Religinė organizacija-„Ateitininkai“

Ateitininkai

Savo kilme ir esme ateitininkai yra kovotojai už Dievą. Tai žmonės, kuriems ne vis tiek, ar pasaulyje bus įsteigta Kristaus ar antikristo karalystė. Tai žmonės, kurie aiškiai ir ryžtingai stovi Kristaus pusėje ir eina į visas gyvenimo sritis, josna įnešdami Jo dvasią. Todėl jų šūkis ir yra Visa atnaujinti Kristuje. Ateitininkai nestovi nuošaliai ir nestebi pasyviai, kaip antikristo dvasia gyvenime rungiasi su Kristaus dvasia. Ateitininkai patys stoja į šitas rungtynes, jie pasilieka Dievui ištikimi, jie pažymi savo kaktas bei rankas kkryžiaus ženklu ir jo vardu eina perkeisti pasaulio. Būti ateitininku reiškia būti aktyviu dalyviu kovos už Dievo karalystę, Dievo karalystės kūrėju ir gynėju.

Ateitininkų federacija (AF) yra katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos tikslas sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime.

Istorija

Ateitininkų organizacijos istorija siekia XX a. pradžią, kuomet atsirado poreikis įkurti naują sąjūdį, siekiantį aukštų idealų. Pirmosios lietuvių studentų katalikiškos oorganizacijos – tai 1899 m. įsikūrusi Friburgo universiteto draugija „Rūta“ ir 1909 m. Liuveno (Belgija) „Lietuva“. Lietuvių jaunimas pradėjo telktis Petrapilio akademijoje. Spėjama, kad čia iniciatorius buvo kun. J. Matulaitis.

Šis judėjimas susilaukė plataus atgarsio visoje Lietuvoje. Jau 1910 m. ppasirodė 6 kl. moksleivio K. Bizausko ranka rašytas laikraštukas „Ateitin“, davęs vardą visam moksleivių judėjimui. Išleistas Kaune 1910 m., vėliau ėjo kaip žurnalo „Draugija“ priedas. 1910 m. organizacinis komitetas ir judėjimo pirm. P. Kuraitis perkėlė centrą į Liuveną. 1910 m. vasario 19 d. Liuveno universitete Belgijoje buvo sudaryta pirmoji sąjungos valdyba. Ši data laikytina oficialia ateitininkijos gimimo data. Pirmoji sąjungos konferencija įvyksta 1911 m. liepos 15 d. Tačiau sužinojus, kad Maskvos universiteto lietuviai katalikai noriai imtųsi šio darbo, centras perkeliamas į Maskvą, kur valdybon išrinkti: P. Dovydaitis, E. Draugelis, A. Kaunas ir kiti. Vėliau veiklai vadovavo P. Kuraitis.

Pagaliau padedant Maskvos lietuviams pasauliečiams studentams ir P. Dovydaičiui pavyko išleisti pirmą laikraštį „Ateitis“. Tai kartu buvo studentų gretų pajėgumo demonstravimas. Nuo 11911 m. „Ateitį“ redagavo prel. Dambrauskas-Jakštas. Nuo šiol moksleiviai pradėjo vadintis ateitininkais. Nuo tada skaičiusieji „Ateitį“ organizavo slaptas kuopeles. Kasmet, nuo 1911 iki 1915 m., vykdavo Kaune ir Vilniuje slaptos ateitininkų konferencijos. Kilus Pirmajam pasauliniam karui toliau slapta veikta Rusijos gilumoje (Voroneže, Maskvoje, Petrapilyje, Tambave). Lietuvoje ateitininkai veikė naujai steigiamose lietuviškose mokyklose, dar vokiečiams okupuojant Lietuvą. Pirmoji ateitininkų konferencija jau Nepriklausomoje Lietuvoje įvyksta Vilniuje 1918 m.

Principai

Katalikiškumo principas tai žmogaus ryšys su Dievu. Šis principas primena kelią į Dievą per KKristų Bažnyčioje.

Inteligentiškumo principas ragina mus siekti išsilavinimo, tapti kilnia žmogaus asmenybe, kuri vadovauja ir tarnauja kitiems.

Šeimiškumo principu mes siekiame ugdyti stiprius ryšius šeimoje, vertinti ir rūpintis mūsų šeima ir bendruomene.

Visuomeniškumo principas reikalauja susiderinti su kitais, jausti už kitus atsakomybę, dalintis su kitais savo pareigomis ir teisėmis, žiūrėti visų bendros gerovės ir gerbti kitų laisvę.

Tautiškumo principas moko teisingai suprasti tautybę, išsiaiškinti tautinius uždavinius ir veikti tautos labui.

Ateitininkų šūkis

„Visa atnaujinti Kristuje!“, tarnaujant Dievui ir Tėvynei.

Tikslai

Veiklos baras – tai jaunimas, siekiant:

• ruošti moksleivius veikliais darbininkais lietuvių tautos ir žmonijos gyvenimui atnaujinti Kristuje,

• auklėti juos pilnutinėmis asmenybėmis, turinčiomis išlavintą protą, tvirtą būdą, jautrią širdį,

• katalikiškumas ir tautiškumas yra pagrindiniai ateitininkų principai,

• skelbia patriotizmą krikščioniška dorybe ir tiki katalikiškumu suteiksianti lietuviškumui didesnio kilnumo ir atsparumo,

• nariai vadovausis laisvės, meilės, lygybės ir solidarumo principais visuomeniniame gyvenime,

• nesieja savęs su jokia politine partija,

• yra katalikiškosios akcijos vienetas,

• aktyviai reikšis tautos pažangoje.

Ateitininkai negailėjo savo kraujo dėl Tėvynės Lietuvos

Nepriklausomybės kovos metu ateitininkai negailėjo savo kraujo dėl Tėvynės Lietuvos ir gausiai dalyvavo savanorių gretose, krito kovos lauke.

1921 m. gruodžio 6-8 d. ateitininkų sąjūdis tapo organizacija (kai įvyko studentų ir moksleivių konferencija bei priimtas statutas). Vėliau ateitininkai aktyviai veikė Nepriklausomoje Lietuvoje, skatindami steigimąsi ir veiklą kitų organizacijų: krikščionių darbininkų ssąjūdžio, pavasarininkų, kitų katalikiškų organizacijų. Jų pradėtas sąjūdis sudarė pagrindą ir apskritai katalikų organizaciniam gyvenimui. Visas katalikų veikimas reiškėsi per inteligentiją, išaugusią ateitininkų gretose.

1927 m. Palangoje įvykusioje konferencijoje įsisteigė Ateitininkų federacija su trimis sąjungomis: moksleivių, studentų, sendraugių – ateitininkų, kurie jau baigę mokslus ir savarankiškai gyvena.

Ateitininkai turėjo savo žurnalą „Ateitis“ nuo 1913 iki 1940 m. birželio, kai jis uždarytas bolševikų. Vėliau leidinys ėjęs JAV iki 1998 m., o nuo 1999 m. leidžiamas Lietuvoje.

Ateitininkai Kaune pasistatė 5 aukštų rūmus, rengė Aukštuosius medicinos kursus.

1940 m. sausio pradžioje Vilniaus universitete įregistruojama Studentų ateitininkų sąjunga kaip pirmutinė lietuvių studentų organizacija. 1940 m. prasidėjus Lietuvos okupacijai ateitininkai aktyviai reiškėsi pasipriešinime LAF, kovojo už laisvą Lietuvą, įėjo į laikinosios vyriausybės sudėtį. Daug jų žuvo kovose su rusais, vėliau nukentėjo nuo vokiečių.

Pasibaigus karui užgrobtoje Lietuvoje nebuvo vietos viešai ateitininkų veiklai, tad bandyta veikti rezistencijoje. Toliau ateitininkų veikta tremtyje. Jau 1946 m. įvyko ateitininkų mokinių ir studentų konferencijos Tubinge, o 1947 m. Reine. Nuo 1949 m. valdyba, vad. A. Maceinos, perkelta į Clevelandą (Ohio, JAV). Atsikūrė ateitininkų sąjungos veikla JAV, Kanadoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje.

Lietuvoje iškilus Sąjūdžio bangai, 1989 m. lapkričio 25-26 dienomis Vilniuje įvyko ilgai lauktas Lietuvos ateitininkų atkuriamasis suvažiavimas. 1990 mm. Lietuvoje atsikuria ateitininkų studentų ir moksleivių sąjungos.

Sunku buvo išsaugoti ir atkurti tai, ką Lietuvos okupantai taip ilgai naikino, bet pavyko.

Ateitininkų sąjūdžio reikšmę gal geriausiai nusako Stasio Šalkauskio žodžiai: „Jei su „Aušra“ siejamas mūsų tautinis atgimimas, tai su „Ateitimi“ dera sieti mūsų dvasinį atgimimą“. Ateitininkų judėjimas yra lietuvių tautai antrasis, būtent dvasinis, atgimimas, kuris remiasi tautiniu jos atgimimu ir jam suteikia didesnę reikšmę.

Dabartinio Lietuvos ateitininko (kaip ir pirmtakų) svarbiausias tikslas _ išaugti sąmoningu, išsimokslinusiu, visapusiškai išsilavinusiu lietuviu kataliku, pasauliečiu inteligentu idealistu, visuomenės veikėju ir Lietuvos patriotu.

Įžodis

Įžodis yra viešas nario įsipareigojimas gyventi ateitininkų šūkio dvasia, vadovautis principais, vykdyti pareigas. Jis duodamas kryžiaus ir organizacijos vėliavos akivaizdoje, dalyvaujant liudininkams – vadams, draugams ir artimiesiems. Įžodis proto ir valios veiksmas, dėl to daromas laisvai pasiryžus ir sąmoningai pasirengus.

Ateitininkui įžodžio metu įsegamas ženklelis ir užrišama juostelė.

„Kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje pasižadu sekti Kristų, dirbti ir aukotis Dievui ir Tėvynei ir uoliai eiti (jaunesniojo arba vyresniojo moksleivio, studento, sendraugio) ateitininko pareigas. Kristau, padėk man ištesėti.“

Atributika

Jaunučių ateitininkų sąjunga Moksleivių ateitininkų sąjunga Studentų ateitininkų sąjunga Sendraugių ateitininkų sąjunga

JAS MAS SAS ASS

Organizacijos ženklas išreiškia esminę idėją. Ateitininkų ženklas talpina savyje daug dalykų ir visi jie turi savo simbolinę reikšmę.

Tulpė reiškia dvasinę jaunatvę. Penki jos žiedlapiai mena penkis ateitininkų principus. Kryžius

yra pagrindinių gyvenimo krypčių rodyklė: horizontali linija reiškia gamtinį mūsų kelią, o vertikali – antgamtinį.

Trejetas spindulių, kurie ištrykšta iš saulės ir sudaro kryžių, reiškia trejetą dieviškųjų dorybių – tikėjimą, viltį ir meilę. Šias dorybes atitinka trys krikščioniškos vertybės: tiesa, gėris ir malonė.

Saulė kryžiaus centre simbolizuoja amžiną šviesą ir tiesos šaltinį Dievą.

Žemės pusrutulis – mūsų veiklos plotas, pasaulis. Gedimino stulpai, įspausti žemės pusrutulyje – tai mūsų veiklos ypatingoji vieta – savoji žemė, tauta tėvynė.

Auksinė spalva reiškia idealų ppatvarumą ir viltingą pergalę. Kitos spalvos imtos iš tautinės trispalvės: žalioji mena gyvastingumą, ilgesį, viltį; raudonoji – kovingumą, auką, meilę; geltonoji – subrendimą, pergalę, tikėjimą.

Ateitininkų ženklas segamas prie apdaro kairėje krūtinės pusėje. Nesegamas prie apsiausto, nebent būtų pagrįstas reikalas. Ženklą galima nešioti kiekvieną dieną; jį privalu nešioti ateitininkų švenčių, konferencijų, suvažiavimų ir kitomis iškilmingomis progomis.

Juostelės juosiamos per dešinį petį ir surišamos kairiame šone. Vyrai dėvi juosteles po švarku (ji matoma tik per krūtinę). Juostelė naudojama tik iškilmingomis progomis, dalyvaujant savose ššventėse bei iškilmėse. Ji būtina nešant vėliavą ar ją palydint.

Jaunučio ateitininko juostelė Moksleivio ateitininko juostelė Studento ateitininko juostelė

Himnas

Žodžiai A. Žalvarnio – Tilvyčio

Muzika Č. Sasnausko

Ateitininkų himnas giedamas reikšmingomis bei iškilmingomis progomis: visose ateitininkų šventėse, įžodžių dienomis, ypatingų pagerbimų, akademijų, konferencijų, kongresų metu. JJis gali būti giedamas ir bažnyčioje – po vėliavos šventinimo ar kitų ateitininkams skirtų pamaldų.

Kas gi ten aukso spindulius beria,

Ko taip nušvito rytai ateities?

Širdys it rasą gaivinančią geria,

Sieloj tvirtybė ir galia vilties.

Lietuvą Dievas apveizdi ir gina,

Amžiais suvargusios jos neapleis:

Ateičiai dvasios galiūnus augina,

Vesdamas juos stebuklingais keliais.

Tilkit nutilkit, kurie prieš dievybę

Bandėt kovoti viešai ar slaptai.

Mūsų idėjos: tikybos brangybė,

Mokslas, dorumas, tautos reikalai.

Ateitį regim tėvynės laimingą,

Šviečia mums kryžius ant mūs vėliavos.

Stokime drąsiai į kovą garbingą,

Dirbkim, kovokime dėl Lietuvos!

Tarptautiniai ryšiai

FIMCAP: federacija ir bendruomenė

“F.I.M.C.A.P” yra katalikiškų jaunimo organizacijų federacija. Pilnas FIMCAP pavadinimas yra “Federacion Internationale des Mouvements Catoliques d’Action Paroissiale”. FIMCAP organizacija sudaro 35 organizacijos iš 29 šalių keturiuose pasaulio kontinentuose. FIMCAP yra vienijanti katalikiškas jaunimo organizacijas federacija. Organizacijos jungiasi į FIMCAP turėdamos tikslą sutelkti jaunimą įį grupes turiningam laisvalaikio praleidimui. Paprastai jose dalinamasi ne tik išgyvenimais apie Dievo žodį, bet taip pat įvairių darbo metodų patirtimi. FIMCAP vienija katalikiškas organizacijas brolybės ir savitarpio supratimo dvasia, todėl jos gali jausti, kad priklauso pasaulinei jaunimo bendruomenei. FIMCAP nori padėti atrasti ir suprasti savitas jaunimo problemas ir poreikius visame pasaulyje. Taip pat ši federacija siekia suteikti konkrečią pagalbą auklėjant jaunuolius. FIMCAP statutas ir taisyklės buvo patvirtintos XIX Generalinėje FIMCAP Asamblėjoje 1998m liepos mėnesį, Botha’s Hill, Pietų Afrikoje.

FIMCAP renginiai

Pagrindinis rrenginių tikslas – jaunų žmonių susitikimas. Paprastai temos ir užduotys yra įdomios ir nesudėtingos. Jos parenkamos tikslingai – tam, kad dalyviai galėtų parsivežti šią patirtį į savo organizacijas. Dalyviai gali suvokti, kas yra tarptautinis solidarumas, ir šią idėją skleisti savose organizacijose. Taip pat jauni žmonės gali atrasti, kad bendradarbiavimas su kitos šalies žmonėmis labai praturtina patį asmenį.

Euroforum

Tai jaunimo lyderių iš įvairių Europos katalikiškų organizacijų susitikimas. Jų metu darbas paprastai vyksta grupėse: diskutuojama bendra tema, dalinamasi patirtimi.

Eurocontact

Eurocontac’as yra tarptautinė stovykla, skirta jaunuoliams, vyresniems nei 15 metų.

Roundabout

Šio kuopų mainų projekto pagrindinis tikslas yra sukurti bendrą programą tarp kuopų ir surengti stovyklas “namie” ir kitoje šalyje.

Worldcamp

Tai yra trijų savaičių stovykla, skirta jaunimui iš viso pasaulio. Ji dažniausiai vyksta kokioje nors egzotinėje šalyje (šiais metais pasirinkti Filipinai). Tai galimybė pajusti vietovės realų gyvenimą, padirbėti vietinės bendruomenės ar jaunimo organizacijos labui. Jaunuoliai turi galimybę palikti solidarumo pėdsaką.

Euroclass

Euroclass yra projektas skirtas jaunimo lyderiams, kuris vyksta Danijos Silkeborg mokykloje (Silkeborg Hojskole) šiuo metu mokosi 14 jaunimo lyderių iš 7 Vakarų ir Rytų Europos šalių krikščioniškų organizacijų, atstovaujančių FIMCAP (katalikiškų organizacijų skėtinė organizacija) ir European Fellowship (protestantiškų organizacijų skėtinė organizacija) bei dalyvaujančių projekte “EuroClass 2002 – European exchange and leader training porgramme” (Evelina Savickaitė, Tarptautinių ryšių komiteto sekretorė, ddalyvavo šiame projekte 2001-2002m.). Nuo sausio pradžios iki balandžio pradžios šie dalyviai atlieka praktiką ir dirba krikščioniškose organizacijose, o taip pat susipažįsta su tos šalies kultūra. Šių mainų idėja yra ta, kad savanoris dirbdamas ir gyvendamas kitoje organizacijoje mokosi iš patirties – stebi, kaip dirba organizacija, siūlo idėjas, stiprina tarptautinius ryšius su panašiomis organizacijomis. Tai abipusė nauda – tiek savanoriui, tiek organizacijai.

Pagrindiniai tikslai yra šie:

• Savanoriai turi galimybę išbandyti save saugioje, tačiau turinčioje iššūkių aplinkoje.

• Organizacijai yra siūloma dviejų savanorių darbo jėga, galinti atnešti naujų idėjų bei įžvalgų.

• Tai gali stiprinti ryšius tarptautiniu lygmeniu tarp organizacijų, priklausančių European Fellowship bei FIMCAP skėtinėse organizacijose.

Savanorių tikslai:

• Gerai susipažinti su organizacija;

• Išbandyti teorinę medžiagą praktiškai;

• Įgauti tarptautinės patirties;

• Užmegzti naujų ryšių, kurie gali pasitarnauti organizacijai ateityje.

Organizacijos lūkesčiai:

• Žmonių įsipareigojimas, laikas ir ištekliai;

• Pastangos, kad tai būtų abipusiškai naudinga – tiek organizacijai, tiek savanoriui;

• Paskirtas žmogus, atsakingas už savanorius;

• Kreipiamas dėmesys tiek į profesinį savanorių tobulėjimą, tiek į socialinį bei kultūrinį gyvenimą;

• Glaudus kontaktas pasiruošiant mainams