas Dievas yra, per savo žodį ir darbus. “Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus — Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.” (Jn 1, 18) Jėzus buvo nuteistas mirti ant romėnų kryžiaus. Bet Jis prisikėlė iš numirusių per Dievą ir netrukus įžengė į dangų, kad būtų šlovinamas Dievo soste (Corduan 15-16).2

Trečia, visi žmonės, priklausantys pačioms skirtingiausioms kultūroms, yra nusidėję prieš Dievą. “[.] nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės” (Rom 3.23). Taigi žmonės yra atsiskyrę nuo Dievo per savo nusidėjimus. Vis dėlto, Dievas trokšta susitaikymo ir padarė jį įmanomą per atperkamąją Jėzaus, Jo Mesijo, mirtį. ““Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.” (John 3.16) (Corduan 15-16).3

Labai aiškiai Dievas atskleidė mums per Bibliją, kad Jis suetikia mums vieną išsigelbėjimą nuo neišvengiamos negandos — nuodėmės. Tas išsigelbėjimas yraJėzus Kristus. Naujajame Testamente Apaštalų darbai aprašo apaštalų mokymus, kad atpirkimas galimas per pasaulio išgelbėtoją Jėzų. Šie išsigelbėjimo skleidėjai skelbė Jėzų visų kultūrų ir socialinių klasių žmonėms. Dievas nori, kad mes suprastume, jog Jo Mesijas nėra tik vienai kkultūrai. Dievas neatsiųs kito Mesijo ar apreiškimo kitai kartai ar kultūrai. Atkreipkite dėmesį į Kristaus žodžius. Įsiklausykite, ką Jis sakė Savo mokiniams:

Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios [.] (Mt 28, 19)

Ir jis tarė jiems: “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite evangeliją visai kūrinijai”. (Mk 16, 15)

Be Jėzaus Dievas nepripažįsta jokio kito susitaikymo. Tad krikščionims privalu nepasiduoti klystančios visuomenės klaidinimams. Iš tiesų, šiandieninė visuomenė didžiuojasi savo “nepaprastu” pripažinimu, jog dauguma, jei ne visos, religijos veda savo sekėjus į tą patį tikslą — šlovę.

Reikia aiškiai skirti “religinį fanatiškumą” nuo Kristaus tiesos. Jei Kristus nepripažįsta kitų religijų, tai kodėl mes turėtume pripažinti? “Ir nėra niekame kitame išsigelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.” (Apd 4.12). Kas aš toks, kad sakyčiau žmogui, jog jo tkėjimas Buda atves į amžinąją šlovę? Jei Kristus nepripažįsta kitų religijų, tai tokie turime būti ir mes. Ar mums nerūpi kitų sielų išgelbėjimas? Ar tai nėra meilė? Aš dėkingas, kad viena krikščionė turėjo pakankamai meilės mano sielai ir papasakojo man apie Jėzų.

Broliai, nepamirškime, kad mes turime pradėti nuo meilės tiems, kurie nėra Kristuje. Mes turime ištikimai mylėti visus — induizmo išpažinėjus, bbudistus, žydus, musulmonus, ateistus ir t.t. Bet mes turime taip pat pripažinti, kad jie vis dar yra nuodėmėje, nepaisant jų tikėjimo nuoširdumo. Tad dirbkime kantriai ir atkakliai, kad atvestume juos pas Kristų! Nes tik tikėjimas Kristumi šlovina Dievą. Tebūna Jam šlovė ✍